E. A. pagal BK 135 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1 - 45-531/2023;

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-2690-2022-6;

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 1.2.20.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 23 d.

Panevėžys,

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

dalyvaujant prokurorams Sandrai Povilonienei ir Audriui Mačerauskui,

kaltinamajam E. A.,

kaltinamojo gynėjams adv. Žygimantui Rutkauskui ir Kristinai Rutkauskienei,

nukentėjusiajam Ž. R.,

nukentėjusiojo atstovei adv. Eligijai Norkienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini) ir turintis nuolatinį leidimą ten gyventi ir dirbti, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 233 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymu,-

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

E. A. 2022 m. liepos 12 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia, pasiėmęs prie įėjimo į pastatą buvusį kastuvą, metė jį į nukentėjusįjį Ž. R., taip padarydamas jam blužnies plyšimą su ūmiu vidiniu nukraujavimu, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė Ž. R. sveikatą.

Taip pat E. A. buvo pareikštas kaltinimas (pakeistas 2023 m. rugpjūčio 29 d. prokurorės prašymu dėl kaltinimo pakeitimo (5 t. 39 b.l.)), kad jis, žinodamas, jog jam ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 15 d. yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju Ž. R., laikotarpyje nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. lapkričio mėn., sistemingai bendravo su Ž. R. ir įkalbinėjo jį duoti melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime, kad nukentėjusysis susižalojo pats, o būtent, lankydamas Ž. R. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė, prašė, kad Ž. R. ikiteisminiame tyrime sakytų, jog jis susižalojo pats, po to, 2022 m. liepos 27 d. nuvežęs Ž. R. į advokatų kontorą, adresu (duomenys neskelbtini), kontoroje perdavė pareiškimą Ž. R. vardu, kuriame buvo nurodyta, kad nukentėjusysis susižalojo pats ir liepė pasirašyti, po to, 2022 m. rugpjūčio 9 d. būdamas kartu su Ž. R. advokatų kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), liepė Ž. R. rašyti pareiškimą, kuriame nurodė, kad Ž. R. susižalojo pats ir nuvežęs Ž. R. į (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), liepė jam išsiųsti pareiškimą registruotu laišku į Panevėžio apygardos prokuratūrą, po ko nuvežė Ž. R. į vienkiemį adresu (duomenys neskelbtini), kur nuolatos jį lankė, duodavo pinigų, nupirkdavo maisto ir už tai prašydavo keisti parodymus, tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį Ž. R., kad šis ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu duotų melagingus parodymus.

KALTINAMOJO POZICIJA DĖL JAM PAREIKŠTŲ KALTINIMŲ

Teismo posėdyje kaltinamasis E. A. pareiškė, kad su jam pareikštais kaltinimais nesutinka ir savo kaltės nepripažįsta.

Teismo posėdyje paaiškino, kad liepos 12 d. atėjo pas O. P.. Išgirdęs, kad P. name kažkas griūna, pradarė duris ir pamatė ten stovintį R., kuris paprašė jo pamėtėti kastuvą, stovintį šalia pradarytų durų. Jis tą kastuvą pakėlė į viršų ir pametė į plytų krūvą. Nežiūrėjo, kur jis nukrito ir nematė, ar Ž. R. jį pagavo. Mano, kad Ž. R. blužnies sužalojimas nėra susijęs su juo. Jis pas Ž. R. jokio poveikio nedarė, į ligoninę nebuvo atėjęs. Sumokėti advokatui pinigų nedavė ir advokato kontoroje nesilankė. 8 tūkstančių eurų ieškinys yra nepagrįstas.

Įrodymai ir motyvai dėl kaltinimo E. A. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą

E. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas įtarimas dėl Ž. R. sunkaus kūno sužalojimo iš chuliganiškų paskatų, t.y., kad jis, 2022 m. liepos 12 d. apie 11 val., adresu (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, tyčia, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, pasiėmęs prie pastato buvusį kastuvą, metė jį į nukentėjusįjį Ž. R., taip padarydamas jam blužnies plyšimą su ūmiu vidiniu nukraujavimu, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė Ž. R. sveikatą.

Apklaustas pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2022 m. liepos 15 d. E. A. nurodė, kad jis 2020 m. liepos 12 d. apie 12.00 val. atėjo adresu (duomenys neskelbtini), į kiemą. Ėjo ten, nes žinojo, kad ten dirba Ž., kurio pavardės nežino. Jį pažįsta apie 10 metų ir žino, kad jis dirba pavienius darbus. Žino, kad Ž. dažnai, beveik kiekvieną dieną vartoja alkoholį. Jis norėjo jo paprašyti, kad pas jį ateitų padėti paskaldyti malkas. Atėjęs pamatė, kad jis yra neblaivus ir jam nėra ko kalbėtis su juo, tai ir išėjo. Jis jam tikrai nemetė jokiu kastuvu, nes neturėjo už ką. Su juo tikrai nesipyko ir jam tuo metu jokio pykčio nejautė (4 t. 18 – 19 b.l.).

Teismo posėdyje paaiškino, kad liepos 12 d. pas O. P. atėjo pėsčias, o žmonai pasakė, kad jį paimtų iš P. kiemo. Išgirdęs, kad P. name kažkas griūna, pradarė duris ir pamatė ten stovintį girtą R., kuris apie 10 metų gyvena ir dirba pas O. P.. R. paprašė jo pamėtėti kastuvą, kuris stovėjo šalia pradarytų durų. Jis tą kastuvą pakėlė į viršų ir pametė į plytų krūvą. Nežiūrėjo, kur jis nukrito ir nematė, ar R. jį pagavo. Nurodė, kad R. visą tą dieną dirbo toliau. Jis jokių langų name nedaužė. O. P. Ž. R. atsivežė iš (duomenys neskelbtini) griauti namo. Ž. R. gal jau nuo balandžio mėnesio buvo nepabaigęs jam (kaltinamajam) pradėtų darbų. Jis tai dirbdavo, tai nedirbdavo, nors buvo sutarę, kad jam sumokės 200 eurų. Norėjo, kad Ž. R. pas jį ateitų pabaigti skaldyti malkų. Mano, kad Ž. R. blužnies sužalojimas nėra susijęs su juo. Jis pas Ž. R. į ligoninę nebuvo atėjęs. Tik jo žmona buvo nuėjusi kartu su O. pažiūrėti, nes norėjo išsiaiškinti, kas jam buvo ir kodėl jį (kaltinamąjį) apkaltino. Ž. R. davė pinigų, po 5, po 10, po 15 eurų, nes jis jų vis prašė. Sumokėti advokatui pinigų nedavė ir advokato kontoroje nesilankė. Visus šiuos reikalus sprendė O. (P.), nes bijojo darbų saugos, kad negautų baudos.

Atsakydamas į klausimus patikslino, kad įėjęs Ž. R. pasakė: „sveikas“, daugiau nieko. Ž. R. pasakė, ar negali jis pamesti kastuvo, kuris stovėjo iš karto pradarius duris. Metė į kampą, į šiukšlių krūvą, o ne į jį. Ž. R. tą dieną dirbo toliau. Paaiškino, kad patalpos, kur R. dirbo, įstrižainė yra 6 metrai. Ž. R. buvo prie lango, o jis prie durų. Tarp jų buvo gal 5 - 6 metrų atstumas. Jis nepamena, kaip metė R. kastuvą, bet kažkaip atžagaria ranka. Nurodė, kad Ž. R. gal jau nuo balandžio mėnesio buvo nepabaigęs jam pradėtų darbų. Norėjo, kad jis ateitų pabaigti skaldyti malkų, o jis tai dirbdavo, tai nedirbdavo, ir tų darbų pas jį buvo nebaigęs. Nors jokių pretenzijų jam neturėjo.

Nukentėjusysis Ž. R. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamąjį pažįsta gal 10 metų. Santykiai su juo ir dabar, ir anksčiau buvo geri. Jis dirbo pas O. P., darė įvairius statybos darbus namo viduje. E. A. užėjo, kai jis griovė sieną, ir nieko nesakęs, metė kastuvą. Tarp jų atstumas buvo gal 2-3 metrai. Pataikė į kairį šoną. Tas kastuvas „(duomenys neskelbtini)“ firmos buvo pastatytas viduje prie sienos šalia įėjimo. Po to, kai metė kastuvą, E. su plyta išdaužė langą, prie kurio jis stovėjo. Smūgis į šoną buvo kastuvo kotu. Tas kotas juodas, su oranžine rankena. Kai pataikė tuo kastuvu, jis išbėgo pro garažą vidun pas šeimininką. E. A. nieko jam nesakė, tik išgirdo dūžtant stiklą. Teigia, kad jo ir E. A. anksčiau jokių konfliktų nebuvo. Gal rugpjūčio mėnesį jis paprašė supjauti malkas, kažkur 30 metrų. Kai jam tas malkas supjovė, A. buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Jis iš ten paskambino ir pasakė, kad tas malkas sukapotų, jeigu bus laisvas. O jis tų malkų nesukapojo, nes nuėjo pas kaimyną tvarkyti priestato.

Niekas to įvykio nematė, tik šeimininkas (O. P.) pamatė, kaip jis įbėgo vidun. Jis (nukentėjusysis) pasislėpė, o šeimininkas išbėgo kalbėtis su A.. Jis nematė, kaip E. A. išvažiavo. O. paprašė parodyti šoną. Toje vietoje buvo paraudę. Pasakė, kad čia nieko tokio nėra. Jis dar nuėjo dirbti, nes galvojo, kad praeis. Pasidarė labai negera, sukosi galva, jautėsi skausmas. Nutarė pagulėti ant priestate buvusio miegmaišio. Atėjo šeimininkas, klausė ar neapsimeta. Jis vėl pradėjo dirbti, bet buvo negera. Šeimininkas liepė nusimaudyti ir pagulėti ant sofos, bet kai atsikėlė, nieko nebepamena. Buvo nugriuvęs, o kai atsibudo, buvo atvažiavusi greitoji. Sukosi galva, skaudėjo tą vietą, kur buvo sutrenkta. Jį apžiūrėjus, suleido vaistus ir pasidarė geriau. Nors liepė važiuoti į ligoninę, jis pasirašė, kad nevažiuos. Tada dar norėjo eiti padirbti, bet vėl pasidarė negera, o apie antrą valandą nakties jis jau nebegalėjo pasisukti, prasidėjo didžiausi skausmai, surėkė, kad kviestų greitąją ir jį išvežė. Ligoninėje prabuvo dvi savaites, dėjo dreną, kažką uždegino, bet neoperavo.

Civilinį ieškinį palaiko. Parašo priteisti 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nes neteko sveikatos. Prieš įvykį galėjo viską dirbti, o dabar jau nebegali dirbti sunkaus darbo. Įvykio metu buvo blaivus, nes dirbdamas alkoholio nevartoja. Jei būtų buvęs girtas, savininkas nebūtų prileidęs prie darbo. E. A. įvykio metu gal buvo truputį išgėręs. Anksčiau nėra jo matęs išgėrusio ar agresyvaus.

Nukentėjusysis Ž. R. 2022-07-15 apklausos metu parodė, kad jis 2022 m. liepos 12 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini), nes ten dabar laikinai gyvena ir dirba įvairius statybinius darbus. To namo šeimininkas yra O. P., kuris yra jo senas draugas. Tame name jis ardo namo sienas. Jis tada jokio alkoholio nebuvo vartojęs, buvo blaivus. Namo priestate buvo vienas. Jam būnant tame name, maždaug apie 12 val. dienos į namo priestatą atėjo E., pavardės jo nežino, tik žino, kad jį visi vadina „E.“. Pas jį namuose yra dirbęs įvairius pavienius darbus - malkas kapojęs, pjovęs. Jis jam pagal susitarimą sumokėdavo. Jis su juo jokių nesutarimų, pykčių tikrai nėra turėjęs, bendravo draugiškai. E. įėjo į tą namo priestatą, kuriame buvo jis. Tarp jo ir E. atstumas buvo maždaug apie 5 metrus. E. nieko nesakė, net nepasisveikino, tik stovėjo apie porą sekundžių, apsidairęs pamatė šalia prie sienos paremtą kastuvą, jį paėmė ir metė tiesiai į stovintį jį. Jam pataikė į nugaros dešinės pusės juosmenį, ten, kur yra inkstai. Pajuto didelį skausmą. Jis E. nieko nesakė, tik iš karto per garažą nubėgo tiesiai į namo vidų. Kai jis išbėgo, E. buvo namo priestate. Nurodė, kad E. tą dieną buvo tarsi nesavas, buvo paraudusiomis, net išsprogusiomis akimis. Žvilgsnis kažkoks nesuprantamas. Pats nesuprato, kodėl jis taip pasielgė, nes prieš tai tikrai su juo jokių konfliktų nebuvo.

Nukentėjusysis Ž. R. 2022 m. lapkričio 28 d. apklausiamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė, kad su įtariamuoju giminystės ryšiai nesieja. Parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) pas žmogų, griovė sienas, ardė grindis, tada jam bedirbant netikėtai užėjo E., jis buvo jo draugas. Tada netikėtai, nežino už ką ir kaip, bet į jį buvo mestas kastuvas. Buvo pataikyta jam į šoną. Po kiek laiko E. išėjo iš jo darbo vietos. Tada jis parėjo į namus, atsigulė, nes nesijautė labai gerai, po kiek laiko atsikėlė ir ėjo toliau dirbti, bet nesijautė gerai, todėl atsigulė, jam sukėsi galva. Draugas jam iškvietė greitąją, jį išvežė į ligoninę, ten dvi dienas gulėjo reanimacijoje, dvi savaites praleido ligoninėje. Tai įvyko rugpjūčio pradžioje. Dirbo (duomenys neskelbtini) pas O. P.. Griovė sienas, grindis, darė kitus darbus. Į jį buvo mestas kastuvas. Tuo metu buvo ten, kur ir dirbo. Tai buvo namo priestatas, patalpa, didelis kambarys. Priestate buvo du kambariai. Jis stovėjo prie lango, stovėjo ir rūkė. Kastuvas buvo prie įėjimo, prie durų, kastuvas buvo vienas, (duomenys neskelbtini). Netikėtai užėjo E. A.. Jį pažinojo, jis buvo jo draugas, 10 metų yra pažįstami, pas jį dirbo. Anksčiau su juo konfliktų, pykčių neturėjo. Net nepastebėjo, kaip jis užėjo, jis atsisuko ir nieko nesakius pamatė, kad kastuvas skrenda į jį, pataikė jam į šoną. Daugiau patalpoje nieko nebuvo. Šeimininkas O. P. buvo namuose. Jis nežino, iš kur atsirado E.. Tai buvo apie 10-11 val. ryte. Jis pamatė, kaip jis paėmė kastuvą ir metė į jį, su kastuvu jis pataikė jam į kairį šoną. Po smūgio viskas buvo gerai, po 20 min. pajuto didelį skausmą. E. jam nieko nesakė, po smūgio jis nuėjo į garažą. Kai jis išėjo pro garažą pas O., E. dar buvo patalpoje, ką jis ten darė, jis nematė. Po įvykio O. pasakė, kad buvo į jį mestas kastuvas, jis apžiūrėjo jį, pamatė nedidelį sumušimą, pasakė, kad eina atsigulti. Po kiek laiko jis nuėjo vėl ten, bet E. nebebuvo, dar nuėjo padirbti, bet jam sukėsi galva, dirbti negalėjo, nuėjo atsigulti ant miegmaišio, kuris ten buvo. Po valandos jis buvo pristatytas į ligoninę. Greitoji pas jį buvo atvažiavusi apie pietus. Pirmą kartą atvykus greitajai jam suleido vaistus nuo skausmo, galvojo, kad praeis. Jam buvo nustatytas blužnies trūkis. Dvi savaites gulėjo ligoninėje, po ligoninės į medikus nesikreipė, buvo jam išrašyti vaistai, juos gėrė. Šiuo metu dar jaučia pasekmes. Po įvykio, po ligoninės susitiko su E., jis ligoninėje jį lankė, pirko vaisius, cigaretes. Išėjus jis už 200 eurų apipirko maisto, paprašė jo, kad jis jį parvežtų namo į kaimą (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) kaimą. Dėl įvykio E. jo atsiprašinėjo, jis jam atleido. Jis nepaaiškino jam, dėl ko taip padarė. Jis jį parvežė ir paliko. Namuose jis gyveno vienas. E. vis atvažiuodavo, aplankydavo jį, duodavo pinigų, nupirkdavo maisto. Jis draugiškai jį lankė.

Liudytojas O. P., parodė, jog kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, santykiai su jais geri. Nukentėjusysis pas jį gyveno, padėdavo dirbti, jį pasiimdavo, kai jis neturėdavo kur būti. Kaltinamasis netoli gyvena, yra kaimynas, kartais užsukdavo. Aptariamo įvykio nematė. Tos dienos ryte Ž. pas jį dirbo ūkiniame pastate, tada atėjo į namus ir pasakė, kad nebegali dirbti, nes jį muša A. ir jam skauda. Apžiūrėjęs matė tik mažą įbrėžimą. Ž. pasakė, kad išdaužė langus, bet langai buvo jau prieš tai išdaužyti, kai kurie buvo skilę. Patvirtino, kad tą rytą E. A. buvo atvažiavęs, o po to išvažiavo. Ž. vėl nuėjo dirbti - ardė sieną, išiminėjo langus, vežė šiukšles, dirbo statybos darbus. Po kurio laiką jis nutilo. Nuėjęs pažiūrėti, rado jį miegantį. Prieš tai Ž. buvo dvi dienas smarkiai gėręs, todėl galvojo, kad nuo gėrimo tingi dirbti ir nuėjo miegoti. Pamiegojęs gal 3-4 valandas, ėjo į tualetą ir nugriuvo. Tada jis iškvietė greitąją pagalbą, suleido jam vaistų, ir jis atsigavo. Ž. tada jam pasakė, kad jo ieško policija. Jis į ligoninę nevažiavo ir liko jo namuose. Apie antrą valandą nakties jis nuėjo pažiūrėti, ką Ž. daro. Jis buvo pageltęs, todėl iškvietė greitąją ir išvežė į ligoninę. Jis buvo nuėjęs į ligoninę ne vieną kartą. Ž. sakė, kad jam padarė operaciją, kad jam trūko blužnis, ligoninėje gulėjo apie 10 dienų. Apie įvykį pradžioje sakė, kad mušė A., po to pakeitė parodymus ir sakė, kad pats užsigavo. Gulėdamas ligoninėje prašė advokato, prašė jam pasamdyti adv. A. Š.. Kai Ž. paleido iš ligoninės, jis kokias 5 dienas gyveno pas savo seserį. Tada jį vežė į savo sodybą, bet ten jis pabuvo gal vieną dieną ir išėjo. Jis (liudytojas) buvo užvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pas ūkininką, kur Ž. gyveno, nes norėjo jį aplankyti.

2022-07-17 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra ūkinis pastatas, kuriame vykdomi statybos remonto darbai, adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas yra mūrinis stogas dengtas cinkuotais skardos lakštais. Pastato rytinėje dalyje yra garažo patalpa, vakarinėje pastato dalyje pagalbinės patalpos. Pastato viduje vykdomi statybos rekonstrukcijos darbai, išgriautos patalpų pertvaros sienos, ant grindų mėtosi baltų silikatinių plytų bei skiedinio likučiai. Pastato pietinėje sienoje yra garažo vartai, šalia jų laiptai, kuriais pro duris patenkama į pastato pagalbines patalpas. Pastato pietinėje sienoje šalia durų yra langas, kurio stiklai yra išdaužti. Lango išmatavimai yra 0,65 m x 1,30 m. Kitoje pusėje šiaurinėje sienoje yra langas 1,12 m x 1,25 m išmatavimų, kurioje yra išdaužti jo stiklai. Šalia garažo vartų prie rytinės vartų varčios rastas kastuvas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 21-23, 24-29 b.l.).

Liudytojas A. B. - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinio tyrimo kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistas, įvykio vietos apžiūros specialistas, parodė, kad operatyvaus valdymo specialistai pranešė, jog reikalinga pagalba apžiūrėti įvykio vietą. Nuvykus, ten jau buvo grupės pareigūnai, kurie atlikinėjo procesinius veiksmus. Pirmiausia įvykio vietą fotografavo, dar reikėjo paimti tamsios spalvos kastuvą. Apklausė savininką, kuris nurodė įvykio vietą. Pats įvykis buvo prieš kelias dienas. Buvo išdaužyti to pastato langai. Surado ir paėmė kastuvą, ir perdavė tyrimui.

Liudytojas S. J., parodė, kad važiavo apžiūrėti įvykio vietą, kur kastuvu buvo sužalotas žmogus. Jis surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, kolega darė foto lentelę. Buvo kalbama apie kastuvą, kurį įvardijo, kaip „(duomenys neskelbtini)“. Jį surado ir paėmė. Buvo keli langai išdaužti. Jokio kraujo nebuvo. Liudytojo parodymai perskaityti teismo posėdyje (1 t., 21 b.l.).

Teismo posėdyje buvo apžiūrėtas iš įvykio vietos apimtas kastuvas. Kaltinamasis E. A. pareiškė, kad kastuvai visi vienodi, o įvykio vietoje buvo ne vienas kastuvas. Šį atpažįsta pagal rankeną, ant jo yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. 2022-08-23 specialisto išvadoje nurodyta, kad jo ilgis apie 125 cm. (1 t., 52 b.l.), ant jo žmogaus kraujo nerasta jokių biologinių pėdsakų nėra.

2022-07-28 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. liepos 26 d. apie 13 val. buvo nuvykta pas nukentėjusįjį Ž. R., adresu (duomenys neskelbtini), tikslu paimti jo rūbus, kuriuos vilkėjo įvykio metu, kai buvo sužalotas. Ž. R. paaiškino, kad jo rūbai liko adresu (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu automobiliu, kartu su Ž. R. buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini). Įėjus į kiemą, prie ūkinės paskirties pastato buvo atremtas kastuvas „(duomenys neskelbtini)“, metaliniu kotu, juodos spalvos. Kastuvo kotas buvo įlenktas, dažai nusitrynę. Ant kastuvo matėsi nusidėvėjimo žymės. Paklausus Ž. R. ar šį kastuvą į jį metė įtariamasis E. A., Ž. R. atsakė, kad ne, nes šiuo kastuvu ardo kieme plyteles ir dėl to yra sulenktas jo kotas. Ž. R. pasakė, kad E. A. metė į jį kitą kastuvą, su kuriuo dirbo pastato viduje (1 t., 168 b.l.).

Liudytoja U. V. parodė, kad dirbant skubios medicinos pagalbos gydytoja (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyriuje buvo atvežtas pacientas, kuris skundėsi pilvo skausmu. Gydymo eigoje buvo įtariama, kad tai skrandžio, ar kasos uždegimas, nes sakė, kad gėrė alkoholio. Galiausiai paaiškėjo, kad jam pažeista blužnis ir jis buvo atiduotas gydyti chirurgams. Jis pradinio ištyrimo metu pasakė, kad skauda pilvą, kiek laiko ir kurioje vietoje. Atsimena, kad jam prasidėjo traukuliai. Aplinkybių, kaip tai atsitiko, jis nesakė. Jis traumą neigė. Ji buvo pirma gydytoja, kuri R. apžiūrėjo skubios pagalbos skyriuje. Liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 107 b.l.) buvo perskaityti teismo posėdyje ir liudytoja juos patvirtino.

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojos U. V. įraše nurodyta, kad Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko 2022-07-13 02:10, kuriam buvo nustatyta kiti ir nepatikslinti traukuliai, blužnies įplyšimas, plintantis į parenchimą, asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas (2 t., 165-166 b. l.).

Liudytojas R. P., parodė, kad jis buvo tas gydytojas, kuris teikė pagalbą nukentėjusiajam. Paklausus paciento, kaip įvyko sužalojimas, jis pasakė, kad į jį buvo mestas kastuvas, jis patyrė traumą. Jo būklė blogėjo, prisijungė chirurgas. Išorinių sužalojimų nematė. Žinojo, kad pacientui buvo plyšusi blužnis. Pacientas atvyko į reanimacijos skyrių jau po procedūros. Diagnozė - blužnies sužalojimas, jau buvo nustatyta ir jie sprendė, ką daryti. Operacijos nedarė, užteko kraujagyslės užblokavimo. Toliau būklė buvo stabiliai sunki, rizika gyvybei ir sveikatai buvo išlikusi, dėl to jis buvo stebimas. Klausė, kas čia per trauma, nes buvo traukuliai, atrodė pakankamai nusilpęs, nes po traumos aktyviai kraujavo į pilvą. Kai perėmė gydymą, jo būklė buvo stabilizuota, jeigu nebūtų suteikta pagalba, jis būtų nukraujavęs. Atsakydamas į gynėjo klausimą nurodė, kad pacientas nesakė, kas metė kastuvą, tik pasakė, kad kartu dirbęs žmogus.

Liudytojas T. M. - gydytojas reanimatologas - anesteziologas, dirba intensyvios terapijos skyriuje. Pamena, kad buvo pacientas, paguldytas dėl įtariamo vidinio kraujavimo ir pilvo traumos. Diagnostika ir gydymas vyko skubos tvarka. Pacientas buvo sąmoningas, jo paklausė apie traumos mechanizmą, kaip įvyko trauma. Jis atsakė, ir buvo paminėtas kastuvas. Pats įvykis, ar buvo suduota, ar specialiai, ar nespecialiai, ar tas kastuvas buvo mestas, nežino. Tik žodis „kastuvas“ paminėtas. Kirstinių sužalojimų nebuvo, trauma buvo buka. Mėlynės didelės nesimatė.

Paaiškino, kad blužnis yra kairėje pusėje, tai trauma turėjo būti toje vietoje, bet akivaizdžių sužalojimų kaip ir nebuvo. Būklė buvo stabilizuota. Šiame skyriuje pacientai guli, kol būklė stabilizuojasi. Šiuo atveju buvo blužnies plyšimas, bet nebuvo labai jau jis baisus. Kraujavimas buvo, bet situacija nebuvo kritinė, ji buvo stabili, pacientas nebuvo šoko būklės.

Pacientą perėmė iš gydytojo R. P.. Pacientas nebuvo atviru būdu operuojamas, jam buvo atlikta embolizacija, t.y. arterija, kuri maitina blužnį, buvo užkišta mechaniškai, sukuriant dirbtinį trombą ir taip sustabdant kraujavimą. Liudytojo apklausos protokolas (2 t., 121 b.l.) buvo perskaitytas teismo posėdyje.

Liudytoja D. Š., nurodžiusi, kad yra (duomenys neskelbtini) ligoninės bendrosios chirurgijos skyriaus gydytoja chirurgė. Ž. R. buvo jos pacientas. Jį apžiūrėjo priėmimo skyriuje, klausė apie traumą. Pasakė, kad gavo per nugarą su kastuvu. Jį paguldė į chirurgijos skyrių tolimesniam gydymui dėl sužalojimų. Buvo trauminiai blužnies pakitimai, hematoma. Blužnis nėra didelis organas, 10-12 cm, bet ji yra jautrus organas, pakanka smūgio į šoną ir blužnis gali plyšti. Jeigu buvo kažkokie nubrozdinimai, viskas turėtų būti pažymėta istorijoje. Yra surašyta epikrizė. Jai teko šį pacientą išleisti iš stacionaro. Jis buvo geros būklės, išvyko anksčiau, ir ji nespėjo nieko pasakyti dėl tolesnės priežiūros.

Liudytojas M. J., parodė, kad dirbdamas gydytoju chirurgu (duomenys neskelbtini) ligoninėje, yra apžiūrėjęs nukentėjusįjį. Tą dieną jis budėjo skyriuje. Buvo gal 7 val. ryto. Viena gydytoja apžiūrėjo nukentėjusįjį priėmime, suprato, kad yra chirurginė patologija, kolegė ištyrė tą žmogų ir paguldė stacionariniam gydymui į chirurgijos skyrių. Jis pacientą apžiūrėjo, buvo nustatyti sužalojimai dėl patirtos traumos. Jis buvo apalpęs ir jo būklė buvo vidutinio sunkumo. Kolegei sakė, kad griuvo, o jam lygtai sakė, kad atsitrenkė į kastuvą. Galima buvo įtarti, kad tai susiję su smurtu, nes pakitimai buvo būdingi smūgiui į šoną. Liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 114 b.l.) buvo perskaityti teismo posėdyje ir liudytojas juos patvirtino.

Liudytojas G. M., parodė, kad kaltinamąjį mato pirmą kartą, o su nukentėjusiuoju kartu gulėjo ligoninėje. Ryte būnant palatoje, atvežė nukentėjusįjį. Jis labai ilgai miegojo, sakė, kad yra po operacijos ir, kad jį sužalojo statybvietėje. Pas jį tą dieną buvo atėję policijos pareigūnai, bet daugiau nieko nematė. Jį patį išvežė į operacinę po pietų, paskui grįžo į palatą apie 18 val. Kitą dieną ryte jį išrašė į namus. Apie sužalojimą labai nekalbėjo, tik, kad sužalojo kitas asmuo, kuris kažką tai metė.

2022-07-14 patrulės I. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nuvykta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur reanimacijos skyriuje budintis gydytojas T. M. nurodė, kad asmeniui Ž. R. yra plyšusi blužnis. Kol kas pavojaus gyvybei nėra. Pabendravus su Ž. R., jis nurodė, kad 2022-07-12 jam dirbant prie griovimo darbų pas O. P., adresu (duomenys neskelbtini), atvyko neblaivus E. A., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), ir nieko nesakęs, nekonfliktavęs, pasiėmė prie pastato buvusį kastuvą ir į jį metė. Taip padaręs, E. A. iš įvykio vietos pasišalino. Ž. R. rašyti pareiškimą atsisakė. Daugiau aplinkybių apie įvykį nepasakojo (1 t., 32-33 b.l.).

2022-09-01 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti „(duomenys neskelbtini)“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo/garso įrašai, daryti policijos pareigūnų.

Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Ekrano apačioje, kairėje pusėje yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“ ir rodoma data su laiku, kuris kinta „2022/01/14 09:57:53“. Vaizdo ir garso įraše matosi, kaip policijos pareigūnės (viena iš jų filmuoja (duomenys neskelbtini) kamera) yra VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose, bendrauja su personalu apie nukentėjusįjį Ž. R.. Viena darbuotoja pareigūnes nukreipia į Reanimacijos skyrių, kur atėjusios bendrauja su gydytoju apie R.. Gydytojas nurodo, kad Ž. R. nustatytas blužnies plyšimas, blužnis nepašalinta, atlikta blužnies embolizacija, kad nekraujuotų. Šiuo metu gyvybei tiesioginio pavojaus nėra, būklė stabilizuota ir planuojama jį iškelti į bendrosios chirurgijos skyrių. Gydytojas paaiškina, kad pacientas sakė lyg tai jis su kastuvu užsigavo, ar jį užgavo vakar ryte. Policijos pareigūnė pasitikslina, kad tai buvo trylikta diena. Gydytojas nurodo, kad vyko namuose. Susidaužė ir buvo dar namuose. Pareigūnė pasako, kad metė į jį kastuvą. Gydytojas patikslina, kad įvykis nutiko dvyliktą dieną. Pareigūnė klausia gydytojo, ar yra duomenų, kas toks metė į Ž. R.. Gydytojas pasako, kad šiuo metu Ž. R. yra sąmoningas, kalba normaliai ir galima jo apie tai paklausti. Toliau pareigūnė klausinėja gydytojo, apie Ž. R. asmens duomenis.

Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Ekrano apačioje, kairėje pusėje yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“ ir rodoma data su laiku, kuris kinta „2022/01/14 10:03:22“. Vaizdo ir garso įraše matosi, kaip policijos pareigūnės (viena iš jų filmuoja (duomenys neskelbtini) kamera) yra VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose, bendrauja su gydytoju. Rašosi Ž. R. asmens duomenis. Pareigūnės pasiteirauja, kuo vardu gydytojas. Jis atsako, kad T. M.. Abi pareigūnės su gydytoju nueina prie lovoje gulinčio Ž. R.. Gydytojas pažadina miegantį Ž. R., pasako, kad pas jį atvyko svečių, atsisveikinęs išeina.

Pareigūnė klausia Ž. R., kas jam atsitiko dvyliktą dieną.

- Ž. R. aiškina: “aš buvau mieste, plytas ardžiau“. „Ardžiau plytas ir kaimynas atėjo, kaimynas – draugas“.

- Pareigūnė klausia: „kaip kaimyno vardas?“.

- Ž. R. atsako: „žinau, kad E., E., pavardės nežinau“.

- Pareigūnė: „ką jums padarė, kai jūs tas plytas rinkote?“

- Ž. R.: „vienu žodžiu, įėjęs uždarė duris, akys išverstos, lūpos mėlynos“.

- Pareigūnė: „girtas tikriausiai ar ne?“

- Ž. R.: „nu tai turbūt greičiausiai, stovėjo šalimais kastuvas, priestate, aš ardžiau tą priestatą, jisai nieko nelaukęs, nieko nesakęs, negalvojau, kad jis mes tą kastuvą, jis metė tą kastuvą ir pataikė į šoną man, į tą pusę“

- Pareigūnė: „ taip, metė į mane kastuvą ar ne!?“

- Ž. R.: „taip, metė į mane kastuvą“.

- Pareigūnė: „o tas kastuvas jūsų ar jo?“

- Ž. R.: „ne, to žmogaus, kuriuo dirbu su juo“.

- Pareigūnė: „ai, kur dirbat kartu, ar ne“.

- Ž. R.: „jo“.

- Pareigūnė: „o, Ž. jūs norėsit rašyti pareiškimą?“

- Ž. R.: „ne, nerašysiu, nu ką ten rašyti, geri draugai, bet tik tiek, kad reik pasakyt jam kažkaip, net nežinau. Aš sueinu su juo ir nėr taip buvę“.

- Pareigūnė: „pergėręs biški tikriausiai buvo“.

- Ž. R.: „nu išgėręs, bet nežinau…“.

- Pareigūnė: „tai jokio konflikto nebuvo, nieko?“

- Ž. R.: „nebuvo nieko iš vis, tik tiek kad va visas girtas ir žmona atvežė jį į kiemą“.

- Pareigūnė: „o jūs namuose dar pabuvot vieną dieną, aš kiek suprantu, vieną dieną ar ne, iš kart greitosios nekvietėt?“

- Ž. R.: „iš kart ne, pirma atvažiavo greitoji ir prasidėjo man skausmai, aš dirbau, ardžiau plytas ir žiūriu, kad man negerai, svaigsta galva, sukasi ir griūnu aš ir pabaigiau visas, ir sakau, kad kvieskite greitąja man, tą pačią dieną ir atvežė mane“

- Pareigūnė: „plytas ardėt namuose ar ne? (duomenys neskelbtini), čia gyvenat ar ne?“

- Ž. R.: „čia ne (duomenys neskelbtini), čia (duomenys neskelbtini)“.

- Pareigūnė: „(duomenys neskelbtini), jūs ten ir gyvenate?“

- Ž. R.: „ne, aš ten padėjau žmogui“.

- Pareigūnė: „tai ten viskas vyko?“.

- Pareigūnė: „ir čia tas kaimynas iš (duomenys neskelbtini) ar ne?“.

- Ž. R.: „taip, taip, taip“.

- Pareigūnė: „o pats gyvenat (duomenys neskelbtini)?“.

- Ž. R.: „jo, (duomenys neskelbtini)“.

- Pareigūnė: „atvažiavot padirbt, taip?“.

- Ž. R.: „jo, jo, jo, pažįstami esame, jo“.

- Pareigūnė: „bet vardo pavardės nežinot?“.

- Ž. R.: „pas tą, kur dirbau?“.

- Pareigūnė: „ne, tas kuris metė kastuvą“.

- Ž. R.: „aš tik žinau, kad E., E.“.

- Pareigūnė: „E.?“

- Ž. R.: „jo, jo jo“.

§ Įrašas nutrūksta.

Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Ekrano apačioje, kairėje pusėje yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“ ir rodoma data su laiku, kuris kinta „2022/01/14 10:08:20“. Vaizdo ir garso įraše matosi, kaip pareigūnė bendrauja su lovoje gulinčiu Ž. R.. Ž. R.: „jo, jo, jo pažįstamas, žinau kad E., daugiau nežinau“ (1 t., 36, 37-40 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 68 b.l.) nustatyta:

1. Blužnies plyšimas su ūmiu vidiniu nukraujavimu Ž. R. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022-07-12.

2. Sužalojimas Ž. R. galėjo būti padarytas metant į nukentėjusįjį kastuvą, aplinkybėse nurodytu būdu.

4. Sužalojimas Ž. R. padarytas pašalinės jėgos poveikyje.

5. Sužalojimas Ž. R. padarytas vieno smūgio pasekoje.

6. Ž. R. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl blužnies plyšimo su ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta.

Specialisto išvados aprašomojoje dalyje yra nurodoma, kad Ž. R. 2022 m. liepos 13 d. buvo paguldytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyrių ir išrašytas 2022 m. liepos 22 d. Pacientui buvo embolizuota blužnies arterija, drenuotas kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje. Diagnozuota blužnies plyšimas, kraujo išsiliejimas po blužnies kapsule. Anemija po nukraujavimo, kraujo tūrio sumažėjimas. Skausminis sindromas.

Teismo medicinos specialistas Gintautas Serbenta teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą dėl nukentėjusiojo Ž. R. sužalojimo ir ją pakomentavo detaliau. Nurodė, jog iš medicininių dokumentų matyti, kad R. buvo nustatytas jautrumas kairėje pašonėje ir skundėsi stipriu skausmu apatinėje pilvo dalyje. Buvo atlikti tyrimai, nustatytas blužnies plyšimas, kraujo susikaupimas aplink blužnį ir pilvaplėvės ertmėje. Toks sužalojimas galimas tiesioginio smūgio buka eiga į liemens kairiąją pusę, apatinę dalį, pasekoje. Nebuvo aprašyta, ar buvo išoriniai nubrozdinimai, tai buvo bukas smūgis į liemens kairiąją pašonę, kur randasi blužnis, ji yra po skrandžiu. Toks sužalojimas galimas, kai smūginės jėgos kryptis daugiau iš užpakalio į kairę pašonės sritį. Turint situaciją, kad galimai buvo metamas kastuvas metaliniu kotu, kastuvo galva geležinė, svoris apie porą kilogramų. Jis nėra ypatingai sunkus, skrido jis 5 metrus pagal duotą situaciją. Medicininė situacija neprieštarauja tam, kad, metant jį, jis artėja prie žmogaus kūno ir suduoda smūgį į žmogaus liemens kairę pusę, nors visur nurodoma, kad į nugaros dešinės pusės sritį. Didesnė jėga veikė į juosmens kairę pusę.

Specialistas nurodė, kad didesnė tikimybė, jog nukentėjęs stovėjo kairiuoju šonu, o ne priekiu. Jis turėjo stovėti šiek tiek šonu į atskrendantį kastuvą, smūgis buvo iš šono. Užtenka ir koto, ir rankenos, kad būtų smūgis. Blužnis yra giliau link nugaros. Daugiau reikšmės turi smūgio momentiškumas, staigumas, o įrankio svoris reikšmės neturi. Tam užtenka vidutinės jėgos. Poveikis kastuvo bukomis dalimis galėjo būti į juosmenį, daugiau į kairę pusę koncentravosi jėga. Toks sužalojimas gali būti ir įspiriant, bet jis palieka išorinius sužalojimus Žmogui stovinčiam, nejudant, griūnant ir kaire pašone atsitrenkiant į kietą, buką daiktą, mažai tikėtina, kad plyš blužnis. Jeigu krentant iš kelių metrų aukščio, tada gali plyšti. Blužnies plyšimui reikalinga buka jėga. Esant tokiai traumai skausmas sklinda po visą pilvą, nugarą, nes liejasi kraujas, dirginami nerviniai rezginiai. Praėjus po įvykio keliolikai valandų, jis galėjo pasakyti, kad jam skauda kairę pašonę, laikas galėjo turėti įtakos.

Šiuo konkrečiu atveju žmogus pasveiksta. Organas nepašalintas, užblokuota arterija dėl kraujavimo, susidaro šoniniai kraujo pritekėjimai, žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Teigia, kad pagal visus simptomus sužalojimas yra sunkus.

Aptarti ir teismo posėdyje patikrinti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus, patvirtina vieni kitus ir sudaro E. A. kaltės įrodymų visetą. Juos išnagrinėjus, nustatyta, kad be kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kitų asmenų, tiesiogiai mačiusių šį įvykį, nėra. Netoliese buvęs O. P. jo taip pat nematė. Todėl tikrųjų nukentėjusiojo sužalojimo padarymo aplinkybių nustatymui be kaltinamojo paaiškinimų ir nukentėjusiojo parodymų, labai svarbūs šioje byloje yra nukentėjusįjį gydžiusių gydytojų parodymai, medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, taip pat teismo medicinos specialisto išvada ir tyrimą atlikusio ir specialisto išvadą pateikusio teismo medicinos eksperto G. Serbentos paaiškinimai teismo posėdyje.

Išnagrinėjęs šiuos įrodymus, galima daryti neabejotiną išvadą, kad Ž. R. buvo sužalotas, kai atėjęs į patalpą E. A., metė į jį po ranka pasitaikiusį kastuvą. Tai įvyko 2022 m. liepos 12 d. apie 11 val., adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančiame remontuojamame ūkiniame pastate, priklausančiame O. P.. Kaip nurodė pastato savininkas, jis šio įvykio nematė, nes buvo namuose. Ten atbėgo Ž. R., kuris pasakė, kad jį muša A.. O. P. parodė, kad jis E. A. nesusitiko, nes šis išvažiavo, o Ž. R. nuėjo toliau dirbti. Pradėjus blogėti Ž. R. savijautai, buvo kviečiama greitoji pagalba, bet jis atsisakė vykti į ligoninę. Dar bandė dirbti, po to atsigulė, kol naktį labai pablogėjus jo būklei, O. P. pakartotinai iškvietė greitąją pagalbą, ir jis išgabentas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. 2022 m. liepos 13 d., 2.10 val. nakties, t.y., praėjus 15 valandų po įvykio, jis buvo paguldytas į kraujagyslių chirurgijos skyrių, kur jam buvo diagnozuotas blužnies plyšimas su ūmiu vidiniu nukraujavimu. Šią diagnozę patvirtina tiek apklaustų liudytojų U. V., D.. Š., R. P., M. J. ir T. M. parodymai, tiek medicininiai dokumentai, bei specialisto išvada, kad sužalojimas Ž. R. buvo padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022-07-12. Sužalojimas Ž. R. padarytas pašalinės jėgos poveikyje, galėjo būti padarytas metant į nukentėjusįjį kastuvą, aplinkybėse nurodytu būdu, vieno smūgio pasekoje. Šią išvadą specialistas patvirtino ir teismo posėdyje. Dėl to Ž. R. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kokių nors aplinkybių, liudijančių, kad nukentėjusysis susižalojo ar buvo sužalotas kitu laiku ir kitu būdu, nėra. Tai, kad nukentėjusysis, pristatytas į ligoninės skubios pagalbos skyrių, jį apžiūrėjusiai gydytojai U. V. skundėsi pilvo skausmu, sakė, kad gėrė alkoholio ir traumą neigė, kol prasidėjo traukuliai ir paaiškėjo, kad jam pažeista blužnis, galima vertinti, kad jis pats vengė pasakyti, kas atsitiko. Tik vėliau gydytojams ir atvykusiems pareigūnams papasakojo tikrąsias įvykio aplinkybes ir nurodė asmenį, vadindamas jį E., kuris jį sužalojo.

Pažymėtina, kad kaltinamasis E. A. iš esmės neginčija nustatytų aplinkybių, jog jis kaltinime nurodytu laiku – 2022 m. liepos 12 d. apie 11 val. buvo atėjęs į O. P. kiemą, buvo užėjęs į patalpą, kurioje dirbo Ž. R. ir metė kastuvą. Tačiau dėl Ž. R. sužalojimo jis savo kaltę neigia, aiškindamas, kad taip atsitiko netyčia, nes nukentėjusysis paprašė pamesti jam kastuvą, o jis metė, nežiūrėdamas kur meta.

Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio (tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas) ir 137 straipsnio (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo) nustatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017).

Teismas, įvertinęs įvykio situaciją, konstatuoja, kad kastuvo metimas į nukentėjusįjį buvo akivaizdžiai tyčinis kaltinamojo E. A. veiksmas. Byloje surinkti ir teismo posėdyje patikrinti įrodymai paneigia kaltinamojo teiginį, kad taip atsitiko netyčia. Visų pirma, jis atėjęs į O. P. kiemą, ėjo tiesiai į ūkinį pastatą, numanydamas, kad ten ras Ž. R., kurį pažinojo pakankamai ilgą laiką ir žinojo, kad jis dirba pas O. P.. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis parodė, kad jie buvo sutarę, jog Ž. R. E. A. suskaldys malkas, bet šis to nepadarė. Suradęs Ž. R. dirbantį pas O. P., E. A. turėjo priežastį pykti ir pamatęs šalia pastatytą kastuvą, sviedė jį Ž. R., pataikydamas jo kotu nukentėjusiajam į kairįjį šoną.

Duomenų, kad E. A. būtų turėjęs tikslą sunkiai sutrikdyti Ž. R. sveikatą, nėra. Tačiau jis, rodydamas savo nepasitenkinimą dėl to kad Ž. R. nepadarė darbo, kurį žadėjo padaryti, pagriebęs po ranka pasitaikiusį metalinį kastuvą ir patalpoje jį santykinai iš nedidelio atstumo (keleto metrų) mesdamas tiesiai į žmogų, kuris dėl netikėtumo ir trumpo laiko tarpo neturėjo galimybės smūgio išvengti ar pasislėpti, galėjo suprasti ir neabejotinai suprato, kad gali sužaloti kitą asmenį. Tai rodo, kad jis buvo abejingas galimoms pasekmėms ir sąmoningai leido joms atsirasti. Laikytina, kad jis veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Todėl E. A. veika yra vertintina pagal kilusias pasekmes.

Kaltinime E. A. nurodoma, kad jis Ž. R. sužalojo iš chuliganiškų paskatų. Teismas, konstatuoja, kad toks kaltinimas buvo pareikštas nepagrįstai, nes įvykis, kurio metu buvo sužalotas Ž. R., atsitiko privačioje teritorijoje, jo nematė jokie kiti asmenys, taip pat ir sodybos šeimininkas. Be to, kaip buvo nustatyta, konfliktas kilo kaltinamajam veiksmais pradėjus aiškintis tarpusavio santykius. Gi chuliganiškomis paskatomis teismų praktikoje pripažįstama nepagarba ir demonstratyvus elementarių elgesio taisyklių ir visuotinai priimtų moralės normų ignoravimas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40-697/2017, 2K-121-697/2022, 2K-51-788/2022 ir kt.).

Kadangi minėtos paskatos E. A. padarytoje veikoje nebuvo nustatytos, nes jis veikė prieš Ž. R., turėdamas išimtinai asmenines paskatas, todėl jo padaryta nusikalstama veika yra perkvalifikuotina iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį, kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunkiai sužalojo žmogų, nesant kvalifikuojančių požymių.

ĮrodymŲ ANALIZĖ ir motyvai dėl kaltinimo E. A. poveikiu nukentėjusiajam Ž. R. (BK 233 straipsnio 1 dalis)

E. A.

BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti nukentėjusį asmenį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu, teisme duotų melagingus parodymus. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį duoti melagingus parodymus nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais – prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti nukentėjusįjį duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 233 straipsnio 1 dalį yra numatyta ne už bet kokį poveikį proceso dalyviams, o tik už poveikį duodant parodymus, išvadas, paaiškinimus, taip pat už trukdymą atvykti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui.

E. A. teismo posėdyje paaiškino, kad su kaltinimu, jog siekė paveikti Ž. R., kad šis duotų melagingus parodymus, jis nesutinka. Nurodo, kad, jokio poveikio nedarė.

Nukentėjusysis Ž. R. parodė, kad su E. A. yra susitikę ligoninėje, kur jis buvo atėjęs 2 ar 3 kartus. Jis sakė pakeisti parodymus, bet nieko nepaaiškino, kas čia atsitiko. Jis tuo metu jau buvo apklaustas ir buvo pradėtas tyrimas. A. norėjo, kad jis pakeistų parodymus. Kai jis nuvežė jį pas advokatą A. Š., pasakė, kad reikia sakyti, jog važiavo su rateliais, buvo išgėręs, trenkėsi į palangę. Jis jau tyrėjai buvo papasakojęs ir kitiems ligoniams sakęs, kas jam atsitiko. Jis ir E. A. sakė, kad buvo mestas kastuvas, tačiau turėjau pakeisti parodymus ir viskas. Po įvykio E. A. pirko jam maisto ir rūkyti, atvažiuodavo, duodavo pinigų maistui, viso davė apie 200 Eur. Po ligoninės dar du mėnesius negalėjo dirbti, paskui jau ėmėsi darbo. Dabar užeina priepuoliai, jeigu dirba paskauda, reikia pasisaugoti. Kol negalėjo dirbti, E. A. paremdavo maistu. Tuo laiku gyveno (duomenys neskelbtini) pas ūkininką, kuris priėmė jį gyventi. E. A. ten atvažiuodavo.

Pas advokatą A. Š. jis rašė raštą, kur nurodė taip, kaip jam buvo pasakyta. Daugiau pas jokius teisininkus nebuvo. Pas notarą nebuvo. Dar pašte reikėjo tą raštą išsiųsti. E. A. jo atsiprašė. Žino, kad jis pyko dėl to, kad jam malkų nesukapojo.

Tikslindamas savo parodymus paaiškino, kad 2022-08-09 raštas, esantis (1 t., 185-186 b.l.) yra rašytas ir pasirašytas jo paties. 2022-09-22 raštas, esantis (2 t., 13-15 b.l.) rašytas ne jo, o parašas yra jo. Nežino, kas surašė tokį dokumentą ir neatsimena, kada ir kokiomis aplinkybėmis padėjo šį parašą. 2022-09-22 su advokatu dalyvavo apklausoje. Į advokatą A. Š. kreipėsi ne jis pats, bet jį nurodė E. A., kuris jį iš ligoninės nuvežė ten ir dalyvavo visuose susitikimuose A. Š. kontoroje. Advokatui mokėjo vieną kartą 50 eurų, kuriuos davė E. A.. Jis pasakė, kad imtų 50 eurų ir paduotų advokatui, nors jis tuo metu irgi dalyvavo. Su O. P. pas A. Š. nebuvo.

Dar nurodė, kad tuo laiku, kai buvo sužalotas, t.y. rugpjūčio gale, buvo paieškomas policijos, nes buvo nuteistas 3 mėnesiams ir nelabai norėjo važiuoti atlikti bausmės. Kai į ligoninę atvažiavo policija, pasakė, kad reikia atlikti bausmę ir jį išvežė į (duomenys neskelbtini), kur ją atliko. E. A. ir O. P. sakė, kad jam reikia atlikti bausmę ir yra paieškomas.

Iš kaltinamojo gynėjų teismo posėdyje pateiktos 2022 m. liepos 19 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ją su advokatu A. Š. dėl Ž. R. atstovavimo ikiteisminiame tyrime sudarė O. P., kuris įsipareigojęs mokėti po 100 Eur už darbo valandą pagal pateiktą sąskaitą. Sutartyje nurodoma, kad Ž. R. yra jo giminaitis(5 t., 11 b.l.).

Liudytojas O. P. dėl 2022 m. liepos 19 d. paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad suradęs advokatą, jį nuvežė į kontorą, bet Ž. pradėjo kaitalioti savo parodymus. Nurodė, kad turi būti dar viena sutartis, kurią Ž. pats pasirašė, o jis pinigus sumokėjo, gal 100 Eur. Advokatas sakė, kad sutartyje reikia rašyti „giminaitis“.

Teismo posėdyje buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas (1 t., 95 b.l.), esantis kompaktiniame diske, su nukentėjusiojo Ž. R. 2022-10-05 apklausos įrašu. Priedas prie liudytojo papildomo apklausos protokolo (1 t., 89-92 b.l.).

Nukentėjusysis Ž. R. parodė, kad jį po apklausos greitai įsodino į mašiną ir išvežė į (duomenys neskelbtini). (Ž. R. parodomas 2022-09-22 jo paties pasirašytas pareiškimas dėl nušalinimo, kuris buvo pateiktas Panevėžio apygardos prokuratūrai) – čia rašė E. draugas. Kai buvo vykdoma nuotolinė jo apklausa, tai kambaryje buvo jis su advokatu, o kitame kambaryje buvo E. su draugu, kurio nepažįsta, jo nežino, jam pirmą kartą matytas. Nuotolinės apklausos metu jis pasakė, kad išvyks į užsienį pas brolį, tai taip sakė, nes E. taip liepė. Jis pats brolį turi - V. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nežino, kodėl jo sesuo nežino apie tą brolį, gal todėl, kad ne tos pačios mamos jis yra. Su tuo broliu labai mažai bendrauja, nežino, kur tiksliai jis gyvena, jis nuomoja butą. Apklausos metu nurodė, kad dabar gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau taip sugalvojo jis pats, jie taip jam neliepė sakyti. Jis nurodė (duomenys neskelbtini) adresą kur dabar gyvena, nes prieš kokius du ar tris metus tuo adresu gyveno. Melavo, nes suprato, kad jam reikia kažkaip suktis nuo tokių klausimų. Kai tą pareiškimą dėl nušalinimo rašė E. draugas, tai rašė nuo kažkokio popieriaus, iš kur jis jį gavo, gal iš advokato, jis tiksliai nežino, bet jis nurašinėjo nuo to popieriaus. Tas popierius buvo parašytas spausdintinėmis raidėmis ir tas draugas viską iš to popieriaus perrašė savo ranka. Viskas buvo nurašyta. Tada po apklausos tas E. draugas viską perrašė iš to spausdinto popieriaus ir jam davė pasirašyti. Iš pradžių jam davė rašyti tą raštą, bet paskui pasakė, kad per lėtai rašo, tai E. draugas sakė duoti jam surašyti, jam pačiam davė tik pasirašyti. Tame viešbutyje jis buvo tris dienas ir dvi naktis miegojo. Trečioje dienoje buvo ta apklausa. Dėl ko jį E. laikė tas dvi paras viešbutyje jis nežino. Per tą laiką pas jį nebuvo atėjęs advokatas, nes viskas jų jau buvo jam pasakyta. Jei tuo metu būtų įvykusi nuotolinė apklausa, jis būtų sakęs taip, kaip jie sakė. Kaip E. sakė, kad jis pats nugriuvo, susimušė į lango pusę, buvo girtas vienu žodžiu, va šitaip sakyt. Advokatas greičiausiai žinojo, kad tai E. tokie norai. Jis pats advokatui nėra sakęs, kad jį sumušė E.. Jis su advokatu vienas ant vieno nebendravo, tik žino, kad advokatui pasakė, kad nugriuvo pats ant šono ir užsigavo. Taip sakė, nes taip liepė jam E. sakyti. Ar advokatas žinojo tikrąsias įvykio aplinkybes, jis nežino, negali pasakyti. Tai buvo nuslėpimas. Jį pats E. atvežė pas tą advokatą ir pasakė, kad jis jam atstovaus. E. sakė, kad „nebijok, žmogus yra tvarkingas, tu nebijok“. Jis du kartus advokatui mokėjo po 50 eurų, tačiau tie pinigai buvo ne jo. O jam pačiam E. taip pat duodavo, jis kai atvažiuodavo pas jį, tai duodavo po 20 eurų, po 50 eurų, kad pragyventų. Jis pats, apie tai, kad jį sužalojo E. yra sakęs savo R., A. K., savo rato draugams, daug kam sakė. Dar pasakojo gydytojams ir kitiems ligoniams. Sakė kad buvo mestas kastuvas, nes čia iš tikrųjų yra tiesa, jis nemeluoja. Keisti savo parodymus norėjo tik todėl, kad taip liepė E. ir kad keičiant parodymus dalyvautų A. Š.. Taip norėjo E.. Advokato jis iš ankščiau nepažinojo. Jam pats E. pasakė, kad „čia yra tavo advokatas“ ir viskas. E. dar pasakė, kad tas advokatas yra jo kaimynas, kuris netoliese gyvena. Jis pats nei per savo tėtį ar brolį to advokato nepažinojo ir jam jis buvo pirmą kartą matytas. To advokato vizitinę kortelę turi, nes jis jam pats davė. Jis pats per tą laiką niekados nėra jam skambinęs, o advokatas jam taip pat nėra nė karto skambinęs. Visados su tuo advokatu jį suvesdavo pats E.. O. šitame dalyke nedalyvavo, su juo nekalbėjo apie tai ir nieko neklausinėjo (1 t., b.l. 89-94, 95).

Bylą nagrinėjančiam teismui adv. A. Š. pareikalavus pateikti Ž. R. 2022-07-27 pareiškimo originalą, jis informavo, kad tokio dokumento neturi, nes nuskenavęs, jį grąžino Ž. R.. Kadangi Ž. R. teisinių paslaugų sutartį vienašališkai nutraukė, jis nesaugo jokių jo dokumentų.

Liudytoja J. G., parodė, kad nukentėjusysis Ž. R. yra jos brolis. Kaltinamojo nepažįsta ir nėra jo mačiusi. Brolis grįžo iš ligoninės pas ją. Pabuvo gal porą savaičių. Skundėsi, kad visur skauda, ir nugara, ir šonas, gėrė vaistus nuo skausmo. Pas jį ligoninėje nebuvo, sužalojimo nematė. Paskui jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kas jį ten išvežė, nematė. Žino, kad brolis yra dirbęs pas O.. Ž. sakė, kad buvo kivirčas, sužalojo O. draugas, iš kastuvo „dėjo“ ir tiek. Parodė, kad policija pas dažnai lankydavosi jos namuose, nes ieškodavo Ž., gal pusę metų. Jis yra sakęs, kad buvo nuteistas. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 82-84 b.l.), tvirtina.

Liudytoja R. K., parodė, kad nukentėjusįjį Ž. R. pažįsta seniai. Apie tai, kad Ž. ligoninėje, sužinojo iš jo sesers J.. Pati to incidento nematė, ir žino tai, ką jai pasakojo Ž.. Sakė, kad 2022-08-11 jis dirbo pas O. name, griovė priestatą, atliko statybos darbus. Tą pačią dieną apie 10-11 val. atėjo E. ir nieko nesakęs, stvėrė metalinį kastuvą ir metė Ž.. Pataikė į kairį šoną. Jai Ž. tai papasakojo jau po operacijos gulėdamas ligoninėje, kai kalbėjosi telefonu. Sakė, kad jį operavo, kažką su blužnimi padarė. Po ligoninės jis dvi savaites pabuvo pas seserį, paskui atvažiavo pas A. K., po to atvažiavo pas ją. Jis blogai valgo, užeina skausmai. Ž. buvo kvietimas į teismą kovo 3 dienai, atvažiavo iš vakaro pas J. (seserį) pabūti, jam pasidarė blogai, sakė, kad skauda šonas. Davė tabletę, kuriam laikui pasidarė geriau, bet vėl pradėjo mausti. Tada iškvietė greitąją pagalbą. Jį išvežė į ligoninę, patikrino, pasakė, kad jam reikia daryti operaciją. Ž. pas ją buvo atvažiavęs po operacijos. Sakė, kad jam paskambino E., pasakė, kad „man tavęs reikia“, kad reikia kai kur pavažiuoti. Ž. pasakė, kad randasi pas ją, jos bute, bet E. pas ją neatvažiavo. Ji klausė Ž., kodėl E. neatvažiavo, tai jis pasakė, kad išjungė telefoną. Teigia, kad ligoninėje jį lankė E. ir E. žmona, taip pat O., nešdavo jam vaisių. Ž. nepasakojo, ką jie ten kalbėjo. Gyvendamas pas ją Ž. pradėjo vengti E., pradėjo keisti telefono numerius. Iš pradžių nesupratau, kam jis taip daro. Žino. kad jis yra dirbęs pas O., yra dirbęs (duomenys neskelbtini), Ž. sakė, kad jam neatlygina už darbą. Spalio 5 d. prisistatė policija, liepė Ž. apsirengti, pasakė, kad jį sulaiko. Nežinojo, kad jo ieško policija.

Liudytojas A. K., parodė, kad Ž. R., E. A. ir O. P. yra jo pažįstami. Ž. R. yra anksčiau pas jį gyvenęs, nes neturi pastovios gyvenamosios vietos. Po sužeidimo Ž. R. nuvežė į O. P. sodybą, bet ten nėra nei elektros, nei telefono. Ž. R. jam paskambino ir paprašė, kad parvežtų pas save. Jis nuvažiavo, paėmė jo daiktus ir apgyvendino. Sakė, kad ten jam metė kastuvą, ir paminėjo, kad tai padarė E. A., bet dėl ko, nežino. Naktį pasidarė jam negera, buvo atsigulęs, pradėjo šaukti, tada jam iškvietė greitąją. Kai buvo pas jį, gal du kartus buvo atvažiavęs A.. Apie advokato pasamdymą nieko nežino, Ž. nieko nepasakojo. Ž. R. pasakojo, kad jo ieško policija, kad slapstėsi kurį laiką, jį surado policija pas draugę (duomenys neskelbtini). Jis dirba už maistą, dirba pas žmones, kurie jam maisto duoda, kartais gauna ir pinigų.

Liudytojas Ž. O., parodė, kad E. A. ir O. P. nepažįsta, o Ž. R. žino. Jis yra pasakojęs, kad buvo pas O., kad jo draugas kažkoks E. jį sužeidė mesdamas kastuvą, jis ligoninėje prabuvo gal savaitę. Pasakojo, kad O. iškvietė greitąją ir išvežė jį į ligoninę. Kad tas E. sužalojo, yra byla, reikia į teismą važiuoti. Kai jis grįžo iš ligoninės paskambino. Paklausius apie sveikatą, pats nežinojo, kas jam yra. Jis tik pasakė, kad skauda šoną, negali dirbti. E. jam pasamdė advokatą, kad bus teismai. Jis sakė, kad už jį sumokėjo, sumos neatsimena. Ž. R. nepasakojo, kad jo ieško policija, tik sakė, kad buvo sulaikytas, tris mėnesius buvo (duomenys neskelbtini) areštinėje gal už baudą. Yra matęs jį išgėrusį, bet nepiktnaudžiauja, jis dirba pas žmones.

2022-07-29 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. liepos 26 d. apie 13 val. buvo bendrauta su nukentėjusiuoju Ž. R., dėl papildomos apklausos, nes 2022-07-20 advokatas A. Š. elektroniniu paštu pateikė advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), bei paskambinęs pareiškė, jog atstovauja Ž. R. interesus ir nori susitarti dėl papildomos Ž. R. apklausos. Nurodė, jog Ž. R. nori keisti parodymus. Bendraujant su Ž. R., pastarasis nurodė, jog pats nenori duoti daugiau parodymų, bijo įtariamojo E. A.. Minėjo, jog šis turi daug pažįstamų ir gali su juo susidoroti. Ž. R. buvo pasiteirauta, ar žino, kad jam atstovauja advokatas A. Š., pastarasis paaiškino, jog jis jokio advokato neieškojo ir nesisamdė, tam neturi pinigų. Advokatas A. Š. pats prisistatė Ž. R. ir liepė pakeisti parodymus. Ž. R. taip pat minėjo, kad neturi jokių giminaičių, išskyrus sesę, tačiau ji neturi pinigų samdyti advokatą. Ž. R. įtaria, kad jam nusamdė pats įtariamasis E. A. ir dėl to advokatas A. Š. tariasi su juo dėl parodymų keitimo (1 t., 169-170 b.l.)

2022-07-20 elektroniniu laišku, gautu iš advokato A. Š., pranešama, kad siunčiamas advokato orderis 2022-07-19 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog jis atstovauja ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. R. pagal sudarytą Teisinių paslaugų sutartį (1 t., 171 b.l.).

2022-07-28 Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo gautas elektroninis laiškas su advokato A. Š. prašymu, dėl nukentėjusiojo Ž. R. savarankiškai rašyto pareiškimo pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos. 2022-07-27 Ž. R. pareiškime yra parašyta (cituojama): „Aš žinau, kad yra nekaltai apkaltintas kad, mane sužalojo E.. Aš šita žmogu nekaltai apkaltinau nes ant jo buvau supikes nes jis nemokėjo už malku pjovima. O ištikruju tai aš buvau girtas nes šeimininkas buvo išvažiaves, važiau skalda su rateliais ir man susipainiojo kojos ir trenkiausi i palange i kairi šona. Galvojau kad praeis. Aš atsisakiau greitosios o nakti pasidare bloga ir atsipeikijau renimacijoi ir ka šnekėjau su kriminalistais nepamenu. (parašas)“ (1 t. 172, 173-174 b.l.).

2022-08-02 Panevėžio apygardos prokuratūroje gautas elektroninis laiškas su advokato A. Š. prašymu prie ikiteisminio tyrimo bylos pridėti nukentėjusiojo Ž. R. savarankiškai rašytą pareiškimą. Kartu pateikiami: Ž. R. pareiškimas (1 lapas), išrašas iš Teisinių paslaugų sutarties, advokato orderis.

2022-07-19 išraše iš Teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) advokatas A. Š. atstovaus Ž. R. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).

2022-07-19 advokato orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog advokatas A. Š. atstovauja ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. R., pagal sudarytą Teisinių paslaugų sutartį (1 t., 177, 178, 179, 180, 181 b.l.).

2022-08-10 Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo gautas Ž. R. laiškas, kuris rašytas 2022-08-09. Jame parašytas tekstas (cituojama): „Aš žinau, kad yra nekaltai apkaltintas kad mane sužalojo E.. Aš šita žmogu nekaltai apkaltinau nes ant jo buvau supikes nes jis nedamokėjo už malku piovima. O istikruju buvau girtas nes šeimininkas buvo ižvažiaves. Vežiau skalda su rateleis ir man susipainiojo kojos ir trenkiaus į palankes šoną, į kaires šona. iš pražiu galvojau nieko rimto aš atsisakiau greitosios o paskuiasitare blokiau ir asipeikejau renimacijai. Pamenu kad mane akausinejo pareikunai dačiau jas parodimai surašėdi yra nedeisinki nes buvau paveiktas vaistu. As patvidinu kad mano atstovas šėje biloje advokatas Š. kuris buva artimas žmogus. Čėvo metu su advokatu Š. utariau sutardi ir aš patssutarties kopija pritedu. (parašas)“.

2022-08-09 Teisinių paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad klientas Ž. R., a.k.(...), (toliau - ir Klientas) Advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) advokatui A. Š. paveda atstovauti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. R., a..k. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo institucijose, kitose įstaigose, visų instancijų teismuose. Sutartas užmokestis. Pasirašė Ž. R. ir advokatas A. Š.. (1 t., 185-186, 187 b.l.).

2022-09-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-09-22 13:06 val. į tarnybinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino advokatas A. Š. iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasiteiravo ar bus daroma nuotolinė apklausa, ar jau galima jungtis. Jam tai buvo patvirtinta. 13:10 val. naudojant elektroninio ryšio priemones, per programą „(duomenys neskelbtini)“ nuotoliniu būdu buvo susisiekta su nukentėjusiuoju Ž. R., prie kurio šalia sėdėjo ir advokatas A. Š.. Pokalbio pradžioje Ž. R. buvo paprašyta pateikti kontaktinius duomenis, t.y. kur šiuo metu gyvena, kokiu telefono numeriu naudojasi ir kur šiuo metu jis randasi. Ž. R. atsisakė nurodyti, kur šiuo metu randasi, jo advokatas A. Š. taip pat neleido tiesiogiai bendrauti su Ž. R., nes nuolat pertraukdavo pokalbį, vis sakydamas, kad tai nėra svarbu ir ragino atlikti kuo skubiau Ž. R. apklausą. Advokato A. Š. buvo paprašyta netrukdyti pokalbiui su Ž. R. ir abiem buvo paaiškinta, kad Ž. R. pateiktoje pirminėje anketinėje pažymoje yra nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), kur nebegyvena, o jo nurodytas telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022-07-27 yra išjungtas. Todėl reikėjo užpildyti naują asmens duomenų pažymą. Ž. R. paaiškino, kad dabar mobilaus telefono prie savęs neturi, todėl negali jo pasakyti, o jo advokatas nurodė, kad su Ž. R. galima susisiekti tik per jį. A. Š. nurodė, kad Ž. R. nenurodys savo telefono numerio, nes policija jį persekioja. A. Š. buvo paaiškinta, kad Ž. R. niekas nepersekioja, o ieško jo dėl apklausos. A. Š. vėl priminė, kad dabar galima atlikti jo apklausą nuotoliniu būdu. A. Š. dar kartą buvo paaiškinta, kad pirma turi Ž. R. pasakyti, kur šiuo metu randasi ir kur gyvena. Ž. R. pasakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo sesę adresu (duomenys neskelbtini). Ž. R. pasakius, kad šiuo adresu jis negyvena, nes tuo adresu buvo ne kartą vykta ir pati sesuo nurodė, kad nuo 2022-07-26 Ž. R. palikęs savo daiktus išėjo iš to buto ir daugiau nebegrįžo. Ž. R. kurį laiką pagalvojęs, pasakė, kad dabar jis gyvena (duomenys neskelbtini) pas draugą, kurio anketinius duomenis nurodyti atsisakė. Pokalbio metu su Ž. R., nuolat įsikišdavo į pokalbį advokatas A. Š., kuris tvirtino, kad tik per jį bus galima susisiekti su Ž. R., kad Ž. R. nemoka naudotis elektroniniu paštu, todėl visus procesinius dokumentus reikia siųsti advokatui į elektroninį paštą. Pokalbio metu Ž. R. buvo pasiteirauta apie jo sveikatą, šis paaiškino, kad yra sveikas, nesužalotas ir gali vaikščioti. Kadangi Ž. R. patvirtino, jog jis yra sveikas, todėl buvo abiem paaiškina, kad šiuo metu apklausa nevyks, nes neįmanoma, kadangi vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro nurodymu 2021-05-12 Nr. 5-N-9 „Dėl atskirųjų pavedimų apklausti asmenis siuntimo ir vykdymo tvarkos“, kuriame nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu, jei reikia apklausti kitos teritorinės policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje gyvenantį (esantį) asmenį, yra imamasi priemonių organizuoti šio asmens apklausą garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Be to buvo paaiškinta, kad šiandien apklausa negalima, nes apklausos metu bus surašomas liudytojo apklausos <...>. Apklausos metu vaizdo įrašas dėl techninių kliūčių nebuvo įrašytas. (2 t., 7-9 b.l.).

2022-09-12 AB L. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad akcinės bendrovės L. turimais informacinių sistemų duomenimis, už siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntimą siuntėjo atsiskaityta (duomenys neskelbtini) pašte ((duomenys neskelbtini)) 2022-08-09 10:25 val. grynaisiais pinigais 1,69 Eur. Siunčiamame vaizdo įraše užfiksuotas siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiunčiantis asmuo. Pateikiamame vaizdo įraše minimas asmuo vilki tamsų sportinį kostiumą, dėvi tamsią sportinę kepuraitę, avi šlepetes (2 t., 171-173 b.l.).

2022-10-04 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrima viena skaitmeninės informacijos laikmena (kompaktinis diskas) su vaizdo įrašu, kurį pateikė 2022-09-13 AB „L.“.

Peržiūrėtas vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)(2 t., 175-177 b.l.). Ekrano viršuje, kairėje pusėje užrašas „08-09-2022 Tue 10:24:09“ (ekrane laikas kinta), ekrano apačioje dešinėje pusėje užrašas „Darbo vietų kamera“. Vaizdo įrašo trukmė 01:49. Kamera filmuoja AB L. bendrą salę, adresu (duomenys neskelbtini). Ekrano viršuje matosi trys kasos, iš kurių dirba vidurinė, už jos stovi pašto darbuotoja. Ekrano kairėje matosi lentynose sudėti įvairūs daiktai. Ekrano dešinėje yra įėjimo/išėjimo stiklinės durys, kurios atidarytos. Prie durų stovi trys juodos spalvos kėdės. Pašto viduje yra asmenys, nesusiję su tyrimu.

10:24:13 prie įėjimo durų ateina vyras, kuris dešinėje rankoje laiko baltą popierių, galimai voką. Kairė ranka įkišta į kelnių kišenę. Jis yra smulkaus sudėjimo, vilki tamsiai pilkos spalvos sportinį kostiumą su gobtuvu, kuris užsegamas per visą priekio vidurį baltos spalvos užtrauktuku, vilki juodos spalvos sportines kelnes, avi šlepetes, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepuraitę su snapeliu. Šio vyro požymiai yra tapatūs Ž. R. išvaizdos požymiams, jo aprangoje išskirtinių detalių nėra.

10:24:35 Ž. R. prieina prie vidurinės (antros) kasos ir pašto darbuotojai paduoda baltą popierių, galimai voką. Ž. R. iš karto dešinę ranką kiša į savo kelnių dešinės pusės kišenę ir kažko ieško, o po to analogiškai padaro su kaire ranka. Stovi prie kasos, kol pašto darbuotoja dirba (greičiausiai registruoja pateiktą laišką). Ž. R. stovėdamas prie kasos keletą kartų pasitvarko kelnes, ties juosmeniu rankomis pakeldamas į viršų.

10:25:54 pašto darbuotojai ką įdavus, Ž. R. apsisuka ir dešinėje rankoje laikydamas baltą popierėlį, galimai kvitą eina link įėjimo/išėjimo durų. 10:25:57 vaizdo įrašas nutrūksta.

2022-10-07 kitų objektų apžiūros protokole (2 t., 182, 183-186 b.l.) užfiksuota, kad buvo apžiūrėta viena skaitmeninės informacijos laikmena (kompaktinis diskas) su 3 vaizdo įrašais, kuriuos pateikė parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini).

Įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo ekrano viršuje, kairėje pusėje matomas užrašas „2022-08-09 10:15:00“, (ekrane esantis laikas kinta). Vaizdo įrašo trukmė - 15:01 min. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdo fiksavimo kamera filmuoja parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, bei įėjimą į parduotuvę. Šalia įėjimo stovi kioskelis, ant kurio užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas kioskelis uždarytas. Aprašomas tik tas vaizdo įrašas, kuris susijęs su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini), likęs laikas nėra aprašomas, nes kiti automobiliai, ar asmenys šiame ikiteisminiame tyrime nėra proceso dalyviai.

10:19:11 į automobilio stovėjimo aikštelę įvažiuoja šviesios spalvos automobilis, kuris už kioskelio įjungia atbulinę pavarą ir galu įvažiuoja į automobiliui skirtą stovėjimo vietą.

10:19:53 iš automobilio, galinės keleivio dešinės pusės išlipa vyras, kuris eina pro automobilio priekį, praeina kioskelį ir įeina į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Vyras yra smulkaus kūno sudėjimo, nedidelio ūgio, vilki tamsiai pilkos spalvos sportinį džemperį su gobtuvu, kuris užsegamas per visą priekio vidurį baltos spalvos užtrauktuku, vilki juodos spalvos sportines kelnes, avi šlepetes, ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos kepuraitę su snapeliu. Šio vyro požymiai yra tapatūs Ž. R. išvaizdos požymiams, jo aprangoje išskirtinių detalių nėra. Ž. R. kairėje rankoje laiko baltos spalvos popierių, galimai voką. Kita jo ranka kelnių dešinėje šoninėje kišenėje.

10:26:12 Ž. R. išeina iš parduotuvės, dešinėje rankoje laiko mažą popieriaus lapelį. Jis praeina kioskelį ir eina link to pačio automobilio, kuris jį atvežė. Praeina pro minėto automobilio priekį ir nuėjęs prie dešinės automobilio pusės 10:26:27 įsėda į automobilio galą.

10:27:28 automobilis pajuda iš automobiliui skirtos stovėti vietos, pasuka į dešinę pusę ir išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės link (duomenys neskelbtini). Po to ekrane matosi, kad minėtas automobilis privažiuoja (duomenys neskelbtini) ir pasukęs į dešinę nuvažiuoja (duomenys neskelbtini) link „(duomenys neskelbtini)“ arenos. 10:30:00 vaizdo įrašas nutrūksta.

Įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo ekrano viršuje, kairėje pusėje matosi užrašas „2022-08-09 10:15:00“, (ekrane esantis laikas kinta). Vaizdo įrašo trukmė 15:04 min. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdo fiksavimo kamera filmuoja dalį (duomenys neskelbtini). Matosi parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis taromatas. Ekrane užfiksuota, jog 10:19:04 (duomenys neskelbtini) iš dešinės į kairę pravažiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, šviesios spalvos. 10:30:03 vaizdo įrašas nutrūksta.

Įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo ekrano viršuje, kairėje pusėje matosi užrašas „2022-08-09 10:15:00“, (ekrane esantis laikas kinta). Vaizdo įrašo trukmė 15:01. Vaizdo įrašas yra spalvotas. Vaizdo kamera filmuoja parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vidų, įėjimo/išėjimo pagrindines duris, bendrą praėjimo patalpą bei parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybinės salės dalį. Ekrane matosi, kad už prekybinės salės, prie pagrindinių įėjimo/išėjimo durų, kairėje pusėje matosi gėlių salono patalpos, o dešinėje pusėje yra „(duomenys neskelbtini)“ patalpos. Aprašomas tik tas vaizdo įrašas, kuris susijęs su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini), likęs laikas nėra aprašomas, nes kiti asmenys šiame ikiteisminiame tyrime nėra proceso dalyviai.

10:20:10 pro duris į vidų įeina Ž. R., kuris dešinėje rankoje laiko popieriaus lapą, galimai voką.

10:20:25 Ž. R. prieina prie „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo durų ir sustoja. Ž. R. stoviniuoja, lūkuriuoja bendroje praėjimo patalpoje.

10:24:34 Ž. R. įeina į pašto skyrių ir prieina prie kasos, už kurios stovi pašto darbuotoja. Paduoda pašto darbuotojai popieriaus lapą. Ž. R. stovi prie kasos.

10:25:56 Ž. R. apsisuka ir eidamas nuo kasos 10:26:00 val., išeina iš pašto skyriaus, jo dešinėje rankoje yra baltos spalvos lapelis, o 10:26:08 val., išėjęs iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ į lauką, pasuka dešinėn pusėn ir nueina. 10:11:31 vaizdo įrašas nutrūksta

2022-10-04 kitų objektų apžiūros protokole (2 t., 190, 191-193 b.l.) užfiksuota, kad buvo apžiūrėta viena skaitmeninės informacijos laikmena (kompaktinis diskas) su 3 vaizdo įrašais, kurie gauti iš (duomenys neskelbtini).

Įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo ekrano viršuje, kairėje pusėje matome užrašą „08-09-2022 Ant 10:11:25“, (ekrane esantis laikas kinta). Ekrano apačioje ties dešinėje pusėje yra užrašas „IEJIMAS KAIRE“. Vaizdo įrašo trukmė 00:05. Vaizdo įrašas yra spalvoto vaizdo. Vaizdo fiksavimo kamera filmuoja dalį (duomenys neskelbtini), kuri susikerta su (duomenys neskelbtini). Ekrane matosi kiemas, kuris aptvertas tvora, o už kiemo (duomenys neskelbtini). Už (duomenys neskelbtini) yra automobilių stovėjimo aikštelė, kuri priklauso PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Ekrane užfiksuota, jog iš automobilių stovėjimo aikštelės (ekrano viršuje, kairėje pusėje) link (duomenys neskelbtini) išvažiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, baltos spalvos. 10:11:30 vaizdo įrašas nutrūksta.

Įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo ekrano viršuje, kairėje pusėje matome užrašą „08-09-2022 Ant 10:11:30“, (ekrane esantis laikas kinta). Ekrano apačioje ties dešinėje pusėje yra užrašas „IEJIMAS KAIRE“. Vaizdo įrašo trukmė 00:27. Vaizdo įrašas yra spalvoto vaizdo. Vaizdo fiksavimo kamera filmuoja dalį (duomenys neskelbtini), kuri susikerta su (duomenys neskelbtini). Ekrane matosi kiemas kuris aptvertas tvora, o už kiemo (duomenys neskelbtini). Už (duomenys neskelbtini) yra automobilių stovėjimo aikštelė, kuri priklauso PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Ekrane užfiksuota, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, netoli PC „(duomenys neskelbtini)“ pastato yra baltos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris važiuoja link (duomenys neskelbtini). Prie vairo sėdi vyras, kuris yra tvirto sudėjimo, vilki šviesios spalvos maikute. Automobilio galiniai stiklai tamsinti. Automobilis įsuka į (duomenys neskelbtini), privažiuoja (duomenys neskelbtini) ir pasukęs į dešinę pusę, (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) nuvažiuoja tolyn. 10:11:57 vaizdo įrašas nutrūksta.

Įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus vaizdo įrašą, jis analogiškas vaizdo įrašui „(duomenys neskelbtini)“.

Kaip minėta aukščiau, šis kaltinimas E. A., kaip jame ir nurodoma, pateiktas dėl to, kad jis laikotarpyje nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. lapkričio mėn., sistemingai bendravo su Ž. R. lankė jį ligoninėje, prašė, kad Ž. R. ikiteisminiame tyrime sakytų, jog jis susižalojo pats, vežiojo pas adv. A. Š. į kontorą ir ten perdavė pareiškimą Ž. R. vardu, kuriame taip pat rašoma, jog jis susižalojo pats, vežė į pašto skyrių, kad išsiųstų laišką į apygardos prokuratūrą, po ko nuvežė Ž. R. į vienkiemį (duomenys neskelbtini), kur nuolatos jį lankė, duodavo pinigų, nupirkdavo maisto ir už tai prašydavo keisti parodymus. Šis kaltinimas E. A. grindžiamas keturiais nusikalstamais veiksmais, kurių kiekvienas atskirai, jį įrodžius, gali būti pripažinta atskira nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas turi pasisakyti dėl kiekvienos iš jų atskirai.

Byloje esantys faktiniai duomenys dėl kaltinimo dalies, kad jis, lankydamas Ž. R. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė, prašė, kad Ž. R. ikiteisminiame tyrime sakytų, jog jis susižalojo pats.

Ž. R. į ligoninę buvo išgabentas 2022 m. liepos 13 d. po vidurnakčio ir iš jos paleistas liepos 22 d. Apklausus Ž. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, jis tvirtino, kad su E. A. yra susitikę ligoninėje, kur jis buvo atėjęs 2 ar 3 kartus. Kaltinamasis teigia, kad jis į ligoninę pas Ž. R. nebuvo nuėjęs. Kartu su O. P., buvo nuėjusi tik jo sutuoktinė, pasidomėti, kas atsitiko su Ž. R.. O. P. patvirtino šią aplinkybę. Liudytojas G. M. – palatos kaimynas, parodė, kad jokių Ž. R. lankytojų, išskyrus policijos pareigūnus, jis nematė. Bylos dokumentai patvirtina, kad E. A. 2022 m. liepos 14 d. 12.45 val. buvo sulaikytas ir sekančią dieną, po to, kai jam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir apklaustas įtariamuoju, 14.34 val. paleistas. Be to, jam buvo skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti su Ž. R.. Ž. R. parodymų apie E. A. lankymąsį ligoninėje nepatvirtina jokie kiti duomenys, tad teigti, kad jis ėjo ir įkalbinėjo nukentėjusįjį nurodyti aplinkybes, kad jis susižalojo pats, nepagrįsta jokiais įrodymais.

Byloje esantys faktiniai duomenys dėl kaltinimo dalies, kad jis 2022 m. liepos 27 d. nuvežęs Ž. R. į advokatų kontorą, adresu (duomenys neskelbtini), kontoroje perdavė pareiškimą Ž. R. vardu, kuriame buvo nurodyta, kad nukentėjusysis susižalojo pats ir liepė pasirašyti.

Ž. R. nurodo, kad E. A. atvežė jį pas advokatą A. Š. į kontorą ir sudarė su advokatu teisinių paslaugų sutartį dėl atstovavimo, taip pat parašė pareiškimą, kad Ž. R. susižalojo pats. 2022-07-29 tyrėjos G. A. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. liepos 26 d. apie 13 val. buvo bendrauta su nukentėjusiuoju Ž. R., dėl papildomos apklausos, nes 2022-07-20 advokatas A. Š. elektroniniu paštu pateikė advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), bei paskambinęs pareiškė, jog atstovauja Ž. R. pagal sudarytą Teisinių paslaugų sutartį. Iš pateiktos teisinių paslaugų sutarties matyti, kad ją 2022 m. liepos 19 d. sudarė O. P.. Jis, apklaustas teisme šio fakto nepaneigė, aiškindamas, kad tai jis padarė Ž. R. prašymu.

2022-07-28 Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo gautas elektroninis laiškas su advokato A. Š. prašymu, dėl nukentėjusiojo Ž. R. savarankiškai rašyto pareiškimo pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos. 2022-07-27 Ž. R. pareiškime yra parašyta kad jis E. (A.) nekaltai apkaltino nes ant jo buvo supykęs (1 t. 172, 173-174 b.l.). Teismo posėdyje nukentėjusysis aiškiai nenurodė šio dokumento parašymo aplinkybių, taip pat nėra jokių kitų duomenų dėl jo kilmės. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šis dokumentas buvo surašytas veikiant tiesiogiai E. A., ir kuris jį pats perdavė advokatui A. Š.. Kaip minėta, jis Ž. R. iš ligoninės buvo paleistas liepos 22 d., ir ne mažiau, kaip 5 d. gyveno savo sesers J. G. namuose. Ji pati teigia, kad brolis gyveno pas ją 2 savaites, o po to išvažiavo. Jokių jos namuose besilankančių žmonių ji nematė. Ž. R. teiginiai apie tai, kad šį pareiškimą rašė E. A. draugas, o po to pateikė advokatui pats E. A., prieštarauja esantiems duomenims apie advokato A. Š. įsitraukimą į šį procesą, todėl laikytini nepatikimais ir jais remtis, kaltinant E. A. šio nusikaltimo padarymu, teismas neturi pagrindo.

Byloje esantys faktiniai duomenys dėl kaltinimo dalies, kad jis 2022 m. rugpjūčio 9 d. būdamas kartu su Ž. R. advokatų kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), liepė Ž. R. rašyti pareiškimą, kuriame nurodė, kad Ž. R. susižalojo pats ir nuvežęs Ž. R. į (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), liepė jam išsiųsti pareiškimą registruotu laišku į Panevėžio apygardos prokuratūrą,

Ž. R. teismo posėdyje nurodė, kad 2022-08-09 raštas, esantis (1 t., 185-186 b.l.) yra rašytas ir pasirašytas jo paties. Iš jo turinio matyti, kad jis iš esmės sutampa su rašytu liepos 27 d. Be to, tą pačią dieną buvo sudaryta nauja teisinių paslaugų sutartis tarp advokato A. Š. ir Ž. R.. Byloje nėra jokių kitų duomenų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, kad E. A. tiesiogiai įtakojo šių dokumentų sudarymą, juo labiau, liepė rašyti pareiškimą. Pateikta vaizdo medžiaga taip pat nepatvirtina, kad Ž. R. į pašto skyrių nuvežė E. A., nes nei automobilis, nei jo numeris, nei asmuo jį vežęs, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo identifikuoti. Gi į paštą Ž. R. ėjo vienas, niekieno nelydimas.

Byloje esantys faktiniai duomenys dėl kaltinimo dalies, kad jis nuvežė Ž. R. į vienkiemį adresu (duomenys neskelbtini), kur nuolatos jį lankė, duodavo pinigų, nupirkdavo maisto ir už tai prašydavo keisti parodymus,

Iš liudytojo O. P. parodymų matyti, kad į (duomenys neskelbtini) Ž. R. nuvežė jis į savo sodybą. Liudytojas A. K., parodė, kad Ž. R. yra anksčiau pas jį gyvenęs, nes neturi pastovios gyvenamosios vietos. Po sužeidimo Ž. R. nuvežė į O. P. sodybą, bet ten nėra nei elektros, nei telefono. Ž. R. jam paskambino ir paprašė, kad parvežtų pas save. Jis nuvažiavo, paėmė jo daiktus ir apgyvendino. Kai buvo pas jį, gal du kartus buvo atvažiavęs E. A.. Liudytoja R. K. parodė, kad po ligoninės Ž. R. dvi savaites pabuvo pas seserį, paskui atvažiavo pas A. K., po to atvažiavo pas ją.

Byloje jau yra nustatyta, kad E. A. ir Ž. R. buvo pažįstami, R. pas A. dirbo, kad A. tyčia metė į jį kastuvą. Nepaneigta, kad E. A. duodavo Ž. R. pinigų pragyvenimui, kiti asmenys jam suteikdavo gyvenamąją vietą ir darbą, padėdavo maistu. Tokie veiksmai, žiūrint gyvenimiškai, nėra laikytini poveikio darymu. Taip pat byloje vienareikšmiškai patvirtinta, kad aptariamuoju laiku O. P. ir jis pats sudarė sutartis su advokatu dėl jo atstovavimo procese dėl jo sužalojimo. Tokie veiksmai taip pat nelaikytini poveikiu nukentėjusiajam. Nėra duomenų, kad būtent E. A. tiesiogiai tuo būtų rūpinęsis. Be to, byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 5 d. Ž. R. buvo sulaikytas, nes buvo neatlikęs jam paskirtos arešto bausmės. Jis teismo posėdyje patvirtino, kad siekė išvengti šios bausmės atlikimo, stengėsi pasislėpti, nelikti mieste, norėjo, kad jis būtų išvežtas į užmiestį. Toks Ž. R. elgesys, po to, kai jis buvo sužalotas, aiškiai rodo jo paties interesą išvengti jam paskirtos bausmės ir siekį, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėtų su juo susisiekti, o to negalint išvengti, palengvinti savo padėtį duodant parodymus, nepalankius E. A..

Šioje byloje nėra objektyvių įrodymų, kad E. A. darė poveikį nukentėjusiajam, siekdamas, kad jis duotų jam naudingus parodymus. Vien tik paties Ž. R. parodymų šiuo atveju nepakanka E. A. pareikštam kaltinimui, kad jis bandė kištis į teisingumo vykdymo procesą, pagrįsti. Šiuo atveju, Ž. R. elgesį ir parodymus, susijusius su šiuo kaltinimu E. A., teismas vertina ne tik, kaip aukos arba silpno ir socialiai apleisto žmogaus reakciją į asmenį, nuo kurio nukentėjo, bet ir į paties interesą, padedant jam pažįstamiems asmenims, išvengti atsakomybės už paties padarytas veikas, jo sužalojimo ir dėl to prasidėjusio ikiteisminio tyrimo kontekste.

Todėl visas abejones vertindamas kaltinamojo naudai, teismas sprendžia, jog E. A. pareikštas kaltinimas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį yra neįrodytas ir jis dėl to yra išteisintinas.

MOTYVAI DĖL BAUSMĖS SKYRIMO

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

E. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 punktas), nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir tiesioginį pavojų gyvybei, buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Veika yra baigta, padaryta veikiant netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) 2020-07-01 buvo teistas 1200 Eur bauda už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (3 t., 173 – 167 b.l.). Administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą ir kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą). Turi vieną galiojančią nuobaudą (3 t., 163 – 167 b.l.) Apie įskaitas psichiatrinio ar priklausomybės ligų skyriuje duomenų nėra (3 t., 198 b.l.). Turi du vaikus, kurių vienas nepilnametis, gim. (duomenys neskelbtini) m. (3 t. 152 b.l.). Daugiau jo asmenybę apibūdinančių ar jį charakterizuojančių duomenų iš gyvenamosios vietos, nėra. Taip pat nėra duomenų apie jo darbinę veiklą.

Po šio nusikaltimo padarymo kaltinamasis daugiau nenusikalto. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų iš anksto sumanęs sužaloti nukentėjusįjį. Teismas, įvertinęs byloje nustatytą nukentėjusiojo sužalojimo būdą, situaciją ir priežastis, daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamas veikimas buvo iššauktas spontanišku pykčio protrūkiu, tačiau tokio jo elgesio pasekmė pasireiškė nepateisinamu veiksmu – metimu į žmogų daikto, kuris pagal savo fizines savybes – dydį, masę, formą gali būti pavojingas ir padaryti sužalojimus. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių kaltinamąjį vertinti, kaip itin pavojingą visuomenei, charakterizuoti išimtinai neigiamai. Nors jo padaryta nusikalstama veika, pagal jos padarymo pobūdį ir aplinkybes ją padarant, yra vertintina, kaip pavojinga, o BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų, teismas, vadovaudamasis bausmės skyrimo pagrindais (BK 41 straipsniu, 56 straipsnio 1 dalimi ir 61 straipsniu), bausmės teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, į inkriminuotos veikos smurtinį pobūdį, taip pat į veikos trukmę, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad BK 135 straipsnio 1 dalis alternatyvių laisvės atėmimui bausmių nenumato, sprendžia, jog E. A. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė, jos dydį nustatant artimą minimumui.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į E. A. atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, jo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. liepos 14 d. 13.08 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 14.34 val. (4 t., 9 – 10; 12 b.l.), t.y. 1 diena.

CIVILINIŲ IEŠKINIŲ IŠSPRENDIMAS

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė - (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 6126,92 Eur sumai, dėl žalos, patirtos Ž. R. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo. Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia į bylą pateikti dokumentai (1 t., 72 – 73; 75 b.l). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Įvertinus tai, kad padarytas sužalojimas tiesiogiai susijęs su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, o sveikatos priežiūros paslaugos nukentėjusiajam Ž. R. buvo teikiamos (jis buvo operuojamas ir gydomas), šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš E. A. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui reikalaujamą sumą.

Nukentėjusysis Ž. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš E. A. priteisti 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė didelį fizinį skausmą, išgyvenimus dėl pasekmių ateityje, baimę ir stresą dėl galimo keršto. Šiuo metu jis dar jaučia neigiamas įvykio pasekmes – padidėjusį nervinį jautrumą, patiriamą stiprų susijaudinimą ir sunkesnį emocijų valdymą. Dėl sužalojimo ir gydymosi nepatogumus patyrė jam artimi žmonės. Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusysis ieškinio reikalavimus palaikė, nurodęs, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo iki šiol nesijaučia gerai, bus reikalinga operacija ir reabilitacija.

CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, pripažįsta, kad dėl kaltinamojo ir civilinio atsakovo E. A. tyčinių veiksmų nukentėjusysis Ž. R. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, buvo be jokios aiškios priežasties sunkiai sužalotas, po sužalojimo buvo operuotas ir gydomas ligoninėje, sumažėjo jo darbingumas, negali dirbti sunkaus fizinio darbo, sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, todėl atsiradusios pasekmės fizinei ir dvasinei sveikatai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala.

Teismas sprendžia, kad Ž. R. ieškinys yra pagrįstas iš dalies, nes sprendžiant dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam dydžio, negalima nepastebėti ir paties Ž. R. rizikingo elgesio atsisakant vykti į ligoninę, eiti toliau dirbti kenčiant skausmą ir tik būsenai ženkliai pablogėjus, prašyti, kad būtų kviečiama greitoji pagalba. Tokie jo veiksmai, nors ir nebuvo lemiantys sužalojimo padarinius, tačiau, kaip ir nurodė teismo posėdyje dalyvavęs specialistas, tai turėjo įtakos jo gydymosi trukmei ir atsistatymui po sužalojimo. Vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 8000 Eur neturtinė žala yra ženkliai per didelė, todėl mažintina iki 2500 eurų. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo E. A. priteistina nukentėjusiajam Ž. R. 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2500 Eur sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-P-75-788/2019, 2K-11-303/2019).

KITI KLAUSIMAI, SPRENDŽIAMI PRIIMANT NUOSPRENDĮ

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimai išsprendžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. numatyta tvarka.

E. A., vadovaujantis BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas 2022 m. liepos 14 d. 13.08 val. (4 t. 9 – 10 b.l.), ir iš laikino sulaikymo paleistas 2022 m. liepos 15 d. 14.34 val. (4 t., 12 b.l.) Tą pačią dieną jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., 42 – 44 b.l.) su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su Ž. R., dokumentų – paso ir asmens tapatybės kortelės paėmimas (4 t., 46 – 51 b.l.) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (4 t., 52 – 54 b.l.). 2022-12-20 nutarimu pakartotinai skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., 60 – 62 b.l.) su įpareigojimu nebendrauti su Ž. R. ir nebendrauti su juo per kitus asmenis. 2023 m. birželio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi visos šios kardomosios priemonės buvo pakeistos 5000 Eur dydžio užstatu, kuris gali būti gražintas įsiteisėjus nuosprendžiui ir E. A. pradėjus vykdyti paskirtą bausmę.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 24 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t. 43 - 46 b.l.), kurioje nurodoma, jog pagal 2022 m. spalio 12 d. sprendimą buvo teikiama antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajam Ž. R., kurią teikė adv. Eligija Norkienė. Atstovavimo išlaidos sudaro 650 Eur sumą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

Šios išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajam Ž. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu yra priteistinos iš kaltinamojo E. A., nes nukentėjusiojo dalyvavimas procese ir jo teisių įgyvendinimas buvo užtikrintas per įgaliotąją atstovę, kuri ruošė ir teikė teismui civilinį ieškinį, kitus procesinius dokumentus bei dalyvavo teismo posėdžiuose jį atstovaudama, o kaltinamojo turtinė padėtis netrukdo šias išlaidas priteisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. A. pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžią E. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2022 m. liepos 15 d. (viena diena), E. A. išbūtą laikinajame sulaikyme.

Kardomąją priemonę – 5000 (penkių tūkstančių) Eur užstatą, sumokėtą 2023 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą (5 t. 26 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, gražinti E. A. į jo nurodytą sąskaitą.

E. A. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio 7 dalimi, užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai, ir priteisti iš E. A. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 6126,92 (šeši tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt šeši Eur 92 ct) Eur žalos atlyginimą, pervedant šią sumą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“.

Ž. R. ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš E. A. priteisti nukentėjusiajam 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš E. A. išieškoti 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) Eur išlaidų valstybei už nukentėjusiojo Ž. R. atstovavimą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, priduotus saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą, kvito Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 121 – 122, 123 b.l.):

Voką su Ž. R., O. P. ir E. A. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais ir voką su Ž. R., O. P. ir E. A. daktiloskopinėmis kortelėmis (3 vnt.), sunaikinti.

Iš įvykio vietos paimtą kastuvą, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžintini O. P., o jam atsisakius jį paimti, sunaikintini, kaip menkavertį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas