Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-526-544/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00852-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6.; 3.3.1.13.; 3.3.1.18.3

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ),,Turto bankas“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-52-1005/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Utenos šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei VĮ,,Turto bankas“, dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Utenos šilumos tinklai“ (toliau – ir ieškovė) 2022 m. birželio 22 d. pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) priteisti 380,37 Eur skolą, 10,93 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismui priėmus ieškinį paaiškėjo, kad atsakovas A. M. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki paaiškės mirusio atsakovo teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko.

3. Teisme 2023 m. gegužės 15 d. buvo gautas notaro pranešimas, kad VĮ,,Turto bankas“ 2023 m. gegužės 10 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl atsakovo A. M. turto. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuota, kad mirusiojo A. M. teisių perėmimas įvyko, todėl civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Atsakovo A. M. teisių perėmėja VĮ „Turto bankas“ į bylą įtraukta atsakove.

4. Atsakovė VĮ „Turto bankas“ pateiktu atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl ginčo situacijos susidarymo yra kalta pati ieškovė, kuri sąmoningai didino skolą palikėjo nekilnojamojo turto objekte, byloje nepateikusi tiksliai apskaičiuotų ir pagrįstų mokestinių dokumentų už jos suteiktas paslaugas iki palikėjo mirties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Utenos šilumos tinklai“ iš atsakovės VĮ „Turto bankas“ 380,37 Eur skolą, 10,93 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (391,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19 Eur žyminį mokestį.

6. Teismas įvertinęs aplinkybę, jog ginčas byloje kilo dėl nedidelės sumos, siekdamas nedidinti šalių bylinėjimosi išlaidų bei proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais bylą išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekė šilumos energiją. 2022 m. birželio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis buto 45/100 dalys nuosavybės teisė priklausė atsakovui A. M., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesumokėjo mokesčių už butui tiekiamą šilumos energiją, dėl to susidarė 380,37 Eur skola ir 10,93 Eur delspinigiai, apskaičiuoti laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. birželio 21 d.

8. 2023 m. gegužės 10 d. notaro raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad po A. M. mirties VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į notaro biurą. 2023 m. gegužės 10 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. 2023 m. gegužės 25 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis buto 45/100 dalys nuosavybės teise įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu.

9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 3 dalimi (valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės) teismas konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, kada atsakovė sužinojo apie palikimo atsiradimą ar kada įformino mirusiojo palikimo perėjimą, atsakovei nuo palikėjo mirties momento atsirado prievolė atsiskaityti su ieškove už teiktą šilumos energiją paveldėtai buto daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Atsakovė VĮ „Turto bankas“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus priteisti 380,37 Eur skolą, 10,93 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (391,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19 Eur žyminį mokestį atmesti kaip nepagrįstus.

11. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė visos prašomos priteisti skolos apskaičiavimo nepagrindė skolos detalizacija ir dokumentais. Ieškovės pateiktoje skolos apskaičiavimo detalizacijoje (Priskaitymų-apmokėjimų analizės ataskaitoje) nėra nurodyta pagal kokius įmonės dokumentus skola buvo apskaičiuota, be to, byloje nėra aišku kaip buvo apskaičiuota sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) už 2019 m. kovo mėnesį įrašyta 230,26 Eur skola. Apeliantė mano, kad tokia skolos suma už vieną mėnesį susidaryti negalėjo, kadangi ieškovės per mėnesį apskaičiuota įmoka už jos suteiktas paslaugas palikėjo buto daliai sudarė apie 20 Eur. Dėl to apeliantė teigia, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) už 2019 m. kovo mėnesį įrašyta 230,26 Eur skola yra susidariusi už ankstesnį laikotarpį, nei nurodyta ieškinyje.

12. Apeliantė pažymi, kad pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas yra ribota, nes valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tuo tarpu prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios iš kitų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

13. Apeliantė pažymi ir tai, jog skiriasi teisinis reglamentavimas skolos, susidariusios iki palikėjo mirties ir po palikėjo mirties, kai palikimą priima valstybė, dengimas. Jei po palikėjo mirties susidarančios prievolės už turtą dengiamos kaip einamieji mėnesiniai (periodiniai) mokėjimai, tai iki palikėjo mirties atsiradusios skolos dengiamos tik iš valstybės paveldėto ir teisės aktų nustatyta tvarka realizavimo (pardavimo) metu gautų lėšų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skolą priteisė iš VĮ,,Turto banko“ neatsižvelgęs į tai, kad po palikėjo mirties paveldėtos buto dalies savininke tapo valstybė (CK 5.62 straipsnis).

14. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259) (toliau – ir Taisyklės), valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą vykdo VĮ,,Turto bankas“, kuri atstovauja valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Tačiau šiose Taisyklėse nėra nustatyta, kad VĮ,,Turto bankas“, atstovaudama valstybę šiuose teisiniuose santykiuose, apmoka iki palikėjų mirties susidariusias skolas valstybės paveldimame turte. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pareiškėjo buto dalį paveldėjo valstybė, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieškovės ieškinyje nurodytos skolos už patiektą šilumos energiją iš valstybę šiame paveldėjimo teisiniame santykyje atstovaujančios įmonės.

15. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamojoje byloje dėl susidariusios skolos iš esmės yra kalta pati ieškovė, kuri kaupė skolą byloje minimo nekilnojamojo turto objekte, nepateikė tiksliai apskaičiuotų ir pagrįstų mokestinių dokumentų už patiektą šilumos energiją iki palikėjo mirties, todėl mano, kad reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo neteisėtas ir nepagrįstas, taigi jis negalėjo būti patenkintas.

16. Ieškovė UAB „Utenos šilumos tinklai“ atsiliepimu atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad ji prašomos priteisti skolos apskaičiavimo nepagrindė skolos detalizacija ir dokumentais. Paaiškino, kad iš ieškinio prieduose (duomenys neskelbtini) priskaitymų – apmokėjimų analizės ataskaitos ir pažymos matyti, kad per laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. ginčo buto daliai suteiktos šilumos energijos kaina sudaro 584,27 Eur. Šiuo laikotarpiu skolininkas A. M. ieškovei už suteiktas paslaugas sumokėjo 453,00 Eur. Skolininko sumokėta 453,00 Eur suma buvo paskirstyta taip: iki 2019 m. kovo 1 d. skolininko nesumokėta 242,09 Eur skola ir 7,01 Eur delspinigiai (453,00 Eur - 242,09 Eur - 7,01 Eur = 203,90 Eur), o likusi 203,90 Eur suma buvo padengta už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. susidariusiai 584,27 Eur skolai. Taigi, galutinė skolininko suma už laikotarpį 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. sudaro 380,37 Eur (584,27 Eur - 203,90 Eur = 380,37 Eur) ir 10,93 Eur delspinigiai, apskaičiuoti laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. birželio 21 d.

17. Dėl atsakovės apeliaciniame skunde minimos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) už 2019 m. kovo mėnesį nurodytos 230,26 Eur skolos ieškovė paaiškino, kad tai yra likutis už ankstesnius laikotarpius, kuris yra sumokėtas ir jo ieškovė byloje neprašė priteisti.

18. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad nepagrįstai ilgai kaupė skolą, nes yra pasitvirtinusi vidinę tvarką dėl skolų valdymo, kuria vadovaujasi valdydama skolas tiek ikiteismine, tiek teismine tvarka. Paaiškina, kad skolininkui A. M. dėl susidariusios skolos siuntė pranešimus, tačiau į juos skolininkas neragavo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

21. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundu ieškovė pateikė 3-01 priskaitymų – apmokėjimų analizės ataskaitą su paaiškinimais, pažymą su paaiškinimais, sąskaitą už 2019 m. kovo mėnesį su pranešimu, tačiau šių procesinių dokumentų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė neprašė prijungti, todėl dėl šių dokumentų prijungimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina ir tai, kad minėtuose procesiniuose dokumentuose yra užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, kokios yra nurodytos pirmosios instancijos teismui pateiktuose dokumentuose.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo realizuota šilumos energijos tiekėjo teisė prisiteisti įsiskolinimą už buto daliai suteiktas paslaugas, kai butą paveldi Lietuvos Respublika, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo su buitiniu vartotoju 2010 m. sausio 17 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė UAB „Utenos šilumos tinklai“ buto daliai, adresu (duomenys neskelbtini), teikė šilumos energiją. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. birželio 16 d. išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad 45/100 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. gruodžio 6 d. nuosavybes teise priklausė A. M. Byloje nustatyta, kad A. M. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nepilnai mokėjo mokesčius už buto daliai tiekiamą šilumos energiją, dėl to susidarė 380,37 Eur skola ir 10,93 Eur delspinigiai, apskaičiuoti laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. birželio 21 d.

24. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarė D. M. 2023 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus, kad po A. M. mirties į notaro biurą kreipėsi VĮ „Turto bankas“, o 2023 m. gegužės 10 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. gegužės 25 d. išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 45/100 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. gegužės 10 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. gegužės 16 d. nuosavybės teise yra įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu.

Dėl valstybės atsakomybės už palikėjo skolas

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

26. Pagal kasacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. (LAT 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti 380,37 Eur skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. ir 10,93 Eur delspinigius, apskaičiuotus laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. birželio 21 d. Tokios nustatytos faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neginčijamai patvirtina, kad palikėjo A. M. skola ir jos pagrindu paskaičiuoti delspinigiai, susidarė iki jo mirties (duomenys neskelbtini), taigi valstybė, vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, turi pareigą atsakyti už šią palikėjo skolą ir jos pagrindu paskaičiuotus delspinigius.

Dėl skolos dydžio pagrįstumo

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu įsiskolinimo fakto už butui tiektą šilumos energiją iš esmės neginčija, tačiau ji nesutinka su paskaičiuotos skolos dydžiu, teigdama, jog ieškovė prašomos priteisti skolos apskaičiavimo nepagrindė skolos detalizacija ir dokumentais. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

29. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė pateikė skolininkui A. M. visas išrašytas sąskaitas už laikotarpį nuo 2019 m. kovo iki 2022 m. balandžio mėnesio, pateikė (duomenys neskelbtini) priskaitymų – apmokėjimų analizės ataskaitą, pažymą, delspinigių ataskaitą, kuriomis ieškovė išsamiai pagrindė savo reikalavimą, iš šių pateiktų dokumentų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra aiškus tiek skolos susidarymo laikotarpis, tiek reikalavimo suma, tiek už kokoas paslaugas skola buvo paskaičiuota.

30. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliacinio skundo argumentui, kad neaišku, kaip buvo apskaičiuota sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) už 2019 m. kovo mėnesį įrašyta 230,26 Eur skola ir kad ji gali būti susidariusi už ankstesnį ieškinyje nenurodytą laikotarpį.

31. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškinio prieduose (duomenys neskelbtini) priskaitymų – apmokėjimų analizės ataskaita ir pažyma patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. ginčo buto daliai suteiktos šilumos energijos kaina sudaro 584,27 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. skolininkas A. M. ieškovei už suteiktas paslaugas sumokėjo 453,00 Eur, kurie paskirstyti taip: padengta iki 2019 m. kovo 1 d. skolininko nesumokėta 242,09 Eur skola ir 7,01 Eur delspinigiai (453,00 Eur - 242,09 Eur - 7,01 Eur = 203,90 Eur); 203,90 Eur padengė dalį už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. susidariusios 584,27 Eur skolos. Taigi skolą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. sudaro 380,37 Eur (584,27 Eur - 203,90 Eur = 380,37 Eur) ir 10,93 Eur delspinigiai, apskaičiuoti laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. birželio 21 d.

32. Dėl apeliaciniame skunde apeliantės minimos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) už 2019 m. kovo mėnesį nurodytos 230,26 Eur skolos (duomenys neskelbtini) priskaitymų – apmokėjimų analizės ataskaitoje nurodyta, kad 2019 m. kovo mėnesį skolininko skola sudarė 242,09 Eur, todėl sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą 230,26 Eur sumą apeliacinės instancijos teismas laiko technine klaida), ieškovė paaiškino, kad tai yra likutis už ankstesnius laikotarpius, kuris yra sumokėtas ir jo ieškovė byloje neprašė priteisti. Su tokiu paaiškinimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė iš skolininko A. M. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. sumokėtos 453,00 Eur sumos, dalį sumos (249,10 Eur) (242,09 Eur skola ir 7,01 Eur delspinigiai) pagrįstai panaudojo iki 2019 m. kovo 1 d. susidariusiai skolai padengti. Pažymėtina, kad CK 6.55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

34. Remiantis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais išaiškinimais dėl susidariusios skolos už pateiktą šilumos energiją dydžio, nes paaiškinimai pagrįsti byloje pateiktais dokumentais. Tuo tarpu apeliantė byloje nepateikė jokių įrodymų, kaip nors paneigiančių ieškovės skaičiavimus, todėl jos argumentai dėl priteistos skolos dydžio atmestini kaip deklaratyvūs.

35. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad dėl susidariusios skolos iš esmės kalta pati ieškovė, nes ji ilgai kaupė skolą, tačiau su tokiu apeliantės argumentu apeliacinės instancijos nesutinka.

36. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad skolininkui A. M. dėl susidariusios skolos sumokėjimo pagal bendrovėje nustatytą tvarką siuntė pranešimus, tačiau į juos skolininkas neragavo. Su tokiu ieškovės tvirtinimu nėra pagrindo nesutikti, nes iš byloje pateiktų skolininkui siųstų sąskaitų už šilumos energiją matyti, kad skolininkas buvo įspėtas, jog laiku nesumokėjus sąskaitų jam bus skaičiuojami 0,02 procento delspinigiai (pavyzdžiui 2019 m. gegužės mėnesio sąskaita), taip pat skolininkas buvo įspėtas ir dėl pagrindinės skolos mokėjimo terminų (pavyzdžiui 2020 m. gruodžio mėnesio sąskaita). Todėl apeliantės vertinimas, kad ieškovė nepagrįstai ilgai nesiėmė priemonių operatyvesniam skolos išieškojimo procesui įgyvendinti („kaupė skolą“), neturi pagrindo.

Dėl tinkamo atsakovo nustatymo nagrinėjamojoje byloje

37. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolą priteisė iš VĮ,,Turto banko“ o ne iš Lietuvos Respublikos. Su tokia apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad ginčo buto dalis nuosavybės teise po paveldėjimo proceso yra registruota Lietuvos Respublikos vardu, taip pat padarė teisingą išvadą, kad pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas ieškovės prašomą priteisti skolą nepagrįstai priteisė iš atsakovės VĮ,,Turto bankas“.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, o ne kuriai nors jos institucijai (LAT 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016).

40. Valstybės paveldėto turto administravimą reglamentuoja poįstatyminis norminis aktas – Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259. Pagal Taisyklių 43 punktą, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Taisyklių 2 punktas nustato, jog Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą. Tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir / ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, VĮ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijos.

41. Esant nurodytoms tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį yra pagrindas pakeisti ir nurodyti, kad ieškovės prašoma priteisti skola yra priteisiama iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ,,Turto banko“.

Dėl valstybės ribotos atsakomybės už palikėjo skolas

42. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieškovės prašomą skolą, sprendime nenurodė valstybės atsakomybės ribos pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Su šia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas sutinka.

43. Kaip minėta, pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatas valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra nustatyta valstybės iš A. M. paveldėto (45/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) tikroji turto vertė, todėl šiuo metu objektyviai negali būti žinoma, kokio dydžio lėšomis disponuos valstybė, realizavusi paveldimą turtą. Dėl to negalima daryti išvados, jog paveldimo turto tikrosios vertės užteks patenkinti visus ieškovės reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį tikslinga pakeisti ir nurodyti, kad valstybė palikėjo A. M. kreditorei (ieškovei) atsako neviršydama valstybei perėjusio paveldėto A. M. turto tikrosios vertės.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

44. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamojoje byloje nepagrįstai buvo priteistos procesinės palūkanos. Apeliacinės instancijos teismas tokį apeliantės argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

45. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas teisę dėl palūkanų, yra nurodęs, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (LAT 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018, 41 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (LAT 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

46. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai byloje nustatė faktines aplinkybes, tačiau iš dalies netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis tikslinama, nurodant, kad ieškovės prašoma priteisti skola, delspinigiai, procesinės palūkanos, žyminis mokestis priteisiami iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, neviršijant valstybei perėjusio A. M. turto tikrosios vertės.

47. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Utenos šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 183843314, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ,,Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, 380,37 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt eurų 37 ct) skolą, 10,93 Eur (dešimt eurų 93 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (391,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19 Eur (devyniolika eurų) žyminį mokestį, bet neviršijant valstybei perėjusio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turto tikrosios vertės“.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė