Baudžiamoji byla Nr. 2K-187-895/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39951-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.14.1.2.1; 2.4.7.
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
nuteistajam V. G. (G.), jo gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu V. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendis ir V. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. V. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelėje Klaipėdoje atvirai, matant liudytojoms G. K., V. S., iš automobilio „Volkswagen Touran“ salono pagrobė L. G. priklausančią 600 Eur vertės rankinę „Furla“, kurioje buvo 30 Eur vertės odinė užrašų knygelė, 350 Eur vertės akiniai nuo saulės „Prada“, bendros 150 Eur vertės 3 vnt. lūpdažių, 200 Eur vertės 100 ml kvepalų „Aedes de Venustas“, neturintis materialinės vertės elektroninės bankininkystės kodų generatorius, 170 Eur vertės piniginė „Furla“, kurioje buvo 1000 Eur, asmens dokumentai, išduoti L. G. vardu, dvi AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės, materialiai neįvertintas vestuvinis žiedas, taip atvirai pagrobė nukentėjusiajai priklausantį 2500 Eur vertės turtą.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak kasatoriaus, BK 178 straipsnyje nustatyto nusikaltimo dalykas gali būti tik svetimas, t. y. kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, turtas. Pagal BK 178 straipsnį nėra svetimas asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu. Grobimo dalykas pagal BK 178 straipsnį negali būti ir ginčo objektu esantis turtas, kol šis klausimas nėra galutinai išspręstas teisme. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinime nurodytas turtas nėra nukentėjusiosios L. G. asmeninė nuosavybė, kad V. G. buvo kaltinamas pagrobęs savo paties turtą. Tokią išvadą teismas padarė pagrįstai atkreipęs dėmesį į tarp sutuoktinių V. G. ir L. G. vykstančius skyrybų ir kitus teisminius procesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek vertinant materialinį ir procesinį suinteresuotumą byloje turinčių sutuoktinių parodymus, tiek nustatant tariamai pagrobto turto teisinį režimą, netyrė ir, nors panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, šio teismo išvadų motyvuotai nepaneigė ir neargumentavo, kodėl V. G. neva pagrobtas turtas galėjo būti vagystės dalyku. Kasatorius pažymi, kad jam inkriminuota veika padaryta likus daugiau nei pusei metų iki sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto teisinio režimo nustatymo priėmimo. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai teigė, kad kaltinime nurodytą rankinę su joje esančiais daiktais ir pinigais ji įgijo iš savo darbinės veiklos. Be to, dar iki santuokos nutraukimo rankinė su joje esančiais daiktais grąžinta nukentėjusiajai, todėl jokia turtinė žala nepadaryta, o dėl neturtinės žalos nukentėjusioji ieškinio nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas šių teisiškai reikšmingų aplinkybių, darančių V. G. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį negalimą, visapusiškai nesiaiškino, dėl jų nepasisakė. Kasatorius pažymi ir tai, kad, nesant nusikalstamos veikos būtinojo požymio – dalyko, negalima ir asmens tyčia užvaldyti turtą. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino kasatoriaus ir nukentėjusiosios kilusios konfliktinės situacijos priežasties, nepasisakė dėl V. G. veikos subjektyvinės pusės, nepagrindė jo tyčios pagrobti svetimą turtą. Dėl to nebuvo pagrindo konstatuoti kasatoriaus veikoje esant nusikaltimo sudėtį.
2.2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 329 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų, kurie suvaržė nuteistojo teisę į teisingą procesą bei sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio neargumentavo, apsiribojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų asmenų parodymų perrašymu, papildomai teisme apklaustos nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų išdėstymu ir nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip įvertino bylos įrodymus, taip pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
2.3. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, išsamiai motyvuotas, jo išvados argumentuotos ir racionaliai išplaukiančios iš atliktos įrodymų analizės. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė nei kasatoriaus, nei nukentėjusiosios parodymams didesnės įrodomosios reikšmės, juos lygino tiek tarpusavyje, tiek su kitais bylos įrodymais ir pagrįstai rėmėsi principu, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltinamojo naudai.
3. Nuteistojo V. G. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
4. Kasatorius ginčija jo nuteisimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad jo veikoje nėra vagystės sudėties požymių. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu įvykdžius vagystę, neatsižvelgė į tai, jog kaltinime nurodytas pagrobtas turtas buvo jo ir nukentėjusiosios bendroji junginė sutuoktinių nuosavybė, ir nuosprendyje neargumentavo, kodėl šis turtas galėjo būti vagystės dalyku, be to, nepagrindė tyčios pagrobti kaltinime nurodytą turtą buvimo jo veiksmuose. Šie kasatoriaus argumentai pagrįsti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad V. G. veika atitinka visus būtinus vagystės sudėties požymius.
5. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
6. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji ir subjektyvieji požymiai) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti minėtų požymių visumą.
6.1. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svetimu nelaikomas turtas, priklausantis asmenims bendrosios nuosavybės teise, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-461/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-461/2006">2K-461/2006</a>, 2K-65/2011). Koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine ir koks asmenine sutuoktinių nuosavybe, reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88, 3.89 straipsniuose. Bendroji taisyklė, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstami jo asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). Šis įstatyme nurodytas asmeninio naudojimo daiktų sąrašas nėra išsamus, todėl teismas gali pripažinti asmenine sutuoktinio nuosavybe ir kitus daiktus. Asmeninio naudojimo daiktai gali būti įsigyti tiek už sutuoktinio asmenines, tiek už bendras sutuoktinių lėšas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2013). Turto, įgyto santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, priskyrimas prie sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų yra bendrosios taisyklės išimtis (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-14/2008).
6.2. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų. Vagystės kaip turto pagrobimo apibrėžimo įstatymas nepateikia. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-35/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-35/2010">2K-35/2010</a>, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-6/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-6/2012">2K-6/2012</a>). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-326/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-326/2010">2K-326/2010</a>, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-351/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-351/2012">2K-351/2012</a>, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-6/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-6/2012">2K-6/2012</a>). Dėl to, nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių. Antai kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai ar užvaldo daiktą nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, teismų praktikoje nepripažįstami vagyste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108/2013">2K-108/2013</a>, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).
7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. G. išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog V. G. kaltinime nurodytu metu ir vietoje atvirai pagrobė savo sutuoktinei L. G. priklausančius daiktus, nurodytus kaltinime. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka pripažinti V. G. padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
7.1. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu V. G. iš automobilio paėmė ne savo sportinį krepšį, o L. G. rankinę, tačiau išvadą dėl V. G. kaltės įvykdžius vagystę apeliacinės instancijos teismas padarė nenustatęs šio nusikaltimo sudėties požymių visumos.
7.2. Nagrinėjamoje byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: tarp sutuoktinių V. G. ir L. G. kelerius metus tęsėsi skyrybų procesas, vyko konfliktai; V. G. dėl jam pareikšto kaltinimo parodė, kad kaltinime nurodyti daiktai buvo įsigyti už jo vadovaujamo sporto klubo lėšas, priklausė jam bei nukentėjusiajai ir nebuvo nukentėjusiosios asmeninė nuosavybė, nes įvykio dieną jis su nukentėjusiąja oficialiai nebuvo išsiskyrę, jų turtas nebuvo padalintas; nukentėjusioji L. G. parodė, kad pagrobtus pinigus buvo pasiskolinusi iš draugės, rankinę, piniginę ir lūpdažius įsigijo pati, kvepalus gavo dovanų iš dukros, užrašų knygelė taip pat buvo jos; rankinę ir visus joje buvusius daiktus, taip pat pinigus V. G. nukentėjusiajai geranoriškai grąžino, žala nukentėjusiajai nepadaryta.
7.3. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirma, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog V. G. turėjo tikslą pasisavinti nukentėjusiosios L. G. turtą, kad jo tyčia buvo nukreipta būtent į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą. Viso proceso metu V. G. nuosekliai teigė, kad iš automobilio pasiėmė savo turtą, taigi iš nuteistojo parodymų išplaukia, kad jis nesuvokė grobiąs svetimą turtą. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu tarp V. G. ir L. G. buvo konfliktinė situacija, vyko skyrybų procesas, tačiau apeliacinės instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė tik vertindamas nukentėjusiosios parodymus ir neatsižvelgė spręsdamas dėl V. G. veikos motyvo ir tikslo. Byloje nustatyta ir tai, kad iš L. G. paimti daiktai ir pinigai nuteistojo buvo geranoriškai grąžinti, taigi žala nukentėjusiajai nepadaryta. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas subjektyviųjų turto pagrobimo sudėties požymių (kaltės, motyvo, tikslo) V. G. veikoje buvimo nenustatė, dėl jų skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, iš esmės apsiribojo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios rankinės ir joje esančių daiktų paėmimu, išdėstymu ir vertinimu.
7.4. Antra, skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl vagystės dalyko. Minėta, kad vagystės dalykas gali būti tik svetimas turtas, o tokiu nelaikomas turtas, priklausantis asmenims bendrosios nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu V. G. ir L. G. buvo sudarę santuoką. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinime nurodytus pinigus buvo pasiskolinusi, o daiktus įsigijusi už savo asmenines lėšas, gautas iš darbinės veiklos, pašalpų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad L. G. gaudavo atlyginimą, turėjo pajamų ir realią galimybę įsigyti atitinkamų daiktų. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal bendrą taisyklę įgyjami už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas daiktai turi būti priskiriami prie bendrosios jungtinės nuosavybės, nes santuokos metu įgytas turtas priskiriamas bendrajai jungtinei nuosavybei (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė bei įvertino nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus dėl kaltinime nurodyto turto įsigijimo aplinkybių, tačiau dėl šio turto priklausomybės, atsižvelgiant į sutuoktinių turto teisinį režimą, argumentuotai nepasisakė ir padarė nepagrįstą išvadą, kad V. G. byloje nustatytomis aplinkybėmis atvirai pagrobė nukentėjusiajai L. G. priklausantį 2500 Eur vertės turtą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje patikimai nenustačius, kad kaltinime nurodytas turtas buvo nukentėjusiosios L. G. asmeninė nuosavybė ir kartu buvo nuteistajam V. G. svetimas turtas, šis turtas negalėjo būti pripažintas vagystės dalyku.
7.5. Pirmosios instancijos teismas, nors išsamiai visų vagystės sudėties požymių neaptarė ir neįvertino, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą išteisinti V. G., nesant jo veikoje nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.
8. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje netinkamai pritaikė BK 178 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai pripažino V. G. kaltu atvirai pagrobus svetimą turtą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje naikintinas paliekant joje galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Olegas Fedosiukas
Armanas Abramavičius
