Baudžiamoji byla Nr. 2K-194-942/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52819-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 2.3.4.3.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,
nuteistajam A. Š.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio (Jevgenij Michailovskij) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimi, A. Š. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoti 10 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, ir nuteistojo, prašiusio prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. A. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė narkotinę medžiagą bei ją pardavė, t. y.: iki 2015 m. rugsėjo 21 d., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,787 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), šią medžiagą 2015 m. rugsėjo 21 d., apie 23.10 val., Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini) namu, už 10 Eur pardavė M. N..
A. Š. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, t. y.: iki 2015 m. rugsėjo 23 d. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 8 mm kalibro C kategorijos dujinį pistoletą „Perfecta Mod. FBI 8000“ be gamyklinių numerių, kurį, neturėdamas leidimo, laikė sandėliuke, priklausančiame butui, esančiam Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kol 2015 m. rugsėjo 23 d., apie 14.15 val., kratos metu šį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
A. Š. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė fizinių asmenų dokumentus, t. y.: iki 2015 m. rugsėjo 23 d. nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo T. P. priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2013 m. balandžio 11 d., ir A. P. (A. P.) priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012 m. kovo 30 d., kuriuos neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė savo naudojamame automobilyje „BMW 318“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) esančioje daiktadėžėje, kol 2015 m. rugsėjo 23 d., apie 15.50 val., automobilio apžiūros metu šiuos asmens dokumentus rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis prašo pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimų dalis, kuriose A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kuriose, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. Š. atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.
2.1. Prokuroro kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Prokuroras skunde nurodo sutinkantis su pirmosios instancijos teismo nustatytomis nusikaltimų faktinėmis aplinkybėmis ir veikų kvalifikacija, tačiau mano, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai netinkamai įvertino kitas faktines aplinkybes, kaltinamojo A. Š. asmenybę, nepagrįstai konstatavo lengvinančios aplinkybės buvimą, ir tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir neteisingos bausmės paskyrimą kaltinamajam.
2.2. Prokuroras pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir 2) vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201/2007">2K-201/2007</a>, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-21-942/2016, 2K-115-648/2016). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276/2006">2K-276/2006</a>, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-21-942/2016). Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016). Atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką, prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė kaltinamajam A. Š. jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl sunkiausio A. Š. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo viso ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę neigė ir tik teisme, priremtas surinktų faktinių duomenų (liudytojo M. N. parodymų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo veiksmų protokolo, specialisto išvados ir kitų duomenų), prisipažino pardavęs narkotikus M. N.. Prokuroro teigimu, esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių pripažinimas, verčiant surinktiems byloje įrodymams, neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto prisipažinimo kriterijų.
2.3. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo motyvais reiškiant sutikimą su pirmosios instancijos išvada dėl A. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jei A. Š. nebūtų pripažinęs savo kaltės, teismas nebūtų galėjęs taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kuriam prokuroras neprieštaravo, ir BK 641 straipsnio nuostatas, kasatorius pažymi, kad įstatymų leidėjas sutrumpinto įrodymų tyrimo ir BK 641 straipsnio nuostatų taikymo ar netaikymo nesieja su kaltininko atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimu ar nebuvimu kaltininko veiksmuose, vien šių paminėtų nuostatų taikymas konkrečioje byloje savaime negali suponuoti lengvinančių atsakomybę aplinkybių konstatavimą. Nurodytų normų taikymo galimybę lemia kaltinamojo prisipažinimas, kuris nėra tapatus nuoširdžiam gailėjimuisi, ir teismo manymas, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, taip pat prokuroro ir gynėjo sutikimas įrodymus tirti sutrumpinto proceso tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog prokuroras pats sutiko, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nėra pagrindas išvadai, kad prokuroras sutiko ir su tuo, kad toks A. Š. prisipažinimas buvo nuoširdus. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog galimybių nagrinėti bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio tvarka nėra, o tai tik patvirtina, kad vėlesnėje proceso stadijoje A. Š. prisipažinimas negali būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
2.4. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai netinkamai įvertino kaltinamojo A. Š. asmenybę ir nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus vertinimu, abiejų instancijų teismų nurodytos aplinkybės, kad A. Š. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi savo nepilnamete dukra, nenusveria kitų aplinkybių, kurios A. Š. charakterizuoja neigiamai: jis buvo teistas vienuolika kartų, visus nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas, padarė esant neišnykusiems teistumams, du kartus teismai buvo suteikę galimybę jam realiai neatlikti paskirtų laisvės atėmimo bausmių pritaikydami BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau tai nesulaikė jo nuo vėliau padarytų dar kelių nusikaltimų, paskutinis iš kurių buvo sunkus (BK 147 straipsnis). Priešingai nei konstatavo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, A. Š. gyvenimo būdas parodo jo nenorą taisytis, įstatymo (ne tik baudžiamojo) reikalavimų nepaisymą – administracine tvarka baustas 27 kartus, pats neneigė platinęs narkotines medžiagas ne tik nagrinėjamu atveju, bet ir anksčiau. Tai, pasak prokuroro, įrodo, kad būdamas laisvėje jis visiškai nesiekė pasitaisyti ir integruotis į visuomenę, o teismo argumentas, kad A. Š. rūpinasi savo nepilnamete dukra, negali būti viena iš BK 75 straipsnio nuostatų taikymo priežasčių, nes ja rūpinasi nuteistojo sesuo. Šiame kontekste prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. Š. dukrai 2016 metais buvo 16 metų, tai reiškia, kad jis darė visus nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas, turėdamas mažametę, vėliau nepilnametę dukrą, tačiau tai niekaip nepaveikė jo apsisprendimo daryti nusikaltimus, pažeidinėti įstatymus.
2.5. Kasatorius nurodo ir tai, kad A. Š. yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pasak prokuroro, nors ši aplinkybė negali būti laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nebuvo jam inkriminuota, tačiau ji objektyviai egzistuoja ir yra svarbi vertinant A. Š. asmenybę, nes rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Taigi aptartos aplinkybės, anot prokuroro, neleidžia manyti, kad bausmės tikslai A. Š. gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant, todėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymas jam turėtų būti panaikintas.
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), BK 641 ir BPK 273 straipsnių taikymo
4. Kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai pripažino nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
4.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49/2014">2K-49/2014</a>).
4.2. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201/2007">2K-201/2007</a>, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276/2006">2K-276/2006</a>, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016). Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015, 2K-372-942/2015).
4.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š., apklausiamas kaip įtariamasis, iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodė esmines įvykio aplinkybes, suprato savo nepateisinamo elgesio pasekmes, smerkė save dėl tokio savo poelgio (t. 2, b. l. 77–79). Kiekvienu konkrečiu atveju asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, vertinant jį tik savanoriškumo (asmens laisvos valios) prasme, neturėtų užkirsti asmeniui kelio prisipažinti ir gailėtis ir vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, įvertinant ir tokio prisipažinimo ir gailėjimosi racionalumo motyvus. Be to, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog turi būti įvertinta ir tai, ar toks asmuo padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas ar joje dalyvavusius asmenis. Tokios išvados neprieštarauja ir formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-534/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-534/2013">2K-534/2013</a>). Todėl, atsižvelgę į šias aplinkybes, žemesnių instancijų teismai visiškai pagrįstai konstatavo, jog toks A. Š. elgesys atitinka jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje A. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, davė dėl jų parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, neprieštaraujant kitiems proceso dalyviams, bylą išnagrinėjo sutrumpinto proceso tvarka (BPK 273 straipsnis).
4.4. Kasatorius kasaciniame skunde nesutinka su tuo, jog apeliacinės instancijos teismas savo sutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl lengvinančios A. Š. atsakomybę aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) buvimo motyvavo tuo, kad jei A. Š. nebūtų prisipažinęs savo kaltės, teismas nebūtų galėjęs taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo (BPK 273 straipsnis), kuriam neprieštaravo ir prokuroras, bei taikyti BK 641 straipsnio nuostatų. Anot prokuroro, įstatymų leidėjas sutrumpinto įrodymų tyrimo (BK 273 straipsnis) ir BK 641 straipsnio taikymo ar netaikymo nesieja su lengvinančių ar sunkinančių kaltininko atsakomybę aplinkybių buvimu ar nebuvimu kaltininko veiksmuose ir vien šių paminėtų nuostatų taikymas konkrečioje byloje savaime negali suponuoti lengvinančių atsakomybę aplinkybių konstatavimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdus gailėjimasis yra asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir ji yra reikšminga individualizuojant asmeniui bausmę. Tuo tarpu asmens prisipažinimas, esant visoms kitoms BPK 273 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, suteikia asmeniui tam tikrų procesinių lengvatų, t. y. atlikti jo atžvilgiu sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kartu siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Galima sutikti, kad tarp pripažinimo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi) bei sutrumpinto įrodymų tyrimo ir bausmės mažinimo yra procesinis skirtumas (procesinių pasekmių prasme), tačiau prisipažinimo kaltu aplinkybės turinys tiek vienu, tiek ir kitu atveju išlieka toks pats. Todėl visiškai pagrįstai Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad jeigu A. Š. nebūtų pripažinęs savo kaltės, teismas nebūtų galėjęs taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo (BPK 273 straipsnis) ir BK 641 straipsnio nuostatų.
4.5. Teisėjų kolegija laiko, kad teismai pagrįstai pripažino A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo
5. Kasaciniame skunde kasatorius taip pat teigia, kad teismai netinkamai įvertino nuteistojo A. Š. asmenybę ir nepagrįstai pritaikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Anot kasatoriaus, A. Š. charakterizuoja daug neigiamų aplinkybių: jis vienuolika kartų teistas; visus nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas, padarė esant neišnykusiems teistumams; du kartus teismai jau taikė BK 75 straipsnio nuostatas; paskutinis padarytas nusikaltimas buvo sunkus (BK 147 straipsnis), už kurį paskirta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams; be to, jis net 27 kartus baustas administracine tvarka.
5.1. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.
5.2. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-895/2015">2K-61-895/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016).
5.3. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2010">2K-109/2010</a>, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Kita vertus, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015).
5.4. Spręsdamas dėl tikslingumo atidėti A. Š. bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bei į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. Š. taikyto bausmės vykdymo atidėjimo, detalizavo ir pagrindė, kodėl bausmės vykdymas jam buvo atidėtas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad: A. Š. visas jam skirtas bausmes nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu buvo atlikęs; nėra jokių duomenų apie jo naujai padarytas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus; jis savo kaltę pripažino; nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; jis dirba; darbovietės teigiamai charakterizuojamas; saistomas faktinių šeiminių ryšių (turi draugę, rūpinasi savo nepilnamete dukra, teikia jai išlaikymą). Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į padarytų nusikalstamų veikų dalyko ypatumus (A. Š. išplatino nedidelį kiekį (1,787 g) kanapių; pas jį rastas dujinis pistoletas, skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, kuris buvo be šovinių; pas jį buvo rasti du kitų asmenų tapatybės dokumentai, tačiau dėl šių dokumentų dingimo savininkai nesikreipė į policiją ir nėra duomenų, kad jie buvo naudojami kokiai nors neteisėtai veiklai).
5.5. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog žemesnės instancijos teismai šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje į bausmę pažiūrėjo ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016).
5.6. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama apeliacinės instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad A. Š. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, konstatuoja, jog atitinkamos bausmės ar kitos teisinės sankcijos parinkimas turi būti pateisinamas tuo, kad tokia intervencija pagrindžiama būtinumu ir proporcingumu: nors A. Š. anksčiau teistas vienuolika kartų ir net, anot prokuroro, galėtų būti pripažintas recidyvistu, tačiau visas paskirtas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas yra atlikęs (už paskutinį nusikaltimą 2013 metais); nuo 2001 iki 2013 metų visi A. Š. teistumai susiję su jo negatyviu gyvenimo būdu vartojant narkotines medžiagas (daugelis tuo periodu padarytų nusikalstamų veikų yra turtinio pobūdžio, tik viena iš šių veikų susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo juos platinti), o šiuo metu nėra duomenų, kad jis vartotų narkotines medžiagas ar būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų; bausmės vykdymo atidėjimas jam jau buvo taikytas du kartus, tačiau ganėtinai seniai – 2001 ir 2006 metais; už paskutinį nusikaltimą, kuris buvo įvykdytas 2005 metais, A. Š. buvo nuteistas 2010 metais; nuo 2013 metų, atlikęs bausmę, jis įsidarbino, prižiūrėjo dukrą, rėmė ją materialiai; šiuo metu jis taip pat dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinasi dukra, laikosi teismo paskirtų įsipareigojimų, taip stiprina savo socialinius ryšius ir savo elgesiu patvirtina norą pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų.
5.7. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas A. Š. yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju jis ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į A. Š. paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamojo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją.
5.8. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdami sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, žemesnės instancijos teismai vadovavosi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taigi tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio kasacinį skundą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Audronė Kartanienė
Aurelijus Gutauskas
