J. V. pagal BK 24 str. 6 d., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-198-303/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00094-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.10.5; 1.2.14.5.2.1; 1.2.18.3 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

nuteistajam J. F. (J. F.) ir jo gynėjui advokatui Artūrui Šukevičiui,

nuteistojo J. V. (J. V.) gynėjui advokatui Venjaminui Dubrovskiui (Venjamin Dubrovskij),

vertėjai Loretai Kireilytei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės N. G. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalis dėl J. F. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, J. V. (dėl pinigų įgijimo apgaule, neteisėtai atlikus finansinę operaciją iš nukentėjusiųjų G. G. (G. G.) ir B. H. (B. H.) (buvusi pavardė B.) banko sąskaitų) panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:

J. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jų apėmimo būdu ir subendrinta bausmė J. F. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. F. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams – dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – laisvės atėmimu ketveriems metams ir 40 MGL dydžio (1520 Eur) bauda – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė J. F. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams ir 40 MGL dydžio (1520 Eur) bauda. Į bausmės laiką J. F. įskaityta bausmė, atlikta pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendį.

J. V. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį dėl tęstinės veikos nukentėjusiųjų G. G. ir B. H. (buvusi pavardė B.) epizode.

Taip pat pakeista Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalis dėl J. V. paskirtų bausmių: už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą J. V. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies l punktu, galutinė subendrinta bausmė J. V. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu J. V. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu J. V. paskirtos bausmės subendrintos jų apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė J. V. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

J. V., šioje baudžiamojoje byloje kaltintas epizode, susijusiame su neteisėtu pinigų pervedimu iš nukentėjusiųjų G. G. ir B. H. (buvusi pavardė B.) banko sąskaitų, išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Konfiskuota iš J. V. 3584,40 Eur, gautų iš nusikalstamos veikos.

Priteista iš J. V. nukentėjusiajai G. Ch. G. 250,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Klausimas dėl civilinio ieškovo banko „VR-Bank Passau eG“ teisių gynimo šioje byloje paliktas nenagrinėtas.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. F. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiųjų G. G. ir B. H. (buvusi pavardė B.) epizode) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Nuosprendžio dalis dėl nuteistojo A. K. (A. K.) ir išteisintojo M. Š. (M. Š.) kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo J. V. atmesti, nuteistojo J. V. gynėjo advokato V. D., prašiusio nuteistojo J. V. kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo J. F., prašiusio prokuroro kasacinį skundą atmesti, ir jo gynėjo advokato Artūro Šukevičiaus, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. J. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, susitarė su A. Š. (A. Š.), kad šis leistų pasinaudoti jo turimomis sąskaitomis AB banke „Snoras“ ir perduotų jam banko mokėjimo korteles ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. A. Š., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. V. perdavė nenustatytam asmeniui jam nurodytus A. Š. vardą, pavardę, sąskaitos AB banke „Snoras“ numerį. Nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką ir nenustatytu būdu įgytus svetimo – Vokietijos Federacinės Respublikos pilietės Ch. G. – elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. gegužės 31 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „VR-Bank Schweinfurt“ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios nukentėjusiosios Ch. G. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 3043 Eur iš nukentėjusiosios Ch. G. sąskaitos į A. Š. sąskaitą AB banke „Snoras“. Banko „VR-Bank Schweinfurt“ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė A. Š. vykti į banką Visagino mieste ir išgryninti jam pervestus pinigus. A. Š., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. gegužės 31 d. nuvyko į Zarasuose, Vytauto g. 1, esančio AB banko „Snoras“ Utenos filialo valiutos kasą, kur iš savo sąskaitos paėmė jam neteisėtai pervestus pinigus ir perdavė juos J. V. Taip J. V. apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimus – nukentėjusiajai Ch. G. priklausančius – 3043Eur;

Taip pat J. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau vykdydamas nusikalstamą susitarimą su nenustatytu asmeniu ir turėdamas tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, veikdamas bendrininkų grupe, 2010 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, susitarė su A. B. (A. B.), kad šis leistų pasinaudoti jo turimomis sąskaitomis AB „Swedbank“ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles. A. B., nesuvokusiam savo veiksnių nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. V. perdavė su juo bendrai veikiančiam nenustatytam asmeniui jam nurodytus A. B. vardą, pavardę, sąskaitos AB banko „Swedbank“ numerį. Nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką bei nenustatytu būdu įgytus svetimo – Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio D. B. (D. B.) – elektroninės bankininkystės paskyros banke „Berliner Bank“ vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. birželio 7 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „Berliner Bank“ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios nukentėjusiojo D. B. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 3591 Eur iš nukentėjusiojo D. B. sąskaitos į A. B. sąskaitą. Banko „Berliner Bank“ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė A. B. vykti į banką Visagino mieste ir išgryninti jam pervestus pinigus. A. B., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. birželio 8 d. nuvyko į AB banko „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinį Visagine, Veteranų g. 5, kur iš savo sąskaitos paėmė 3589,60 Eur ir perdavė juos J. V. Taip J. V., veikdamas bendrininkų grupe, apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimus – nukentėjusiajam D. B. priklausančius – 3591 Eur;

Taip pat J. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau vykdydamas nusikalstamą susitarimą su nenustatytu asmeniu ir turėdamas tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, veikdamas bendrininkų grupe, 2010 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, susitarė su M. D. (M. D.), kad šis leistų pasinaudoti jo turimomis sąskaitomis AB banke „Snoras“ ir perduotų jam banko mokėjimo korteles bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. M. D., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. V. perdavė su juo bendrai veikusiam nenustatytam asmeniui jam nurodytus M. D. vardą, pavardę, sąskaitos AB banke „Snoras“ numerį. Nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką bei nenustatytu būdu įgytus svetimo – Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio R. B. (R. B.) – elektroninės bankininkystės paskyros banke „Berliner bank AG and?? KG“ vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. birželio 16 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „Berliner bank AG and?? KG“ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios nukentėjusiojo R. B. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2964 Eur iš nukentėjusiojo R. B. sąskaitos į M. D. sąskaitą „Snoro“ banke. Banko „Berliner bank AG and?? KG“ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė M. D. vykti į banką Visagino mieste ir išgryninti jam pervestus pinigus. M. D., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. birželio 16 d. nuvyko į Visagine, Visagino g. 8, esantį AB banko „Snoras“ klientų aptarnavimo padalinį, kur iš savo sąskaitos paėmė 5000 Lt (1448,10 Eur), bankomate, esančiame Visagine, Kosmoso g. 6, iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 4000 Lt (1158,48 Eur) ir perdavė juos J. V. Taip J. V., veikdamas bendrininkų grupe, apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimus – nukentėjusiajam R. B. priklausančius – 2964 Eur;

Taip pat J. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau vykdydamas nusikalstamą susitarimą su nenustatytu asmeniu ir turėdamas tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, veikdamas bendrininkų grupe, 2010 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, susitarė su A. N. (A. N.), kad šis leistų pasinaudoti jo turimomis sąskaitomis AB banke „Snoras“ ir perduotų jam banko mokėjimo korteles bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. A. N., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. V. perdavė nenustatytam asmeniui jam nurodytus A. N. vardą, pavardę, sąskaitos AB banke „Snoras“ numerį. Nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką ir nenustatytu būdu įgytus svetimo – Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio M. D. (M. D.) – elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. birželio 29 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „VR-Bank Starnberg-Herrsching-Landsberg“ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios nukentėjusiojo M. D. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2350 Eur iš nukentėjusiojo M. D. sąskaitos į A. N. sąskaitą AB banke „Snoras“. Banko „VR-Bank Starnberg-Herrsching-Landsberg“ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė A. N. vykti į banką Visagine ir išgryninti jam pervestus pinigus. A. N., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. birželio 29 d. nuvyko į AB banko „Snoras“ Utenos filialą Visagine, Visagino g. 8, kur iš savo sąskaitos paėmė 4060 Lt (1175,85 Eur), ir banko AB „Snoras“ bankomate Visagine, Taikos g. 68, iš savo sąskaitos paėmė 4000 Lt (1158,48 Eur) bei perdavė juos J. V. Taip J. V., veikdamas bendrininkų grupe, apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimus – nukentėjusiajam M. D. priklausančius – 2350,00 Eur.

Taip pat J. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau vykdydamas nusikalstamą susitarimą su nenustatytu asmeniu ir turėdamas tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, veikdamas bendrininkų grupe, 2010 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, susitarė su O. A., o šis, nesuvokdamas, jog veikia bendrininkų grupe, ir nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, susitarė su N. M., kad šis leistų pasinaudoti jo turimomis sąskaitomis AB „DnB Nord“ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles. N. M., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. V. perdavė nenustatytam asmeniui jam nurodytus N. M. vardą, pavardę, sąskaitos AB „DnB Nord“ banke numerį. Nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką bei nenustatytu būdu įgytus svetimus – Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio M. M. A. (M. M. A.) – elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. lapkričio 15 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „Raiffeisen-Volksbank in den Landkre“ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios nukentėjusiojo M. M. A. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2211,75 Eur iš nukentėjusiojo M. M. A. sąskaitos į N. M. sąskaitą AB „DnB Nord“ banke. Banko „Raiffeisen-Volksbank in den Landkre“ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, pranešė O. A., o šis N. M., kad reikės vykti į banką Visagino mieste ir išgryninti jam pervestus pinigus, tačiau N. M. sužinojus, kad pinigų pervedimas yra užblokuotas, ir apie tai pranešus O. A., o šiam pranešus J. V., J. V. šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes N. M. banko sąskaitą administruojantis AB „DnB Nord“ bankas užblokavo neteisėtai pervestus 2211,75 Eur. Taip J. V., veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimus – nukentėjusiajam M. M. A. priklausančius – 2211,75 Eur.

Taip pat J. V. tęsiant nusikalstamą veiką, vykdant nusikalstamą susitarimą su nenustatytu asmeniu bei A. K. (A. K.), turint tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, A. K. 2011 m. sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, susitarė su A. M., kad šis leistų pasinaudoti jo turima sąskaita AB Ūkio banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. A. M., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, A. K. perdavė J. V., o šis nenustatytam asmeniui, jiems nurodytus A. M. vardą, pavardę, sąskaitos AB Ūkio banke numerį ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. Nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką bei nenustatytu būdu įgytus svetimo – Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio S. S. (S. S.) – elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2011 m. vasario 3 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „DZ Bank AG Deutche Zentral Genossenschaftsbank“ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios nukentėjusiojo S. S. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2580,33 Eur iš nukentėjusiojo S. S. sąskaitos į A. M. sąskaitą AB Ūkio banke. Banko „DZ Bank AG Deutche Zentral Genossenschaftsbank“ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė A. K., o šis A. M. vykti į banką Visagino mieste ir išgryninti jam pervestus pinigus. A. M., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, nuvyko į Visagine, Parko g. 14, esantį AB Ūkio banko klientų aptarnavimo padalinį, tačiau J. V. nebaigė nusikaltimo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. M. banko sąskaitą administruojantis AB Ūkio bankas užblokavo neteisėtai pervestus 2580,33 Eur. Taip J. V., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu ir A. K., pasikėsino apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimus – nukentėjusiajam S. S. priklausančius – 2580,33 Eur.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti: J. F. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, o J. V. – dėl tęstinės veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, – už tai, kad, J. F. ir J. V. vykdant nusikalstamą susitarimą ir turint tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, 2010 m. rugpjūčio mėnesį J. F. susitarė su M. Ž. (M. Ž.), kad šis leistų pasinaudoti jo turimomis sąskaitomis AB „DnB Nord“ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. M. Ž., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. F. perdavė J. V., o šis nenustatytam asmeniui M. Ž. vardą, pavardę, sąskaitos AB „DnB Nord“ banke numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. Nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką bei įgytus svetimo – Vokietijos piliečio G. G. – elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. rugsėjo 3 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „VR-Bank Passau eG“ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios Vokietijos piliečio G. G. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą) iš Vokietijos piliečio G. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „DnB Nord“ banke. Banko „VR-Bank Passau eG“ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją.

Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant nusikalstamą susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką bei įgytus svetimo – Vokietijos pilietės B. B. – elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. rugsėjo 3 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „Voksbank Mittelhessen eG“ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios Vokietijos pilietės B. B. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą) iš Vokietijos pilietės B. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „DnB Nord“ banke. Banko „Sparkasse Guterslot“ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją, o J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė J. F., o šis M. Ž. vykti į banką ir išgryninti jam pervestus pinigus. M. Ž., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. rugsėjo 3 d. nuvyko prie Veteranų g. 2, Visagine, esančio bankomato, kur 21.05 val. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus paėmė 5000 Lt, 2010 m. rugsėjo 4 d. nuvyko į AB „DnB Nord“ banko padalinį Žirmūnų g. 64, Vilniuje, kur iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 8700 Lt ir perdavė juos J. F., o šis J. V. Tokiu būdu J. V., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu ir padedant J. F., apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimus – Vokietijos piliečiui G. G. priklausančius – 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą) ir Vokietijos pilietei B. B. priklausančius 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą).

2. Kasaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir jo nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į 182 straipsnio 1 dalį.

2.1. Kasatorius teigia, kad teismas neteisingai išnagrinėjo visus įrodymus, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas tik su M. D. ir A. Š., paaiškino, jog 2010 m. pradžioje gyveno Anglijoje, dirbo firmoje „Morisam“ darbininku kartu su žmogumi, vardu „V“, pastarasis ir pasiūlė pervesti pinigus į sąskaitą. Iš pradžių atsisakė, tačiau vėliau, grįžęs į Lietuvą, turėdamas finansinių problemų, susisiekė su „V“ ir sutiko su jo pasiūlymu. Kad daro nusikaltimą, nesuprato.

2.2. Kasatorius neprisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš A. B. 2010 m. gegužės mėn. Nors ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad kasatorius prašė leisti pasinaudoti jo asmenine sąskaita, tačiau teisme šis liudytojas savo parodymus pakeitė (kaltininku įvardino M. D.), nurodė, kad kasatorių apkalbėjo, nes buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teismas neteisingai įvertino A. B. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad jis buvo apklaustas būdamas apsvaigęs nuo narkotikų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu be jokių priežasčių buvo atsisakyta atlikti akistatą tarp kasatoriaus ir A. B.

2.3. Kasatorius nepripažįsta padaręs nusikaltimą su O. A. ir teigia, kad nors O. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pagal kasatoriaus prašymą jam perdavė surasto asmens (N. M.) banko duomenis, tačiau teisme šiuos parodymus paneigė. Anot kasatoriaus, teismas neteisingai įvertino O. A. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad tuo metu, kai O. A. teigė buvęs susitikęs su kasatoriumi (2010 m. lapkričio mėn.), pastarasis nuo 2010 m. spalio mėn. gyveno ir dirbo Vokietijoje, 2010 m. lapkričio mėn. į sąskaitą, esančią Vokietijos banke, buvo pervestas atlyginimas (patvirtina teismui pateikti dokumentai). Tai įrodo, kad J. V. 2010 m. lapkričio mėn. Lietuvoje nebuvo ir jis fiziškai to padaryti negalėjo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata tarp O. A. ir J. V., todėl liko nepašalinti prieštaravimai tarp jų parodymų.

2.4. Kasatorius nepripažįsta nusikalstamą veiką padaręs su kitu nuteistuoju šioje byloje – A. K. – ir teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes tyrėjai naudojo psichologinį smurtą. Nors A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kasatorius prašė jo surasti žmones su sąskaitomis, o pinigų pervedimo klausimais jie bendravo susirašinėdami kompiuteriu, kratos pas A. K. metu rastame kompiuteryje nebuvo aptikta jokių įrodymų, kad A. K. bendravo su kasatoriumi dėl pinigų pervedimo. Taip pat jokių duomenų apie kasatoriaus bendravimą su A. K. nebuvo rasta ir kratos metu pas kasatorių paimtame kompiuteryje.

2.5. Taip pat kasatorius teigia, kad nepagrįstai nuteistas už tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su J. F. Nors J. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kasatorius prašė jo surasti žmones, tačiau teisme J. F. šiuos parodymus paneigė. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu kasatorius buvo Vokietijoje, taigi veikos padaryti negalėjo. Be to, apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis liudytojų A. D. (K.) ir M. P. parodymais, nors šių liudytojų byloje net nėra, jie nebuvo apklausti. Kasatorius pažymi, kad minimi liudytojai figūruoja byloje, kuri buvo išskirta iš šios baudžiamosios bylos.

2.6. Kasatorius teigia, kad jis neįgijo didelės vertės svetimo turto, todėl veika turi būti perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį. Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį, apgaule įgyto turto vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 9412,50 Eur. Šioje byloje nustatyta, kad į M. D. sąskaitą iš Vokietijos piliečio R. B. sąskaitų buvo pervesta 2606,58 Eur, o į A. Š. sąskaitą iš Ch. G. sąskaitos buvo pervesta 3043 Eur, taigi kasatorius apgaule neįgijo didelės vertės svetimo turto.

3. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį: J. F. paskirtą subendrintą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinti su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme bei 40 MGL bauda ir galutinę subendrintą bausmę J. F. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir 40 MGL (1520 Eur) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendį.

3.1. Kasatorė nurodo, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių J. F. nuteistas skundžiamu 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, buvo padarytos (veikos baigtos 2010 m. rugsėjo mėnesį) iki Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio priėmimo (baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS04OS0yODYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-89-286/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-89-286/2015">1-89-286/2015</a>), kuriuo J. F. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 264 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės sudėtos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė J. F. paskirta – laisvės atėmimas šešeriems metams, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu – iki laisvės atėmimo ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. F. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL (1520 Eur) dydžio bauda, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir 40 MGL (1520 Eur) dydžio bauda.

3.2. Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam J. F. bausmes, paskirtas skundžiamu 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pažeidė BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytas bausmių bendrinimo taisykles: 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę (laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams) dalinio bausmių sudėjimo būdu (prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę) subendrino su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta ketverių metų laisvės atėmimo bausmės dalimi bei 40 MGL bauda ir galutinę subendrintą bausmę J. F. paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams ir 40 MGL baudą. Į bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendį. Taip subendrinus J. F. paskirtas bausmes, galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė išėjo mažesnė už griežčiausią iš jam skirtų bausmių, t. y. mažesnė už 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo ketveriems metams bausmę.

3.3. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, o tai yra BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas.

4. Nuteistojo J. V. kasacinis skundas atmestinas, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6. Vadinasi, šioje byloje paduoto nuteistojo J. V. kasacinio skundo argumentai, kuriais pateikiamas savas byloje esančių įrodymų vertinimo interpretavimas (pavyzdžiui, liudytojų A. B., O. A., nuteistųjų A. K., J. F. parodymų ir pan.), ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir pan., nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo J. V. kasacinio skundo

7. Nuteistasis J. V. kasaciniame skunde nurodo, kad teismai neteisingai išnagrinėjo visus įrodymus ir dėl to pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Kasatorius pateikia savo nuomonę dėl atskirų bylos duomenų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes, teigdamas, kad teismai šioje byloje nepagrįstai prioritetą teikė liudytojų ir kitų nuteistųjų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, neatsižvelgė į surinktų įrodymų visumą. Dėl to padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl penkių tęstinės nusikalstamos veikos epizodų, padarytų prieš nukentėjusiuosius D. B., M. D., M. M. A., S. S., G. G. bei B. B.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, 2K-608-139/2015). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33/2010">2K-33/2010</a>, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016).

9. Teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, nustatė tokią nusikalstamų veikų darymo schemą: nuteistasis J. V., vykdydamas nusikalstamą susitarimą su nenustatytu asmeniu, pats, taip pat veikdamas kartu su J. F. ar A. K., susitardavo su asmenimis, nesuvokusiais savo veiksmų nusikalstamumo (liudytojais A. B., O. A., N. M., A. M., M. Ž.), kad šie leistų naudotis jų turimomis sąskaitomis skirtinguose bankuose ir perduotų jam banko mokėjimo korteles bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. J. V. šiuos duomenis perduodavo su juo bendrai veikusiam nenustatytam asmeniui, o šis, panaudodamas kompiuterinę techniką bei nenustatytu būdu įgytus svetimus – Vokietijos Federacinės Respublikos piliečių – elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinius slaptažodžius, naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas teisėtu naudotoju ir prisijungęs prie Vokietijos banke esančių nukentėjusiųjų Vokietijos piliečių elektroninių bankininkystės paskyrų, suformuodavo mokėjimo pavedimą pervesti skirtingas sumas iš nukentėjusiųjų sąskaitų į asmenų, nesuvokusių dalyvaujant nusikalstamos veikos padaryme, sąskaitas. Atitinkamų bankų interneto sistemai automatiniu būdu atlikus suformuotus mokėjimo pavedimus, nenustatytas asmuo apie neteisėtai atliktą finansinę operaciją informuodavo J. V., o šis pats, arba per J. F. ar A. K., nurodydavo asmenimis, nesuvokusiems savo veiksmų nusikalstamumo, nuvykti į banką, išgryninti pervestus pinigus ir perduoti jam.

9.1. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti dėl J. V. priimtus teismų sprendimus, neturi, teismų sprendimai logiški ir motyvuoti. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas nustatydami kasatoriaus ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek kasatorių teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus – liudytojų A. B., A. N., O. A., N. M., A. M., M. Ž., A. D. (K.), M. P., taip pat kaltinamųjų J. F. ir A. K. ir kt. parodymus, rašytinius bylos įrodymus (sutarčių su bankais kopijas, bankų sąskaitų išrašus, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolus), kitus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo J. V. kaltę, taip pat aptarė jo iškeltą gynybos versiją (t. y. kad jis nusikalstamų veiksmų aptariamuose nusikalstamos veikos epizoduose neatliko, neteisėtomis kompiuterinėmis programomis nesinaudojo, nuo 2010 m. rugpjūčio buvo išvykęs iš Lietuvos ir pan.) ir ją motyvuotai atmetė.

9.2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, kaip to reikalaujama BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse, pateikė argumentuotas išvadas dėl apeliacinių skundų ir motyvus, dėl ko nuteistojo J. V. apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o skundžiamo nuosprendžio dalis dėl J. V. nuteisimo už tęstinės nusikalstamos veikos epizodus prieš nukentėjusiuosius D. B., M. D., M. M. A. ir S. S. pripažįstama teisinga. Kartu apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria J. V. buvo išteisintas dėl vieno iš tęstinės nusikalstamos veikos epizodo, padaryto bendrininkaujant su kitu nuteistuoju šioje byloje – J. F. – prieš nukentėjusiuosius G. G. ir B. B., teisėtumą ir pagrįstumą, panaikino šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir J. V. (taip pat ir J. F.) pripažino kaltu dėl šio nusikalstamos veikos epizodo padarymo. Savo sprendimą apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo, išdėstė įrodymus, kuriais remdamasis J. V. pripažino kaltu, ir įrodymų pagrindu padarė teisiniais argumentais pagrįstas išvadas.

9.3. Bylos duomenimis, asmenys, nežinoję dalyvaujantys nusikalstamos veikos padaryme (A. B., A. N., O. A., N. M., A. M., M. Ž.), taip pat ir kiti šioje byloje nuteisti nusikalstamos veikos bendrininkai, t. y. A. K. ir J. F., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog visus nurodymus, susijusius su asmeninės bankininkystės duomenų perdavimu ir pinigų išgryninimu, jiems duodavo J. V. Bylą nagrinėjant teisme dalis iš jų (liudytojai A. B., O. A., M. Ž., kaltinamieji A. K. ir J. F.) savo pirminius parodymus pakeitė, kaltininkais įvardindami kitus asmenis (pavyzdžiui, M. D., kuris bylos nagrinėjimo metu buvo miręs). Dėl to, kasatoriaus manymu, abiejų instancijų teismai, grįsdami jo kaltę šių asmenų parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nepatvirtintais teisiamajame posėdyje, pažeidė BPK 301 straipsnio reikalavimą.

9.4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis). Tačiau byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-431/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-431/2006">2K-431/2006</a>, 2K-499/2008, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-79-489/2017).

9.5. Siekiant nustatyti tiesą byloje ir byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat esamiems prieštaravimams pašalinti, kai skiriasi ikiteisminiame tyrime ir teisme duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, buvo perskaityti nuteistojo J. F., liudytojų M. Ž., A. B., O. A., N. M., A. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o nuteistojo A. K. – ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. Įvertinę minėtų asmenų parodymus, teismai padarė išvadą, kad teisme duotų parodymų skirtumus lėmė siekis padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės nusikalstamos veikos kaltininkams. Dėl šių priežasčių buvo pašalinti prieštaravimai tarp minėtų liudytojų ir nuteistųjų ikiteisminiame tyrime ir teisme duotų parodymų juos sugretinus, esminėmis detalėmis palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, o ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais remtasi tiek, kiek jie patvirtino kitus byloje esančius, daugiausia rašytinius (bankų sutartys, bankų sąskaitų išrašai, iš kurių galima matyti piniginių lėšų judėjimą sąskaitose, t. y. kaip buvo pervedami Vokietijos piliečių pinigai), įrodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, tiek minėti liudytojai, tiek kiti nuteistieji šioje byloje davė pakankamai išsamius parodymus apie nusikalstamų veikų darymo mechanizmą, detaliai papasakojo, kaip J. V. perduodavo savo asmeninės bankininkystės duomenis, banko sąskaitų numerius, o vėliau jo nurodymu paimdavo iš sąskaitos pinigus. J. V., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojai O. A., A. M., taip pat nuteistieji A. K. ir J. F. atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu. Netikėti tokiais minėtų asmenų parodymais teismai neturėjo pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs, sutampantys esminėmis detalėmis. Tuo tarpu įrodymų pakeitimas teisme, kaip pagrįstai pripažino teismai, buvo sąlygotas siekio padėti, taip pat ir J. V., išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl tai, kad teismai kitaip nei kasatorius įvertino bylos duomenis, nereiškia esminių BPK pažeidimų.

9.6. Be to, kasatorius kvestionuoja kito nuteistojo šioje byloje – A. K. – ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus ir tuo aspektu, neva jie buvo išgauti naudojant psichologinį smurtą. Tačiau iš A. K. apklausos protokolų matyti, kad jis parodymus davė BPK nustatyta tvarka, dalyvaujant gynėjui, vertėjui, prokurorui, jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės, pastabų dėl apklausų tvarkos ar naudoto psichologinio smurto nebuvo pareikšta. Teismai pagrįstai rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie atitiko byloje esančių įrodymų visumą, o teisme duotus jo parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės. Taip pat teismas tinkamai įvertino ir liudytojo A. B. parodymus, kurio iškeltą versiją teisme dėl M. D. paneigė byloje apklausta liudytoja J. D., pažymint ir tai, kad jo apklausa, priešingai, nei mano nuteistasis, atlikta laikantis BPK nustatytų reikalavimų.

10. Kasatoriaus skundo argumentas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 1 dalį, teigiant, kad jo apgaule įgytas svetimas turtas nėra didelės vertės, taip pat nepagrįstas. Svetimo turto vertės išaiškinimas pateikiamas BK 190 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Turto dydis nustatomas atsižvelgus į neteisėtai įgyto svetimo turto, taip pat ir apgaule (BK 182 straipsnis), piniginę išraišką. Padarius tęstinę nusikalstamą veiką, kuri susideda iš panašių ar net tapačių kaltininko veiksmų, esant vienodai tyčiai, atskirų nusikalstamos veikos epizodų metu įgyto turto vertė sudedama.

10.1. Skundžiamais teismų nuosprendžiais J. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tęstinės nusikalstamos veikos, susidedančios iš septynių epizodų, padarymą. Byloje nustatyta, kad apgaule (atlikus neteisėtas finansines operacijas) buvo įgytas svetimas turtas, taip pat ir pasikėsinta jį įgyti – pinigai, kurių bendra vertė yra 18 740,08 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą (32 500 Lt, arba 9412,65 Eur), kuri galiojo J. V. veikos padarymo metu. Vadinasi, pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 2 dalis), priešingai, nei teigia kasatorius, pritaikė tinkamai.

11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo J. V. teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti dėl jo teisingus nuosprendžius, nepadaryta.

Dėl nuteistajam J. F. paskirtų bausmių subendrinimo

12. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).

13. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu J. F. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 264 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės sudėtos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė J. F. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams. Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki laisvės atėmimo ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. F. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL (1520 Eur) dydžio bauda, ir galutinė subendrinta bausmė J. F. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir 40 MGL (1520 Eur) dydžio bauda.

13.1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, panaikinus Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį dėl J. F. išteisinimo, J. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jų apėmimo būdu ir subendrinta bausmė J. F. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. F. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams – dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – laisvės atėmimu ketveriems metams ir 40 MGL dydžio (1520 Eur) bauda – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė J. F. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams ir 40 MGL dydžio (1520 Eur) bauda. Į bausmės laiką J. F. įskaityta bausmė, atlikta pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendį.

13.2. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą J. F. nuteistas prieš tai minėtu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, panaikinus Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį dėl jo išteisinimo, buvo padarytos iki priimant Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendį (t. y. 2010 m. rugpjūčio–rugsėjo 4 d. laikotarpiu). Vadinasi, bendrinant skirtingais nuosprendžiais J. F. paskirtas bausmes, kaip pagrįstai nurodo kasatorė, vadovaujamasi BK 63 straipsnio 9 dalimi.

13.3. Teismų praktikoje suformuluotos tam tikros nuostatos, kurių turi laikytis teismas, kai būtina subendrinti naujai skiriamą bausmę su vienu ar keliais anksčiau priimtais nuosprendžiais, kuriais taip pat buvo bendrintos bausmės. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013 ir kt.).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį J. F. paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams – su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu ketveriems metams ir 40 MGL bauda, prie griežčiausios subendrintos bausmės iš dalies pridėjęs švelnesnę, galutinę subendrintą bausmę J. F. nustatė mažesnę, negu jam buvo paskirta ankstesniu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, t. y. laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams ir 40 MGL dydžio baudą, ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a:

Nuteistojo J. V. kasacinį skundą atmesti.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį J. F. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta ir neatlikta laisvės atėmimo ketveriems metams ir 40 MGL (1520 Eur) dydžio bausme, ir galutinė subendrinta bausmė J. F. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams ir 40 MGL (1520 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams – dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu ketveriems metams ir 40 MGL (1520 Eur) dydžio bauda – prie griežčiausios subendrintos bausmės pridedant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę J. F. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams ir 40 MGL (1520 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Aurelijus Gutauskas

Audronė Kartanienė