Baudžiamoji byla Nr. 2K-218-222/2017
Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00215-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.19.1.2.2; 2.3.2.2.13.
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aldonos Rakauskienės ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu:
A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo A. Š. konfiskuoti 55 000 Lt (15 929 Eur), gauti iš nusikalstamos veikos.
A. Š. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalis dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį pakeista:
A. Š. nusikalstama veika iš BK 225 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuota į BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad A. Š. priėmė kyšį už galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą jo teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
Šiais nuosprendžiais pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį taip pat nuteistas ir dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintas V. N., tačiau dėl jo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. A. Š., apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už pagalbą UAB „K“ sudarant sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl darbų Klaipėdos mieste atlikimo, t. y. 2008 m. vasario 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. Š., būdamas valstybės tarnautojas ir dirbdamas (duomenys neskelbtini), iš UAB „T“ direktoriaus V. N., suinteresuoto UAB „K“ veikla, savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 55 000 Lt (15 929,10 Eur) vertės 2005 m. laidos automobilį „Toyota RAV4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), už tai, kad padėjo UAB „K“ su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sudaryti 2005 m. gegužės 13 d. sutartį už 1 045 183 Lt (302 705,92 Eur) atlikti Klaipėdos miesto parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimą, aplinkotvarką ir priežiūrą, 2005 m. spalio 29 d. sutartį Nr. J4-1059 nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. neviršijant 12 588 831,42 Lt (3 645 977,59 Eur) sumos teikti Klaipėdos miesto pietinės ir šiaurinės dalies sanitarinio rankinio tvarkymo paslaugas, 2006 m. kovo 7 d. sutartį Nr. J4-143 dėl darbų už 2 989 675,59 Lt (865 869,90 Eur) atlikimo, taip pat laimėti 2005 m. spalio 10 d. atvirą konkursą dėl Klaipėdos miesto sanitarinio rankinio tvarkymo paslaugų ir atvirą konkursą dėl Klaipėdos miesto parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimo, aplinkotvarkos ir priežiūros paslaugų nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2009 m. kovo 8 d. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas nuslėpti kyšio – automobilio, kuriuo jis (A. Š.) neatlygintinai naudojosi nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2008 m. vasario 1 d., gavimo faktą, telefoninių pokalbių metu, vykusių 2007 m. birželio 12, 14 dienomis, 2008 m. kovo 3, 5, 6, 7 dienomis, susitarė su V. N., kad šis per A. Š. pasirinktą asmenį V. R., nesuprantantį šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, atliktų finansines operacijas ir sudarytų sandorį – minėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį V. R. vardu. 2008 m. kovo 7 d., apie 10 val., V. R., įkalbėtas ir palenktas A. Š., nuvyko pas V. N. į UAB „T“, esančią (duomenys neskelbtini). V. N., tuo metu laikinai eidamas UAB „T“ direktoriaus pareigas, vykdydamas susitarimą, nenustatytomis aplinkybėmis davė nurodymą UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „A“ direktorei A. P., nesuprantančiai šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengti 2008 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 9022019, kuriame nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, kad iš V. R. į UAB „T“ yra gautas 43 000 Lt (12 453,66 Eur) avansas už „Toyota RAV4“, ir parengti du 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT000000112 egzempliorius, kuriuose nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, kad V. R. iš UAB „T“ perka 2005 m. automobilį „Toyota RAV4“. A. P., nesuprantanti šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengė minėtus dokumentus ir, pasirašiusi 2008 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 9022019, perdavė juos V. N., kuris pasirašė 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT 000000112, o V. R. pasirašė visus nurodytus dokumentus. Taip V. N. ir nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. pagamino netikrus dokumentus, kuriuos V. N. panaudojo – perdavė UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai A. P., kuri minėtų dokumentų pagrindu automobilį „Toyota RAV4“ išrašė iš UAB „T“ balanso. V. N., tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytu kompiuteriu ir nenustatytomis aplinkybėmis parengė trijų egzempliorių 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo V. R. atstovauti UAB „T“ įregistruojant (išregistruojant) automobilį „Toyota RAV4“, trijų egzempliorių 2008 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2008/01, dviejų egzempliorių 2008 m. kovo 7 d. automobilio perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodė neteisingus duomenis apie tai, kad V. R. iš UAB „T“ už 43 000 Lt (12 453,66 Eur) perka automobilį „Toyota RAV4“ ir automobilis yra perduodamas V. R.. Šiuos dokumentus pasirašė V. N. ir V. R.. Taip V. N. ir nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. minėtus dokumentus tą pačią dieną panaudojo: nuvyko į UAB „VB SEB Lizingas“ Klaipėdos atstovybės patalpas, esančias S. Daukanto g. 3 / J. Z. g. 6, ir, perdavus dokumentus šiai bendrovei, UAB „VB SEB Lizingas“ parengė ir V. R. perdavė 2008 m. kovo 7 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo UAB „T“, įvykdžius galutinį atsiskaitymą, perdavė automobilį „Toyota RAV4“ ir parengė 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą, kuriuo V. R. įgaliojo išregistruoti, transportuoti, tvarkyti ir atsiimti VĮ „Regitra“ automobilio „Toyota RAV4“ registravimo dokumentus. Pagal šiuos dokumentus, būdamas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo patalpose, esančiose Klaipėdoje, Šilutės pl. 50A, V. R. parengė ir pasirašė 2008 m. kovo 12 d. bendrąjį prašymą Nr. 4926206, kurio pagrindu automobilis „Toyota RAV4“ VĮ „Regitra“ buvo išregistruotas iš UAB „VB SEB Lizingas“ ir priregistruotas V. R. vardu. A. Š., siekdamas nuslėpti kyšio gavimo faktą, telefoninių pokalbių savo kabinete su V. R. ir N. R., vykusių 2008 m. sausio 23 d., 2008 m. kovo 12, 15, 16, 21 dienomis, metu paprašė su automobiliu „Toyota RAV4“ atlikti finansines operacijas, t. y. sudaryti sandorį – parduoti automobilį. Nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. 2008 m. balandžio 8 d. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale, esančiame Klaipėdoje, Šilutės pl. 50A, su J. O. sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir automobilį „Toyota RAV4“ pardavė už 55 000 Lt (15 929,10 Eur), o pinigus apie 12.32 val. automobiliu „Renault Safrane“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir A. Š. gyvenamojo namo pirmajame aukšte perdavė A. Š..
2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas O. Martinkus prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas buvo neobjektyvus, prisiėmė kaltintojo vaidmenį, peržengė kaltinimo ribas, pažeidė nuteistojo A. Š. teisę į gynybą ir rungimosi principą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnis). Pasak kasatoriaus, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras 2016 m. sausio 12 d. prašymu pakeitė kaltinimą, kuriame visiškai kitaip nei kaltinamajame akte suformulavo aplinkybes, kuriomis A. Š. buvo duotas kyšis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kyšį A. Š. priėmė už padėjimą UAB „K“ su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sudaryti 2005 m. gegužės 13 d., 2005 m. spalio 29 d., 2006 m. kovo 7 d. sutartis ir laimėti 2005 m. spalio 10 d. atvirą konkursą, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje sau prieštaraudamas nurodė, kad kyšis A. Š. buvo duotas tik už teisėtą jo veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. UAB „K“ interesų protegavimą. Kasatoriaus teigimu, prokuroras nei kaltinamajame akte, nei pakeistame kaltinime A. Š. neinkriminavo jokių konkrečių veiksmų, atliktų vykdant pareigas ir turint teisės aktais nustatytus įgaliojimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog A. Š. veiksmai, vykdant įgaliojimus, pasireiškė tuo, kad jis balsavo taip pat kaip ir kiti (duomenys neskelbtini) nariai. Nors kaltinamajam turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta, kokie konkretūs jo veiksmai vertintini kaip nusikaltimas, kaltinime nurodyti A. Š. veiksmai šioje byloje visiškai nebuvo analizuojami ir įrodinėjami. Kasatorius pažymi, kad buvimas valstybės tarnautoju ir (duomenys neskelbtini) darbas negali būti vertinamas kaip įgaliojimų vykdymas BK 225 straipsnio prasme. Dėl to, neįrodžius konkrečių A. Š. veiksmų vykdant įgaliojimus, bet nustačius, kad gautas materialinis atlygis susijęs su einamomis pareigomis, tokia veika turėtų būti kvalifikuojama ne kaip kyšininkavimas, o kaip piktnaudžiavimas. Tą nurodė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje.
2.2. Kasatorius nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp A. Š. veiksmų 2005–2006 m., pasireiškusių tuo, kad jis balsavo taip pat kaip ir kiti (duomenys neskelbtini) nariai, ir jam inkriminuoto automobilio perdavimo 2008 m. vasario 1 d. kaip atlygio už pagalbą sudarant minėtas sutartis, aiškiai prieštarauja logikai ir yra neįtikinama. Anot kasatoriaus, A. Š. balsas neturėjo jokios įtakos sprendimo priėmimui ir tiek (duomenys neskelbtini) sprendimai, tiek A. Š. veiksmai buvo teisėti, tą nuosprendyje pripažino ir teismas. Be to, nelogiška, kad kyšio perdavimas siejamas su praeities veiksmais – sutarčių sudarymu, o teismas prokuroro pakeistame kaltinime A. Š. inkriminuotus veiksmus, už kuriuos jam neva buvo duotas kyšis (teisėtą ar neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus ateityje), atmetė. Kasatoriaus teigimu, kadangi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pakeistas visas kaltinimas, negalima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, kuriame paliekama galioti kuri nors ankstesnio nuosprendžio, priimto pagal kitą kaltinimą, dalis, taip pat negalima nurodyti, kad iš ankstesnio nuosprendžio šalinama kuri nors jau pakeisto kaltinimo dalis. Kadangi abu A. Š. pateikti kaltinimai ne patikslina, o paneigia vienas kitą, jų pagrindu priimtas nuosprendis turi būti vientisas dokumentas.
2.3. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, trijose analogiškose baudžiamosiose bylose skirdamas A. Š. bausmę, buvo nenuoseklus ir skirtingai taikė BK 41, 42, 48, 50, 54 ir 75 straipsnių nuostatas. Pasak kasatoriaus, šioje byloje skirdamas A. Š. bausmę teismas neatsižvelgė į A. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laiką, pobūdį, sunkumą, A. Š. sveikatos būklę, praėjusį ilgą laiko tarpą nuo veikų padarymo ir bylos iškėlimo iki galutinio nuosprendžio priėmimo. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimais išskaidyta ikiteisminio tyrimo byla baigėsi penkiais skirtingais teismų nuosprendžiais, dėl to buvo pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. Kasatorius pažymi, kad A. Š. sveikatos būklė, atsižvelgiant į jo amžių ir diagnozuotas ligas (vėžys, pašalinta blužnis, pašalintas vienas inkstas, širdies veiklos sutrikimai), laikui bėgant negerėjo, todėl nesuprantama, kodėl priimant A. Š. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžius buvo konstatuota, kad yra pagrindas A. Š. netaikyti realaus laisvės atėmimo, o priimant šioje byloje skundžiamą 2017 m. sausio 19 d. nuosprendį tokio pagrindo nebuvo. Kasatorius pažymi ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendis, kuriuo, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, A. Š. paskirtas laisvės apribojimas, 2016 m. buvo peržiūrėtas kasacine tvarka ir paliktas nepakeistas. Dėl to kasatorius mano, kad konstatavus, jog A. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra pagrindas skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirti jam bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.
3.1. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas, išeidamas iš kaltinimo ribų, prisiėmė kaltintojo pareigas ir pažeidė rungimosi ir teismo nešališkumo principus, nepagrįstas. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva tik patikslino prašyme pakeisti kaltinimą išdėstytas faktines aplinkybes, pašalindamas jų dalį, taigi nuteistojo teisinės padėties nepasunkino. Tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė byloje nustatytas aplinkybes, kuriomis grindė savo išvadas, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas ar rungimosi principo pažeidimas. Prokuroro teigimu, nepagrįstas ir kasatoriaus argumentas dėl A. Š. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. kyšio dalykas, kyšio paėmimo faktas visiškai atitinka BK 225 straipsnio 3 dalyje esančios kyšininkavimo sudėties požymius, todėl nuteistojo A. Š. veiksmai kvalifikuoti teisingai.
3.2. Anot prokuroro, kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, yra deklaratyvus. Prokuroras pažymi, kad kasatorius, nurodydamas aplinkybes dėl A. Š. eitų pareigų ir veiksmų bei priežastinio ryšio, ginčija įrodymų vertinimą, tačiau kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Dėl to skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
3.3. Prokuroras nurodo ir tai, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog, skiriant bausmę, buvo netinkamai pritaikytos BK nuostatos, nepagrįsti. Pasak prokuroro, tai, kad kitose baudžiamosiose bylose A. Š. buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai taikant skirtingas bausmes, nerodo teismo nenuoseklumo ar neobjektyvumo. Be to, kasatorius teismo nenuoseklumą iš esmės sieja su įrodymų vertinimu ir nepalankaus sprendimo A. Š. priėmimu. Prokuroro teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino padarytos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Nusikalstamos veikos sunkumas, kaip ir kitos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, skiriant bausmę teismo buvo įvertintos. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi visų BK nustatytų bausmių skyrimo nuostatų, atsižvelgė į nuteistojo elgesį nusikaltimo darymo ir proceso metu, galimybes taikyti BK 75 straipsnį, 54 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai pripažino, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta minimali sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė šios bylos faktinių aplinkybių kontekste yra ne per griežta ir neprieštarauja teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams.
4. Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato O. Martinkaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK normų pažeidimais
5. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas buvo neobjektyvus, prisiėmė kaltintojo vaidmenį, peržengė kaltinimo ribas, pažeidė nuteistojo A. Š. teisę į gynybą bei rungimosi principą (BPK 7 straipsnis), nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai.
6. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1848 redakcija) nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Pažymėtina, kad kaltinimas apeliacinėje instancijoje gali būti keičiamas, kai to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, arba tai gali daryti bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403-648/2016">2K-403-648/2016</a>). Tačiau visais šiais atvejais taip pat būtina laikytis BPK 255, 256 straipsniuose nustatytos kaltinimo keitimo tvarkos.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų A. Š. ir V. N. apeliacinius skundus. Apeliacinio proceso metu prokuroras pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimą, patikslinant veikos kvalifikavimą ir faktines aplinkybes, kurios nenurodytos kaltinimų aprašomojoje dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimo pakeitimas atitinka BPK 256 straipsnyje nurodytas taisykles, pagal kurias prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą (BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas visus privalomus procedūrų, susijusių su kaltinimo keitimu nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, reikalavimus pagal BPK 256 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis atliko. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad gauto prokuroro prašymo nuorašai įteikti nagrinėjimo teisme dalyviams, iš jų – ir nuteistajam A. Š., kuris (pateikdamas rašytinį pareiškimą ir per savo gynėją) nurodė, kad su prokuroro pateiktu kaltinimo pakeitimu yra susipažinęs, kaltinimo esmę supranta, kaltės nepripažįsta, parodymų ir paaiškinimų dėl kaltinimo duoti nepageidauja. Be to, teismas proceso dalyvių prašymu padarė pertrauką susipažinti su prokuroro prašymu pakeisti kaltinimą ir suteikė laiko pasiruošti gynybai. Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose dalyvavo A. Š. gynėjas.
8. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad A. Š. teisę į gynybą, įtvirtintą BPK 10 straipsnyje, įgyvendino, t. y. ši teisė nebuvo pažeista. Be to, byla nagrinėta laikantis rungimosi principo, t. y. kaltinimo ir gynybos šalims turint lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pareikšti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius konkrečių pažeidimų, susijusių su šališku bylos išnagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, skunde iš esmės nenurodo, tiesiog juos deklaruoja. Pažymėtina ir tai, kad A. Š. baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta remiantis pakeistu kaltinimu, dėl kurio turinio nuteistasis ir jo gynėjas jokių pretenzijų nereiškė, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas A. Š. kaltu padarius BK 225 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, bylos nagrinėjimo teisme ribų (BPK 255 straipsnis) neperžengė, nes A. Š. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios esminės faktinės aplinkybės bei atitinkamas BK specialiosios dalies straipsnis nesiskiria nuo pakeistame kaltinime nurodytų. Kasacinio skundo teiginiai apie viso kaltinimo pakeitimą ir negalimumą priimti tokį nuosprendį, pagal kurį pasitvirtino dalis ankstesnio nuosprendžio, apie kaltinimus (kaltinamajame akte ir pakeistą teisme) kaip vienas kitą paneigiančius niekuo nepagrįsti, neatitinka tikrovės, paremti subjektyviais samprotavimais, neatskleidžiančiais nei kokie konkretūs teisės pažeidimai šiuo aspektu padaryti, nei kokios būtent aplinkybės tai parodo. Taigi darytina išvada, kad kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nepadaryta.
Dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį
9. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad ginčijant A. Š. nuteisimą keliamos abejonės dėl BK 225 straipsnio 3 dalies sudėties požymių buvimo jo veiksmuose, taip pat įrodymų vertinimo. Kasatorius teigia, kad kaltinime nurodyti A. Š. veiksmai nebuvo analizuojami, išvada dėl priežastinio ryšio tarp 2005 m. gegužės 13 d.–2006 m. kovo 7 d. sutarčių sudarymo ir tariamo kyšio priėmimo 2008 m. vasario 1 d. egzistavimo nepagrįsta, skundžiamas nuosprendis paremtas prielaidomis, nes vien tik buvimas valstybės tarnautoju negali būti vertinamas kaip įgaliojimų vykdymas BK 225 straipsnio prasme. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
10. Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 liepos 21 d., redakcija) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-416/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-416/2012">2K-416/2012</a>, 2K-148-788/2017). Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>). Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus, pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-207/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-207/2013">2K-207/2013</a>). Bet kuriuo atveju būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. tai, ko siekė kyšio davėjas. Pažymėtina, kad, priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, neturi teisinės reikšmės, ar kyšis priimamas (žadamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš pageidaujamą tarnybinį veikimą ar neveikimą, ar po jo. Kasatoriaus teiginiai, kad kyšio priėmimas, kai pageidaujamas tarnybinis veiksmas jau atliktas, prieštarauja logikai ir negali būti teisiškai kvalifikuojamos kaip kyšininkavimas, o vien tik buvimas valstybės tarnautoju negali būti vertinamas kaip įgaliojimų vykdymas BK 225 straipsnio prasme, grindžiamas neteisingu BK 225 straipsnyje nustatytos veikos požymių aiškinimu.
11. A. Š. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 liepos 21 d., redakcija) nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini), 2008 m. vasario 1 d. savo naudai iš UAB „T“ direktoriaus V. N., suinteresuoto UAB „K“ veikla, tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį (55 000 Lt (15 929,10 Eur) vertės automobilį „Toyota RAV4“) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – pagalbą UAB „K“ sudarant sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimo, aplinkotvarkos ir priežiūros, sanitarinio rankinio tvarkymo darbų Klaipėdos mieste atlikimo, taip pat laimint atvirus konkursus.
12. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriaus argumentai dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių A. Š. veikoje nenustatymo, netinkamo įrodymų vertinimo, apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimo prielaidomis nepagrįsti, spekuliatyvūs ir prieštarauja skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Tai, kad A. Š. padarė BK 225 straipsnio 3 dalyje nustatytą veiką – priėmė iš V. N., suinteresuoto UAB „K“ veikla, didesnės negu 250 MGL vertės kyšį (automobilį) už UAB „K“ interesų protegavimą, įrodyta byloje surinktų, teisiamajame posėdyje patikrintų ir abiejų instancijų nuosprendžiuose įvertintų įrodymų visuma: liudytojų V. R., J. O. parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais telefoniniais pokalbiais, kitais rašytiniais bylos duomenimis.
13. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad A. Š., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – pagalbą UAB „K“ su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sudaryti 2005 m. gegužės 13 d. sutartį už 1 045 183 Lt (302 705,92 Eur) atlikti Klaipėdos miesto parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimą, aplinkotvarką ir priežiūrą, 2005 m. spalio 29 d. sutartį Nr. J4-1059 nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. neviršijant 12 588 831,42 Lt (3 645 977,59 Eur) sumos teikti Klaipėdos miesto pietinės ir šiaurinės dalies sanitarinio rankinio tvarkymo paslaugas, 2006 m. kovo 7 d. sutartį Nr. J4-143 dėl darbų už 2 989 675,59 Lt (865 869,90 Eur) atlikimo, taip pat laimėti 2005 m. spalio 10 d. atvirą konkursą dėl Klaipėdos miesto sanitarinio rankinio tvarkymo paslaugų ir atvirą konkursą dėl Klaipėdos miesto parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimo, aplinkotvarkos ir priežiūros paslaugų nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2009 m. kovo 8 d. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kvalifikuodamas A. Š. nusikalstamą veiką pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 liepos 21 d., redakcija), baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. A. Š. veiksmuose nustatyti visi BK 225 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai (dalykas, veika, specialusis subjektas, tiesioginė tyčia).
Dėl nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės
14. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas A. Š. realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo sveikatos būklę ir nepagrįstai jam netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 75 straipsnio nuostatų. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
15. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, pritaikydamas kitą baudžiamąjį įstatymą arba paskirdamas naują bausmę, teismas remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais.
16. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226/2010">2K-226/2010</a>, 2K-19/2011, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-412/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-412/2014">2K-412/2014</a>).
17. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad į visas nuteistajam A. Š. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė, tinkamai taikė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2, 3 dalių, 61 straipsnio nuostatas.
18. BK 225 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį nuteistajam A. Š., apeliacinės instancijos teismas, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad A. Š. padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas; įvertino tai, kad A. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta; atsižvelgė ir į A. Š. sveikatos būklę, ir tai, kad nenustatyta, jog dėl to jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės; taip pat įvertino ilgą proceso trukmę. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad, smarkiai pablogėjus A. Š. sveikatai, klausimas dėl galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę gali būti sprendžiamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 359 straipsnio 1 dalį, BK 76 straipsnyje „Atleidimas nuo bausmės dėl ligos“ nustatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada. Vadinasi, visos kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės (nusikalstamos veikos sunkumas, A. Š. amžius ir sveikatos būklė, proceso trukmė) teismui buvo žinomos ir įvertintos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, paskyrė A. Š. minimalią BK 225 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju išimtinių aplinkybių, dėl kurių BK 225 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas nuteistajam A. Š. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kasaciniame skunde nenurodoma, jų nenustatė ir teismai, todėl sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nėra. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas A. Š. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnį, 225 straipsnio 3 dalį). A. Š. paskirta bausmė atitinka BK nustatytą bausmės paskirtį ir yra proporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei jo asmenybei.
20. Pažymėtina ir tai, kad nėra pagrindo išvadai, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatidėjo A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, be kitų sąlygų, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. Š. praeityje teistas, taip pat už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad A. Š. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, o 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, tačiau tai, kad kitose baudžiamosiose bylose priimti sprendimai neskirti A. Š. realios laisvės atėmimo bausmės, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas įvertino visas būtent šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam A. Š. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir, minėta, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nenustatė. Taigi apeliacinės instancijos teismas, skirdamas A. Š. bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, pagrindo daryti kitokias išvadas, negu padarė apeliacinės instancijos teismas, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi.
21. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjos Rima Ažubalytė
Aldona Rakauskienė
Dalia Bajerčiūtė
