Dėl bendro turto panaudojimo ne šeimos poreikiams, turi būti vertinama, ar yra įrodyta, jog turtas panaudotas ne CK 3.109 straipsnyje nustatytoms prievolėms vykdyti, o šalis, teigianti, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, turi pateikti tai patvirtinančius duomenis

Nr. DOK-1052

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01435-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2026 m. kovo 16 d. paduotu atsakovo V. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo bei kompensacijos priteisimo ir lėšų pripažinimo asmenine nuosavybe. Byloje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutartimi paliktas nepakeistas Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimas, kuriuo šalių reikalavimai tenkinti iš dalies ir išspręstas turto padalijimo klausimas.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutartį ir Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus priteisti jam iš ieškovės 18 989,17 Eur kompensaciją už santuokos metu ieškovės dengtas asmenines paskolas, pripažinti konkrečias lėšas atsakovo asmenine nuosavybe; atitinkamai, atmesti ieškinio reikalavimus, arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino sutuoktinių turto bendrumo ir prievolių paskirstymo taisykles, taip pat faktiškai pakeitė įstatyme nustatytą įrodinėjimo naštos paskirstymo modelį, taip nukrypdami nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.98, 3.109, 3.115 ir 3.117 straipsnių taikymo bei nuo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojamų prezumpcijų aiškinimo principų. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, kai keliamas klausimas dėl bendro turto panaudojimo ne šeimos poreikiams, turi būti vertinama, ar yra įrodyta, jog turtas panaudotas ne CK 3.109 straipsnyje nustatytoms prievolėms vykdyti, o šalis, teigianti, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, turi pateikti tai patvirtinančius duomenis. Šiuo atveju atsakovas pateikė objektyvius argumentus, kad skolintos lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, o bylą nagrinėję teismai nevertino, ar ieškovė pateikė objektyvius duomenis apie paskolų naudojimą šeimos poreikiams. Bylą nagrinėję teismai atsakovo priešieškinį vertino remdamiesi tokiu teisiniu modeliu, pagal kurį vien prievolių atsiradimas santuokos metu ir prielaida apie galimai sudėtingą šeimos finansinę padėtį buvo laikomi pakankamu pagrindu laikyti šias prievoles susijusiomis su šeimos poreikiais, o atsakovui buvo perkelta pareiga įrodyti priešingai.

2. Teismų procesiniai sprendimai grįsti prielaidomis: vietoje to, kad būtų nustatyta lėšų ir prievolių kilmė, finansinių srautų struktūra ir jų ryšys su šeimos interesais, teismai apsiribojo abstrakčiomis prielaidomis apie šeimos poreikių nustatymą, o tai neatitinka CPK 178 straipsnyje įtvirtinto įrodinėjimo modelio ir kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuoto reikalavimo sprendimus pagrįsti įrodymų visuma, o ne prielaidomis.

3. Byloje buvo pažeistas įrodymų vertinimo standartas – banko operacijų, kreditorių duomenų, finansinių dokumentų ir kitų objektyvių įrodymų analizė nebuvo atlikta nuosekliai, todėl išvados dėl lėšų pobūdžio, santaupų struktūros ir turto finansavimo šaltinių liko nepagrįstos ir deklaratyvios.

4. Sprendžiant dėl asmeninio turto pagerinimo ir kompensacijos klausimo, ekspertizės išvadai faktiškai buvo suteikta išankstinė įrodomoji galia, nors pagal CPK 218 ir 185 straipsnius ekspertizė yra tik vienas iš įrodymų, kuris privalo būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis; taip buvo nukrypta ir nuo kasacinio teismo praktikoje suformuoto reikalavimo nustatyti realų pagerinimo finansavimo šaltinį ir jo ryšį su bendru sutuoktinių turtu. Atsakovas atskirame procesiniame dokumente pateikė savo nesutikimo su ekspertizės išvada argumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas į juos neatsižvelgė ir nepagrįstai nurodė, kad atsakovas ekspertizės akto neginčijo.

5. Teismų procesiniuose sprendimuose neatskleista finansinių duomenų vertinimo metodika, todėl neįmanoma patikrinti, ar sprendžiant dėl santaupų, investicijų ir kolekcinių daiktų vertės nebuvo padaryta dvigubo skaičiavimo ar nepagrįsto turto kvalifikavimo kaip bendro, o tai prieštarauja CPK 263 ir 270 straipsniuose įtvirtintam sprendimo motyvavimo standartui ir kasacinio teismo praktikoje suformuotam reikalavimui sprendimo motyvuose atskleisti teisinį ir faktinį išvadų pagrindą.

6. Apeliacinės instancijos teismui neatsakius į esminius argumentus dėl įrodinėjimo naštos, finansinių srautų ir ekspertizės akto vertinimo, buvo pažeista ir apeliacinės instancijos kontrolės paskirtis, nes toks bylos patikrinimas neatitinka kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuoto reikalavimo apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir motyvuotai įvertinti skundo argumentus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti atsakovui V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2026 m. kovo 13 d. Luminor Bank AS už kasacinį skundą mokėjimo nurodymu Nr. 399 sumokėtą 853 (aštuonių šimtų penkiasdešimt trijų) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP28679.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė