Dėl nuostolių ir atlyginimo už naudojimąsi servitutu priteisimo

Nr. DOK-1028

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09032-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2026 m. kovo 12 d. paduotu ieškovės J. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė J. A. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovams A. M. ir L. M. dėl žemės sklypo formavimo (pertvarkymo) projekto patvirtinimo, nesant bendraturčių rašytinių sutikimų, bei atsakovų A. M. ir L. M. priešieškinį ieškovei J. A. dėl nuostolių ir atlyginimo už naudojimąsi servitutu priteisimo, tretieji asmenys – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. sprendimas, peržiūrėjimo.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio netenkinimo ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

1. Teismai netinkamai atskleidė bylos esmę, kadangi ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama teismo leisti jai be atsakovų sutikimo inicijuoti žemė sklypo, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, formavimo ir pertvarkymo procesą, kurio tikslas – žemės sklypo dalių atidalinimas. Tačiau ginčo nagrinėjimo metu ginčo ribos išplito dėl atsakovų išreikštos pozicijos bei pirmosios instancijos teismo pasiūlymo tikslinti ieškinio reikalavimus pagal pareikštus atsikirtimus. Ir iš esmės procedūrinio pobūdžio ginčas peraugo į materialinį teisių ginčą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Ginčijamuose sprendimuose nėra atsakyta į esminį šio ginčo klausimą – ar pagrįstas atsakovų atsisakymas duoti sutikimą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesui inicijuoti.

2. Teismai klaidingai traktavo, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesui inicijuoti yra pagrįstas, kadangi atsakovai ginčija turto atidalijimo būdą. Teismai sutapatino du skirtingus teisinius institutus ir visą tarp šalių kilusį ginčą prilygino turto atidalijimo institutui, nors savo prigimtimi teisiniai institutai - veiksmų atlikimas be bendrasavininko sutikimo ir turto atidalijimas - yra visiškai skirtingi ir nagrinėjami, vadovaujantis skirtingomis teisės normomis. Ieškovės vertinimu, tokio pobūdžio byloje esminė vertinama bei analizuojama aplinkybė yra tai, ar atsakovai pagrįstai atsisako duoti sutikimą pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, tačiau nėra analizuojama bei vertinama, ar pateiktas projektinis pasiūlymas atitinka įstatymų reikalavimus.

3. Teismai nepagrįstai nustatė, kad ieškovės siūlomas atidalijimo būdas pažeidžia atsakovų teises. Atsakovai su bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdu (natūra) sutiko, esminis atsakovų prieštaravimas dėl sutikimo pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo pagrįstas nesutikimu nustatyti servitutą, kurio sprendinys buvo pateiktas ieškovės projekte. Ieškovės vertinimu, ieškovės projekte nurodytas servitutas yra tik pasiūlymas, kuris negali būti privalomas šalims. Projekte nurodytas kelio servituto sprendinys nesukels atsakovams jokių pareigų, kadangi kelio servitutas gali būti nustatytas tik šalių susitarimu, teismo sprendimu, ar administraciniu aktu. Atsakovų sutikimas su pačiu atidalijimo projektu nesukels atsakovams kaip tarnaujančio daikto savininkams jokių pasekmių. Nesant tarp šalių ginčo dėl turto atidalijimo būdo, savininko teisių įgyvendinimo mechanizmas, kuriam nepritaria bendrasavininkas, negali būti kliūtimi turto atidalijimui.

4. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos dviem aspektais: nebuvo vertinama ar atsakovai pagrįstai atsisakė duoti ieškovei sutikimą pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalis); teismai vertino, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planas, kuriame nurodytas turto atidalijimas natūra, pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus dėl siūlomo servituto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti už ieškovę žyminį mokestį sumokėjusiai advokatų profesinei bendrijai „TRINITI JUREX“ (j. a. k. 302633203) 115 (šimtą penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. kovo 12 d., mokėjimo nurodymu Nr. 1478, Swedbank, AB, kodas ZP27978.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė