M. J. pagal BK 138 str. 2 d., 65 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-42-507/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32015-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.7

(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Gintaro Godos (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

nuteistajam M. J. (vaizdo konferencijos būdu), jo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo patenkinus Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą, Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis:

M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2015 m. birželio 4 d. veika) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 4 d. veika) – areštu šešiasdešimčiai parų, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 7 d. veika) – areštu šešiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2015 m. birželio 4 d. veika), 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 4 d. veika) apėmus, jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šią bausmę iš dalies sudėjus su pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 7 d. veika) paskirta bausme, M. J. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šią bausmę subendrinus su Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu M. J. paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Iš nuteistojo M. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. V. priteista 150 Eur turtinei žalai, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 61,58 Eur žalai atlyginti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu M. J. dėl kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2015 m. birželio 4 d. veika), 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 4 d. veika), 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 7 d. veika) buvo išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. V., Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. J. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 4 d., po pietų (tiksliau nenustatytu laiku), viešoje vietoje – Šakių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų sudavė du kartus kumščiu S. V. į pakaušį, vieną kartą spyrė į kairės kojos čiurną, dėl to jam padarė pakaušio poodines kraujosruvas ir sumušimą, kairės čiurnos sąnario sumušimą, kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimą, t. y. nesunkiai sutrikdė S. V. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat jis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 7 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – Šakių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), prie krepšinio aikštelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis smūgius S. V. į krūtinę, pilvą, nugarą, veidą, dėl to jam padarė dešinio skruosto gleivinės nubrozdinimą, poodinę kraujosruvą krūtinėje, juosmens dešinės pusės sumušimą, t. y. nežymiai sutrikdė S. V. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstos, nemotyvuotos, teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, neatsižvelgdamas į įrodymų ir bylos aplinkybių visumą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, konstatavo, kad šis teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl M. J. kaltės įrodymų nebuvimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, nesivadovavo in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu ir nuosprendį grindė ne faktais, o prielaidomis, buvo šališkas.

3.2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojo K. Š. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad jo parodymai apie 2015 m. birželio mėn. pradžios įvykius, duoti pirmos apklausos, akistatos ir bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu, yra identiški, todėl teisingi. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nepagrįstai patikimais pripažino K. Š. parodymus, duotus antrosios apklausos metu, kur jis nurodė tam tikras vykusias muštynes patvirtinančias aplinkybes. Kasatorius pažymi, kad šios aplinkybės liudytojui tapo žinomos tik dėl prie štai atliktos akistatos su nukentėjusiuoju iš paties nukentėjusiojo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai būtent antrosios apklausos metu duotais K. Š. parodymais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Kasatoriaus nuomone, esminiai apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai, vertinant liudytojo K. Š. parodymus, lėmė ir kito liudytojo – T. M. – parodymų patikimumo klaidingą vertinimą ir išvados, kad nėra nė vieno pašalinio asmens, kuris būtų stebėjęs jam inkriminuotas veikas iš šalies, būdamas nesuinteresuotas bylos baigtimi arba nebijodamas galimo keršto dėl kaltinamajam nepalankių parodymų davimo, padarymą. Pasak kasatoriaus, M. M. yra nešališkas liudytojas, nesuinteresuotas bylos baigtimi, pažįsta ir bendrauja tiek su S. V., tiek su juo (kasatoriumi), jokių pagrįstų abejonių dėl šio liudytojo nešališkumo ir patikimumo neiškėlė nei prokuroras, nei teismas.

3.3. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo M. M. ir S. V. parodymų dėl 2015 m. birželio 7 d. įvykio vertinimu, nes nuosprendyje vienur nurodoma, kad V. O. ir M. M. matė įvykį ir ten buvo, kitur – kad M. M. pirmasis paliko kompaniją ir išvažiavo. Kasatorius teigia, kad M. M. parodymai jam buvo palankūs, tačiau apeliacinės instancijos teismas jais nesivadovavo. Nors M. M. tiesiogiai ir nematė, kas vyko krepšinio aikštelėje, bet 2015 m. birželio 7 d. jis girtavo būtent su kompanija, kurioje buvo ir S. V., ir matė, kaip pastarasis grįžo iš parduotuvės. Duodamas parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad S. iš parduotuvės parėjo sveikas ir tai, kasatoriaus manymu, prieštarauja V. O. ir M. P. parodymams, kad S. V. grįžo sumuštas. Teismas šiuos prieštaravimus turėjo pašalinti, o to nepavykus padaryti, visas abejones turėjo vertinti jo (kasatoriaus) naudai.

3.4. Kasatorius atkreipia dėmesį į esminius prieštaravimus, esančius S. V., V. O. ir M. P. parodymuose. Pasak kasatoriaus, duodamas parodymus teisme S. V. nurodė, kad koja buvo sulaužyta 2015 m. birželio 4 d. pakeliui į maudynes, o kiti sužalojimai buvo padaryti 2015 m. birželio 7 d. aikštelėje, nors tiek V. O., tiek M. P. teigė, kad 2015 m. birželio 7 d. S. V. alkoholio išėjo sveikas, o sugrįžo šlubuodamas ir jiems nurodė, kad M. J. jį sumušė ir įspyrė į koją. Šios aplinkybės, kasatoriaus manymu, duoda pagrindą teigti, kad S. V., V. O., M. P. parodymai yra nepatikimi, o liudytojai – nesąžiningi, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė.

3.5. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo M. J. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, grįsti jį apibūdinančiais duomenimis. Pasak kasatoriaus, atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinantys duomenys yra reikšmingi kaltu pripažintam asmeniui parenkant tinkamą bausmę, tačiau tokie duomenys negali būti laikomi tinkamais jo kaltumo ar nekaltumo įrodymais. Tai, kad jis praeityje buvo teistas, negali būti laikoma jo kaltės dėl šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo įrodymais. Kasatoriui taip pat nesuprantama, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas nustatė liudytojų baimę dėl galimo keršto dėl kaltinamajam nepalankių parodymų davimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas jį apibūdinančius duomenis vertino selektyviai, neatsižvelgdamas į jų ir nustatytų aplinkybių visumą. Jį neigiamai charakterizavo tik S. V., V. O. ir (duomenys neskelbtini) seniūnas, tačiau S. V. ir V. O. nurodytų aplinkybių nepatvirtino joks kitas liudytojas. Iš byloje esančių jo charakteristikų tik vienoje (prokuroro) yra vienas jį neigiamai apibūdinantis sakinys, kitomis dvejomis charakteristikomis jis apibūdinamas teigiamai, tačiau teismas šių duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė, prieštaravimų nešalino, o juos įvertino ne jo (kasatoriaus) naudai.

3.6. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje tokios formuluotės kaip „aptarti įrodymai, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, neleidžia daryti vienareikšmės ir neabejotinos išvados, kad M. J. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų“, „duomenų, jog tokio pobūdžio sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats griūdamas ar pan., bylos medžiagoje nėra“ parodo apeliacinės instancijos teismo šališkumą, nekaltumo prezumpcijos principo nesilaikymą, nes išvada, kad S. V. sužalojo jis (kasatorius), grindžiama tik tuo, jog nėra duomenų, įrodančių, kad buvo kitaip.

3.7. Kasatorius teigia, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą atliko neišsamiai, nevisapusiškai, o teismas netyrė jį (kasatorių) teisinančių aplinkybių ir įrodymų, nes, bylą su kaltinamuoju aktu perduodant teismui, prokuroras nurodė, kad byloje liudytojais kviestini tik trys asmenys, kai tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu, be nukentėjusiojo, buvo apklausti iš viso dešimt liudytojų. Prokurorui žinomi, bet nenurodyti liudytojai į teismą buvo iškviesti jo gynėjo iniciatyva ir dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kaip nepatikimus. Be to, visi asmenys, apklausti apie 2015 m. birželio 7 d. įvykius krepšinio aikštelėje, nurodė, kad tuo metu krepšinio aikštelėje buvo daug, gal apie dešimt, asmenų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jie nebuvo nustatyti dėl kasatoriui nežinomų priežasčių. Teismas, vertindamas įrodymus, į visa tai neatsižvelgė. Kasatorius nesutinka su teismo išvadomis, kad nukentėjusysis nuo 2015 m. birželio 4 iki 7 d. buvo neblaivus, nes galbūt taip malšino patiriamus kojos skausmus, kad teisinosi nukentėjusiojo seseriai, bandydamas pelnyti jos palankumą. Dėl šių priežasčių kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas.

4. Nuteistojo M. J. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK nuostatų taikymo apeliacinės instancijos teisme

5. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis, 376 straipsnio 1 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012). Dėl to kasacinės instancijos teismas kasatoriaus teiginius ir argumentus, susijusius su faktinių aplinkybių nustatymu, nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu bei baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.

6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, kurioje M. J. buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2015 m. birželio 4 d. veika), 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 4 d. veika), 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 7 d. veika), priėmė skirtingus sprendimus – pirmosios instancijos teismas M. J. išteisino kaip nepadariusį veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, o apeliacinės instancijos teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė už tai, kad jis 2015 m. birželio 4 d. viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, dėl chuliganiškų paskatų sudavė du kartus kumščiu S. V. į pakaušį, vieną kartą spyrė į kairės kojos čiurną ir taip nesunkiai sutrikdė S. V. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką; 2015 m. birželio 7 d. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis smūgius S. V. į krūtinę, pilvą, nugarą, veidą ir taip nežymiai sutrikdė S. V. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

7. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus. Taigi, nagrinėjamu atveju skirtingos teismų išvados dėl veikos padarymo, jos įrodytumo suponuoja kasacinės instancijos teismo užduotį teisės taikymo aspektu nustatyti, kurio teismo atliktas bylos duomenų vertinimas atitinka įstatymo reikalavimus išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

8. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytus įrodymus.

9. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnyje, kurių privalu laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

10. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų K. Š., T. M., M. M. parodymus, kurie, jo manymu, patikimi, apie 2015 m. birželio 4 d. įvykį, M. M., M. P., V. O. ir nukentėjusiojo S. V. parodymus, kurie, jo manymu, prieštaringi tarpusavyje, apie 2015 m. birželio 7 d. įvykį.

11. Pirmosios instancijos teismas M. J. išteisinimą grindė tuo, kad byloje dalyvaujančių asmenų, t. y. nukentėjusiojo S. V., liudytojų K. Š., M. P., V. O., M. M. parodymai dėl 2015 m. birželio 4 ir 7 d. įvykių aplinkybių yra prieštaringi, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

12. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas priešingą išvadą, t. y. kad nukentėjusįjį S. V. sužalojo, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką būtent M. J., padarė atlikęs įrodymų tyrimą (pakartotinai apklausė liudytoją K. Š.) ir iš naujo išsamiai išanalizavęs bei įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Šis teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, nesilaikydamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK normų (nepagrįstai sureikšmindamas M. J. ir jo draugų parodymus ir atmesdamas S. V. parodymus kaip prieštaringus), todėl nepagrįstai išteisino M. J.. Teismas pateikė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip nei pirmosios instancijos teismas, įvertino apskųsto nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytus įrodymus.

13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas dėl M. J. kaltės, padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2015 m. birželio 4 d. veika), 284 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 4 d. veika), 284 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 7 d. veika) numatytas nusikalstamas veikas, byloje surinktus įrodymus tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino apeliacinės instancijos teismas, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi šis teismas, atitikties įstatymų reikalavimams (pakankamumo ir patikimumo), nepagrįstos. Šis teismas įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teismas tyrė bei analizavo tiek M. J. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, kaip nurodo kasatorius, panaudotos formuluotės, kuriomis daromos išvados apie jo padarytų nusikalstamų veikų įrodytumą, nėra visiškai tinkamos apkaltinamojo nuosprendžio motyvavimui, tačiau tai savaime nedaro nuosprendžio neteisėto, nes, kaip minėta, nuosprendis surašytas, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

13.1. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis nuteistasis M. J. sutrikdė nukentėjusiojo S. V. sveikatą ir padarė viešosios tvarkos pažeidimus, įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais: nukentėjusiojo S. V., liudytojo K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais, M. P., V. O., R. K., eksperto A. J. parodymais, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis bei kita rašytine bylos medžiaga. Spręsdamas M. J. kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas klausimą, apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kodėl nukentėjusiojo S. V. parodymus laikė pakankamai išsamiais ir nuosekliais, kritiškai vertino nuteistojo ir jo draugų, suinteresuotų padėti jam išvengti atsakomybės, liudytojų O. M., T. V., A. F. parodymus, kuriuos ir kodėl liudytojo K. Š. parodymus laikė patikimais. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, ar kad apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2010, 2K-365-697/2016).

13.2. Kasatoriaus tvirtinimas, esą apeliacinės instancijos teismas tų liudytojų, kurie į teismą buvo iškviesti jo gynėjo iniciatyva, parodymus vertino kaip nepatikimus, tėra jo paties niekuo nepagrįsti samprotavimai, o tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti visi 2015 m. birželio 7 d. krepšinio aikštelėje buvę asmenys, nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir (ar) šališkai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad jo kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, buvo grindžiama jį apibūdinančiais duomenimis (ankstesniais teistumais, jo asmeninėmis savybėmis ir pan.), nes, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, M. J. asmenybė buvo vertinama ne nusikalstamų veikų įrodytumo kontekste, o sprendžiant dėl byloje dalyvaujančių asmenų parodymų patikimumo.

14. Taigi, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Pagal byloje nustatytas ir apkaltinamajame teismo nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada dėl M. J. kaltės, padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2015 m. birželio 4 d. veika), 284 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 4 d. veika), 284 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 7 d. veika) numatytas nusikalstamas veikas, yra teisinga ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Artūras Pažarskis

Gintaras Goda