Baudžiamoji byla Nr. 1-174-1060/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23228-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1.
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 22 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,
n u s t a t ė :
E. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2017-05-13 apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,60 promilės etilo alkoholio).
Šiais savo veiksmais E. P. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2017-05-13 namuose turėjo svečių, jiems išvažiavus išgėrė alaus ir važiavo iki parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), nusipirkti dar. Grįžęs namo jį išgėrė ir susiruošė į tą pačią parduotuvę nusipirkti papildomai alaus. Visiškai girtas nebuvo, aplinkoje orientavosi, suvokė ir žinojo, kad išgėrusiam važiuoti negalima. Užėjus į parduotuvę pardavėja pasakė, kad alaus neparduos, nes jis per daug girtas. Sėdant į automobilį FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo pribėgo pardavėja, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, ir iš rankų paėmė raktelius. Sėdint automobilyje prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu nustatė 2,95 promilės girtumą. Savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, kad automobilį vairavo būdamas girtas. Prieš 3 metus jam vieneriems metams atimtos teisės vairuoti transporto priemones dėl to, kad vairavo girtas, teisių dar nėra persilaikęs (b.l. 65-66). Įtariamasis E. P. pateikus galutinį įtarimą, parodė, kad 2017 m. gegužės 12 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone iš nepažįstamo jaunuolio, kurio vardo ir pavardės nežino, už 200 Eur nusipirko automobilį FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ketino ardyti detalėms. Automobilis buvo be privalomojo draudimo, su galiojančia technine apžiūra. Ar automobilis buvo registruotas nustatyta tvarka, pirkdamas nežinojo. Kadangi automobilį pirko ardyti, todėl nesudarė automobilio pirkimo pardavimo sutarties. Nusipirkęs automobilį parvairavo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 71-72).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Apklausta kaip liudytoja E. V. parodė, kad 2017 m. gegužės 13 d. patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu V. R., 17 val. 31 min. gavo pranešimą, kad galimai neblaivus automobilio Fiat Punto vairuotojas. Vykstant į iškvietimą buvo gautas papildomas pranešimas, kad minėtą automobilį sustabdė pašaliniai asmenys ir paėmė automobilio užvedimo raktelius. Nuvykus į vietą, t.y. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, stovėjo automobilis FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio ir ėjo Jaunimo g-ve. Prie jų priėjusi moteris prisistatė J. G., kuri paaiškino, jog mačiusi, kaip akivaizdžiai neblaivus E. P., automobiliu FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į parduotuvę, kurioje apsipirkęs alkoholio vėl sėdo į savo automobilį ir ketino juo važiuoti. J. G. paaiškino, jog matydama, kad yra daromas teisės pažeidimas, iš E. P. paėmė automobilio raktelius ir pranešė policijos pareigūnams. J. G. patvirtino, kad gatve einantis E. P., kuris ir vairavo automobilį FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). E. P. pripažino, jog automobilį vairavo neblaivus bei, kad būdamas neblaivus automobiliu atvažiavo į parduotuvę ir apsipirkęs sėdo už automobilio vairo ir ketinio važiuoti, tačiau J. G. iš jo paėmė automobilio raktelius. E. P. alkotesteriu ALCOTEST 6810 Nr. ARFM-0229, patikros Nr. 0507847 užfiksuotas sunkus girtumo laipsnis, t.y. 2,95 promilės. Apie tai informavo Alytaus AVPK Prienų RPK Reagavimo skyriaus tyrėją, kuris atvykęs E. P. pristatė į VŠĮ Prienų ligoninę atlikti medicininę apžiūrą. Automobilis FIAT PUNTO, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) pristatytas į Prienų RPK saugojimui, automobilis išregistruotas, t.y. E. P. šį automobilį vairavo neregistruotą nustatyta tvarka, nedraustą civiliniu privalomuoju draudimu, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (b.l. 31-32).
Apklausta kaip liudytoja J. G. parodė 2017 m. gegužės 13 d. dirbo UAB „DNS prekyba“, maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 11 val., į parduotuvę atėjo kaimo gyventojas E. P., gyv. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje nusipirkęs „Fax“ alaus iš jos išėjo. Tą pačią dieną apie 17.20 val. pro parduotuvės langą pamatė, kaip netoli parduotuvės atvažiavo automobilis FIAT PUNTO ir iš vairuotojo vietos išlipo E. P.. Atėjęs į parduotuvę E. P. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, svirduliavo rankoje, laikė automobilio raktelius. E. P. parduotuvėje pirko ar keturias ar penkias skardines „Fax“ alaus. Pamačiusi, kad E. P. rankoje laiko automobilio užvedimo raktelius ir ketina sėsti už automobilio vairo, jo pasiteiravo, ar jis ketina vairuoti automobilį. E. P. nieko neatsakęs išėjo iš parduotuvės. Lauke pamatė, kad E. P. sėda į automobilio FIAT PUNTO vairuotojo vietą ir ketino užvesti automobilį, todėl prie parduotuvės atvažiavusios bendruomenės pirmininkės R. G. paprašė paskambinti į policiją. Matydama, kad E. P. daro pažeidimą, iš jo paėmė automobilio užvedimo raktelius. E. P. pradėjo eiti Jaunimo gatve, tuo metu prie parduotuvės atvažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, kuriems paaiškino aplinkybes ir parodė FIAT PUNTO vairuotoją E. P.. Policijos pareigūnai nuvyko prie jo, kas vyko toliau nežino (b.l. 36-37).
2017-05-13 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-11).
Neblaivumo patikrinimo testas patvirtina, kad 2017-05-17 17.45 val. E. P. buvo neblaivus, nustatytos 2,95 promilės jo iškvėptame ore (b. l. 18).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. P. kraujyje nustatyta mažiausiai koncentracija 2,60 promilės etilo alkoholio (b. l. 21).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. P. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino E. P. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2017-05-13 apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,60 promilės etilo alkoholio). Tokiais veiksmais E. P. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad E. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, tik prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Teismo baudžiamojo įsakymo tvarka ir pasekmės kaltinamajam išaiškintos (b. l. 79-81, 83).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas.
E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
E. P. neteistas (b. l. 49), baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. 1. 50-51).
Psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje kaltinamasis neįregistruotas (b. l. 48).
Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tai jog buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – piniginę baudą, t. y. 30 MGL (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog E. P. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 20 MGL piniginės baudos.
Baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad E. P. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti E. P. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Tokios nuomonės laikosi Klaipėdos apygardos teismas (2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Todėl, teismas mano, kad yra pagrindas E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, automobilis FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas J. L. vardu (b.l. 24), nuo 2017 m. kovo 1 d. automobilis laikinai išregistruotas (b.l. 26). Kaltinamojo paaiškinimais, automobilį FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nusipirko detalėms iš nepažįstamo asmens, todėl jo neregistravo, todėl automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas E. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-05-13 17.50 val. iki 2017-05-14 10.15 val. (1 diena).
Kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-78), paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kartu su konfiskuojama kaltinamajam priklausančia transporto priemone registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiame komisariate, perduotini už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį, skirti ilgesnį laiką baudai sumokėti – išdėstyti mokėjimą dalimis. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, į jo turtinę padėtį, skiria jam ilgesnį terminą baudai sumokėti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) MGL (1129,80 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) MGL (753,20 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017-05-13 17.50 val. iki 2017-05-14 10.15 val. (1 diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš E. P. automobilį FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kartu su konfiskuojamu automobiliu FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelį, perduoti už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai.
Kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Įteikti kaltinamajam E. P. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam E. P., kad:
Bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamiesiems pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamieji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė
