Baudžiamoji byla Nr. 1-73-366/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07825-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.7; 2.3.6.4.5
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,
sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
dalyvaujant prokurorui Sandrai Povilonienei,
kaltinamajam G. K.,
kaltinamojo gynėjui advokatui K. R.,
nukentėjusiajai M. D. ir jos atstovei advokatei Laimai Svidrienei,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje.
Teismas,
n u s t a t ė :
G. K. laikotarpyje nuo 2014 metų pradžios, tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2015 metų vasaros, tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų ranka lietė M. D., gim. (duomenys neskelbtini) krūtis bei lytinius organus ir tokiu būdu atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.
Kaltinamasis G. K. paaiškino, kad kaltinimai yra išgalvoti ir jų nepripažįsta. Teigia, kad nesutarė su M. motina dėl turto, todėl buvo nepagrįstai apkaltintas. Su V. D. pradėjo bendrauti 2013 metų pavasarį, vasarą. Pradėjo laukti bendro vaiko. M., tai pastebėjusi, pradėjo elgtis taip, kad jis (G. K.) nebendrautų su jos motina. M. tuo metu buvo gal 9 metai. Tačiau su D. vis tiek pradėjo gyventi kartu. Gimus vaikui, pradėjo darytis tokie dalykai, kad kol jis (G. K.) turi pinigų, tol viskas gerai, kai pinigų neturi, V. D. kliūna finansinė padėtis. Todėl ėmė tokius kaltinimus reikšti. Pats ėmė paskolą dėl būsto pirkimo. Pinigų nebeliko tiek, kad jai galėtų duoti, kiek ji norėjo. Nesutarimai prasidėjo nuo sūnaus gimimo, tai buvo 2014-04-25, o didžiausi pykčiai prasidėjo nuo būsto pirkimo 2019 metais. D. norėjo, kad jai atitektų tie namai, liepė išeiti iš jų. Kai jai banke pasakė, kad jai tie namai nepriklauso, sugalvojo apkaltinti seksualiniu priekabiavimu. Dėl M. pareikštų kaltinimų savo kaltės nepripažįsta. Pretenzijų iš jos ar jos motinos niekada nebuvo. Su E. D. buvo susitikę, parūkė, pakalbėjo apie darbus. Pats su juo mažai bendraudavo, susipažino kai pradėjo bendrauti su D.. Jokių M. kutenimų nebuvo.
Atsakinėdamas į klausimus, paaiškino:
Kai M. pastebėjo, kad su jos motina laukiasi bendro vaiko, M.nenorėjo, kad jis (G. K.) ateitų į jų šeimą, pradėjo nebendrauti. Iki tol, kol mama nepradėjo lauktis, su M. pasikalbėdavo, tačiau ji buvo uždara, bendraudavo nenoriai. Toks bendravimas būdavo nuo pat pradžių.
E. D. buvo atvykęs pas jį (G. K.). Jis nieko nepasakė, tik kad „einam parūkyti“. Pats jo neatsiprašinėjo. Pasėdėjo, parūkė ir išsiskyrė. V. D. tada nebuvo užėjusi. Kokiu tikslu E. atvažiavo, nežino, kada atvažiavo taip pat neprisimena. Jis (E. D.) kai atvažiuodavo į parduotuvę, užeidavo. Nuo 2013 metų jis retai atvažiuodavo. V. D. taip pat neatsiprašinėjo, nes neturėjo dėl ko atsiprašyti.
Dėl žinučių telefone paaiškino, kad norėjo susitikti su viena M., kad nebūtų kitų žmonių, nes norėjo pakalbėti apie motiną, ką toliau daryti. M. buvo susipykusi su motina, pats padėjo jai persikraustyti į nuomojamas patalpas. Paties telefono numeris yra (duomenys neskelbtini).
Pas D. persikraustė likus pusmečiui iki sūnaus gimimo - 2013 metais, mėnesio tiksliai negali pasakyti. Draugystė su V. ilgai netruko, pradėjo lauktis. 2013 metų Naujus metus sutiko namuose su V. ir M.. Per Naujus metus M. pabučiavo į žandą pasveikindamas su Naujais metais. M. tuo metu buvo kambaryje, ten buvo daugiau žmonių, tik neatsimena kas. Sveikino vieni kitus su Naujais metais. Ar V. matė tą pabučiavimą, tiksliai negali pasakyti, bet turėjo matyti. Prieš pabučiuodamas pasakė, kad sveikina su Naujais metais. Taip kad niekas nematytų jos nebučiavo. Tik pasveikino ir išėjo į lauką parūkyti. M. nekutendavo. V. nesakė jos nekutenti. M. krūtinės ar kitų kūno vietų neteko paliesti. Teko paliesti ją už pečių prasilenkiant iš virtuvės į kambarį, kad neužsigautų į durų staktą. Taip būdavo labai retai, gal 2-3 kartus. Tada paliesdavo ją viena ranka, pasaugant kad nepargriūtų. M. savo broliuką mylėjo, prižiūrėdavo jį.
Nukentėjusiosios krūtų nelietė, lytinių organų nelietė. Savo lytinės aistros tokiu būdu netenkino. 2018 metais tarp jo (G. K.) su M. nieko nebuvo. Kodėl E. D. savo dienoraštyje parašė, kad jis (G. K.) prie jos lenda, nežino.
Vienas kambariukas buvo kaip rūkomasis. Nuo gyvenamojo kambario iki rūkomojo kambario gal 8-10 metrų atstumas. Rūkomajame buvo girdėti kas vyksta gyvenamajame kambaryje, girdėdavosi televizorius. Sutuoktinė buvo išėjusi į dekretines atostogas likus 3 mėnesiams iki vaiko gimimo - tai buvo apie sausio mėnesį. Tada V. visą laiką būdavo namuose, išeidavo tik iki parduotuvės. Kad pats liktų vienas su M., tokių atvejų nebuvo. Po sūnaus gimimo V. būdavo namuose su vaiku. Prieš vaiko gimimą ji dirbo pardavėja. Gimus vaikui, į darbą ji grįžo gal po pusmečio. Prašydavo vaiką pasaugoti L. K. arba L. B.. M. tuo metu irgi būdavo kartu. Su M. būdavo tik esant pašaliniams asmenims arba motinai, vienas su ja nebuvo pasilikęs. 2023-02-28 pats rašė policijai pareiškimą dėl savo sutuoktinės V. D. veiksmų, nes ji grasino. Susipyko dėl buitinių dalykų. Ji pradėjo sakyti, kad yra policijos rėmėja, turi antrankius, turi dujų balionėlį, yra apmokinta, žino kaip jį panaudoti. Suprato kaip grasinimą. Kaltinimus iš M. ir V. išgirdo sekančią dieną po savo pareiškimo parašymo. V. pasakė ieškotis advokato, nes bus kaltinimai. Tada pirmą kartą sužinojo apie šiuos kaltinimus. M. ir jos motina turbūt kartu vyko į policiją. Ar dar kas nors kartu vyko, nežino. Pats tuo metu buvo darbe.
Su M. vežė sūnų pas daktarus į Kauną. Padėjo M.i persikraustyti, kai ji buvo susipykusi su motina, bet jokių nesusipratimų nebuvo. Važiuodavo automobiliu trise: pats, sūnus ir M.. Nuveždavo ją kur reikėdavo, santykiai buvo geri. Kiek kartų yra taip vežęs, nežino. Važiuodavo į daržus. Jokių nesusipratimų nebūdavo. Iki 2023-02-28, kol neparašė pareiškimo, santykiai su M. nebuvo blogi.
Nukentėjusioji M. D. parodė, kad G. pradėjo lįsti maždaug per Naujus metus, kai mama laukėsi brolio. Iš pradžių buvo kaip kutenimas, kad prakalbinti, pralinksminti, pripratinti prie savęs, nes pati buvo uždaras vaikas. Vėliau prasidėjo agresyvesni judesiai, krūtinės lietimas. Jis pradėjo gyventi kartu gal 2013 metų rudenį, tiksliai negali pasakyti, nes iš pradžių jis visą laiką kartu nebūdavo - būdavo Naiviuose pas savo seseris. Po kiek laiko pradėjo vis dažniau ir dažniau atvažinėti, kol visiškai apsigyveno. Tie veiksmai prasidėjo jam dar negyvenant kartu arba jau gyvenant, bet dar važinėjant, negali tiksliai pasakyti. Pati iš pradžių mamai pasakė ne viską, nes bijojo, kad nepatikės. Mamai pasakė 2015 metų vasarą. Iki tol visiškai niekam nesakė. G. apsigyveno 2013 metais, tada Naujų metų naktį pabučiavo ir po to prasidėjo tie veiksmai.
Tikrai būdavo, kad su G. K. likdavo vieni. Dar būdavo mažas broliukas, bet jis būdavo savo lovytėje. Mama išeidavo parūkyti. Ten yra dvejos durys. Iš gyvenamojo kambario rūkomajame nelabai kas girdėdavosi. Visi tie veiksmai vykdavo arba tyloje, arba kai kutendavo, pati juokdavosi, bet tame rūkomajame nieko nesigirdėdavo. Pasakė mamai, nes bijojo, kad ir toliau rutuliosis tas lindimas. Kai buvo parduotuvėje Panevėžyje, jie apžiūrinėjo žiedus. Suprato, kad motina ruošiasi ištekėti už jo, o tada gali viskas toliau tęstis. Grįžus iš Panevėžio, vakare pasakė apie viską mamai. Ji tyliai į ją (M. D.) pasižiūrėjo ir iš karto nuėjo kalbėtis su G.. Jai buvo šokas, nustebimas. Ką ji su juo kalbėjo, negirdėjo. Iki tos dienos jie pakankamai dažnai susipykdavo dėl įvairių priežasčių. Tuo metu gyveno bute. Mama su juo pakalbėjo, po to pakvietė ją (M. D.) ir paklausė, kur jis lietė. Kadangi kartu sėdėjo G., pati bijojo, todėl mamai parodė tik krūtinę ir pabėgo. Jeigu mama būtų buvusi viena, būtų jai viską pasakiusi. G. tuo metu sėdėjo nuleidęs galvą. Mama jo paklausė ar tikrai taip buvo. Jis linktelėjo galvą. Pirmi veiksmai buvo po 2013-2014 Naujų metų sutikimo ir po to. Mamai pasakė 2015 metų vasarą. Pradžioje jis lietė krūtinę, po pusmečio prasidėjo daugiau, pradėjo liesti lytinius organus. Pati mamai pasakė tik nedidelę dalį, tik kad lietė krūtinę. Bet jai (M. D.) ta paslaptis nedavė ramybės. Praėjus gal 2-3 metams nuo pirmo pasakymo palūžo ir papasakojo mamai viską. Po pirmo pasakymo jis daugiau nelindo, bet ją (M. D.) spaudė ta paslaptis. Po to kai mama su juo pasikalbėjo, jų santykiai liko tokie patys, tik mama pastoviai jos (M. D.) pasitikslindavo ar nebelenda.
Pati pradėjo gyventi atskirai nuo mamos 2022 metų gegužės pabaigoje, po to kai susipyko su mama. Ji paprašė nupirkti tam tikrą prekę iš tam tikros parduotuvės, ji (M. D.) tos parduotuvės nerado. Dėl to ginčijosi visą dieną, kol mama pratrūko, po ko ji (M. D.) išėjo gyventi pas tėtį.
2023 metais parašė pareiškimą policijai, nes tuo metu jau gyveno savarankiškai, išdrąsėjo, nebebuvo baisu. Be to, G. K. draugė turi mažą mergytę, buvo baisu, kad ir jai gali tas pats pasikartoti. Pati apie tai sužinojo 2023 metų žiemą. Pati priėmė sprendimą kreiptis į policiją. Mamą apie tai informavo. Apie tą lindimą pernai vasarą yra pasakojusi draugei, su kuria važiavo į Kauną kartu su G. ir broliu. 2015 metais apie tai niekam nepasakojo. Iš mamos pažįstamų klausimų ta tema nebuvo. Kad mama kažkam pasakė, nežinojo. Žinojo, kad tėtis apie tai sužinojo. Tėtis lankydavosi labai retai, gal kartą per kelis mėnesius. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, už 1,5 km. Atliekant kutenimus, tie prisilietimai krūtinės srityje tikrai buvo tyčiniai. Netyčiniai, manau, būtų perbraukiant ranka, bet ne griebiant. O jis griebdavo. Pačiai tuo metu buvo prasidėjęs brendimas. G. pradžioje pakutendavo. Po to įsidrąsino, pradėjo liesti krūtinę. Pradžioje tai darė per rūbus, po to kišdavo ranką po liemenėle. Jis pakišdavo ranką ir suimdavo už krūties. Po to po truputį kišdavo rankas už kelnaičių, grabaliodavo lytinius organus. Į vidų pirštų nekišdavo. Visa tai trukdavo gal minutę. Vieną kartą buvo pradėjusi rėkti, tada iš karto sustojo. Jis dažniausiai liesdavo krūtinę, bet ir lytinių organų lietimas buvo ne kartą. Pati gulėdavo, jis prisėsdavo, prispausdavo pilvą, kad negalėtų judėti ir apsiginti. Labai panaši pozicija būdavo ir su kutenimais. Jis paimdavo, prispausdavo, kad negalėtų įspirti, rankas prilaikydavo ir su laisva ranka kutendavo. Tie dalykai vykdavo pagrindiniame kambaryje, kur visi gyveno. Viso ten buvo 4 lovos. Tai vyko toje lovoje, kuri yra įeinat į virtuvę. Ten buvo labai siauras praėjimas. O pirmą kartą buvo ant kitos sofos, kuri stovi palei virtuvės sieną. Tada jis pabučiavo per Naujus metus. Kai jis prispausdavo ir kišdavo ranką po rūbais, jausdavo baimę. Bijojo, kad jis liečia ir negali apsiginti. Vieną kartą šaukė, bet jo labai bijojo, kad jis kažką padarys, jeigu pasakys. Taip pat bijojo mamai pasakyti, kad nepatikės. Kai buvo pirmas kartas, mama tada dar laukėsi.
Dėl pateiktų SMS susirašinėjimų paaiškino, kad jeigu G. K. kažką padėdavo, pati visada būdavo su drauge. Jis klausdavo ar apie bernus kalbam. Draugei būdavo nuostaba, kodėl tokie klausimai. Jeigu pati būdavo su drauge, jis rašydavo, kad nori susitikti su ja (M. D.) viena. Tada išsigąsdavo ir neatrašydavo. Nuo 2022 metų birželio mėnesio pas mamą negyveno. Birželį, liepą, iki rugpjūčio būdavo arba pas draugę Kupiškyje, arba gyveno su tėčiu. Su mama susitaikė per Kalėdas. G. dažniausiai pats pasiūlydavo pagalbą, bet buvo kad ir pati paprašydavo. Prašė, kad padėtų iš tėčio persivežti daiktus į Kupiškį. Tada važiavo kartu su drauge, ji irgi padėjo sunešti daiktus. Pati visada su juo buvo atsargi, su juo bijojo pasilikti viena.
Nukentėjusioji prašo priteisti 6000 Eur plius teismo išlaidas, nes visi tie įvykiai tikrai labai stipriai paveikė psichologinę sveikatą. Pati ir dabar bijo žmonių, kad nenukentėtų. Nejaučia drąsos šnekėdama su kitais. Lankėsi pas psichologę. Atrodė, kad reikia gydytojo pagalbos, bet buvo labai nedrąsu eiti. Psichologei apie tuos įvykius nepasisakė, nes bijojo. Dabar tas sunkumas dar yra išlikęs. Yra pakankamai baisu šnekėti su naujais žmonėmis. Liko labai tyli. G. kažkiek prisibijo ir dabar. Kadangi gyvena kitur, ne Kupiškyje, yra truputį drąsiau, nes didesnis miestas, bet vis tiek ta baimė yra. Kai prisimena ką jis darė, kyla pasišlykštėjimas.
Kai rašė savo pareiškimą, apie G. pateiktą pareiškimą policijai nežinojo. Žinojo, kad mama su juo smarkiai susipyko, kad G. iškvietė policiją. Kartu į policijos komisariatą vyko ir mama. Mama nedalyvavo apklausoje. Pati mamos pasiklausė, ar verta paduoti pareiškimą.
Per dekretinių atostogų ir vaiko gimimo nebuvo taip, kad mama niekur neidavo. Ji eidavo į parduotuvę. Be to ji rūko ir išeidavo parūkyti, tuo metu pati likdavo su G. ir broliu. G. kartais kartu išeidavo parūkyti, kartais pasilikdavo, po to už poros minučių nueidavo. Jeigu mama su juo susipykdavo, jis tuomet nelįsdavo. Jie dažnai pykdavosi. Pasipykdavo kelias dienas, susitaikydavo ir vėl prasidėdavo tas lindimas. Kada tiksliai savo motinai pasakė apie tą lindimą, negali pasakyti. Tai buvo 2015 metų vasarą.
Liudytoja L. K. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. Jos draugas E. D. yra sakęs, kad K. prikišo nagus prie M. D.. Kada tai buvo, negali pasakyti. Tai buvo labai seniai. Su ja daugiau niekas nekalbėjo ir neaiškino, kokie ten motyvai buvo ir kaip tas nagų prikišimas atrodė. Pačiai teko gal pusmetį prižiūrėti D. sūnų. D. tuo metu pradėjo dirbti. Vaikas tuo metu buvo gal iki metukų. Ateidavo ir pabūdavo su vaiku iki vakaro kol tėtis iš darbo pareidavo. Pamena, kad M. būdavo labai uždara. Jeigu ją pakalbindavo, nenoriai šnekėdavo. Kada E. D. pasakė, kad prikišo nagus, ar dar prižiūrint vaiką, ar tai buvo jau po to, negali pasakyti. Daugiau apie tą lindimą niekas nešnekėjo. D. skambino tik šių metų kovo mėnesį ir sakė, kad G. M. buvo rankas užkišęs net už triusikų.
Liudytoja A. Č. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, draugiškai bendrauja. Nėra sugyventiniai. V. D. ir jos dukrą taip pat pažįsta. Gyvena tame pačiame kaime. Su jomis nebendrauja. Kaime pradėjo šnekėti, kad kažkas vyko. Tai buvo šių metų gal kovo mėnesį. Pažįstama pasakė, kad D.perduoda linkėjimus, kad saugoti savo dukrą nuo G., kad neištvirkintų. Su K. apie tą perspėjimą kalbėjo. Jis sakė, kad tai nesąmonė.
Apie barnį tarp G. ir V. žino iš G.. Buvo kažkas dėl namų. G. atėjo ir pasakė, kad susipyko. G. iškvietė policiją ir rašė pareiškimą. Tuos linkėjimus pati gavo po to pareiškimo parašymo. Kada tai buvo, negali pasakyti, bet labai greitai. Nustebo dėl tų linkėjimų. Bendravo su sese R. S., nes sesės vyras dirba kartu su G., jie yra draugai. Klausė kaip čia suprasti. R. sakė, kad tai nesąmonė. Pasak R., tai yra eilinis V. cirkas. R. dukra yra su M. klasiokės. G. yra draugiškas žmogus, padeda. G. polinkio, kad jis netinkamai elgtųsi su vaikais, nepastebėjo. Pati ir sesės klausė, nes ji irgi turi 2 mergaites, jie nuo seniau bendrauja. Kad G. tvirkino M., nenorėtų tuo tikėti.
Liudytoja L. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. V. D. yra sakiusi, kad G. lindo prie M.. Kada tai buvo, negali pasakyti. Tai buvo galbūt 2017 ar 2018 metais. Nemano, kad tai buvo ant karštųjų pasakyta, nes tuo metu jau ir M. tėtis žinojo. Dėl ko pokalbis apie tai išėjo, nežino, gal kalbantis dėl darbo reikalų pradėjo pasakotis. Iš kitur tokių gandų nebuvo girdėjusi. Nuo 2019 m. lapkričio mėnesio pati toje parduotuvėje nebedirba, į tą kaimą mažai išeina. Tą informaciją V. pasakė anksčiau, tikrai ne prieš pat išeinant. Pati ten dirbo nuo 2016-2017 metų ir pradirbo 2-3 metus.
Kaip lindo, ką darė, pati neklausė, nesigilino. V. sakė, kad M. tėvas jau žino ir kalbėjo su G.. V. yra mamos draugė, klasiokė. Pati nuo to laiko ją žinojo, o po to kelis metus dirbo kartu vienoje parduotuvėje. Bendraudavo ir dėl darbo, ir šiaip pasikalbėdavo. Vienu metu pati saugojo V. vaiką.
Liudytoja M. S. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. Tai draugės V. D. draugas. Bendravo šeimomis. G. K. buvo draugiškas, paslaugus, padėdavo. Jie su V. pasipykdavo. Ji nemėgdavo jo seserų. Jis gal pas seseris išvažiavo po to pykčio. Vieną kartą ji pasakė, kad G. išvažiavo ir toliau bekalbant ji pasakė, kad jis vėl lindo prie M.. Kaip lindo pati nepaklausė ir ji nepaaiškino. Pati iš pradžių suprato, kad jie gal žaidžia, dūksta. Nesigilino, nes pagrinde čia kalba buvo ne dėl to įvykio, o dėl to, kad išvažiavo pas seseris. Jie kartu gyveno gal nuo 2014-2015 metų. Jie pasipykdavo, visko būdavo, o V. su ja (M. S.) kaip moterys, tuoj telefonais pasitardavo. Tas pasakymas apie lindimą prie M. buvo panašiai apie 2015-2016 metus. Daugiau apie tą lindimą su D. nekalbėjo. V. tik šiemet pasakė, kad M. duos teisman. Detaliau nepasakojo. Pati smulkiai neklausinėjo. Dabar tarp jų nėra jokių santykių.
V. D. nėra linkusi meluoti. Ji teisinga, griežta.
Liudytoja V. D. paaiškino, kad kaltinamasis yra buvęs sugyventinis. Šiuo metu jau 3 metai kaip išsiskyrę. Dukra pasisakė, kad jis prie jos lenda. Pačiai buvo stresas, pradėjo šaukti. Galvojo ką daryti, ar kviesti teisėsaugą, ar skambinti M. tėčiui. Paskambino M. tėčiui. Jis atvažiavo, su G. pasišnekėjo ir G. K. prisipažino tiek jai (V. D.), tiek buvusiam vyrui ir dar jo atsiprašė. Pati tame pokalbyje nedalyvavo, sėdėjo kitame kambaryje. Apie atsiprašymą pasakė buvęs vyras. Pati G. „užkūrė pirtį“, kaip jis galėjo taip padaryti. Jis nuleido galvą ir pati suprato, kad tai yra teisybė. Kada tai tiksliai buvo, negali pasakyti. Kažkur apie 2014-2015 metus. Visa tai buvo po vaiko gimimo. Tikslių faktų dukra neatskleidė. Dukra pasakė „G. prie manęs lenda“. Pati nuo pat pradžių matė, kad G. ne toks, kaip visi vyrai, kad jis keistas, kad eidamas vis čiupteli, bet nepagalvojo, kad iki tokio lygio. Dukra sakė, kad čiupinėjo už krūtinės, o paskui ji pasakė, kad ir už kelnaičių rankas kišo. Ji sakė, kad 2-3 kartus lindo, o paskui išaiškėjo, kad visus metus lindo. Po to jis dar rašė jai žinutes ir bandė prie jos dar kartą lįsti, bet gerai, kad mergina protinga ir atsispyrė jam. Dukra patikėjo, nes ji niekada nemeluodavo. Pati nepranešė teisėsaugai, nes mylėjo tą žmogų. Kartu su buvusiu vyru apgynė dukrą. Pati ją vėliau saugojo, vis klausinėjo. Ta informacija pasiekė 2015 metų vasarą. Sūnus jau buvo gimęs. Realiai dar gyveno kartu 5 metus. Daugiau jis bijojo lįsti prie M, nes pati jį stebėjo. Jam sakė, kad jeigu dar kartą tai pasikartos, kreipsis į teisėsaugą. Yra kalta, kad nesikreipė iš karto į teisėsaugą. Šiais metais kreiptis į policiją paskatino tai, kad jau 2 metus yra policijos rėmėja. Tai kardinaliai pakeitė nuomonę apie vaikų saugumą. Jeigu pati tada būtų policijos rėmėja, būtų nedvejojusi ir iš karto pasakiusi.
Šiais metais vasario mėnesį buvo konfliktas dėl malkų, nes K. visai nesirūpino namais. Malkas vežė draugai ir dėl to kilo konfliktas. Tada jis parašė pareiškimą policijai, o kai yra nepilnametis vaikas, visada pranešama vaikų teisėms. Nuvažiavusi į vaikų teises atskleidė visą teisybę. Šita byla tikrai ne dėl namų, šita byla tik dėl teisingumo. Su dukra pasišnekėjo ir ji viena nusprendė, kad rašys pareiškimą.
Atsakinėdama į klausimus, liudytoja paaiškino:
Dienoraštį G. parodė šios bylos eigoje. M. pasakė, kad lindo, o kad kišo rankas už kelnaičių, pasakė vėliau. Kai pati sužinojo, paskambino E. D. ir pasakė, kad G. lenda prie vaiko. Kai E. atvažiavo, jie kalbėjosi atskirai dviese kitame kambariuke, pati tik po to ėjo parūkyti ir su jais pasėdėti. E. sakė, kad G. pažadėjo daugiau taip nedaryti. G. tada nuleido galvą ir tylėjo, nieko neneigė. Pati jį puikiai pažįsta ir iš jo mimikos suprato, kad tai tiesa. M. dėl tų dalykų labai pergyveno. Ji bijojo pasisakyti, kad ja nepatikės. Žinojo, kad dukra nėra melagė ir tokių dalykų neprisigalvos. Ji visada sakydavo tik tiesą.
Iki vaiko gimimo apie tą lindimą nežinojo. Pirmą kartą sužinojo 2015 metais. Pati tik matė, kad jis praeinant ją pakutendavo. Kai sužinojo, vaikas jau buvo gimęs. Vien tai, kad jis ją pakutendavo, nebuvo nei minčių, nei pagrindo kreiptis į policiją.
Liudytojas E. D. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. Darydamas namuose remontą, rado savo dienoraštį, todėl dabar tiksliai žino, kad 2018-04-24 iš buvusios žmonos V. sužinojo, kad kaltinamasis lenda prie dukters. Ji (V. D.) paskambino telefonu apie 1 val. nakties. Po to skambučio pats sėdėjo visą naktį ir galvojo ką daryti. Galvojo, kad reikia kreiptis į institucijas, tačiau nesikreipė. Nuvažiavo pas juos apie pietus su dviračiu. Susitiko su G. tarpduryje, pasisveikino ir jis iš karto pasakė „atsiprašau, prisidirbau“. Atsisėdo parūkyti. Sėdėjo ir žiūrėjo į jį. Pasakė, kad jeigu dar kartą sužinos, jam bus blogai. Buvusi žmona atėjo vėliau, ji nieko nesakė. Parūkę išsiskirstė. Tuo viskas užsibaigė. Tas susitikimas buvo bute. Vėliau pats nieko nesiteiravo, niekas neišlindo. Kaip suprato, viskas pasibaigė. Nesikreipė tą naktį į policiją, nes gal pagailėjo. Buvo tikras, kad tai nepasikartos. Galvojo, kad juo (E. D.) nepatikės, būtų sakę, jog už žmoną keršija.
Pagarsinus E. D. papildomos apklausos protokolą (T. 1, b. l. 93-94), liudytojas paaiškino, kad pats tada irgi galvojo, kad tai buvo anksčiau. Bet kai rado dienoraštį, suprato, kad sužinojo tik tada, t. y. 2018 metais. Žino, kad teismui pateikta dienoraščio kopija. Patį dienoraštį irgi turi, gali pateikti. Kodėl pareiškimas atsirado tik dabar, reikia klausti motinos, nes pats viską sužino paskutinis. Apie pareiškimo parašymą sužinojo, kai atvažiavo policija apklausti. Su dukra bendrauja, tačiau ji nesakė, kad kreipėsi į policiją.
Atsakinėdamas į klausimus, E. D. paaiškino, kad žmona paskambinusi pasakė, kad G. lenda prie M.. Pats susinervino dėl to. Žmonos balsas buvo isteriškas. V. paskambino po 1 val. nakties. Kai su G. K. kitą dieną susitiko, pasisveikino, jis pasakė „atsiprašau, prisidirbau“. Vėliau pats V. minėjo, kad G. prisipažino.
Apžiūrėjus pateiktą dienoraštį, E. D. paaiškino, kad rašo tą dienoraštį šiaip sau, kai įvyksta koks įvykis arba turi laiko. Nuo vasario 23 d. iki balandžio 1 d. nieko nerašė, nes galbūt nieko įdomaus nevyko.
Į pateiktus klausimus nukentėjusioji M. D. paaiškino, kad negali tiksliai pasakyti kada pirmą kartą pasakė mamai apie tuos įvykius, bet mano, kad tai buvo 2015 metų vasarą. Kai pasakė, jis (G. K.) nustojo lįsti. Kad įrašai dienoraštyje yra 2018 metais, nieko negali pasakyti. Kad mama skambino tėčiui ir, kad šis važiavo aiškintis, pati nežinojo. Apie tuos įvykius mamai sakė 2 kartus. Pirmą kartą pasakė 2015 metų vasarą, o kitą kartą pasakė po kelių metų. Tada pasakė, kad buvo daugiau kartų ir kad lindo ir už kelnaičių. Kas iššaukė tą pasisakymą, nežino. Pačiai buvo stresas, susinervino, buvo pasakiusi truputį, laikė savyje tą paslaptį, norėjosi pasakyti viską.
Papildomai užduodant klausimus liudytojai V. D., ji paaiškino, kad pati apie tai iš dukros sužinojo 2015 metais. Tai buvo po vaiko gimimo. Žino, kad buvęs vyras rašė dienoraštį. Žino, kad jis apie tai parašė 2018-04-20. Kai pati paskambino vyrui, žinojo, kad lietė tik už krūtinės, o kai dukra pasakė antrą kartą, pati vyrui jau nebepranešė. 2017 ar 2018 metais pasakė apie tai bendradarbei L. B., nes su G. susipyko. Pirmiau pasakė buvusiam vyrui, o paskui, kai su G. K. susipykdavo, pasakė ir draugėms, nes visą laiką ant širdies gulėjo.
Veikos vertinimas
Faktinių inkriminuojamos veikos buvimo ar nebuvimo įrodymų nėra, todėl sprendžiant ar buvo padaryta nusikalstama veika, reikia remtis kaltinamojo, nukentėjusios bei liudytojų parodymais.
Kaltinamasis G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinimą neigia, tvirtina, jog niekada kaltinime nurodytų veiksmų M. D. atžvilgiu neatliko. Jei ikiteisminio tyrimo metu jis dar pripažino, kad būdavo situacijų kai namuose likdavo tik dviese su M. D., tai duodamas parodymus teisme, neigė ir tą aplinkybę, tvirtindamas, kad niekada nebuvo taip, jog būtų likę tik dviese. Be to tvirtina, kad niekada neliesdavo M. D., nebent prasilenkiant tarpduryje prilaikydavo, kad nepastumtų jos ir ji neužsigautų. Toks absoliutus bet kokio kontakto ar tiesiog bendravimo neigimas yra nelogiškas, prasilenkiantis su gyvenimiška realybe, todėl vertintinas kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė pozicija.
Nukentėjusios M. D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės buvo vienodi ir nuoseklūs. Ji tvirtina, kad G. K. pradėjus gyventi kartu su jos motina V. D., pastarasis po kurio laiko (tai buvo 2014 metais iki brolio gimimo) pradėjo ją kutenti. Tai darydamas jis per rūbus lietė, glamonėjo jos krūtinę. Po kurio laiko jis jau užkišdavo savo ranką už rūbų ir liesdavo krūtį. Dar po kurio laiko (maždaug po pusės metų) jau užkišdavo ranką už kelnaičių ir lietė lytinius organus, tačiau pirštų į vidų nekišo. Tokie prisilietimai, glostymai, suėmimai už krūties trukdavo labai trumpą laiką – iki vienos minutės. Būdavo pasinaudojama netgi tuo, kad mama išeidavo į kitą kambarį parūkyti. Apie tai, kad G. K. prie jos lenda, savo mamai pasakė tik 2015 metų vasarą. Mamai sakė tik tai, kad jis lietė krūtinę. Apie tai, jog lietė ir lytinius organus tą kartą nesakė. Mama iš karto ėmė aiškintis su G. K.. Ji pati (M. D.) matė kaip į tiesų mamos klausimą ar tikrai lindo, G. K. linktelėjo galvą. Po to karto jis daugiau niekada nelindo. Apie tai, kad G. K. lietė ne tik krūtinę, bet ir lytinius organus, mamai pasakė po 2 ar 3 metų. Netikėti šiais nuosekliais nukentėjusios parodymais nėra pagrindo. Juos netiesiogiai patvirtina kiti liudytojų parodymai.
Liudytoja V. D. nurodo, kad pastebėjo, jog G. K. mėgsta pakutenti M. D., tačiau nieko blogo neįtarė. Manė, kad taip jis stengiasi užmegzti su ja kontaktą, susidraugauti. Apie tai, kad G. K. liečia krūtis, dukra pasakė 2015 metais. Iš karto apie tai ji informavo ir buvusį vyrą, E. D.. Pastarasis sekančią dieną buvo atvykęs ir kalbėjosi su G. K.. Po pokalbio jis pasakė, kad G. K. prisipažino. Po to įvykio ji pati įdėmiai stebėjo tiek G. K., tiek dukrą, dukros ne kartą klausė ar nebelenda, tačiau jokių įtartinų veiksmų nepastebėjo. Liudytoja tvirtina, kad kai po kelių metų iš dukros sužinojo, kad G. K. lietė ne tiki krūtis, bet ir lytinius organus, vyrui apie tai jau nebesakė, nenorėjo jo nervinti.
Tuo tarpu liudytojas E. D. apklausiamas teisme tiksliai nurodė, kad apie tai, jog G. K. lenda prie jo dukros sužinojo 2018 m. balandžio 24 d. Kaip to patvirtinimą pateikė paties rašytą dienoraštį. Teigia, jog ši žinia jį labai sukrėtė. Kitą dieną jis nuvyko į buvusios žmonos namus. Tarpduryje pasitikęs G. K. pasakė „atsiprašau, prisidirbau“.
Akivaizdu, kad liudytojų parodymai apie įvykių seką ir laiką yra prieštaringi, todėl vertinant jų patikimumą, atsižvelgiama ir į liudytojų L. B. bei M. S. parodymus.
Liudytoja M. S. tvirtina, kad neprisimena kuriais metais, tačiau jai skambino V. D. ir pasakojo, kad susipyko su G. K., kadangi šis išvažiavo pas savo seseris, kurių ji (V. D.) nemėgo. Pokalbio metu V. D. pasakė, kad G. K. vėl lindo prie M.. Kuriais tai metais buvo nepamena.
Liudytoja L. B. nurodė, kad galimai 2018 metais jai skambino V. D. (nežino dėl kokios priežasties skambino) ir bekalbant pasakė, kad G. K. lindo prie M... Nei kada tai buvo, nei ką būtent darė V. D. nesakė. Tik jai (L. B.) susidarė įspūdis, kad tai buvo pasakyta ne iš karto po įvykio, kadangi apie tai jau žinojo V. D. buvęs vyras.
Pati V. D. pripažįsta, kad L. B. apie lindimą prie M. pasakė galimai 2018 metais todėl, kad tuo metu buvo susipykusi su G. K..
Įvertinus liudytojų M. S. ir L. B. parodymus, akivaizdu, kad jie vienas kitą papildo. M. S. parodymuose reikšmingos aplinkybės, kad V. D. tuo metu buvo susipykusi su G. K. ir tai, jog sakė, kad G. K. „vėl“ lenda prie M.. L. B. parodymuose reikšminga tai, jog V. D. minėdama lindimą prie M., kalbėjo ne apie ką tik įvykusį faktą, o apie seniau buvusius įvykius.
Aptarti liudytojų parodymai leidžia daryti sekančias išvadas. Nėra abejonių, kad E. D. apie tai, kad G. K. lenda prie dukros, sužinojo 2018-04-24 - tai aiškiai užfiksuota E. D. dienoraštyje. Netikėti įrašais dienoraštyje nėra pagrindo. Tikėtina, kad E. D. kitą dieną vyko aiškintis su G. K., tačiau mažai tikėtina, jog pastarasis tik susitikęs pasakė „atsiprašau, prisidirbau“, kadangi nuo realių įvykių buvo praėję beveik trys metai ir jis negalėjo žinoti E. D. vizito tikslo, nebent V. D. jam būtų pasakiusi, kad apie anuos (lindimo) įvykius pasakė buvusiam vyrui ir reikės su juo aiškintis. Tuo pačiu šie parodymai paneigia V. D. teiginį, kad apie lindimą prie M. buvusiam vyrui ji pasakė dar 2015 metais.
Nekyla abejonių ir dėl to, kad M. D. apie tai, kad G. K. liečia jos krūtinę, savo mamai pasakė būtent 2015 metų vasarą. Šią aplinkybę patvirtino ir pati V. D.. Netiesiogiai tai patvirtina jau aptarti M. S. ir L. B. parodymai.
Teismas kaip patikimus vertina M. D. parodymus apie tai, kad tik po maždaug 3 metų (galimai 2018) ji mamai pasakė, kad anuomet G. K. lietė ne tik jos krūtis, bet ir lytinius organus. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina E. D. ir jau minėtų liudytojų M. S. ir L. B. parodymai. Iš šių parodymų matyti, kad nuo 2015 metų beveik tris metus V. D. niekam neprasitarė apie G. K. elgesį. Tai, kad ji apie tai pasakė tiek buvusiam vyrui, tiek draugėms būtent 2018 metais, rodo, jog tuo metu turėjo įvykti kažkas svarbaus. Todėl pilnai tikėtina, kad tuo metu M. D. ir pasakė, kad buvo liečiama ne tik jos krūtinė, bet ir lytiniai organai. Vertinant liudytojų E. D., M. S. ir L. B. parodymus, galima daryti išvadą, jog 2018 metais įvykiai vyko tokia chronologija: kai M. D. pateikė papildomą informaciją, jog buvo liečiami ir jos lytiniai organai, V. D. galėjo tai suprasti neteisingai, kad tai vyko vėl, t. y. naujai. Būtent taip galima būtų paaiškinti E. D. parodymus, jog paskambinusi V. D. šaukė isterišku balsu. Tokią išvadą tvirtina ir liudytojos M. S. parodymai, kuriai V. D. sakė, kad G. K. „vėl“ lenda prie M.. Tuo tarpu L. B. nurodo, jog suprato, kad įvykiai buvo seniau ir apie tai jau žino M. tėvas. Toks V. D. informacijos pasikeitimas rodo, kad po kurio laiko (jau po E. D. apsilankymo) išsiaiškino, jog dukra pateikė informaciją ne apie naujus įvykius, o papildomą informaciją apie įvykius 2014 – 2015 metais.
V. D. nenuoseklius parodymus dėl to kada apie įvykius informavo buvusį vyrą, galima vertinti ir kaip siekį save pateikti palankesnėje šviesoje, t. y. kad į pirminę dukros informaciją reagavo ir ėmėsi tam tikrų veiksmų, arba kaip nuoširdų klydimą dėl praėjusio ilgo laiko tarpo. Bet kuriuo atveju nėra pakankamo pagrindo visus V. D. parodymus vertinti kritiškai ir jais netikėti.
Apibendrinant, teismas daro išvadą, kad yra surinkta ir ištirta pakankamai įrodymų, kurie leidžia teigti, jog G. K. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) r., M. D., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliko sekančius veiksmus, - t. y. ranka lietė nukentėjusiosios krūtis bei lytinius organus.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad tokius veiksmus G. K. atliko nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos bei iš nukentėjusios parodymų, tokia nusikalstamos veikos pradžios data pasirinkta todėl, kad Naujųjų metų naktį (iš 2013 į 2014) G. K. pabučiavo M. D.. Teismas vertina tai, kad sutinkant Naujuosius metus, įprasta vieniems kitus sveikinti ir ta proga pasibučiuoti, o byloje nėra jokių duomenų, kad toks G. K. veiksmas buvo kažkaip seksualizuotas ar prievartinis, net jei pabučiavo į lūpas. Be to kaltinamajame akte šis veiksmas nėra inkriminuotas kaip nusikalstamas. Veikos pabaiga nurodyta 2015 m. rugpjūčio 31 d. Akivaizdu jog ši data pasirinkta kaip paskutinė vasaros diena, kadangi nukentėjusioji nurodo, jog apie G. K. veiksmus savo motinai ji pasakė vasaros metu. Tačiau tai nereiškia jog tai buvo būtent paskutinę vasaros dieną. Todėl šios aplinkybės keistinos nurodant, kad minėtus veiksmus G. K. atliko nuo 2014 metų pradžios, tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2015 metų vasaros, tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos.
Be to kaltinime nurodyta, kad tokius veiksmus G. K. atlikdavo kelis kartus per savaitę. Bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo surinkta tokių įrodymų, kad minėti veiksmai buvo atliekami taip reguliariai. Iš pačios nukentėjusios aiškinimų matyti, kad tokie veiksmai nebuvo reguliarūs. Ji teigia, kad tuo metu, kai G. K. susipykdavo su mama, prie jos nelįsdavo, o pykdavosi jie dažnai. Todėl ši kaltinimo dalis, nurodanti į veiksmų reguliarumą, šalinama.
Nustačius G. K. faktinius veiksmus, jų apimtį ir laikotarpį, būtina nuspręsti kaip tokią veiką reikia kvalifikuoti. Kaip jau minėta, kaltinimas G. K. pareikštas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, vertinant, kad jis tenkindamas savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu, seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atribojant BK 150 straipsnyje nurodytą lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo BK 153 straipsnyje nurodytų tvirkinamųjų veiksmų, turi būti įvertinamas su jaunesniu nei 16 metų amžiaus asmeniu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobūdis ir jų intensyvumas. Be to, seksualinį prievartavimą pagal BK 150 straipsnį gali sudaryti ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuriuo tenkinama lytinė aistra ir kuris pagal savo poveikį ir neigiamus padarinius palyginamas su prievartine sueitimi, atlikta natūralia, analine arba oraline forma.
Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad tokiu būdu G. K. tenkino savo lytinę aistrą. Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad G. K. veiksmai trukdavo labai trumpą laiką, dažnai iki minutės, pasinaudojant tuo, kad mama išeina parūkyti ar kitom aplinkybėm ir kutenimo pretekstu užkišdavo savo ranką po rūbais ir suimdavo bei paglostydavo krūtis, o kartais paglostydavo ir lytinius organus. Jokio bandymo įsiskverbti pirštais į lytinius organus nebuvo. Esant tokiems parodymams, nėra pagrindo išvadai, kad G. K. savo veiksmais siekė patenkinti savo lytinę aistrą ir seksualiai prievartavo M. D.. Be abejo, toks elgesys su tuo metu mažamete buvusia nukentėjusiąja galėjo jai sukelti nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti jos fizinį ir psichologinį vystymąsi. Todėl tokie veiksmai vertintini kaip tvirkinamieji.
Aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad G. K. laikotarpyje nuo 2014 metų pradžios, tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2015 metų vasaros, tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini)., tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų ranka lietė M. D., gim. (duomenys neskelbtini) krūtis bei lytinius organus ir tokiu būdu atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.
Tuo pagrindu G. K. veika iš BK 150 straipsnio 4 dalies perkvalifikuojama į BK 153 straipsnio 1 dalį.
Toks perkvalifikavimas nelaikytinas kaltinamajam netikėtu ir siurpriziniu, kadangi faktinės aplinkybės nesikeičia. Be to apie tokį veikos vertinimą plačiai pasisakė kaltinamojo gynėjas. Pats kaltinamasis aiškiai išsakė savo poziciją, kad nepripažįsta kaltės ir dėl tvirkinimo.
Bausmės skyrimo motyvai
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
G. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 150 – 152), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 159 – 163), į psichiatro bei priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 156).
G. K. padarė vieną tęstinę tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 153 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki 5 metų bausmės. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei aštuoneri metai bei atsižvelgus į tai, kad po to kai nukentėjusioji pasakė savo motinai apie kaltinamojo elgesį, jis daugiau tokių veiksmų nebeatliko, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą jos terminą nustatant artimą minimaliam.
G. K. buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė užtikrino BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji M. D. yra pareiškusi 6 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 54 – 57). Kadangi iš dalies žala buvo atlyginta avansu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 metų sprendimu Nr. (1.34Mr)7R, prašo priteisti likusią dalį - 3550 eurų. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai teko patirti sunkius išgyvenimus, nerimą, nepasitikėjimą žmonėmis. Tokio elgesio pasekmes jaučia iki šiol, tenka naudotis psichologų pagalba.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.
Akivaizdu, kad tas faktas, jog suaugęs žmogus intymiai lietė bręstančios mažametės kūną, sukėlė jai stresą, neigiamas emocijas. Tai, kad ji apie tokį elgesį motinai pasisakė tik daugiau nei po metų laiko, patvirtina nuketėjusios teiginius, kad ji bijojo būti nesuprasta, bijojo kad ja niekas nepatikės. Tačiau teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad G. K. nusikalstami veiksmai nutrūko iš karto po to kai tai paviešino nukentėjusioji. Galima būtų sutikti su nukentėjusios teiginiais, kad ji patyrė stresą ir po to, kai G. K. nutraukė savo veiksmus, nes buvo priversta gyventi kartu vienuose namuose. Tačiau iš byloje esančios medžiagos bei pačios nukentėjusios paaiškinimų matyti, kad ji pratęsė normalų žmogišką bendravimą su kaltinamuoju ir po to kai suaugo ir paliko namus. Matyti, kad kai jai reikėdavo kažkokios pagalbos, ji kreipdavosi į G. K., o ne į motiną ar savo tėvą. Toks bendravimas kai niekas faktiškai nebesiejo, nebebuvo jokio priklausomumo, rodo, kad dėl G. K. veiksmų patirti išgyvenimai nebuvo tokie sunkūs ir ilgalaikiai. Atsižvelgiama ir į tai, kad į teisėsaugą buvo kreiptasi praėjus labai ilgam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo. Nukentėjusioji motyvavo tokį savo elgesį, tačiau iš bylos medžiagos ir teisme duotų paaiškinimų negalima atmesti prielaidos, jog tokiam sprendimui labai didelės įtakos turėjo K. K. ir nukentėjusios motinos konfliktai ir tai, jog G. K. parašė policijai pareiškimą motinos atžvilgiu. Toks kreipimosi į teisėsaugą motyvas nešalina G. K. atsakomybės už jo padarytas veikas, tačiau reikšmingas sprendžiant neturtinės žalos dydį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu (t. 2, b. l. 41 – 44) M. D. avansu kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala išmokant 2450 eurų. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju tokia suma yra pakankama neturtinei žalai atlyginti. Todėl likusioje dalyje (3550 eurų) civilinį ieškinį atmeta.
Nukentėjusiąją M. D. atstovavo advokatė L. Svidrienė. Už teisinę pagalbą nukentėjusioji advokatei sumokėjo viso 700 eurų. Sutinkamai su BPK 106 straipsniu, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimo bausmę šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, visą bausmės laiką uždrausti bendrauti su nukentėjusiąją M. D..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nukentėjusios M. D. 3550 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti.
Iš G. K. priteisti 700 (septynis šimtus) eurų M. D. jos turėtoms išlaidoms už suteiktą teisinę pagalbą atlyginti.
Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.
Teisėjas Sigitas Bagdonavičius
