Civilinė byla Nr. 3K-3-92/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S) 75.4.1; 75.8
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. (T. B.) ieškinį atsakovei D. B. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas
Ieškovas T. B. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir CK 3.60, 3.63, 3.65, 3.117, straipsnių, 3.178 straipsnio 1 dalies, 3.195-196 straipsnių pagrindu prašė teismo nutraukti jo ir D. B 1998 m. sausio 8 d. sudarytą santuoką dėl D. B. kaltės bei padalyti santuokoje įgytą turtą. Bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje metu šalys pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo ir tos santuokos nutraukimo pasekmių ir prašė santuoką nutraukti bendru sutarimu bei pasidalyti turtą taip: T. B. nuosavybės teise atitenka automobilis,,Mitsubishi Galant“ (duomenys neskelbtini, vertė 500 Lt), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1752 Lt, viso turto vertė – 2252 Lt; D. T. nuosavybės teise atitenka žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,0528 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 29 000 Lt, su sodo nameliu, esančiu šiame sklype, rinkos vertė 30 000 Lt, su šiltnamiu, rinkos vertė 2000 Lt, viso turto vertė – 62 000 Lt; D. B. už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį įsipareigojo T. B. naudai sumokėti 28 000 Lt kompensaciją per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šalys nurodė, kad įsipareigojimų kreditoriams neturi, sutarties sudarymas išreiškia jų valią, pretenzijų vienas kitam neturi.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 27 d. sprendimu šalių prašymą tenkino, nutraukė T. B. ir D. B. 1988 m. sausio 8 d. sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas sprendime nurodė, kad sutuoktiniai daugiau kaip metus nebetvarko bendro ūkio ir nebegyvena sutuoktinio gyvenimo, susitaikyti atsisako, ir padarė išvadą, jog santuoka iširo ir nėra galimybių, kad sutuoktiniai pradės gyventi kartu. Teismas nustatė, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl ją patvirtino.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys pasirašė bendru sutikimu, šalys susitarė dėl dalytino turto. Kolegija nenustatė, kad šią sutartį atsakovė pasirašė ne laisva valia. Aplinkybę, kad atsakovė nesinaudojo savo atstovų pagalba, kolegija laikė teisiškai nereikšminga, nes teismo posėdžio metu pareiškė nesinaudosianti teisininko pagalba. Nors D. B. yra bedarbė, neturi jokių santaupų, tačiau kolegija laikė, kad atsakovės prisiimtas įsipareigojimas mokėti kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų. Kolegija taip pat nurodė, kad dalytino turto vertė nustatyta tinkamai.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė D. B. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Kasatorius nurodo, kad teismai turėjo vadovautis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi ir netvirtinti sutarties, kuri pažeidė kasatorės (atsakovės) teises ir teisėtus interesus, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol bus sudaryta nauja sutartis, nepažeidžianti nė vieno sutuoktinio esminių teisių ir interesų. Kasatorė yra bedarbė, neturi jokių santaupų, todėl neturi galimybės per du mėnesius sumokėti ieškovui 28 000 Lt kompensaciją. Teismai neatkreipė dėmesio į šią, kasatorės nuomone, esminę aplinkybę, kad dėl nerealios ir kasatorei neįvykdomos sutarties sąlygos sutartis yra ydinga jau nuo pasirašymo momento, todėl negalėjo būti tvirtinama. Kasatorė taip pat nurodo, kad sutartį pasirašė be savo atstovo ir ne savo valia. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neteisingai įvertino ieškovui atitekusios žemės vertę. Kasatorė mano, kad buvo pažeista CK 5.59 straipsnio norma, įpareigojanti teismą, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, išspręsti ir turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas yra padalytas bendru sutarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kadangi sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo patvirtinta notarine tvarka, mano, kad teismas šiuo atveju netinkamai sprendė šį klausimą. Kasatorė mano, kad nekilnojamasis turtas turėtų būti padalijamas šalims po ½ dalį be jokių kompensacijų.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas T. B. prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstas atsakovės teiginys, jog sutartyje nebuvo išreikšta jos valia. Ieškovas nurodo, kad iš atsakovės paaiškinimų tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek kasaciniame skunde neįmanoma suprasti, kokio santuokoje įgyto turto padalijimo varianto norėtų pati atsakovė. Ieškovas nurodo, kad CK 3.59 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, nes teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo bylą, sprendė ir santuokinio turto padalijimo klausimą. Kasacinio skundo teiginį, kad nekilnojamasis turtas turi būti padalijamas kiekvienam sutuoktiniui po 1/2 dalį be jokios kompensacijos, ieškovas laiko nepagrįstu, nes tai naujas reikalavimas, kurio atsakovė nekėlė žemesnės instancijos teismuose. Taip pat ieškovas nurodo, kad teismas ištyrė ir įvertino aplinkybes dėl santuokoje įgyto turto vertės ir pagrįstai nustatė, kad sudaryta sutartis nepažeidžia atsakovės teisių, nes jai tenka didesnės vertės turtas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Teismai patenkino šalių prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sutartį atsakovui atiteko 500 Lt vertės automobilis ir 0,5 ha ploto 1752 Lt vertės žemės sklypas (duomenys neskelbtini).; atsakovei – 0,0528 ha ploto 62 000 Lt vertės žemės sklypas su jame esančiu sodo nameliu ir šiltnamiu (duomenys neskelbtini). Atsakovė įpareigota ieškovui per du mėnesius sumokėti 28 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnės vertės turtą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas neperžengdamas kasacinio skundo ribų patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu remdamasis byloje teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliamas klausimas dėl turto įvertinimo. Turtas neatitinka realios rinkos kainos, dėl to šalių sudaryta sutartis ir teismo procesinių sprendimų, kuriais ji patvirtinta, dalis dėl turto padalijimo neatitinka įstatymo reikalavimų. Tai yra teisės klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Šalių santuoka teismų sprendimais nutraukta CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ IV skyriaus antrojo skirsnio,,Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ nustatyta tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme (CK 3.51 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Nagrinėjamoje byloje kasatorė nurodo, kad sutartimi dėl santuokinio turto padalijimo yra pažeidžiamos kasatorės turtinės teisės, nes sutuoktiniui tekusio 0,5 ha žemės sklypo vertė nėra nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, dėl šios priežasties bei parinkto sutartimi turto padalijimo būdo jai tenka pareiga kompensuoti sutuoktiniui jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pinigais, dėl turtinės padėties ji to negali įvykdyti. Be to, kasatorė nurodo, kad, nustačius ieškovui tekusio žemės sklypo kainą žemesnę nei rinkos, yra pažeidžiamos jos turtinės teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra ir tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės teisės. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, CK 3.67 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies išimtį. Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai pradėjo gyventi skyrium. Bendras sutuoktinių gyvenimas neretai baigiasi anksčiau, nei iškeliama santuokos nutraukimo byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, taip pat ir dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.119 straipsnis). Tačiau nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, teismas gali tik vieno ar abiejų sutuoktinių prašymu, bet ne savo iniciatyva. Be to, teisę prašyti taikyti tokius padarinius turi tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Tokia išimtis siejama su kaltės dėl santuokos iširimo institutu. Pažymėtina, kad taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį teismas turi konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus dėl šio straipsnio nuostatų taikymo, taip pat galimi atvejai, kai būtina aiškintis turto vertės pokyčius ir kitas aplinkybes dėl turto vertės konstatavimo.
Nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimas byloje spręstas remiantis abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Minėta, kad nutraukiant santuoką šia tvarka reikalaujama, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai pateiktų sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktą tokie prašymai neapmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo CK 3.51 straipsnio pagrindu žyminio mokesčio nereikia mokėti. Tai reiškia, kad skatinama sutuoktinius santuokos nutraukimo ir visus su juo susijusius klausimus spręsti taikiai, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Šioje byloje šalys, pasirinkusios aptartą santuokos nutraukimo būdą, ginčijasi dėl jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių – santuokinio turto padalijimo būdo, jo įkainojimo. Teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė, jog kasatorei D. B. asmeninės nuosavybės teise atiteks 62 000 Lt vertės žemės sklypas su sodo nameliu ir kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), o T. B. asmeninės nuosavybės teise – 500 Lt vertės automobilis „Mitsubishi Galant“ ir 0,5 ha ploto 1752 Lt vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). D. B. už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį sutiko sumokėti 28 000 Lt kompensaciją. Minėta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), o santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 straipsnio 1 dalis). Byla dėl santuokos nutraukimo teisme iškelta 2005 m. gegužės 17 d. (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo T. B. nurodė, kad daugiau nei metus su atsakove D. B. negyvena kartu, netvarko bendro ūkio, šeima yra iširusi. Bylą nagrinėję teismai dėl santuokos nutraukimo konstatavo, kad šalys daugiau kaip metai nebetvarko bendro ūkio, negyvena kartu, šeima yra iširusi ir santuoką nutraukė (sprendimas dėl santuokos nutraukimo apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas). Kreipiantis į teismą byloje buvo pateiktas Registrų centro Klaipėdos filialo 2004 m. liepos 8 d. pažymėjimas, išduotas T. B. atstovo advokato L. Straukos pareikalavimu. Jame nurodyta 2004 m. birželio 29 d. santuokinio turto vidutinė rinkos vertė, t. y. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įvertintas 5383 Lt, sodo namelis – 12 600 Lt, šiltnamis – 339 Lt, kiemo statiniai – 339 Lt, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – 1752 Lt. Bylos nagrinėjimo metu šalys teikė kitus duomenis dėl dalijamo turto vertės iš Nekilnojamojo turto registro, taip pat UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaitą. Teismai, nagrinėdami bylą ir spręsdami dėl sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių – turto padalijimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo dėl turto vertės - netaikė CK 3.119, 3.67 straipsnių nuostatų, ir šalių patvirtintos sutarties dalies dėl santuokos nutraukimo pasekmių turto vertės nustatymo nevertino aptartų įstatymų nuostatų aspektu. Dėl to teismų priimti procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėti ir pagrįsti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sprendžiant dėl turto vertės, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad vienas iš kriterijų turto rinkos vertei nustatyti yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė. Jeigu šalys su Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyto turto verte bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje nesutinka, tai turto vertė nustatytina remiantis eksperto išvada, CPK nustatyta tvarka skiriant ekspertizę (aiškinantis turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje), įvertinant eksperto išvadą ir kitus įrodymus dėl turto vertės CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka.
Santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukiama supaprastino proceso, kurį reglamentuoja CPK 538–541 straipsniai, tvarka. Minėta, kad santuokos nutraukimo byla šiais atvejais nagrinėjama supaprastinto (sumarinio) proceso tvarka, nes nėra sutuoktinių ginčo, taigi teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra teisėta ir nepažeidžia kurio nors teisių, ir ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti. Pagal CPK XXXV skyriuje reglamentuotą supaprastintą tvarką santuokos nutraukimo bylos nagrinėjamos ne pagal bendrąsias ginčo (ieškinio) proceso taisykles, o pagal specialiąsias, įgalinančias ją greičiau išnagrinėti. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių (CK 3.51 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje yra teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, apeliacine ir kasacine tvarka skundžia teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsigaliojimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl turto padalijimo, byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo ir santuoka laikoma nutraukta (CK 3.66 straipsnio 1 dalis), apsiriboja teisės normų, reglamentuojančių turto padalijimo (turto vertės nustatymo) klausimus. Supaprastinto proceso tvarka šis klausimas gali būti išsprendžiamas, kai šalys susitaria (CK 3.51 straipsnis, CPK 538–541 straipsniai); šalims nesusitarus dėl turto vertės, kompensacijos dydžio, prireikus skirti ekspertizę ir pan., ši bylos dalis dėl turto padalijimo perduotina nagrinėti ieškinio teisenos tvarka.
Remiantis tuo, kas aptarta, teismų priimtų sprendimo ir nutarties dalys, kuriomis patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl turto padalijimo, naikinamos dėl netinkamo ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis). Teismų sprendimo ir nutarties dalys dėl santuokos nutraukimo paliktinos galioti nepakeistos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutarties dalis dėl sutuoktinių sutarties pasidalyti turtą patvirtinimo panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Janina Januškienė
Gintaras Kryževičius
