Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-72/2008

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.16 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. kasacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šilutės žemės ūkio mokyklos ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Šilutės žemės ūkio mokykla ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo A. J. 35 133,80 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Byloje ginčas yra dėl išmokėjusio darbuotojui žalos dėl sveikatos sužalojimo atlyginimą darbdavio teisės išreikalauti išmokėtą žalos atlyginimo sumą atgręžtinio reikalavimo tvarka iš kalto dėl žalos padarymo asmens.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovo Šilutės žemės ūkio mokyklos ieškinys tenkintas visiškai, sprendimu priteista ieškovui iš atsakovo A. J. 35 133,80 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1054,01 Lt žyminio mokesčio, taip pat valstybei iš atsakovo 15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad 1994 m. kovo 17 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas ieškovo darbuotojas B. M., vykęs į tarnybinę komandiruotę. 2002 m. vasario 1 d. B. M. nustatytas antros grupės invalidumas visam laikui dėl netekto 70 proc. profesinio darbingumo. Ieškovas jam išmokėjo nuo 2002 m. vasario iki 2006 m. gegužės mėnesio 35 133,80 Lt žalos atlyginimo. Jurbarko rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu kaltu dėl eismo įvykio pripažintas atsakovas. Atsakovas su ieškiniu sutiko. Tuo remdamasis teismas taikė Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą, pagal kurį sumokėjusi žalos atlyginimo sumas įstaiga turi teisę jas išreikalauti iš kaltų asmenų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 4 d. nutartimi atsakovo A. J. apeliacinis skundas atmestas ir nutarta palikti nepakeistą Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą.

Nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 straipsnį žalos atlyginimo išmokėjimo faktas suteikia atgręžtinio reikalavimo teisę ieškovui išreikalauti iš kalto asmens – atsakovo – sumokėtą žalos atlyginimo sumą. Dėl atsakovo prašomo ieškinio senaties taikymo teismas nurodė, kad atsakovas nereikalavo taikyti ieškinio senatį pirmosios instancijos teisme, be to, išmokos dėl sveikatos sužalojimo buvo tęstinio pobūdžio, dėl to ieškinio senaties terminas nesuėjo (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, nes jis valdo tris žemės sklypus Jurbarko rajone, jo sutuoktinės darbo užmokestis nėra žemas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Ieškovo regresinis reikalavimas atlyginti žalą spręstinas pagal bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas, įvertinant visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovo darbuotojui žala buvo padaryta 1994 m. kovo 7 d., tuo tarpu nedarbingumas nustatytas tik 2002 m. vasario 1 d. Darbingumo netekimas buvo nulemtas dviejų priežasčių, t. y. autoavarijos metu įvykusio šlaunikaulio lūžimo pasekmių ir hipertenzijos, kuri nesusijusi su eismo įvykiu. Teismai nenustatė, kokia dalimi darbingumo netekimas buvo nulemtas nelaimingo atsitikimo metu kaltininko – kasatoriaus – veiksmų. Teismai neįvertino priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos, taip pat aplinkybės, kad profesinio nedarbingumo nustatymo dieną ieškovo darbuotojas buvo daugiau kaip 60 metų amžiaus.

2. Pagal CK 6.290 straipsnį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Teismai nenustatė, ar į ieškovo regreso tvarka reikalaujamą žalos atlyginimo dydį yra įskaitytos socialinio draudimo išmokos.

3. Teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, nes ieškovas neįrodinėjo, kokiais faktais remiantis buvo apskaičiuotos žalos atlyginimo periodinės išmokos 675,65 Lt kas mėnesį, iš viso 35 133,80 Lt, t. y. byloje nepateikti žalos apskaičiavimo įrodymai: darbuotojo gauto darbo užmokesčio pažymos, invalidumo pensijos išmokų pažymos. Ieškovo pateiktoje kompensacijos skaičiavimo pažymoje remiamasi vidutinėmis mėnesio draudžiamosiomis pajamomis, tuo tarpu pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį iki 1995 m. kompensavimo koeficientui skaičiuoti imamas atitinkamo mėnesio vidutinis darbo užmokestis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1352/2000, išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, turi išreikalauti iš asmens socialinio draudimo pensijos bylos jam nustatytą draudžiamų pajamų koeficientą, patikrinti, ar jis nustatytas pagal teisės aktų reikalavimus ir jį taikyti.

4. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas sutinka su ieškiniu, ši išvada padaryta remiantis teismo posėdžių protokolu, kurio atsakovas nepasirašė, dėl to teismas neturėjo teisės juo remtis. Darydamas šią išvadą teismas pažeidė CPK 140 straipsnio 2 dalį, nes atsakovas nesutiko su ieškiniu, kuriuo prašoma priteisti suma yra labai didelė ir jis neturi galimybių žalą atlyginti. Teismai neįvertino sunkią kasatoriaus materialinę padėtį patvirtinančių įrodymų.

Atsiliepimu į atsakovo A. J. kasacinį skundą ieškovas Šilutės žemės ūkio mokykla prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Iš byloje esančio profesinio darbingumo netekimo pažymėjimo matyti, kad nukentėjusysis B. M. neteko 70 proc. darbingumo dėl darbinio suluošinimo per 1994 m. kovo 17 d. eismo įvykį. Gydytojų komisijos išvada įrodo, kad yra priežastinis ryšys tarp žalos ir ją sukėlusių veiksmų.

2. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiajam mokėto žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą, taigi ieškovas turėjo teisinį pagrindą išsireikalauti išmokėtas sumas iš kalto dėl žalos padarymo asmens.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

1994 m. kovo 17 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas ieškovo darbuotojas B. M., vykęs į tarnybinę komandiruotę. Jurbarko rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu kaltu dėl eismo įvykio pripažintas atsakovas. 2002 m. vasario 1 d. B. M. nustatytas antros grupės invalidumas visam laikui dėl netekto 70 proc. profesinio darbingumo. Ieškovas jam išmokėjo nuo 2002 m. vasario iki 2006 m. gegužės mėnesio 35 133,80 Lt žalos atlyginimo.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam Kodeksui, žala atlyginama pagal šio Kodekso normas. Ši taisyklė taikytina taip pat reikalavimui dėl atsakingo už žalą asmens sumokėto žalos atlyginimo priteisimo iš žalą padariusio kalto asmens. Byloje teismai nustatė, kad ieškovas Šilutės žemės ūkio mokykla nukentėjusiajam mokėjo žalos atlyginimą, kuriam mokėti skirtas lėšas prašė priteisti iš kalto asmens - atsakovo.

Konstatuotina, kad nukentėjusiajam padaryta žala buvo nustatyta ir žalos atlyginimas mokamas galiojant 2000 m. CK, dėl to byloje ieškinio dėl sumokėto žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka iš kalto asmens reikalavimui taikytinos šio Kodekso teisės normos, reglamentuojančios žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo atlyginimą. 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems įstatymui įsigaliojus. Taigi žala dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga atlyginama Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

Darbdavio, kuris yra atsakingas mokėti žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui, teisė išreikalauti sumokėtas sumas regreso tvarka iš kalto dėl žalos padarymo asmens įtvirtinta CK 6.280 straipsnio 1 dalyje ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Tai reiškia, kad žalos atlyginimą išmokėjęs asmuo negali reikalauti jo sumokėtų didesnių, nei nustatyta įstatyme, sumų. Jeigu nustatomos būtinos deliktinei atsakomybei atsirasti įstatyme įvardytos sąlygos, nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, nebent dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovui atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnis).

Byloje spręsdami ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimui sumokėtų lėšų priteisimo regreso tvarka tenkinimo klausimą, teismai turėjo nustatyti ieškovo išmokėto žalos atlyginimo pagrįstumą atsižvelgiant į visas deliktinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Faktai dėl atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų eismo įvykio metu yra prejudiciniai, nes patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dėl to nagrinėjamoje byloje neįrodinėtini (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau byloje turi būti aiškiai nustatytos aplinkybės dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos bei žalos dydžio. Nukentėjusiajam dėl 1994 m. gruodžio 22 d. eismo įvykio 70 proc. nedarbingumas nustatytas tik 2002 m. vasario 1 d. Profesinio darbingumo netekimo pažymėjime nurodyta, kad darbingumo netekimas buvo nulemtas asmeniui diagnozavus: T 93.1 (šlaunikaulio lūžimo padariniai) ir I10 (pirminė (esencilinė) hipertenzija (sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 542 patvirtinta Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK-10)). Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio nukentėjusysis patyrė tik kojos lūžį (b. l. 6). Teismai netyrė ir neišsiaiškino, kuria dalimi darbingumo netekimas buvo nulemtas nelaimingo atsitikimo metu atsakovo veiksmų, ir kiek darbingumo netekimą nulėmė diagnozuota hipertenzija ir ar tuo metu nebuvo kitų nedarbingumo priežasčių, tarp jų nukentėjusiojo amžiaus. Byloje teismai neišreikalavo ekspertizės akto, buvusio pagrindu nukentėjusiojo profesinio darbingumo netekimui konstatuoti. Dėl to byloje teismų liko neįvertintas atsakovo veiksmų neteisėtumo ir žalos nukentėjusiajam dėl darbingumo netekimo priežastinis ryšys.

Byloje nenustatyta teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ieškovas apskaičiavo mokėtinos žalos atlyginimo sumas, taip pat ar ieškovo nurodomos sumos buvo faktiškai sumokėtos nukentėjusiajam. Be to, pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Teismų liko nenustatyta, ar buvo mokamos ir kokio dydžio valstybinio socialinio draudimo išmokos nukentėjusiajam po 2002 m. vasario 1 d. dalies darbingumo netekimo ir antros grupės invalidumo nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tyrė įrodymus apie atsakovo valdomą turtą, tačiau atsakovo turtinės padėties aspektu neįvertino aplinkybės, kad jis išlaiko nepilnametį sūnų (b. l. 36; CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis).

Darytina išvada, kad byloje nenustatytos visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės ir ne visi turintys ryšį su ginčo dalyku įrodymai surinkti, ištirti ir įvertinti, dėl to neatskleista bylos esmė. Teismų įvertintų bylos įrodymų duomenų nepakako teismo sprendimui pagal CPK 270 straipsnio 4 dalyje keliamus reikalavimus priimti. Bylos faktinės aplinkybės nustatomos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, kasaciniame teisme nagrinėjamose bylose sprendžiami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nustačius esminius proceso teisės normų (CPK 270 straipsnio 4 dalis) pažeidimus byloje priimtuose pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, šie sprendimas ir nutartis yra naikinami ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Egidijus Laužikas

Aloyzas Marčiulionis