Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-93/2008

Procesinio sprendimo kategorija

15.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „GEOTEC Baltija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui UAB „GEOTEC Baltija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. K. prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo DK 235 straipsnio 9 punkto pagrindu neteisėtu ir, negrąžinant jo į darbą, priteisti iš atsakovo UAB „GEOTEC Baltija“ 1602,43 Lt išeitinę išmoką bei po 1602,43 Lt per mėnesį už priverstinę pravaikštą, skaičiuojant nuo 2006 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. neterminuota darbo sutartimi Nr. 20 jis buvo priimtas dirbti UAB „GEOTEC Baltija“ inžinieriumi-geodezininku. Atsakovo 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 11 ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (dėl vienkartinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių kelias darbo dienas). Ieškovas teigė, kad jis neatvyko į darbą įmonės direktoriaus nurodymu, be to, jo nebuvo paprašyta pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo DK 240 straipsnyje nustatyta tvarka. 2006 m. spalio 2 d. direktorius nurodė, kad ieškovas bus atleistas iš darbo dėl nepakankamos kvalifikacijos ir kad atleidimo dokumentai bus sutvarkyti 2006 m. spalio 3 d., todėl ieškovas gali nebebūti darbe. Ieškovui paskambinus 2006 m. spalio 3-5 d. dokumentai dar buvo neparengti. Atvykus į darbą 2006 m. spalio 6 d., direktorius dar nebuvo apsisprendęs dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Atleidimo iš darbo dokumentai buvo sutvarkyti 2006 m. spalio 12 d. Ieškovas 2006 m. spalio 3 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją konsultacijos dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat kad ieškovo ir atsakovo 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta darbo sutartis yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu – teismo sprendimu, priteisė ieškovui iš atsakovo 1566,01 Lt išeitinės kompensacijos, 7830,05 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir po 74,57 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną dieną nuo 2007 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1566,01 Lt – išieškojimo nukreipė vykdyti skubiai; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas dirbo pas atsakovą nuo 2006 m. rugpjūčio 2 d. inžinieriumi-geodezininku pagal neterminuotą darbo sutartį. Ieškovas darbe nebuvo 2006 m. spalio 3-5 d. Atsakovo direktoriaus 2006 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 10 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties 2006 m. spalio 3-5 d. 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 11 ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (235 straipsnio 2 dalies 9 punktą). Ieškovui 2006 m. lapkričio 2 d. kreipusis į Valstybinę darbo inspekciją, buvo atliktas atsakovo patikrinimas, kurio metu atsakovas pateikė įsakymą Nr. 10 bei įsakymą Nr. 11, tačiau dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovo buvo pareikalauta pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo ir kad su įsakymu dėl paskirtos drausminės nuobaudos (griežto papeikimo) ieškovas buvo supažindintas, nepateikta. Dėl tokių aplinkybių teismas nurodė, kad atsakovo teismui pateikti 2006 m. spalio 5 d. pranešimas, kuriame prašoma ieškovo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą priežasčių, ir 2006 m. spalio 6 d. aktas dėl ieškovo atsisakymo rašyti pasiaiškinimą, pasirašytas atsakovo darbuotojų, kelia pagrįstų abejonių dėl jų surašymo laiko. Be to, Valstybinei darbo inspekcijai nebuvo pateiktas ir byloje esantis atsakovo direktoriaus 2006 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 10A, kuriuo paskirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas – panaikinta dėl to, kad ieškovas apie šią nuobaudą nebuvo laiku informuotas ir neturėjo galimybės pasiaiškinti. Atsižvelgdamas į tai bei į šiam įsakymui suteiktą eilės numerį, teismas taip pat suabejojo šio dokumento surašymo laiko tikrumu bei pažymėjo, kad jame atsakovas iš esmės pripažino, jog skiriant drausminę nuobaudą buvo nesilaikyta nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismas nurodė, kad pagal DK 240 straipsnio 1 dalį, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, jog darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, o drausminę nuobaudą be pasiaiškinimo galima skirti tik tada, kai per darbdavio ar administracijos nustatytą terminą darbuotojas nepateikia tokio pasiaiškinimo. Teismas nurodė, kad atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas (neatvykus į darbą vieną darbo dieną), – privalėjo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis), tačiau byloje esantys įrodymai to nepatvirtina. Taigi atsakovas neįrodė, kad drausminės nuobaudos – tiek papeikimas, tiek atleidimas iš darbo – yra paskirtos ieškovui teisėtai ir pagrįstai (CPK 178 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai skyrė ieškovui drausmines nuobaudas, todėl jos panaikintinos (DK 242 straipsnis). Panaikinus ieškovui skirtas drausmines nuobaudas, ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas pripažintinas neteisėtu. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, dėl to jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, be to, ieškovas nepageidauja būti sugrąžintas į darbą, todėl DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu laikytina, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovui išmokėtina vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Teismas vidutinio darbo užmokesčio dydį nustatė atsižvelgdamas į ieškovo faktiškai gautą darbo užmokestį, o ne tik į sulygtą darbo sutartimi, dėl to priteisė 1566,01 Lt vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją. Teismas DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu taip pat priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2006 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „GEOTEC Baltija“ apeliacinį skundą, 2007 m. birželio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis ir papildomai nurodė, kad pagal DK 297 straipsnio 3 dalį pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu yra ne tik darbuotojo atleidimas iš darbo be teisėto pagrindo, bet ir įstatymų nustatytos tvarkos pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovo atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimą. Pagal DK 240 straipsnio 1 dalį pareigą prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, darbdavys privalo vykdyti visais atvejais, nes šioje teisės normoje jokių išimčių nenustatyta. Atsakovas neįrodė, kad šią pareigą įvykdė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad DK 240 straipsnyje nustatytos darbuotojo atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas yra savarankiškas pagrindas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu net ir tuo atveju, jei egzistuotų šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo padarymo faktas, t. y. net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų neatvykęs į darbą be svarbių priežasčių 2006 m. spalio 3-5 d.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „GEOTEC Baltija“ prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismai atsakovo argumentą, kad teisėtas pagrindas atleisti ieškovą iš darbo buvo, nes jis šiurkščiai pažeidė darbo pareigas neatvykdamas į darbą 2006 m. spalio 3-5 d. be svarbių priežasčių (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), nepagrįstai atmetė kaip neturintį įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Esant duomenų, kad ieškovas atleistas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą, teismai turėjo tikrinti atsakovo 2006 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 11 dėl paskirtos nuobaudos ieškovui teisėtumą ir pagrįstumą. Teismai turėjo įvertinti, ar pagal DK 238 straipsnį skiriant drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, ir į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2005). To nebuvo padaryta. Teismai tyrė tik ieškovo atleidimo iš darbo tvarkos laikymąsi ir, nustatę, kad ši tvarka buvo pažeista, atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002, 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003). Dėl to teismų nustatyta aplinkybė, kad atsakovas neįrodė, jog buvo tinkamai raštu pareikalauta iš ieškovo pasiaiškinti dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos, nedaro ieškovo atleidimo iš darbo neteisėto.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas S. K. prašo kasacinį skundą atmesti, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Atsakovas neteisingai aiškina bylos aplinkybes. Ieškovui už tą pačią vadinamąją pravaikštą buvo paskirtos net dvi nuobaudos: 2006 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 10 – griežtas papeikimas, o 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 11 – atleidimas iš darbo. Tokiu atveju vėliau paskirta nuobauda, netikrinant jos pagrįstumo, turėjo būti pripažinta neteisėta, kaip paskirta pažeidžiant DK 239 straipsnyje nustatytą draudimą už vieną nusižengimą skirti daugiau nei vieną drausminę nuobaudą. Atsakovas paskutinio teismo posėdžio metu pateikė teismui 2006 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 10A, kuriuo buvo panaikintas 2006 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 10 dėl griežto papeikimo, kopiją. Tačiau teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad šis įsakymas parašytas atgaline data. Šiuo atveju atsižvelgtina taip pat į tai, kad atsakovo direktoriaus įsakymas Nr. 10A nebuvo pateiktas ir Valstybinei darbo inspekcijai, tikrinusiai ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes, be to, apie jį atsakovas neužsiminė nei atsiliepime į ieškinį, nei parengiamųjų teismo posėdžių metu, jis nepateiktas teismui ir tada, kai pagal teismo reikalavimą teismui buvo pateikti dokumentai. Įsakymo Nr. 10A numeracija taip pat kelia abejonių dėl jo surašymo laiko. Taigi priimant 2006 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 11, 2006 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 10 galiojo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismai, spręsdami ieškovo atleidimo iš darbo pagrįstumo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė įstatymų nuostatas. Be to, aplinkybės dėl dokumentų surašymo atgaline data bei atsakovo direktoriaus nurodymo ieškovui neateiti į darbą, vėliau už tai taikant drausmines nuobaudas, rodo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, taigi pažeidė CK 1.5 straipsnio nuostatą civilinių teisinių santykių subjektams veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, kad teismai nustatė tik formalius ieškovo atleidimo iš darbo pažeidimus ir neteisingai aiškino ir taikė įstatymus bei nukrypo nuo teismų praktikos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas nuo 2006 m. rugpjūčio 2 d. pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo UAB „GEOTEC Baltija“ inžinieriumi-geodezininku. 2006 m. spalio 3-5 d. ieškovui neatėjus į darbą, atsakovo direktoriaus 2006 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 10 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas. 2006 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 10A ši drausminė nuobauda panaikinta dėl to, kad ieškovas apie ją nebuvo laiku informuotas ir neturėjo galimybės pasiaiškinti. 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 11 ieškovui skirta kita drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (235 straipsnio 2 dalies 9 punktą). Teismai nurodė, kad atsakovo teismui pateikti dokumentai – 2006 m. spalio 5 d. pranešimas, kuriame prašoma ieškovo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą priežasčių, ir 2006 m. spalio 6 d. aktas dėl ieškovo atsisakymo rašyti pasiaiškinimą, pasirašytas atsakovo darbuotojų, taip pat atsakovo direktoriaus 2006 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 10A kelia pagrįstų abejonių dėl jų surašymo laiko. Teismų sprendimuose konstatuota, kad atsakovas neįrodė, jog, skirdamas drausminę nuobaudą darbuotojui, laikėsi jos skyrimo tvarkos – pareikalavo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo ir supažindino su įsakymu dėl paskirtos drausminės nuobaudos.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo

DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šio įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys pats sau apribojo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Nepareikalaudamas darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, darbdavys save stato į blogesnę padėtį ir prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą. Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalį, negalėjo nurodyti darbdaviui, darbo ginčą nagrinėjančiam teismui gali sudaryti pagrindą netgi panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Taigi aptariamos teisės normos nuostatos apie darbuotojo pasiaiškinimo reikalavimą atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o šio reikalavimo vykdymo pažeidimas prieštarauja abiejų darbo sutarties šalių interesams. Į visa tai atsižvelgtina vertinant DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimo įtaką atleidimo iš darbo teisėtumui. Tačiau ginčą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat orientuojama į tai, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-1298/2002, Nr. 3K-3-446/2003, Nr. 3K-3-462/2005). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai suabsoliutino DK 240 straipsnio 1 dalies normų reikalavimų reikšmę ir nebetyrė, ar ieškovas apskritai padarė pravaikštas, o jeigu padarė – tai dėl kokių priežasčių. Be to, teismai nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos aiškinant DK 240 straipsnio 1 dalį.

DK 239 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, pagal kurį už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Tačiau jeigu paskirta drausminė nuobauda nesusijusi su atleidimu iš darbo, ją paskyręs subjektas (darbdavys), nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta nesant drausminės atsakomybės pagrindo arba pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo taisykles, gali panaikinti pats (DK 35 straipsnio 1 dalis, 229 straipsnis). Subjektas, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą, panaikinęs neteisėtai skirtą drausminę nuobaudą, gali, esant drausminės atsakomybės pagrindui, laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių iš naujo spręsti drausminės atsakomybės taikymo klausimą ir skirti drausminę nuobaudą. Tokie veiksmai nelaikytini DK 239 straipsnyje nustatyto draudimo pažeidimu. Tiktai atleidimo iš darbo kaip drausminės nuobaudos skyrimas reiškia šalių darbo santykių pasibaigimą. Tokiu atveju darbo santykių atnaujinimas be teismo sprendimo galimas tik esant suderintai abiejų šalių valiai. Tačiau darbo santykius atnaujinus, darbdavys nebeturėtų teisės atleisti darbuotoją iš darbo už pažeidimą, už kurį darbuotojas jau buvo atleistas iš darbo.

Šioje byloje iš teismų sprendimo ir nutarties taip ir lieka neaišku, kaip teismai teisiškai įvertino atsakovo 2006 m. spalio 5 d. įsakymus Nr. 10 ir Nr. 10A. Nurodymas, kad tam tikri įrodymai teismui kelia abejonių, bei liudytojos K. B. parodymų įvertinimas kritiškai neatitinka CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl nurodytų trūkumų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius