Dėl antstolės veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-161/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04983-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 129.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir V. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir V. B. pareiškimą dėl antstolės veiksmų; suinteresuotas asmuo – antstolė S. V.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami skirti suinteresuotam asmeniui antstolei S. V. 1000 Lt baudą A. B. naudai už kiekvieną Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. 2-12202/2003, Nr. 2-14350/2004, Nr. 2A-1420/2003, Nr. 2S-274-230/2005, Nr. 2-7833-713/2005, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNi0yMzAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-6-230/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-6-230/2006">2S-6-230/2006</a>, įpareigojimų nevykdymo dieną nuo 2003 m. gruodžio 8 d. iki 2012 m. balandžio 11 d., t. y. 3 045 000 Lt, pranešti prokurorui apie tęstinės nusikalstamos suinteresuoto asmens antstolės S. V. veikos požymius nevykdant įsiteisėjusių teismų sprendimų, nustatyti terminą pirmiau nurodytiems Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesiniams sprendimams nurodytose civilinėse bylose įvykdyti, leisti skubiai įvykdyti priimtą teismo procesinį sprendimą ir užtikrinti pareiškėjo A. B. dalyvavimą vykdant procesinį sprendimą. Pareiškėjai nurodė, kad antstolė piktybiškai nevykdo pareiškėjų nurodytų teismų procesinių sprendimų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą. Teismas dėl reikalavimų užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą vykdant sprendimą ir nustatyti terminą sprendimams įvykdyti nurodė, kad pareiškėjai, nesutikdami su antstolės veiksmais arba atsisakymu juos atlikti, skundą pirmiausia turėjo paduoti antstolei. Dėl reikalavimo paskirti antstolei baudą teismas nurodė, kad šis prašymas nenagrinėtinas teisme, nes antstolė yra ne skolininkė, o vykdymo veiksmus atliekantis asmuo ir jeigu, pareiškėjų nuomone, savo veiksmais jiems yra padariusi kokią nors konkrečią žalą, jie turi teisę bendra ginčo teisenos tvarka teisme reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Dėl reikalavimo priimtą teismo sprendimą leisti skubiai vykdyti teismas nurodė, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nes visos įsiteisėjusios teismo nutartys turi būti vykdomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl reikalavimo konstatuoti asmens veiksmuose esant nusikalstamos veikos požymių ir apie tai informuoti prokurorą teismas nurodė, kad ši pareiškimo dalis nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, o jeigu, pareiškėjų nuomone, antstolė padarė kokią nors veiką, numatytą Baudžiamajame kodekse, jie turi kreiptis į atitinkamą teritorinę prokuratūrą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą, 2012 m. birželio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kilo pareiškėjų ir antstolės ginčas dėl nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. 2-12202/2003, Nr. 2-14350/2004, Nr. 2A-1420/2003, Nr. 2S-274-230/2005, Nr. 2-7833-713/2005, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNi0yMzAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-6-230/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-6-230/2006">2S-6-230/2006</a>, vykdymo, taip pat kad CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta konkreti privaloma išankstinė antstolio ir vykdymo procese dalyvaujančio asmens ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Dėl to skundas dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo juos atlikti per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą turi būti pateikiamas antstoliui, o jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Kolegija pažymėjo, kad jeigu antstolis patvarkymu atsisako tenkinti skundą, jis kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjų ir antstolės ginčų sprendimo tvarka yra privaloma pareiškėjams, imperatyviai įtvirtinta įstatyme ir, kol šia tvarka nepasinaudota, pareiškėjai negali kreiptis į teismą dėl šio ginčo išsprendimo. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išaiškinimui, kad jeigu, pareiškėjų nuomone, antstolė savo veiksmais jiems yra padariusi kokią nors konkrečią žalą, tai jie turi teisę bendra ginčo teisenos tvarka teisme reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo bei kreiptis į atitinkamą teritorinę prokuratūrą, jeigu mano, kad antstolė padarė kokią nors veiką, nustatytą Baudžiamajame kodekse; be to, sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą tik dėl skolininko, kuris nevykdo sprendimo, nubaudimo, o ne dėl antstolio atsisakymo atlikti veiksmus.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjai A. B. ir V. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl CPK 510 straipsnio netinkamo taikymo ir aiškinimo. CPK 510 straipsnyje nustatytas terminas kreiptis į antstolę dėl jos neteisėtų veiksmų sužinojimo arba turėjimo sužinoti. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar taikyti šį straipsnį, turėjo atsižvelgti ne į antstolės pareigas, bet į įsiteisėjusias teismų nutartis, kuriose suinteresuoto asmens veiksmai jau buvo skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Kasatoriai, atsižvelgdami į tai, kad įsiteisėjusiomis teismo nutartimis antstolės veiksmai buvo pripažinti neteisėtais, ji įpareigota pašalinti šių veiksmų rezultatus, padarė išvadą, jog suinteresuotas asmuo S. V. ne kaip antstolė, o kaip skolininkė, buvo įpareigota vykdyti teismų nutartis, kuriose, išskyrus paskutiniąją, buvo nustatytas konkretus terminas joms įvykdyti, tačiau ji teismų nutarčių nevykdė tyčia arba vykdė netinkamai. Pakartotinis kreipimasis dėl neteisėtų antstolės veiksmų į ją pačią, kasatorių nuomone, prieštarautų CPK 5, 6, 7, 17, 18, 510 straipsniams. Be to, tokia teismų praktika prieštarautų ir pažeistų Konstitucijos 28, 29 straipsnius. Dėl to teismai antstolę privalėjo pripažinti skolininke ir taikyti ne CPK 510 straipsnį, o 271, 283 straipsnius bei nustatyti naują terminą įsiteisėjusioms teismų nutartims įvykdyti.

2. Dėl CPK 771 straipsnio netinkamo taikymo ir aiškinimo. Skundžiamose teismų nutartyse išaiškinta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik skolininkui, o ne nutarčių nevykdančiai antstolei, nes dėl jos veiksmais padarytos žalos atlyginimo būtina kreiptis į teismą bendra tvarka. Kasatoriai, nesutikdami su šiuo teismų argumentu, nurodo, kad kiekvienas įsiteisėjęs teismų procesinis sprendimas turi būti vykdomas iki nustatyto termino. Antstolei nevykdant įsiteisėjusių teismo nutarčių, turi būti taikomos veiksmingos ir efektyvios poveikio priemonės už sistemingą įsiteisėjusio procesinio sprendimo nevykdymą. Antstolei iki nustatyto termino neįvykdžius nutarties, o pareiškėjams kreipiantis į teismą bendra tvarka dėl žalos atlyginimo ir net šią žalą atlyginus, klausimas dėl įsiteisėjusių teismų nutarčių vykdymo liks neišspręstas. Be to, kasatorių nuomone, kreipimasis į teismą bendra tvarka vilkina procesą, todėl šis teismo nurodymas pažeidžia civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos principus.

Atsiliepimo į pareiškėjų kasacinį skundą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šis konstitucinis teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas yra įtvirtintas tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje: 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta teisė negali būti ginama abstrakčiai. Ieškovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, tam, kad būtų apginta jo pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas įgyvendinama, kai asmuo turi materialųjį ir procesinį teisinį subjektiškumą, t. y. prašo apginti pažeistą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Kita būtina teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta apžeista teisė, sąlyga yra ta, jog šią teisę tampa įmanoma apginti tik tuo atveju, jeigu asmuo į teismą kreipiasi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atitinkamos tvarkos ir sąlygų kreiptis į teismą teisminės gynybos išvardijimas nėra be tikslo ar siekiant nepagrįstai apriboti ar net paneigti besikreipiančio į teismą asmens teisę. Įstatymu nustatyta teisės kreiptis į teismą tvarka įgalina identifikuoti inicijuojamo nagrinėti ginčo esmę, užtikrina bylos nagrinėjimo proceso optimizavimą bei sudaro prielaidas asmenims, prieš kuriuos inicijuojama byla, tinkamai pasirengti bylos procesui bei laiku pasinaudoti jiems įstatymo suteikiamomis teisėmis bei taip išvengti nepagrįstų neigiamų padarinių.

CPK nustatyti bendrieji reikalavimai, keliami byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis). Tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, yra taikomas trūkumų šalinimo institutas, t. y. teismas nutartimi nurodo nustatytus trūkumus ir nustato terminą jiems pašalinti. Tuo atveju, jeigu byloje reiškiamas ieškinys, jo turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai, kurių trūkumai šalinami CPK 115, 138 straipsniuose nustatyta tvarka, o atsisakymo priimti ieškinį pagrindai išvardyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti pareiškimą, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis pareiškėjui, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar yra neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė priežastis, dėl kurių buvo atsisakyta priimti ieškinį, paaiškino reiškiamų reikalavimų pateikimo tvarką, o nenagrinėtino teisme reikalavimo atveju nurodė, kur pareiškėjai turi galimybę kreiptis, todėl nėra pagrindo sutikti su kasatorių skundo argumentais.

Dėl antstolio vaidmens vykdymo procese bei antstolio veiksmų apskundimo tvarkos

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai 2012 m. balandžio 13 d. teisme pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo antstolė S. V. yra iki šiol neįvykdžiusi teismo įpareigojimo patikslinti 2003 m. sausio 23 d. sudaryto turto aprašą, todėl prašė nustatyti terminą šiam veiksmui atlikti, leisti tai vykdyti skubiai ir užtikrinti pareiškėjų dalyvavimą vykdant procesinį sprendimą. Be to, pareiškėjai pareiškė prašymus skirti antstolei baudą, kurios dydis iki 2012 m. balandžio 11 d. būtų 3 045 000 Lt, ir pranešti prokurorui apie tęstinės nusikalstamos veikos, nevykdant įsiteisėjusių teismų sprendimų, požymius. Pareiškėjų manymu, jų prašymas turi būti sprendžiamas tiesiogiai teisme. Kadangi antstolės veiksmai jau buvo teismo pripažinti neteisėtais, tai ji jau ne kaip antstolė, bet kaip skolininkė, įpareigotina įvykdyti teismų nutartis, todėl jai nustatytinas terminas šioms nutartims įvykdyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentu vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Viena iš įstatymu nustatytų funkcijų, kurias atlieka antstolis, yra teismo nutarčių, priimtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymas (CPK 152 straipsnio 6 dalis, 587 straipsnio 4 punktas, 634 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju suinteresuotas asmuo antstolė vykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-889/2003. Nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o antstolė, vykdydama nurodytą teismo nutartį, sudarė turto aprašą, kurį vėliau teismas įpareigojo patikslinti (Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 8 d. nutartimi pripažino antstolės sudarytą patikslintą turto aprašą neteisėtu ir įpareigojo antstolę iš naujo informuoti pareiškėją apie numatomą patikslinti 2003 m. sausio 23 d. turto aprašą, atitinkantį CPK 677–678 straipsnių reikalavimus. Įstatyme nustatyta, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomos skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis). Antstoliai šias nutartis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 6 dalis). Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, o pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį asmuo skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikia antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu antstolis skundą tenkina, jis priima patvarkymą, o jeigu atsisako tenkinti skundą, – skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas atitinkamam apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolio procesinė padėtis vykdymo veiksmų atlikimo metu negali kisti, t. y. jis vykdymo proceso metu išlieka valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikė atitinkamą kompetenciją bei priskyrė tam tikrų funkcijų vykdymą. Tam, kad asmuo taptų skolininku vykdymo procese, dėl jo turi būti priimtas kompetentingo subjekto vykdytinas dokumentas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, išskyrus atvejus, kai vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas (CPK 584, 587 straipsniai). Kai teismas, išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų konstatuoja atitinkamų veiksmų neteisėtumą, antstolio atliktas procesinis veiksmas panaikinamas arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją ir, vykdymo procesui tęsiantis, antstolis atitinkamoje vykdomoje byloje toliau atlieka atitinkamus procesinius vykdomuosius veiksmus. Pastaroji situacija nesikeičia ir išlieka tokia pati nepriklausomai nuo to, kad dėl antstolio veiksmų jau buvo kreiptasi į teismą su skundu ir šis buvo patenkintas, pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, nes nagrinėjamoje byloje skundžiamasi dėl po ankstesnio išnagrinėjimo antstolio naujai atliktų veiksmų arba atsisakymo juos atlikti.

Nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos skundo dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos, todėl teismai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Pareiškėjai CPK 771 straipsnio pagrindu reikalauja antstolei skirti baudą. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta teismo teisė skirti skolininkui už sprendimo neįvykdymą iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Minėta, kad antstolis vykdymo procese išlieka antstolis, o skolininku galėtų tapti, jeigu dėl jo būtų priimtas sprendimas atlyginti antstolio veiksmais padarytą žalą. Pareiškėjai atitinkamo ieškinio antstolei nėra pareiškę, o pateiktas pareiškimas pagal jo formą ir turinį gali būti pripažįstamas tik skundu dėl antstolio veiksmų, o ne ieškiniu, be to, paduotas nesilaikant pareiškimo padavimo tvarkos. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas atlyginti žalą teismui pareiškiamas pateikiant ieškinį ir nagrinėtinas ne ypatingosios, o ginčo teisenos tvarka. Nepateikus teismui ieškinio, nėra pagrindo taikyti trūkumų šalinimo instituto (CPK 115, 138 straipsniais).

CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jei teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmuo pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį, kurią nusiunčia atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Pareiškėjų reikalavimas apie, pareiškėjų nuomone, antstolės tęstinės nusikalstamos veikos požymius pranešti prokurorui nepriskirtinas prie CPK nustatyta tvarka nagrinėtinų ginčų (CPK 22 straipsnis), todėl negali būti civilinėje byloje reiškiamu savarankišku reikalavimu. Atskiroji nutartis, kaip nurodyta CPK 299 straipsnyje, gali būti priimta tik nagrinėjant civilinę bylą. Nagrinėjamoje byloje teismai atsisakė priimti nagrinėti pareiškimą. Be to, kaip teisingai nurodyta teismų nutartyse, pareiškėjai galimybe kreiptis su pranešimu į prokurorą gali pasinaudoti patys.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjų kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti, nes bylą nagrinėję teismai nepažeidė pirmiau nurodytų teisės normų, todėl nėra pagrindo naikinti teismų priimtus procesinius dokumentus kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 26,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus pareiškėjų kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šių proceso dalyvių po lygiai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,45 Lt (trylika litų 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš pareiškėjo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,45 Lt (trylika litų 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis