Dėl ieškovo kaltės

Civilinė byla Nr. 3K-3-187/2013

Proceso Nr. 2-45-3-01173-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija: 75.6; 75.8

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutarties ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. A. (N. A.) ieškinį atsakovei A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir atsakovės priešieškinį ieškovui N. A. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti jo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav. administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės ir netaikyti termino susitaikyti, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes, pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinių padarinių sukelia ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o nuo 2005 m. spalio 1 d., kai faktiškai nutrūko santuokinis gyvenimas, 1999 m. vasario 3 d. paveldėtą turtą – ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), palikti jo asmenine nuosavybe; palikti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), jo asmenine nuosavybe. 1999 m. vasario 3 d. ieškovas pavedėjo pagal įstatymą tėvų turtą, kurį sudaro gyvenamasis namas, ūkio pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas, kaip paveldėtas, negali būti dalinamas. Paveldėjus turtą, paaiškėjo, jog dėl pasikeitusių žemės įstatymų bei teisės aktų spragų, žemės sklypo, esančio po paveldėtais statiniais, paveldėti jis negali, todėl nustatyta tvarka privalėjo formaliai nusipirkti iš valstybės. Dėl šios priežasties žemės sklypas laikytinas neatskiriama paveldėto turto dalimi, t. y. jo asmenine nuosavybe.

Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę, turtą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinį, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalyti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį šio turto, priteisti jai iš ieškovo, dėl kurio kaltės iširo santuoka, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Santuokos metu visam ieškovo paveldėtam turtui buvo atlikti pagerinimai, rekonstrukcijos bei kapitalinio remonto darbai bendromis jos ir ieškovo lėšomis, todėl visas turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, žemės sklypas buvo pirktas santuokos metu, todėl šiam turtui taikytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes, padalijo santuokos metu įgytą turtą ir ieškovui priteisė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovo atsakovei priteisė 1075,50 Lt kompensaciją ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė, nors ir gyvena viename name, bet kartu kaip šeima negyvena nuo 2005 m. spalio mėn., nuo šio laiko netvarko bendro ūkio. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, remdamasis tuo, kad gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovas yra paveldėjęs, vadovaudamasis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, laikė, kad šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir to atskirai konstatuoti teismo sprendimu nereikia. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl turto, esančio ieškovo asmenine nuosavybe, pagerinimo, sprendė, jog nekilnojamojo turto remontas, kainavęs 7700 Lt, buvo atliktas iš bendrų sutuoktinių lėšų, o po 2005 m. spalio mėn. atlikti namo pagerinimo darbai ieškovo lėšomis, atsižvelgdamas į namo vertę 1999 m. sausio 7 d. ir atsakovės nurodomą namo vertę šiuo metu, padarė išvadą, jog atsakovės įnašas pagerinant turtą – gyvenamąjį namą, nėra esminis; nurodė, kad nors atsakovė prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir kitą nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą, kiemo įrenginius, tačiau jokių įrodymų, kad šis turtas buvo pagerintas, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas santuokos metu, šalims gyvenant kartu, konstatavo, jog jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl, nutraukiant santuoką, teismas jį padalijo. Kadangi dabartiniame žemės sklype esantys pastatai ir kiemo įrenginiai nuosavybės teise priklauso ieškovui, teismas ieškovui priteisė žemės sklypą, o atsakovei – kompensaciją už ½ dalį žemės sklypo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 22 d. nutartimi Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nepripažino gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, žemės sklypą, esantį tuo pačiu adresu, pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalijo, ieškovui priteisiant sklypą natūra, o atsakovei – kompensaciją. Taip pat teismas, konstatuodamas, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, teisėtai ir pagrįstai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes atsakovei padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, konstatavo, kad pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalies kriterijus paveldėtas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir kiemo įrenginiais pripažintini asmenine ieškovo nuosavybe, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes atsakovė neįrodė, jog ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės, dėl ko būtų pagrindas ieškovo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2009">3K-3-491/2009</a>). Reikalavimas nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad, šalims gyvenant santuokoje, ginčo butas buvo remontuotas. Teismas konstatavo, kad nenustatyta teisiškai reikšmingų faktų visumos, leidžiančios ieškovo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis). Nors atsakovė mokėjo už elektrą, tačiau tai nelaikytina namo pagerinimu. Teismas pažymėjo, kad po gyvenamojo namo remonto name gyveno ir atsakovė, t. y. ji taip pat naudojosi santuokos metu atliktais namo pagerinimais. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ūkinis pastatas ir kiti namo statiniai, kuriuos kartu su gyvenamuoju namu atsakovė prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, buvo pagerinti, juolab iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, padalydamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise esantį nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą (ieškovui – natūra, atsakovei – kompensacija už jai tenkančią ½ dalį žemės sklypo), neperžengė atsakovės priešieškinio reikalavimo žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalyti lygiomis dalimis, t. y. po ½ žemės sklypo natūra, ribų.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių šalių santuoka iširo, į santuokos trukmę, laiko tarpą, kai ieškovas ir atsakovė, būdami santuokoje, faktiškai gyvenimo atskirai, šalių turtinę padėtį, į tai, kad nenustatyta, jog dėl ieškovo veiksmų sutriko atsakovės sveikata, į atsakovės išgyvenimų pobūdį dėl ieškovo veiksmų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sumažinti priešieškiniu prašomą priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 5000 Lt.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė A. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties dalį dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dalies pripažinti gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalyti bendrą turtą tarp ieškovo ir atsakovės ir patenkinti priešieškinį dėl šios dalies – turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalyti tarp ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį šio turto natūra. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CK 3.90 straipsnio taikymo ir įrodymų vertinimo

Kasatorės teigimu, abiejų instancijų teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, ar gyvenamojo namo pagerinimas buvo esminis, lėmęs ieškovui priklausančio nuosavybės teise turto vertės padidėjimą.

Teismai nagrinėjamoje byloje nustatė, kad turtas buvo pagerintas santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis, tačiau manė, kad turtas nebuvo pagerintas iš esmės. Tokią išvadą teismai padarė dėl to, kad ginčo turtui nebuvo atliktas kapitalinis remontas ar rekonstrukcija. Kasatorės teigimu, šioje byloje teismai CK 3.90 straipsnį aiškino siaurinamai, esminiu pagerinimu laikydami tik turto kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, todėl padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

Teismų praktikoje pažymima, kad sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Šios teismų praktikos nuostatos išplaukia iš šeimos bylų nedispozityvaus pobūdžio ir su tuo susijusių jų nagrinėjimo ypatumų bei aktyvesnio negu dispozityviosiose ginčo bylose teismo vaidmens. Taip pat kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12/2008">3K-3-12/2008</a>; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Mi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-92/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-92/2008">3K-3-92/2008</a>). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo turto vertė yra 60 000 Lt, bet šią aplinkybę pagrindė tik prielaidomis, o ne byloje esančiais įrodymais.

Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. A. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-271/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-271/2010">3K-3-271/2010</a>; 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005). Kasatorės teigimu, šioje byloje vienintelis rašytinis įrodymas apie ginčo nekilnojamojo turto vertę buvo Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. rugsėjo 2 d. išrašas apie ginčo turtą, kuriame gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė nurodyta 9040 Lt, o pagalbinių ūkio pastatų bendra vertė – 1005 Lt. Būtent nuo šių sumų buvo mokamas ir žyminis mokestis tiek už priešieškinį, tiek už apeliacinį skundą, vadinasi, teismai netiesiogiai pripažino, kad būtent tokia yra ginčo turto vertė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. rugsėjo 2 d. išrašas yra tinkama įrodinėjimo priemonė, nes atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, o joje pateikti duomenys turi didesnę įrodomąją galią. Taigi byloje nustačius, kad gyvenamojo namo pagerinimui 2004 metais, santuokos metu, iš abiejų sutuoktinių bendrų lėšų buvo išleista 10 109,69 Lt, o šio turto vertė, 2010 metų duomenimis, buvo 9040 Lt, toks pagerinimas privalėjo būti pripažintas esminiu ir, remiantis CK 3.90 straipsnio norma, šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

2. Kasatorė nurodo, kad, pripažinus gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ūkinius pastatus, t. y. priklausinius, vadovaujantis CK 4.14 straipsniu, ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl ir jie pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

3. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad ieškovo asmeninis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas – buvo pagerintas panaudojant atsakovės lėšas, statybines medžiagas, darbą. Taigi, netgi tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, jog abiejų instancijų teismai pagrįstai nustatė, kad atsakovės prisidėjimas prie sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir darbu nėra esminis ir nenulėmė šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais, sutuoktinis, t. y. atsakovė, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Kasatorės teigimu, šioje byloje teismai nenustatinėjo atsakovės materialinio indėlio ir prisidėjimo darbu į ieškovui priklausančio namo pagerinimą vertės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas N. A. prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovas nesutinka su kasatorės argumentais, kad bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normą, įtvirtintą CK 3.90 straipsnyje, bei pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, būtent ar gyvenamojo namo pagerinimas buvo esminis, lėmęs ieškovui priklausančio nuosavybės teise turto vertės padidėjimą:

1.1. Atsakovė nenurodo, kokią ar kokias proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą civiliniame procese, pažeidė bylą nagrinėjantys teismai bei kuo pasireiškė šių teisės normų ar teisės normos pažeidimas.

1.2. Bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas savo sprendime vertino, ar atliktas šalių remontas atitiko kapitalinio remonto sąvoką ne dėl to, jog teismas vien tik kapitalinio remonto padarymą prilygina esminiam turto pagerinimui, o dėl to, jog atsakovė įrodinėjo, jog jos atliktas remontas buvo kapitalinis, ir tai yra pagrindas taikyti CK 3.90 straipsnyje įtvirtintą teisės normą. Ieškovas nurodo, kad CK 3.90 straipsnio dispozicijoje atitinkančias aplinkybes privalo nurodyti ir įrodyti šią teisės normą taikyti prašanti šalis. Ieškovas pažymėjo, kad sutuoktiniai sutarė, jog jų santuoka faktiškai iširo nuo 2005 m. spalio mėn. Dėl to bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas vertino tik tuos kasatorės nurodytus, jos nuomone, esminius turto pagerinimus, kurie buvo atlikti nuo santuokos sudarymo momento iki faktinio šeimos iširimo momento, t. y. 2005 m. spalio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nurodė, jog gyvenamasis namas, kuriame ji gyveno su sutuoktiniu, iš esmės buvo pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų padarius remontą, bylą nagrinėjantys teismai ir vertino, ar padarytas remontas buvo atliktas tokiu būdu, jog būtų galima nustatyti esminį turto pagerinimą, siekiant, kad asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas taptų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas numato galimybę asmeninį vieno sutuoktinio turtą transformuoti į jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą be turto savininko valios, turto transformavimą turi lemti ypatingos aplinkybės ir sąlygos. Dėl to teisinis reguliavimas numato, kad tokiu atveju turto pagerinimas turi būti ne bet koks, o esminis.

1.3. Ieškovo teigimu, kasaciniame skunde atsakovė nurodo visiškai naujas aplinkybes ir turto esminio pagerinimo argumentus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, t. y. kad teismas nevertino aplinkybės, jog esminiu turto pagerinimu yra laikomas pagerinimas, dėl kurio padidėjo turto paklausa rinkoje.

2. Dėl turto vertės nustatymo ir vidutinės rinkos kainos

Ieškovas nesutinka su kasaciniame skunde nurodomu argumentu, kad teismas neteisingai įvertino bendrą sutuoktinių turtą dalydamas jį bei nesirėmė vieninteliu byloje esančiu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu tikrą turto vertę:

2.1. Ieškovo teigimu, kasatorė cituoja kasacinio teismo nutartis, kuriose kasacinis teismas pasisakė dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto įvertinimo dalijant jį. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuris, to nenustačius, nėra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalijamas tarp sutuoktinių, todėl bylą nagrinėjantis teismas neprivalėjo nustatinėti šio turto vertės, atsakovei neįrodžius esminio turto pagerinimo sąlygų ir nepripažinus turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

2.2 Jeigu kasatorė kaip esminį turto pagerinimą įrodinėtų, kad atliktas namo paprastasis remontas iš esmės pagerino šio turto vertę, ji privalėtų įrodyti ir nurodyti teismui, kokia turto vertė buvo iki paprastojo remonto padarymo ir kokia ji tapo paprastąjį remontą atlikus. Tokių argumentų atsakovė priešieškinyje neišdėstė, o esminį turto pagerinimą bandė įrodinėti pagal tai, kad atliktas namo remontas yra laikomas kapitaliniu.

2.3. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pasisakydami dėl atsakovės pateikto dokumento – VĮ Registrų centro išrašo – nurodė, jog, nepaisant to, kad 1999 m. sausio 6 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina buvo 9040 Lt, šalys nepateikė įrodymų, kokia namo vertė buvo prieš pat remontą ir po 2004 m. atlikto remonto, atsakovė tik nurodė, jog šiuo metu namo vertė yra 60 000 Lt, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovės įnašas, t. y. 3850 Lt, pagerinant turtą – gyvenamąjį namą – nėra esminis. Dėl to, ieškovo teigimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad bylą nagrinėjęs teismas nevertino vienintelio, kasatorės nuomone, rašytinio įrodymo dėl ginčo turto vertės.

2.4. Ieškovo teigimu, kasatorė netinkami supranta vidutinės rinkos vertės ir realios, tikros rinkos vertės sąvokas. Tai nėra tapačios sąvokos, nes reali turto kaina, jo vertė ne visuomet atitinka vidutinę rinkos kainą. Dažniausiai vidutinė rinkos kaina yra kelis kartus mažesnė nei reali turto kaina, už kurią būtų galima šį turtą realizuoti. Vidutinė rinkos kaina gali būti tik vienas iš orientyrų nustatant realią turto vertę, jeigu byloje nėra kitų duomenų dėl turto vertės. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2006">3K-3-251/2006</a>). Pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui priklausančio turto vertė yra apie 60 000 Lt. Su tuo sutiko ir ieškovas.

2.5. Ieškovo teigimu, kasatorės pozicija, kad nuo turto vidutinės rinkos vertės, t. y. 9040 Lt gyvenamojo namo vertės ir 1005 Lt ūkinių pastatų vertės, buvo sumokėtas žyminis mokestis šioje byloje, todėl teismai netiesiogiai pripažino, kad būtent tokia yra ginčo turto vertė, yra nepagrįsta ir abejotina, nes turto vertė nėra nustatoma pagal tai, jog, atsižvelgdamas į konkrečią turto vertę, ieškovas yra sumokėjęs žyminį mokestį byloje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, nustatydamas dalijamo turto vertę, teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2006">3K-3-251/2006</a>).

3. Dėl CK 4.14 straipsnio taikymo iš aiškinimo

Ieškovas nesutinka su kasatorės argumentu, kad, pripažinus ieškovui priklausantį gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ūkinius pastatus, t. y. priklausinius, vadovaujantis CK 4.14 straipsniu, ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl ir jie pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe:

3.1. Ieškovo teigimu, kasatorė, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neįrodė, jog CK 3.90 straipsnio prasme buvo pagrindas ieškovo asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, todėl sutuoktiniui priklausantis gyvenamasis namas negali būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu ir tarp jų dalytinu turtu.

3.2. Kasatorė netinkamai taiko ir aiškina ir CK 4.14 straipsnį. Nagrinėjamu atveju šalių buvo sudaryta santuoka ir sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo. Taigi šalių teisinių santykių reguliavimui yra taikomos šeimos teisę reguliuojančios teisės normos, įtvirtintos CK trečiojoje knygoje.

3.3. Kasatorės nurodyta teisės norma reglamentuoja antraeilio daikto likimą perleidžiant pagrindinį daiktą. Tačiau nagrinėjamu atveju ūkio pastatai, turintys savo unikalų numerį ir savarankiškai galintys būti teisinių santykių objektais, nėra laikomi antraeiliais daiktais.

4. Dėl atsakovės reikalaujamos priteisti kompensacijos

Ieškovas nesutinka su kasatorės argumentu, kad, nors ji ir nebūtų įrodžiusi CK 3.90 straipsnyje išvardytų pagrindų asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsižvelgiant į jos iš asmeninių lėšų atliktų turto pagerinimų vertę, atsakovė turi teisę į kompensaciją:

4.1. Šalių santuokos metu turto pagerinimai buvo atlikti iš bendrų sutuoktinių lėšų. Tie faktai, kad atsakovė mokėjo už tam tikras paslaugas ar prekes, nereiškia, jog ji naudojo asmenines lėšas. Namo paprastasis remontas buvo atliekamas siekiant pagerinti esamas šalių šeimos gyvenimo sąlygas, kuris buvo daromas už santuokos metu uždirbamus pinigus, kuriuos šalys naudojo šeimos poreikiams tenkinti, jų gyvenimo sąlygoms gerinti.

4.2. Atsakovė nuo 2005 m. spalio mėn., kai sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, ir iki šiol gyvena ieškovui priklausančiame name, naudojasi santuokos metu padarytais namo pagerinimais, kurie kasmet nusidėvi. Dėl to nėra pagrindo atsakovei priteisti kompensacijos už atliktus namo pagerinimus, kai ji jau daugelį metų jais naudojasi, gyvendama ieškovui priklausančiame name. Būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga atsakovės naudai priteisti kompensaciją už tai, kuo ji iki šiol naudojasi.

4.3. Bylą nagrinėjantys teismai turi nagrinėti tik tuos reikalavimus ir dėl jų pasisakyti, kurie yra pareikšti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės. Ieškovo teigimu, atsakovė kasaciniame skunde kelia naujus kompensacijos priteisimo reikalavimus pagal jos atliktų ieškovui priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo vertę, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme tokie reikalavimai nebuvo nagrinėjami. Toks kasatorės reikalavimas yra neteisėtas, prieštaraujantis pagrindiniams civilinio proceso principams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Pagal Civiliniame kodekse nustatytą ir reglamentuojamą sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje šios kategorijos bylose konstatuota, kad turtas, kuris yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2006">3K-3-126/2006</a>; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2008">3K-3-49/2008</a>; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2011">3K-3-317/2011</a> ir kt.). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai.

Byloje nėra ginčo, kad gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus ieškovas, gyvendamas santuokoje, paveldėjo po savo tėvų mirties. Tačiau atsakovė įrodinėjo, kad, gyvenant santuokoje, gyvenamajame name buvo padarytas kapitalinis remontas, kuris, pagal teismų nustatytas aplinkybes, kainavo 7700 Lt, o atsakovės tvirtinimu, gyvenamojo namo remontui buvo išleista 10 109,69 Lt. Atsakovės (kasatorės) teigimu, vienintelis rašytinis įrodymas apie ginčo nekilnojamojo turto vertę yra Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2010 m. rugsėjo 2 d. išrašas, kuriame gyvenamojo namo rinkos vertė nurodyta 9040 Lt, o pagalbinių ūkio pastatų bendra vertė – 1005 Lt. Kasatorės manymu, šių sumų santykis leidžia daryti išvadą, kad toks pagerinimas privalėjo būti pripažintas esminiu ir, vadovaujantis CK 3.90 straipsnio nuostatomis, šis turtas turėjo būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti bendrąją ginčo turto vertę, kad būtų galima spręsti dėl padaryto remonto įtakos turto vertei.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reglamentuota, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turto vertė gali būti nustatoma, remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Taip pat yra pažymėta, kad šalys gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2006">3K-3-251/2006</a>; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12/2008">3K-3-12/2008</a>; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). CK 3.119 straipsnio normoje nereglamentuojama, kaip turi būti nustatoma rinkos kaina, todėl ginčo namo rinkos kaina nustatoma remiantis CPK reglamentuojamu įrodinėjimo procesu ir pirmiau nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimas, kur itin svarbu nustatyti dalytino turto vertę. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti, ar kasatorė įrodė aplinkybę, kad ieškovo asmeninės nuosavybės teise turimas ginčo turtas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės. Bylos nagrinėjimo metu kasatorei nurodžius, kad ieškovui priklausančio namo vertė yra apie 60 000–70 000 Lt, o ieškovui tam neprieštaraujant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovės įnašas, pagerinant turtą – gyvenamąjį namą, nėra esminis ir nėra pagrindo šį turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnis).

Dėl piniginės kompensacijos priteisimo

Minėta, kad, vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Iš šios normos turinio matyti, kad vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės turtu gali būti pripažintas ir tuo atveju, jeigu jis iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis. Atsižvelgdama į tokį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovės (kasatorės) prisidėjimas prie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo nėra esminis ir nenulėmė šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindais, tačiau sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis ar bendromis lėšomis, darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią jo panaudotų lėšų, darbo vertę. Tokia materialinė kompensacija aiškintina kaip sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimas, neleidžianti vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Kasatorė nurodo, kad teismai nenustatinėjo jos indėlio į ieškovo turto pagerinimą, tačiau šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad namo remontas buvo atliktas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Teismas taip pat konstatavo, kad atliktas remontas su medžiagomis ir darbu kainavo 7700 Lt, o pagal lygių sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalių principą atsakovės dalis sudaro 3850 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo bei minėtu turtinių interesų pusiausvyros atkūrimo principu, konstatuoja, kad atsakovei priteistina 3850 Lt kompensacija už ieškovo asmeninio turto pagerinimą, kuris buvo atliktas iš bendrų ginčo šalių lėšų (CK 3.87 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais motyvais, pakeičia pirmosios ir apeliacinės instancijos priimtus sprendimus, nurodydama, kad papildomai atsakovei priteistina iš ieškovo 3850 Lt kompensacija už ieškovo asmeninio turto pagerinimą, kuris buvo atliktas iš bendrų ginčo šalių lėšų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 25,15 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Iš dalies tenkinus atsakovės kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo ir atsakovės proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Byloje yra įrodymų, patvirtinančių kasatorės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 183 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą. Kasaciniam teismui tenkinus atsakovės kasacinio skundo reikalavimų dalį, pusė šių išlaidų priteistina kasatorei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimas.

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimas. Papildomai priteisti atsakovei A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo N. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3850 (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt) Lt kompensaciją.

Priteisti atsakovei A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo N. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 91,50 Lt (devyniasdešimt vieną litą 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

Priteisti iš atsakovės A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,58 Lt (dvylika litų 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo N. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,57 Lt (dvylika litų 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius