Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-520/2012 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01370-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

20.3; 21.4.2,1; 35.6.2; 44.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Vinco Versecko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Office M3“ akcininko D. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų bankrutavusios UAB „Office M3“ akcininkų D. V. ir UAB „Trinapolis“ ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Lietuvos skyrių, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo; trečiasis asmuo J. T.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl juridinio asmens tikslams prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.82 straipsnis).

2008 m. gegužės 23 d. ieškovas UAB „Office M3“ ir atsakovas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Lietuvos skyrių, sudarė kredito sutartį Nr. KS 08/05/07, kuria atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui 5 650 000 eurų (19 508 320 Lt) kreditą, susidedantį iš trijų dalių: a)1 620 000 eurų kredito, b) 3 230 000 eurų kredito ir c) 800 000 eurų kredito linijos, nustatant, kad 1 620 000 eurų kredito dalis suteikiama žemės sklypo, esančio Vilniuje, duomenys neskelbtini, nuomos teisės kartu su jame esančiais nekilnojamojo turto objektais pirkimui; 3 230 000 eurų kredito dalis suteikiama ieškovo nekilnojamojo turto projekto įgyvendinimui, t. y. biurų paskirties pastato statybai žemės sklype, Vilniuje, duomenys neskelbtini; 800 000 eurų kredito linija suteikiama projekto mokesčiams finansuoti. Kredito grąžinimo terminas – 2018 m. gegužės 23 d., kredito grąžinimo pradžia – 2009 m. lapkričio 23 d. Nuo 2009 m. balandžio mėnesio atsakovas sustabdė projekto finansavimą, nes ieškovas neįvykdė kredito sutarties sąlygų (nepateikė atsakovui PVM deklaracijų, tarpinių finansinių ataskaitų ir kt.). 2009 m. gruodžio 8 d. ieškovui iškelta bankroto byla, 2012 m. vasario 6 d. BUAB „Office M3“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Ieškovo akcininkai D.V. ir UAB „Trinapolis“ ieškovo vardu pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. gegužės 23 d. kredito sutartį Nr. KS 08/05/07 ir priteisti ieškovui iš atsakovo 19 165 880,79 Lt nuostolių atlyginimą (9 608 730 Lt iš nuomos negautų pajamų, 358 497 Lt baudos už neįvykdytas nuomos sutartis, 9 198 653,79 Lt akcininkų investuotų lėšų).

Jie teigia, kad kredito sutartis prieštarauja ieškovo tikslams, o atsakovas, sudarydamas sutartį, buvo nesąžiningas (CK 1.82 straipsnis). Jie nurodė, kad pagrindiniai ieškovo tikslai – užsiimti tokia komercine ūkine veikla, kad efektyviai būtų įgyvendinami bendrovės akcininkų bei klientų interesai, racionaliai panaudojant visus materialinius, finansinius bei kitus resursus, gauti maksimalų pelną. Sudarant kredito sutartį, ieškovui buvo primestos nesąžiningos banko sąlygos. Ieškovas, kurio pagrindinis veiklos tikslas pelno siekimas, kredito sutartimi prisiėmė neadekvačius finansinius įsipareigojimus. Ieškovas ir jo akcininkai kredito sutarties pagrindu investavo į projektą daugiau kaip 9 000 000 Lt, įkeitė atsakovui didelės vertės turtą, o iš atsakovo negavo adekvataus turtinio pobūdžio patenkinimo. Kredito sutartis buvo ieškovui ekonomiškai nenaudinga ir nesuderinama su ieškovo veiklos tikslais. Jie taip pat prašė pripažinti kredito sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir 6.68 straipsnio (netiesioginis ieškinys) pagrindais, nurodydami, kad šios sutarties ieškovas sudaryti neprivalėjo, sudarydamas sutartį atsakovas buvo nesąžiningas, šia sutartimi pažeistos ieškovo kreditorių teisės. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sustabdžius projekto finansavimą ir atsisakius išmokėti kredito dalį) ieškovas negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, tapo nemokus ir bankrutavo. Atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti kredito sutartį negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu (juridinio asmens tikslams prieštaraujantis sandoris). Teismas nustatė, kad ieškovo UAB „Office M3“ pagrindė ūkinė komercinė veikla nekilnojamojo turto projektų plėtra, o pagrindinis tikslas – užtikrinti ilgalaikį, patikimą bei efektyvų ūkinės veiklos vykdymą, racionalų turto ir kitų išteklių panaudojimą bei gauti pelną. Atsižvelgdamas į tai, kad kredito sutartimi gautos lėšos buvo skirtos nekilnojamojo turto projektui finansuoti, teismas konstatavo, jog kredito paskirtis visiškai atitiko ieškovo veiklos tikslus. Teismas nurodė, kad būtent ieškovas siekė įgyvendinti nekilnojamojo turto projektą, jo akcininkai yra verslininkai, ir būtent jie turėjo įvertinti, ar kredito sutartis su jos visomis sąlygomis yra ieškovui ekonomiškai naudinga. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo akcininkai vienbalsiai nusprendė sudaryti ginčijamą kredito sutartį, įkeisti didelės vertės turtą, į projektą investavo daugiau kaip 9 000 000 Lt, kad buvęs ieškovo direktorius pripažino sutarties naudą, padarė išvadą, jog ieškovas tikėjosi pelno. Teismas pažymėjo, kad kredito sutarties sudarymo metu nekilnojamojo turto kainos rinkoje sparčiai kilo, todėl ieškovo veiksmus siejo su prisiimta verslo rizika dėl projekto įgyvendinimo, o ne su sandorio vertinimu nenaudingumo aspektu. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog kredito sutarties sudarymas prieštaravo ieškovo veiklos tikslams, bei vertinti atsakovo veiksmus sudarant kredito sutartį kaip nesąžiningus.

Teismas atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti kredito sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir 6.68 straipsnio (netiesioginis ieškinys) pagrindais. Teismas nurodė, kad netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jos neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindinės netiesioginio ieškinio sąlygos, t. y. skolininkas (ieškovo bendrovė) neturi vykdytinos turtinės teisės atsakovui – atsakovas nėra ieškovo bendrovės skolininkas, priešingai – bankroto byloje yra kreditorius. Teismas pažymėjo, kad ieškovo akcininkai turėjo teisę pareikšti ieškinį tiesiogiai (CK 1.82 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad pareikšti actio Pauliano ieškinį turi teisę tik kreditoriai arba bankroto administratorius, o ieškovo akcininkai tokios teisės neturi.

Spręsdamas klausimą dėl projekto finansavimo sustabdymo pagrįstumo ir nuostolių atlyginimo, teismas nustatė, kad kredito sutarties 9 punkte numatyta, kokius dokumentus ir kokiais terminais ieškovas privalo pateikti atsakovui siekiant užtikrinti kredito gavimą, o 10 punkte – šio įsipareigojimo neįvykdymo padariniai. 2009 m. balandžio 14 d. ir 20 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymus išmokėti kreditą, kartu patvirtino, kad pateikė visus tam reikalingus dokumentus. 2009 m. gegužės 12 d. rašte atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė visų sutartyje nurodytų dokumentų. Liudytoja R. D. (ieškovo vyriausioji finansininkė) parodė, kad PVM deklaracijos ir kiti dokumentai atsakovui buvo siunčiami elektroniniu būdu, ir pripažino, kad kartais dokumentai buvo siunčiami su klaidomis, o susigrąžintas PVM buvo skiriamas atlyginimams išmokėti ir atsiskaitymams su tiekėjais. Atsakovo kreditų departamento vadovė parodė, kad projekto finansavimo sustabdymą lėmė ne visų dokumentų pateikimas ir susigrąžinto PVM panaudojimas ne pagal paskirtį. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad elektroniniu būdu atsakovui teikiama informacija buvo su klaidomis, vėliau taisoma. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas per 5 dienas nuo paraiškos pateikimo pateiktų atsakovui PVM deklaraciją (sutarties 9.9 punktas), dėl to atsakovas negalėjo nustatyti finansinių srautų ir spręsti apie ieškovo gebėjimą laiku ir tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus. Be to, kredito sutarties specialiųjų sąlygų 1.4 punkte nustatyta, kad ieškovui suteiktos kredito linijos paskirtis – projekto PVM finansavimas, todėl atsakovas, svarstydamas, kokio dydžio kredito liniją suteikti ir kokiomis sąlygomis, vertino ieškovo veiklos specifiką ir planavo, jog kredito liniją ieškovas galėtų dengti iš grąžinto PVM. Atsakovas, siekdamas nustatyti ieškovo finansinę būklę, pareikalavo pateikti papildomus dokumentus, tačiau šis jų nepateikė, taip pažeidė kredito sutarties 9.1.4, 9.1.7 punktus. Teismas konstatavo, kad dėl tokio ieškovo elgesio atsakovui pagrįstai kilo abejonių dėl ieškovo ketinimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovas, kuris dėl savo veiklos (paskolų suteikimas) prisiima su tuo susijusią riziką, būdamas atidus ir rūpestingas, pagristai sustabdė projekto finansavimą. Nustatęs, kad finansavimo sustabdymą lėmė būtent ieškovo sutarties sąlygų pažeidimas, teismas laikė nepagrįstu jo reikalavimą atlyginti nuostolius (CK 6.245–6.249 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti kredito sutartį negaliojančia pagal CK 1.82 ir 6.68 straipsnius. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai patys savaime nesiejami su sandorių komercine nauda, nes bet kuri ūkinės komercinės veiklos sėkmė siejama su verslo rizika. Sudarant kredito sutartį abi sandorio šalys (verslininkai) vadovavosi sutarčių laisvės principu, įvertino ir pasiskirstė galimą verslo riziką bei ją prisiėmė. UAB „Office M3“ itin kruopščiai, atsakingai ir detaliai rengėsi šį projektą įgyvendinti, įskaitant finansavimą, todėl nėra pagrindo spręsti dėl sandorio šalių esminės nelygybės (CK 6.228 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovo akcininkai turi teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 straipsnis), tačiau nenustatė visų būtinųjų sąlygų pripažinti kredito sutartį negaliojančia šiuo pagrindu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovo BUAB „Office M3“ vardu akcininkas D. V. prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 1.2, 1.5, 6.4, 6.5, 6.58, 6.158, 6.200 straipsnių, CPK 176, 185 straipsnių pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, teismai neatsižvelgė į tai, kad kredito sutarties sąlygos, kurias iš anksto parengė atsakovas, įtvirtina aiškią šalių teisių ir pareigų disproporciją, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Šią aplinkybę patvirtina ne tik sutarties sąlygos, bet ir atsakovo veiksmai – vienašališkas projekto finansavimo sustabdymas, nenurodant jokių aiškių priežasčių. Tai, kad ieškovas nepateikė visų kredito sutartyje nurodytų jo finansinę būklę patvirtinančių dokumentų, atsakovas pirmą kartą nurodė tik atsiliepime į ieškinį. Teismai turėjo įvertinti, ar atsakovo veiksmai sustabdant projekto finansavimą buvo proporcingi kredito sutarties pažeidimui, t. y. ar šis sutarties pažeidimas buvo esminis. Kasatoriaus nuomone, padarytas sutarties pažeidimas yra formalus ir neesminis, o atsakovas neįrodinėjo, kad iš kredito sutarties jis iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. atgauti paskolą ir palūkanas. Atsakovas, elgdamasis rūpestingai ir sąžiningai, privalėjo aiškiai pranešti ieškovui apie visas aplinkybes, dėl kurių sustabdomas projekto finansavimas, ir suteikti jam protingą laiką tokioms aplinkybėms pašalinti. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad projekto finansavimo sustabdymo priežastis – ne informacijos apie finansinę būklę nepateikimas, o noras gauti iš ieškovo ir jo akcininkų papildomų, kredito sutartyje nenumatytų, prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių (šią aplinkybę patvirtina atsakovo 2009 m. liepos 27 d. elektroninis laiškas). Atsakovas, sustabdydamas projekto finansavimą, piktnaudžiavo savo teisėmis, veikė nesąžiningai, taip pažeidė ieškovo, jo akcininkų ir kitų asmenų (projekto rangovų, būsimų patalpų savininkų, nuomininkų) teises ir teisėtus interesus. Su kredito sutarties 9.1.3, 9.1.9 punktuose nurodyta informacija apie ieškovo finansinę būklę atsakovas bet kada galėjo nevaržomai susipažinti, patikrinęs ieškovo banko sąskaitoje visus lėšų srautus ir jų judėjimą, įskaitant PVM grąžinimą ir panaudojimą.

2. Dėl CK 6.68 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra visų būtinų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Jo nuomone, yra visos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti: ieškinį BUAB „Office M3“ vardu pareiškė kreditoriai, turintys neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui BUAB „Office M3“; skolininkas BUAB „Office M3“ turi teisę pareikšti ieškinyje nurodytus reikalavimus atsakovui, tačiau šios teisės neįgyvendina; skolininkas BUAB „Office M3“, savarankiškai nepareikšdamas ieškinio, pažeidžia kreditorių interesus.

3. Dėl CK 1.82 straipsnio pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai nepripažino kredito sutartį negaliojančia dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams. Ieškovas šia sutartimi prisiėmė iš esmės kreditavimo sutarties reikšmei prieštaraujančius, neadekvačius finansinius įsipareigojimus. Šios sutarties pagrindu ieškovas ir jo akcininkai investavo į projektą daugiau kaip 9 198 653,79 Lt, įkeitė atsakovui ypač didelės vertės turtą, o iš atsakovo negaunamas adekvatus turtinio pobūdžio patenkinimas. Kredito sutartis prieštarauja ieškovo veiklos tikslams, t. y. užsiimti tokia komercine veikla, kad efektyviai būtų įgyvendinami bendrovės akcininkų bei klientų interesai, racionaliai panaudojant visus materialinius, finansinius bei kitus resursus, taip pat gauti maksimalų pelną. Atsakovo veiksmai sudarant ir vykdant kredito sutartį buvo nesąžiningi, sutartis ieškovui ekonomiškai nenaudinga ir nesuderinama su pelno siekimu, todėl turėjo būti pripažinta negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu.

4. Dėl CK 6.245—6.249 straipsnių pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, yra visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei sutartinei atsakomybei kilti. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai sustabdė didelės vertės projekto finansavimą, taip pažeidė kredito sutartį ir CK 6.38, 6.59 6.189 straipsnius. Atsakovas žinojo, kad tai neišvengiamai lems ieškovo negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimus atsakovui bei tretiesiems asmenims, todėl veikė nesąžiningai. Vykdant kredito sutartį, atsakovas nebendradarbiavo ir nesikooperavo su ieškovu, o pradėjo kelti jam kredito sutartyje nenumatytus reikalavimus ir su jų patenkinimu susiejo tolimesnį projekto finansavimą. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas neturėjo galimybės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, užbaigti pradėtą projektą bei gauti suplanuotų 9 608 730 Lt pajamų, prarado 9 198 653,79 Lt akcininkų investuotų lėšų, atsirado pareiga sumokėti nuomininkams 358 497 Lt baudų, jis tapo nemokus ir bankrutavo.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad:

1) kasatorius nepagrįstai teigia, kad atsakovas pažeidė lygiateisiškumo, proporcingumo, bendradarbiavimo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principus ir elgėsi nesąžiningai. Kredito sutartį ieškovas sudarė laisva valia, turėdamas pasirinkimo teisę sutarties apskritai nesudaryti ar sudaryti ją su kitu banku ar kitomis sąlygomis, sutartis sudaryta pritarus ieškovo akcininkams. Teisėtai sudaryta ir galuojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Atsakovo prievolė išmokėti kredito dalį yra sąlyginė (CK 6.30 straipsnis), ji atsiranda tik tuo atveju, jei ieškovas tinkamai įvykdo visas kredito išmokėjimo sąlygas. Ieškovas pažeidė kredito sutarties 9.1.9 ir 9.13 punktus dėl PVM deklaracijų ir finansinių ataskaitų pateikimo. Šie pažeidimai nebuvo formalūs ir nereikšmingi, nes tokios informacijos pateikimas yra svarbus ieškovo gebėjimo vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus stebėjimo ir kontrolės įrankis, leidžiantis atsakovui laiku pastebėti gresiančias mokumo problemas ir valdyti prisiimtą kredito riziką. Dėl to projekto finansavimo sustabdymas buvo visiškai proporcingas, teisėtas ir pagrįstas. Kasatoriaus teiginiai, kad ieškovas nebuvo informuotas apie finansavimo sustabdymo priežastį, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovas ne kartą nurodė ieškovui, kokius reikalavimus jis turėtų įvykdyti, kad atsakovas galėtų toliau finansuoti projektą. Atsakovas visais įmanomai būdais siekė išsaugoti šalių sutartinius santykius ir kredito sutarties nenutraukė iki pat bankroto bylos ieškovui iškėlimo, nors, ieškovui nevykdant esminių įsipareigojimų (neteikiant informacijos ir nedengiant kredito įmokų bei skolos), tokią teisę turėjo. Kasatoriaus argumentai, kad atsakovas privertė ieškovo akcininkus investuoti į projektą nuosavas lėšas ir prisiimti kitus „neadekvačius įsipareigojimus“, yra akivaizdžiai melagingi. Akcininkų sutartis, kuria jie įsipareigojo suteikti projekto finansavimą, sudaryta dar 2008 m. balandžio 9 d., kasatorius laidavimo įsipareigojimus dėl kredito sutarties tinkamo įvykdymo pasirašė dar 2008 m. gegužės 14 d., o kredito sutartis sudaryta 2008 m. gegužes 23 d. Ieškovui pažeidus kredito sutartį, atsakovas pagrįstai ir teisėtai siūlė tęsti finansavimą tik su sąlyga, kad bus ištaisyti kredito sutarties pažeidimai ir pateiktos papildomos ieškovo įsipareigojimų užtikrinimo priemonės. Vykdydamas teisės aktų įpareigojimus dėl rizikos valdymo atsakovas turėjo nustatyti papildomus saugiklius, ribojančius jo prisiimamą riziką, ir tokie veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais ar traktuojami kaip nepagrįstas atsakovo siekis gauti kredito sutartyje nenumatytų užtikrinimo priemonių;

2) byloje nustatyta, kad kredito sutartis atitiko ieškovo veiklos tikslus ir buvo jam naudinga; ieškovas pats siekė sudaryti sutartį, jo akcininkai pritarė sutarties sudarymui, jos sąlygoms ir jos įvykdymo užtikrinimo priemonėms, ieškovas sutartį vykdė. Byloje nenustatyta, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, buvo nesąžiningas. Taigi nėra jokio pagrindo kredito sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu. Kasatorius akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita bei išvengti prievolių atsakovui pagal kredito sutartį;

3) viena sąlygų pareikšti netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu yra skolininko, kurio vardu reiškiamas ieškinys, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės (turtinio reikalavimo trečiajam asmeniui) turėjimas. Nagrinėjamu atveju šios pagrindinės netiesioginio ieškinio sąlygos nėra, nes skolininkas (ieškovas) neturi vykdytinos turtinės teisės atsakovo atžvilgiu. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 19 165 880,79 Lt nuostolių, tačiau tam, kad būtų pagrindas tenkinti netiesioginį ieškinį, ieškovas jau turėtų turėti tokios apimties galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovui, ko šiuo atveju nėra. Kol vyksta teisminis ginčas dėl tariamo atsakovo padaryto kredito sutarties pažeidimo, jam nekyla sutartinės civilinės atsakomybės bei prievolės atlyginti ieškovui tariamai patirtus nuostolius. Ieškinys negali būti laikomas netiesioginiu dar ir dėl to, kaip yra formuluojami ieškinio reikalavimai. CK 1.82, 6.66 straipsniai, kuriais taip pat remiamasi ieškinyje, suteikia akcininkams teisę kreiptis į teismą su ieškiniu tiesiogiai. Akivaizdu, kad jie reiškia ieškinį savo, o ne ieškovo vardu;

4) byloje nenustatyta vienos būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat kasatorius neįrodė ir kitos būtinosios sąlygos – nuostolių. Akcininkų investuotos į projektą lėšos (9 198 653,79 Lt) negali būti pripažintos ieškovo nuostoliais, nes šias lėšas ieškovas neišvengiamai būtų turėjęs grąžinti akcininkams, nepriklausomai nuo projekto baigties, t. y. finansavimo sustabdymas neturėjo tam jokios įtakos. Be to, ši paskolų suma yra akcininkų reikalavimas ieškovui, o ne ieškovo reikalavimas atsakovui. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad akcininkų suteiktos paskolos ieškovui nebuvo grąžintos dėl atsakovo kaltės. Ieškinio reikalavimas priteisti 9 608 730 Lt negautų pajamų pagal nuomos sutartis neįrodytas. Šis reikalavimas grindžiamas nuostolių detalizavimo lentele, iš kurios visiškai neaišku, kuo remiantis ir kaip buvo apskaičiuota negautų pajamų suma.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl lygiateisiškumo, proporcingumo ir bendradarbiavimo principų

Šalių ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar atsakovas pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes turėjo pagrindą vienašališkai stabdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą. Kasatorius nurodo, kad bankas pažeidė lygiateisiškumo, proporcingumo, bendradarbiavimo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principus ir elgėsi nesąžiningai, o to neįvertino žemesniųjų instancijų teismai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai argumentus dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo išanalizavo, dėl jų pasisakė, nurodydami, kad civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. UAB „Office M-3“ akcininkai buvo verslininkai, itin kruopščiai ir atidžiai rengėsi nekilnojamojo turto projekto įgyvendinimui, jo finansavimui, todėl nėra pagrindo spręsti dėl sandorio šalių nelygybės. Šiuo atveju pati bendrovė kreipėsi į banką dėl konkretaus dydžio finansavimo suteikimo; banko siūlomos kredito sutarties sąlygos jai atrodė priimtinos, buvo žinomos iš anksto; bendrovės akcininkų susirinkimas pritarė kredito sutarties sudarymui ir turto įkeitimui bei kitiems įsipareigojimams pagal sutartį. Bendrovė pripažino sudarytą sandorį, kurį laiką jį vykdė. Taigi kasatoriaus argumentai dėl bendrovės priklausomumo nuo banko neturi pagrindo. Kasatoriui, kaip verslininkui, yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Verslininkai privalo įvertinti su verslu susijusią riziką, o jos tinkamai neįvertinus negali reikalauti ją perkelti kreditą suteikusiam bankui. Taigi nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti buvus šalių nelygybę sudarant kredito sutartį.

Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, nes nesiaiškino, ar atsakovo veiksmai sustabdant projekto finansavimą buvo adekvatūs ir proporcingi atsakovo nurodytam kredito sutarties pažeidimui. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, pati bendrovė kreipėsi į banką dėl konkretaus dydžio kredito konkrečiam terminui. Pagal CK 6.881 straipsnį kreditavimo sutartimi bankas įsipareigoja suteikti kredito gavėjui kredito sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis lėšas (kreditą). Tam, kad gautų kreditą, skolininkas turi įvykdyti tam tikras sąlygas, t. y. ši šalių sudaryta sutartinė prievolė yra sąlyginė (CK 6.30 straipsnis). Be to, nebuvo pažeistas ir proporcingumo principas, nes kredito sutartis nebuvo nutraukta, o kredito išmokėjimas buvo sustabdytas iki pažeidimų pašalinimo. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, šalių susirašinėjimo, bankas siekė, kad pažeidimai būtų ištaisyti.

Dėl teisės pareikšti netiesioginį ieškinį

Kasatorius teigia, kad yra visos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti pagal CK 6.68 straipsnį. CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek naudojant visus pažeistų teisių gynimo būdus ir priemones, tiek ir taikant netiesioginį ieškinį, svarbu atsižvelgti į šio instituto esmę ir tikslą. Pagrindinis šio instituto tikslas – kreditoriaus apsauga nuo nesąžiningų skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius nukeips savo reikalavimų patenkinimą į priteistą turtą. Taigi būtina netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlyga – kreditoriaus interesų pažeidimas. Tokia padėtis galima tais atvejais, kai skolininkas negali įvykdyti savo prievolės kreditoriui dėl savo nemokumo, o įgyvendinus jo turtinę teisę jis taptų mokus arba jo turtas padidėtų. Be to, kreditorius gali priverstinai įgyvendinti skolininko teises tik tuo atveju, jei jos yra įgyvendintinos. Jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti, kreditorius neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio.

Šioje byloje teismai pagrįstai sprendė, kad CK 6.68 straipsnis negali būti taikomas, nesant jo taikymo sąlygų. Netiesioginis ieškinys gali būti taikomas esant šioms sąlygoms: 1) skolininkas turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę. Nagrinėjamu atveju bankas nėra bendrovės skolininkas, priešingai – yra jos kreditorius; teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vienareikšmiškai nurodoma, kad pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-312/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-312/2008">3K-3-312/2008</a>). Taigi viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra skolininko, kurio vardu yra reiškiamas ieškinys, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas. Nagrinėjamu atveju šios pagrindinės reikalavimo teisės nėra; 2) šios teisės jis neįgyvendina ir atsisako ją įgyvendinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį už skolininką jo vardu pareiškia kreditorius, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau šios teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nordfarma“ kreditorius UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-146/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-146/2007">3K-3-146/2007</a>). Tokios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos. Akcininkų į projekto įgyvendinimą investuotos lėšos negali būti pripažintos bendrovės nuostoliais, kurių kasatorius bendrovės vardu galėtų reikalauti iš banko. Akcininkai nepateikė jokių įrodymų, kad jų suteiktos paskolos nebuvo grąžintos dėl banko kaltės. Kadangi būtent akcininkai reiškia netiesioginį ieškinį, tai jie, o ne bankas turėjo įrodyti visas šio ieškinio pareiškimui būtinas sąlygas; 3) dar vien netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga yra ta, kad ieškinio nepareiškimo teisės neįgyvendinimas pažeidžia kreditoriaus interesus. Minėta, kad bankas nėra bendrovės skolininkas, priešingai – yra jos kreditorius, todėl ir ši sąlyga neatitinka CK 6.68 straipsnio reikalavimų.

Teismai padarė tinkamą išvadą, kad, nesant visų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, ieškovo argumentai dėl CK 6.68 straipsnio taikymo yra nepagrįsti ir atmestini.

Dėl CK 1.82 straipsnio pažeidimo

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu kasacinio skundo argumentą dėl CK 1.82 straipsnio pažeidimo. Byloje nepateikta įrodymų, kad bankas veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams, kaip to reikalaujama CK 1.82 straipsnyje. Byloje nustatyta, kad patys akcininkai savo sutartimi ir veiksmais siekė vykdyti projektą ir dėl to investavo į jį nuosavas lėšas. Tai vertintina kaip bendrovės ir akcininkų įprastos veiklos rizikos prisiėmimas. Be to, bendrovės akcininkai yra verslininkai, todėl jie turėjo įvertinti, ar kredito sutartis ir jos sąlygos yra jiems ekonomiškai naudingos ir suderinamos su pelno siekimu. Ta aplinkybė, kad kredito sutartis tapo nenaudinga bendrovei dėl bendrovės padarytų kredito sutarties pažeidimų, nesudaro pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį. Tokios praktikos laikosi Ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėdamas, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sąžiningą ir teisėtą civilinę apyvartą – nebūtų pasiektas, nes būtų sudarytos kliūtys pačiai civilinei apyvartai, kaip tokiai. Jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas, atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes, būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Balmeto Medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-511/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-511/2011">3K-3-511/2011</a>). Nagrinėjamoje byloje akcininkų veiksmai sudarant ir patvirtinant ginčijamąjį sandorį rodo, kad bendrovė kredito sutartį pripažino, ją vykdė, pritarė jos sąlygoms. Dėl to nėra jokio pagrindo pripažinti kredito sutartį negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį.

Dėl CK 6.245–249 straipsnių pažeidimo

Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismai nepagrįstai atmetė byloje pareikštą reikalavimą priteisti iš banko nuostolių atlyginimą, taip pažeidžiant CK 6.245–6.249 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias tiek deliktinę, tiek sutartinę atsakomybę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai atsisakė tenkinti šiuos reikalavimus įvertinę faktines bylos aplinkybes, o faktinių aplinkybių vertinimas nėra kasacijos dalykas.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pareikšti reikalavimai taikyti civilinę atsakomybę yra prieštaringi. Akcininkai bendrovės vardu reikalaudami pripažinti kredito sutartį negaliojančia, prašo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl to, kad bankas netinkamai vykdė kredito sutartį, t. y. nutraukė finansavimą, tačiau neigia kredito sutarties galiojimo faktą. Pažymėtina, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima. Civiliniame kodekse aiškiai nurodoma, kada atsiranda sutartinė, o kada deliktinė civilinė atsakomybė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad padaromas sutarties pažeidimas, pasireiškiantis sutarties nevykdymu ar netinkamu jos vykdymu (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), o deliktinė atsakomybė – dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.292 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 6.299 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Šioje byloje kasatorius reikalauja atlyginti dėl tariamo sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, neigdamas kredito sutarties galiojimo faktą. Tačiau darytina išvada, kad sutartinė atsakomybė, nesant sutarties, negalima, o deliktinei atsakomybei atsirasti nėra teisinio pagrindo, neįrodžius visų būtinųjų tokios atsakomybės atsiradimo sąlygų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus kasacinį skundą, iš kasatoriaus atsakovui priteistinos išlaidos už advokato pagalbą (CPK 98 straipsnis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokatų pagalbą kasaciniame teisme patyrė 24 509,17 Lt išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, įvertinusi bylos sudėtingumą, apimtį ir pobūdį, prašomų priteisti išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme dydį mažina iki 1700 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Iš kasatoriaus valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės 2012 m. gruodžio 7 d. pažymą kasacinis teismas patyrė 51,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. V. atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Lietuvos skyrių (juridinio asmens kodas 112025592), 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) Lt už advokatų pagalbą kasaciniame teisme.

Priteisti iš ieškovo D. V. į valstybės biudžetą 51,40 Lt (penkiasdešimt vieną litą 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Vincas Verseckas

Pranas Žeimys