Dėl komisinių ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-555/2012

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02993-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 56; 114.11

(S)

2012 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Finsaltas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. E. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Finsaltas“ dėl komisinių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje yra kilęs dėl neišmokėtų komisinių priteisimo bei šalių sudarytų sutarčių nuostatų aiškinimo.

Ieškovė D. E. Ž. prašė priteisti iš atsakovo UADB „Finsaltas“ 3276 Lt neišmokėtų komisinių, 1067,98 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagal 2009 m. kovo 2 d. su UAB „Finsaltas“ (veikiančia kaip Seesam Life Insurance se Lietuvos filialo generalinė agentūra) sudarytos Pavedimo sutarties priedo Nr. 1 ir papildomo susitarimo prie pavedimo sutarties Priedo Nr. 1 „Dėl komisinio atlyginimo“ sąlygas Generalinė agentūra nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. privalėjo ieškovei mokėti ne mažesnį kaip 5300 Lt per mėnesį komisinį atlyginimą. Tokio dydžio komisinis atlyginimas iki 2009 m. rugsėjo 1 d. turėjo būti ieškovei mokamas nepriklausomai nuo jai suteiktų paslaugų apimties, draudėjų įvykdytų sutarties nutraukimo per pirmuosius 13 mėnesių ar kitų aplinkybių. Pavedimo sutartis nutraukta nuo 2009 m. spalio 5 d. Atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškove pagal Pavedimo sutartį ir jos priedus ir liko skolingas 3276 Lt.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. kovo 2 d. šalys sudarė Pavedimo sutartį dėl konsultavimo apie atsakovo teikiamas paslaugas sudarant gyvybės draudimo sutartis bei tarpininkavimo tokias sutartis sudarant; šalių sutarties XII skirsnis reglamentavo atsiskaitymo su konsultantu tvarką; sutarties XII skirsnio 27 punkte nustatyta, kad konsultanto atlyginimo dydis nustatomas pagal konsultanto atlyginimo skaičiavimo metodiką; sutarties 30 punkte nustatyta sumokėto komisinio atlyginimo grąžinimo tvarka, jeigu draudėjai nutraukė draudimo sutartį per pirmuosius 13 draudimo sutarties galiojimo mėnesių. Be pagrindinės sutarties, šalys pasirašė pavedimo sutarties priedą, kuris aprašo komisinio atlyginimo skaičiavimo metodiką bei papildomą susitarimą prie pavedimo sutarties priedo dėl komisinio atlyginimo, kuris nustatė pavedimo sutartimi bei pavedimo sutarties priedo komisinio atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių išlygą: papildomu susitarimu šalys susitarė, kad, pradedant vykdyti veiklą pagal pavedimo sutartį, konsultantui nuo 2009 m. kovo 1 d. apskaičiuojamas komisinis atlyginimas ne mažesnis kaip 5300 Lt per mėnesį; ši taisyklė galioja šešis mėn., t. y. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.; papildomo susitarimo 3 punkte nustatyta, kad, pasibaigus šiam terminui, apskaičiuojant atlyginimą vadovaujamasi komisinio atlyginimo skaičiavimo metodika pagal Pavedimo sutarties priedą. Susitarimo 4 punkte yra nurodyta, kad tik pasibaigus susitarimo 2 punkte nurodytam terminui, komisinis atlyginimas bus skaičiuojamas vadovaujantis komisinio atlyginimo skaičiavimo metodika.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovei 3276 Lt skolos, 1067,98 Lt delspinigių, 131 Lt žyminio mokesčio, 2200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, procesines palūkanas. Teismas nustatė, kad šalys, prieš sudarydamos Pavedimo sutartį, vedė derybas, ir atsakovas sutiko su ieškovės sąlygomis, jog jai bus mokamas ne mažesnis kaip 5300 Lt komisinis atlyginimas nepriklausomai nuo jos kas mėnesį suteiktų paslaugų apimties, ir tai šalys sutarė abipusiu sutarimu – Papildomo susitarimo prie Pavedimo sutarties priedo „Dėl komisinio atlyginimo“ 1 punkte, o šio susitarimo 2 punkte aptarė, kad ši taisyklė galioja šešis mėnesius, t. y. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Šių sąlygų atsakovas laikėsi iki 2009 m. liepos mėn. Teismas pažymėjo, kad šalys, sudarydamos Pavedimo sutarties priedą bei Papildomo susitarimo prie pavedimo sutarties priedo „Dėl komisinio atlyginimo“, neaptarė Pavedimo sutarties 30 punkto nuostatų, kurių pagrindu, draudėjui nutraukus draudimo sutartį per pirmuosius 13 draudimo sutarties galiojimo mėnesių, ieškovė privalo grąžinti atsakovui jai sumokėtą komisinį atlyginimą. Teismas nustatė, kad įrodymų, jog šalys būtų aptarusios ar sutarusios dėl Pavedimo sutarties 30 punkto nuostatų, teismui nepateikta, to nematyti ir Pavedimo sutarties priede bei Papildomo susitarimo prie pavedimo sutarties priede „Dėl komisinio atlyginimo“, todėl šiuo atveju taikytinos CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Teismas konstatavo, kad atsakovas pripažįsta, jog komisinio atlyginimo dydis, remiantis Pavedimo sutarties 27 punktu, nustatomas pagal specialią metodiką, kuri pateikiama sutarties priede, tačiau atskiru Papildomu susitarimu prie sutarties „Dėl komisinio atlyginimo“, ieškovė ir atsakovas sutarė, jog pradedant vykdyti veiklą pagal Pavedimo sutartį, pirmuosius šešis mėnesius (nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) konsultantui (ieškovei) apskaičiuojamas komisinis dydis yra ne mažesnis kaip 5300 Lt, o komisinio atlyginimo apskaičiavimo metodika taikoma tik tuo atveju, kai komisinis dydis viršija nurodytą sumą. Teismas padarė išvadą, kad Pavedimo sutarties ir jos priedų pagrindu ieškovei nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. turėjo būti atsakovo mokamas sutartas per mėnesį 5300 Lt komisinis atlyginimas nepriklausomai nuo ieškovės suteiktų paslaugų apimties, draudėjų sumų, ieškovės gautų už draudėjus, vėliau nutraukusius draudimo sutartis, ar kitų aplinkybių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą 2012 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių: aiškinosi šalių tikrąją valią, sutarties tikslą, atsižvelgė į šalių elgesį tiek iki sutarties sudarymo, tiek po jo; apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai aiškino, jog pagal šalių Papildomo susitarimo sąlygas 5300 Lt per mėnesį komisinis atlyginimas buvo mokamas jai ne avansu, o už praėjusį vieno mėnesio terminą; ieškovės aiškinimu, pavedimo sutarties 30 punkto nuostatos dėl dalies komisinio atlyginimo grąžinimo draudimo sutarčių nutraukimo atveju turėjo būtų taikomos, kai komisinis atlyginimas būtų apskaičiuojamas pagal sutartyje ir jos priede nustatytą metodiką ir išmokamas avansu. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad sutarties sąlygas ieškovei pasiūlė atsakovas, tačiau išlygą, nustatytą Papildomame susitarime prie sutarties priedo, pasiūlė pati ieškovė; jos tikslas buvo apsaugoti savo interesus ir nustatyti tokias pavedimo sutarties sąlygas, pagal kurias atsakovas mokėtų minimalų komisinį atlyginimą nepriklausomai nuo jos darbo rezultatų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino sutarties 30 punkto taikymo sąlygas jas pasiūliusios sutarties šalis (atsakovo) nenaudai ir pagrįstai konstatavo, kad Papildomo susitarimo 1 punkte nustatytas fiksuotas atlyginimas ieškovei turėjo būti mokamas nepriklausomai nuo jos suteiktų paslaugų ir pasiektų rezultatų apimties, draudėjų įvykdytų sutarties nutraukimo per pirmuosius trylika mėnesių ar kitų aplinkybių, tai reiškia, kad apeliantas be pagrindo 2009 m. rugpjūčio 18 d. pavedimu iš 5300 Lt komisinio atlyginimo sumos išskaičiavo 2016 Lt (už draudimo sutartį nutraukusią draudėją L. A.), o 2009 m. rugsėjo 30 d. pavedimu – 1260 Lt (už draudimo sutartį nutraukusią draudėją A. Č.).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Žemesniųjų instancijų teismai tikruosius ginčo šalių ketinimus nustatė iš esmės vadovaudamiesi ieškovės paaiškinimais, kad ji sutiko sudaryti sutartį su atsakovu tik tuo atveju, jei pirmuosius šešis mėnesius jai bus mokamas ne mažesnis kaip 5300 Lt komisinis atlyginimas. Padarydami tokią išvadą žemesniųjų instancijų teismai pažeidė CPK 12, 17, 178 ir 185 straipsnius, nes apie tikruosius sutarties šalių ketinimus sprendė suteikdami pranašumą ieškovės paaiškinimams ir neatsižvelgdami į atsakovo paaiškinimus.

2. Priedu ir Susitarimu buvo siekiama pakeisti Sutartyje nustatytą komisinio atlyginimo skaičiavimo tvarką (Sutarties 27 punktas) pirmaisiais šešiais Sutarties galiojimo mėnesiais. Tačiau nei Priede, nei Susitarime nėra mažiausios užuominos apie tai, kad nebus taikomas Sutarties 30 punktas, t. y. komisinio atlyginimo grąžinimo tvarka draudėjams prieš terminą nutraukus draudimo sutartis, ar kokių nors nuostatų, kurios leistų teigti, kad Sutartyje nustatyta tvarka yra keičiama. Dėl nurodytos priežasties darytina išvada, kad, vadovaujantis Sutarties 47 punktu, Sutarties 30 punktas liko galioti ir ginčo šalims sudarius Priedą bei Susitarimą. Sutarties 30 punkto nuostata dėl komisinio atlyginimo grąžinimo draudėjams anksčiau termino nutraukus draudimo sutartis yra įprasta visų atsakovo su konsultantais sudaromų pavedimo sutarčių sąlyga. Tai paaiškinama tuo, kad atsakovas yra pelno siekiantis subjektas, todėl jo pagrindinis tikslas – pelno siekimas. Tuo atveju, jeigu draudimo sutartis draudėjo nutraukiama prieš terminą, rezultatas, t. y. ne mažiau kaip trylika mėnesių galiojančios draudimo sutarties sudarymas, nėra pasiekiamas, todėl nėra ir pagrindo mokėti konsultantui komisinį atlyginimą, o jį sumokėjus, turi būti grąžinamas jį išmokėjusiam atsakovui.

3. Žemesniųjų instancijų teismai nustatė, kad nagrinėjamu atveju Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ieškovės naudai vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Teismai nustatė, kad Sutarties sąlygas pasiūlė atsakovas, o išlyga, įtvirtinta Susitarime prie Priedo Nr. 1, buvo nustatyta ieškovės iniciatyva. Kaip patvirtina pačios ieškovės teismui pateikti paaiškinimai, ji pasiūlė į Susitarimą įtraukti išlygą dėl komisinio atlyginimo skaičiavimo pirmaisiais šešiais Sutarties galiojimo mėnesiais. Be to, ieškovės teiginys, kad ji pasiūlė tokią sąlygą (t. y. 5300 Lt fiksuotą komisinį atlyginimą pirmaisiais šešiais Sutarties galiojimo mėnesiais) įvertinusi atlyginimo dydį, kurį gaudavo bendrovėje, kurioje prieš sudarant Sutartį su atsakovu teikė tarpininkavimo paslaugas, leidžia teigti, kad ieškovė veikė tokio pobūdžio paslaugų rinkoje ir turėjo patirties sudarant tokias sutartis. Šios aplinkybės ieškovė ir neneigė. Atsižvelgiant į tai, galima pripažinti, kad Sutarties sąlygos šalių buvo individualiai aptartos, ieškovė derėjosi dėl Sutarties sąlygų, pati jas siūlė, tai įrodo, kad ieškovė ne tik turėjo galimybę paveikti Sutarties sąlygas, bet ir ja pasinaudojo.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir šiam teismui priėmus sprendimą, nustatyta, kad Sutarties 30 punkto nuostatos dėl dalies komisinio atlyginimo grąžinimo draudimo sutarčių nutraukimo atveju neva ieškovės atveju nebuvo taikytos, nes jos turėtų būti taikomos tik tada, kai komisinis atlyginimas būtų apskaičiuojamas pagal Sutartyje ir Priede Nr. 1 nustatytą metodiką ir išmokamas avansu. Ieškovės nuomone, komisinis atlyginimas jai nebuvo mokamas avansu, todėl Sutarties 30 punkto nuostatos jai neva netaikomos. Žemesniųjų instancijų teismai padarė neteisingą išvadą dėl šio Sutarties punkto ieškovei netaikymo, taip pažeisdami CK 6.193 straipsnio 2 dalį, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Nei Sutartyje, nei Priede, nei Susitarime nenurodoma, kad Sutarties 30 punkte nustatyta komisinio atlyginimo grąžinimo tvarka yra taikoma tik avansu išmokėtam komisiniam atlyginimui. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Sutarties 30 punkto nuostatos dėl dalies komisinio atlyginimo grąžinimo draudimo sutarčių nutraukimo atveju turėjo būti taikomos, kai komisinis atlyginimas būtų apskaičiuojamas pagal Sutartyje ir Priede Nr. 1 nustatytą metodiką ir išmokamas avansu.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo kasacinį skundą, kuriame iš esmės palaikomi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai, papildomai nurodant, kad šalys sutarė dėl 5300 Lt fiksuoto komisinio atlyginimo pirmaisiais šešiais Sutarties galiojimo mėnesiais, todėl, kad atsakovas siekė „pervilioti“ ieškovę iš konkurentų ir todėl nustatė šią patrauklią sutarties sąlygą.

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo ginčo santykiams reglamentuoti. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

Dėl pavedimo sutarties ir jos priedų turinio aiškinimo; įrodymų vertinimo

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovės ir kasatoriaus buvo sudaryta Pavedimo sutartis Nr. 49 (toliau – Sutartis), sutarties priedas Nr. 1, papildomas susitarimas prie sutarties „ Dėl komisinio atlyginimo“ (toliau – Susitarimas). Sutarties 30 punkte šalys nustatė komisinio atlyginimo grąžinimo tvarką tais atvejais, kai draudėjai nutraukia sutartis. Vadovaujantis šia sutarties nuostata, jei draudėjai nutraukia draudimo sutartį per pirmuosius trylika draudimo sutarties galiojimo mėnesių arba nesumoka gyvybės draudimo liudijime (polise) numatytos draudimo įmokos sumos per pirmuosius trylika draudimo mėnesių, tai konsultantas privalo grąžinti atsakovui jam sumokėtą komisinį atlyginimą, kuris buvo išmokėtas pagal sąskaitą faktūrą už sutartį nutraukusį ar nesumokėjusį draudimo įmokų draudėją.

Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovei šalių sutartu laikotarpiu turėjo būti mokamas sutartas fiksuotas komisinis atlyginimas nepriklausomai nuo suteiktų paslaugų apimties, draudėjų draudimo sutarčių nutraukimų per pirmuosius trylika mėnesių ar kitų aplinkybių. Kasaciniame skunde teigiama, kad nepriklausomai nuo to, ar atlyginimas apskaičiuojamas pagal specialą metodiką (kaip nurodyta priede Nr.1), ar yra fiksuotas (kaip nurodyta Susitarime), jo skaičiavimui yra taikomas Sutarties 30 punktas. Kasatoriaus teigimu bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad Sutarties 30 punktas Susitarime nurodytu laikotarpiu apskaičiuojant komisinį atlyginimą neturėjo būti taikomas, yra nepagrįsta ir neatitinka CK 6.193 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl sutarčių aiškinimo.

Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamą teisės normą, yra nurodęs, kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžingumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį reikia vadovautis ir bendraisiais teisės principais, įtvirtintais CK 1.5 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2005">3K-3-406/2005</a>; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2008">3K-3-406/2008</a>; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VIA UNICA v. „Interselas“, bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ERVIN“ v. AGERATEC AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB,,City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; kt.). Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad atskiros sutarties nuostatos turi būti aiškinamos ne abstrakčiai, išimant jas iš bendro sutarties konteksto, o kartu su kitomis sutarties ir (ar) jos priedų nuostatomis. Pagal bendrąją taisyklę sutarties priedai ir pakeitimai yra neatskiriama sutarties dalis, ir kaip pagrįstai nurodoma kasaciniame skunde, tą patvirtina ginčo šalių sudaryta Sutartis (46, 47 punktai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties 47 punktas, be kita ko, nustatyta bendrosios taisyklės išlygą: „kurių nors sutarties nuostatų pakeitimas, papildymas ar panaikinimas neturi įtakos kitų sutarties nuostatų galiojimui, jei tik atskiru šalių susitarimu nebus numatyta kitaip.“ Paslaugų sutartis buvo pildyta du kartus: sudarius priedą Nr. 1 prie Sutarties ir Susitarimą prie priedo Nr. 1. Susitarime šalių aptartas komisinio atlyginimo skaičiavimas pirmaisiais šešiais sutarties galiojimo mėnesiais: konsultantui apskaičiuojamas komisinis atlyginimas yra ne mažesnis kaip 5300 Lt per mėnesį (Susitarimo 1 punktas); ši taisyklė galioja šešis mėnesius (Susitarimo 2 punktas); jei per 2 punkte nurodytą laikotarpį mėnesinis atlyginimas apskaičiuotas pagal komisinio atlyginimo skaičiavimo metodiką viršija 5300 Lt, tai už šį mėnesį išmokamas komisinis atlyginimas, apskaičiuotas pagal komisinio atlyginimo skaičiavimo metodiką (Susitarimo 3 punktas); pasibaigus 2 punkte nurodytam terminui, apskaičiojant konsultanto komisinį atlyginimą, vadovaujamasi komisinio atlyginimo skaičiavimo metodika pagal priedą Nr.1 prie pavedimo sutarties Nr. 49 (Susitarimo 4 punktas). Bylą nagrinėję teismai, aiškindami nurodytas Susitarimo nuostatas, jas aiškino kartu su Sutarties ir jos priedo nuostatomis, atsižvelgė į šalių derybas dėl Sutarties sudarymo, šalių tarpusavio praktiką, šalių elgesį po Sutarties sudarymo ir pan. Teismai nustatė, kad šalių susitarimu sutartas atlyginimas sutartu laikotarpiu neviršijo 5300 Lt per mėnesį, todėl aptartos Susitarimo 3 punkto nuostatos ieškovei nebuvo taikytos. Teismai taip pat konstatavo, kad atsakovas pripažino, jog komisinio atlyginimo dydis, remiantis sutarties 27 punktu, nustatomas pagal specialią metodiką (komisinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką), o Susitarimu nustatė, jog komisinio atlyginimo apskaičiavimo metodika aptartu laikotarpiu taikoma tik tuo atveju, kai komisinis atlyginimas viršija sutartą 5300 Lt. per mėnesį. Teismai pažymėjo, kad Susitarimu sutartos komisinio atlyginimo mokėjimo tvarkos sutartu pereinamuoju laikotarpiu atsakovas laikėsi (išskyrus paskutinius du mėnesius); atlyginimas buvo mokamas fiksuota sutarta pinigų suma, o ne avansu. Be to, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į kasacinį skundą, susitarimo 4 punkte yra nurodyta, kad, tik pasibaigus Susitarimo 2 punkte nurodytam terminui, komisinis atlyginimas bus skaičiuojamas vadovaujantis komisinio atlyginimo skaičiavimo metodika. Bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad, sistemiškai aiškinant Susitarimo 1 ir 3 punktus, tuo atveju, kai atlyginimas atitinkamą mėnesį neviršija sutartos sumos, tai iki susitarimo 2 punkte nurodyto termino pabaigos nėra vadovaujamasi komisinio atlyginimo skaičiavimo metodika pagal Sutarties priedą Nr. 1. Teisėjų kolegijos požiūriu, bylą nagrinėję teismai priėjo prie pagrįstos išvados, kad Susitarimu šalys susitarė dėl komisinio atlyginimo skaičiavimo tvarkos pirmaisiais šešiais sutarties mėnesiais, pakeisdamos Sutartimi ir priedu Nr.1 nustatytą tvarką (išskyrus susitarimo 3 punkte nustatytą atvejį), dėl Sutarties 30 punkto taikymo šalys nesusitarė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog nors konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių teisių bei pareigų nustatymas yra fakto klausimas, kurio pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nenagrinėja, tačiau šis teismas, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Miaras“ v. IĮ „Aldaujana“ 3K-7-409/2010; kt.). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, neturi pagrindo teigti, kad bylą nagrinėję teismai, aiškindami Sutarties, priedo Nr.1 bei susitarimo turinį ir juo nustatytas šalių teises ir pareigas dėl komisinio atlyginimo apskaičiavimo, nesilaikė įstatyme įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad teismai pažeidė CK 6.193 straipsnio 2 dalies nuostatas, nelaikytini pagrįstais.

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai be teisinio pagrindo taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nepagrįstai sutarties sąlygas aiškino ieškovės naudai. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad Pavedimo sutarties sąlygas ieškovei pasiūlė kasatorius, tačiau išlygą, nustatytą susitarime, pasiūlė ieškovė; jos tikslas buvo apsaugoti savo interesus ir nustatyti tokias pavedimo sutarties sąlygas, pagal kurias pereinamuoju šešių mėnesių laikotarpiu atsakovas mokėtų komisinį atlyginimą (ieškovės gautą kitoje gyvybės draudimo įmonėje), nepriklausomai nuo darbo rezultatų. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad pavedimo sutartį, nustatančią išlygą dėl garantuoto tam tikro dydžio atlyginimo mokėjimo sutartu pereinamuoju laikotarpiu, kasatorius sudarė siekdamas gauti didesnių pajamų (pelno) ateityje. Kasatorius neneigia, kad ieškovė yra kompetentinga savo srities specialistė. Dėl to kasacinio skundo motyvai, kad bylą nagrinėjusių teismų aptartas sutarčių aiškinimas paneigtų kasatoriaus, kaip pelno siekiančio subjekto prigimtį, nelaikytinas pagrįstu. Byloje nustatyta, kad, be šios išlygos, kitas Sutarties ir jos priedų sąlygas rengė pats kasatorius, kuris yra specifinio verslo srities profesionalas, turintis atitinkamus finansinius, teisinius pajėgumus ir kuriam keliami didesni rūpestingumo, atidumo, kruopštumo reikalavimai rengiant sutartis. Atsižvelgiant į tai, pagrįstu laikytinas atsiliepimo į kasacinį skundą argumentas, kad kasatorius turėjo galimybių šalių teises ir pareigas Sutartyje ir jos prieduose nustatyti taip, kad jų turinys nebūtų pagrindas kilti bereikalingoms abejonėms. Remdamiesi tuo, kas aptarta bylą nagrinėję teismai nagrinėjamoje teisinėje situacijoje pagrįstai Sutarties ir jos priedų nuostatas aiškino ieškovės naudai. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad teismai pažeidė CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat laikytini nepagrįstais.

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai tikruosius šalių ketinimus nustatė iš esmės remdamiesi ieškovės paaiškinimais, neatsižvelgdami į kasatoriaus paaiškinimus, taip pažeisdami CPK 12, 17, 178 ir 185 straipsniuose įtvirtintų nuostatų reikalavimus. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir kasatoriaus nurodytame CPK 178 straipsnyje, apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. CPK 17 straipsnyje nustatyta, kad šalių teisės ir pareigos yra lygios, o CPK 185 straipsnio 2 dalyje – kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių paiškinimus dėl sutarties sudarymo aplinkybių, jos vykdymo, sutarties ir jos priedų turinį bei kitas šalių ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes; apeliacinės instancijos teismas rašytinio proceso tvarka išanalizavo šalių teismui pateiktus procesinius dokumentus, t. y. apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą, neišeidami iš jų ribų, įvertino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegija, peržiūrėdama skundžiamus teismų procesinius dokumentus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), vertina, ar buvo tinkamai taikytos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, ir konstatuoja, kad teismai įvertino byloje esančią medžiagą pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, akcentuodami ieškovės nuoseklius paaiškinimus, atitinkančius Sutarties ir jos priedų aiškinimą pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas pagrindines sutarčių aiškinimo taisykles ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes dėl šalių sutarto komisinio atlyginimo mokėjimo tvarkos pereinamuoju šešių mėnesių laikotarpiu ir Sutarties 30 punkto taikymo šiuo laikotarpiu.

Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį šioje byloje nėra, ir kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Kasaciniame procese valstybė patyrė 28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus.

Už patirtas atstovavimo kasaciniame teisme išlaidas ieškovė prašo atlyginti 800 Lt ir pateikia šios sumos sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į bylos pobūdį bei vadovaujantis Rekomendacijų 2 ir 8 punktais, už advokato pagalbą byloje ieškovei priteistina visa už patirtas atstovavimo kasaciniame teisme išlaidas patirta suma, t. y. 800 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti D. E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Finsaltas“ (j. a. k. 123948271) 800 (aštuonis šimtus) Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Finsaltas“ (j. a. k. 123948271) 28 (dvidešimt aštuonis) Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas

Vincas Verseckas