Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-207-810/2026

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00924-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.1; 3.4.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 6 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai N. M., jos atstovei advokatei A. I.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims J. G., R. J. ir suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. G., R. J., valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja N. M. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina V. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad jos motina V. J., mirė (duomenys neskelbtini). Ji visą savo turtą 2011 m. balandžio 7 d. notaro R. M. patvirtintu testamentu paliko jai – savo dukrai N. M. Po motinos mirties, pareiškėja nepraleisdama įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino, dėl paveldėjimo kreipėsi į notaro R. M. kontorą. Notaro 2025 m. gegužės 20 d. išduotu liudijimu pripažinta, kad ji yra V. J. įpėdine. Po V. J. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1,8438 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1,000 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3800 ha ploto, su statiniais – gyvenamuoju namu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Varėnos r. sav. 1-ojo notaro biuro notaras R. M. pranešė, kad negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi pagal turimus duomenis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas V. J. vardu, yra įgytas santuokoje su sutuoktiniu J. J., mirusiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai V. J. ir J. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Minėtas gyvenamasis namas pradėtas statyti 1957 m., baigtas – 1960 m. Mirus sutuoktiniui J. J. paveldėjimo byla nebuvo vedama, tačiau likusį santuokoje įgytą turtą faktiniu valdymu priėmė jos motina – J. J. sutuoktinė – V. J.. Ji perėmė savo žinion likusį ūkį, galvijus ir su šiuo ūkiu tvarkėsi kaip savininkė. Šiuos veiksmus atliko šešių mėnesių laikotarpyje po vyro mirties. V. J. tvarkė likusius statinius: gyvenamojo namo stogą perdengė šiferiu, prieš tai buvo dengtas lentelėmis, perdažė namo išorę. Šie faktai patvirtina tai, kad V. J. po vyro mirties su likusiu turtu elgėsi kaip vienintelė savininkė. Ir vėliau ji visu ūkiu rūpinosi kaip savininkė, 1988 metais jos užsakymu buvo atlikta pastatų, inventorizacija. Testamento jos sutuoktinis J. J. nebuvo palikęs, ginčo, kad V. J. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiniu valdymu nėra (el. b. l. 1-3).

Teismo posėdžio metu pareiškėja N. M. ir jos atstovė pareiškimą palaikė ir jame nurodytų aplinkybių prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad ji kaip testamentinė įpėdinė priėmė palikimą po motinos V. J. mirties, tačiau notarų biure jai paaiškino, kad ji negali pilnai įgyvendinti savo teisių į atsiradusį palikimą, nes motina dalį turto – gyvenamąjį namą yra gijusi santuokoje su jos tėvu J. J.. Šiame name jos tėvai gyveno iki mirties. V. J. ir J. J. turėjo du vaikus, ją ir brolį A. J. Brolis nuskendo prieš penkiolika metų, jo vaikai J. G. ir R. J. yra suinteresuoti asmenys šioje byloje.

Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, elektroniniu paštu informavo teismą, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 61, 62, 74-75, 81, 111).

Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, elektroniniu paštu informavo teismą, kad pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 63, 64, 72-73, 80, 112).

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. J. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paveldimo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad V. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas (el. b. l. 83, DOK-34345).

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja N. M., yra J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), dukra (el. b. l. 8, 104, 105, 106, 107). J. J. ir V. J. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 18). Santuokos metu J. J. ir V. J. įgijo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre yra registruotas pareiškėjos motinos – V. J. vardu (el. b. l. 53-54). J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17). Pareiškėjos motina V. J. buvo palikėją pergyvenusi sutuoktinė, turėjusi teisę paveldėti po sutuoktinio mirties likusį turtą pagal įstatymą. Po sutuoktinio J. J. mirties V. J. nei kiti įpėdinai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylą neužvesta (el. b. l. 116). V. J. (duomenys neskelbtini), mirė (el. b. l. 16). V. J. 2011 m. balandžio 7 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo dukrai – pareiškėjai N. M. (el. b. l. 15). Po V. J. mirties paveldėjimui liko žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kaip testamentinė įpėdinė kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad pareiškėja negali visa apimtimi įgyvendinti savo teisių į paveldimą turtą, nes dalis V. J. vardu registruoto turto – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos su J. J. metu (el. b. l. 4).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. P. mirė (duomenys neskelbtini)., taigi, palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ni8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-86/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-86/2007">3K-3-86/2007</a>). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina V. J. buvo pirmos eilės J. J. įpėdinį pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos N. M., jos atstovės paaiškinimai, liudytojos J. Š. parodymai patvirtina, kad V. J. po savo sutuoktinio J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po sutuoktinio J. J. mirties V. J. iki pat savo mirties toliau gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), ji remontavo ir prižiūrėjo. V. J. 2022 metais atlikus gyvenamojo namo kadastrinius matavimas, jis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre yra registruotas V. J. vardu (el. b. l. 53-54). Pareiškėjos teigimu V. J. mirus sutuoktiniui iš karto priėmė ir kitus po sutuoktinio mirties likusius ir jam priklausiusius daiktus, rūpinosi likusiu sutuoktinių ūkiu ir gyvuliais bei visu kitu po sutuoktinio mirties likusiu paveldimu turtu, tai teismo posėdžio metu patvirtino apklausta liudytoja J. Š.. Šios aplinkybės bylos nagrinėjamo metu ginčijamos nebuvo. Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad V. J. po sutuoktinio J. J. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po J. J. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys J. G. ir R. J. bei valstybės įmonė Turto bankas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad V. J. po savo sutuoktinio J. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą po V. J. mirties, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėja teikdamas pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, pareiškimą turėjo apmokėti 57,00 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 442 straipsnio 1 punktas). Iš pareiškimo turinio ir 2025 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymo Nr. 676 matyti, kad pareiškėja pareiškimą apmokėjo 114,00 Eur žyminiu mokesčiu. Tokiu būdu pareiškėja sumokėjo didesnį žyminį mokestį, nei nustato įstatymas, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis – 57,00 Eur, grąžintina pareiškėjai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos N. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Grąžinti pareiškėjai N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 57,00 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą advokatės A. I. 2025 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 676 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė