Administracinė byla Nr. II-6-805/2026
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00127-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
12.30; 21.1.5; 21.1.7; 21.1.8; 21.2.1; 21.7.4;
21.8.1; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 6 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,
sekretoriaujant Gabrielei Zataveckaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., jo atstovui advokato padėjėjui Arturui Zablackui,
skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Živilei Dringelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1885-2025 panaikinimo ir administracinio nusižengimo A. G. atžvilgiu nutraukimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas A. G. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1885-2025, ROIK: 25277485535 (toliau – ir nutarimas) panaikinimo ir administracinio nusižengimo A. G. atžvilgiu nutraukimo, kuriuo A. G. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 9 dalyje, jam paskirta nuobauda – 200 Eur bauda bei skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės, t. y. teisės medžioti, atėmimas 11 mėnesių, dėl to, kad 2024 m. gruodžio 14 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 val. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant varominėje medžioklėje, A. G., būdamas įrašytas į medžioklės lapą kaip medžiojantis asmuo, dalyvavo medžioklėje apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 0,47 promilės girtumas.
Skunde A. G. nurodė, kad jis su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu nesutinka. 2025 m. liepos 21 d. A. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-2592-2025, kuriame nustatytos aplinkybės, kad 2024 m. gruodžio 14 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 val. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), dalyvaujant varominėje medžioklėje, A. G., būdamas įrašytas į medžioklės lapą, kaip medžiojantis asmuo, dalyvavo medžioklėje apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 0,47 promilės girtumas. Nors administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, kad A. G. kaltinamas tuo, jog dalyvavo varominėje medžioklėje apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau protokole nėra nurodyti (užfiksuoti) įrodymai, kuriais remiantis Institucija padarė tokią išvadą. A. G. realus vaidmuo 2024 m. gruodžio 14 d. varominėje medžioklėje buvo varovo, o ne medžiotojo, minėtą dieną jis medžioklėje nedalyvavo kaip medžiotojas, nes neturėjo šaunamojo ginklo, nevykdė jokių medžiotojui būdingų veiksmų (nešovė, nedalyvavo medžioklės procese kaip šaulys), jo faktinė funkcija buvo tik padėti kaip varovui, t. y. varyti žvėris link medžiotojų linijos. Tokias aplinkybes patvirtino visi minėtoje medžioklėje dalyvavę asmenys. Taigi, faktiškai A. G. nebuvo medžiotojas aktualiu momentu, nors formaliai (galimai per klaidą) buvo įrašytas į medžioklės lapą. Pažymėjo, kad medžioklės lapo įrašai yra administracinio pobūdžio dokumentacija, kurią tvarko medžioklės vadovas, tai nėra absoliutus įrodymas, jog įrašytas asmuo faktiškai dalyvavo kaip medžiotojas. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 171 dalies reikalavimai taikomi tik medžiotojui, bet ne varovui. Varovas gali būti ir asmuo, neturintis medžiotojo bilieto. Šiuo atveju neblaivumo draudimas jam netaikomas. Net esant ir neblaiviam asmeniui medžioklėje, bet atliekančiam varovo funkcijas, nusižengimo sudėtis pagal ANK 290 straipsnio 9 dalį nesusiformuoja. Institucija rėmėsi vien tik faktu, kad A. G. buvo įrašytas į medžioklės lapą, nors tai neįrodo, jog realiai dalyvavo medžioklėje kaip medžiotojas. Institucijos paskirta bausmė A. G. yra nepagrįsta ir neproporcinga. A. G. medžioklėje nebuvo ginkluotas ir negalėjo kelti jokio realaus pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Jo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų padarinių: nei medžioklės procesui, nei kitiems asmenims, nei aplinkai.
Pareiškėjas A. G. teismo posėdyje skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1885-2025 palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 14 d. medžioklės vadovas A. K. paprašė jo supildyti medžioklės lapą, kadangi nebuvo pasiėmęs akinių. Pareiškėjas asmeniškai supildė tą lapą. Medžiotojų lapas galėjo būti surašytas apie 9.00 valandą, kadangi medžioklė prasidėjo 9.00 val. ryto, o dėl nelaimingo atsitikimo baigėsi apie 12.00 val. Medžioklėje dalyvavo 20 medžiotojų. Tame lape buvo ir save užsirašęs medžiotoju, tačiau, pajutęs skausmą krūtinės srityje ir blogai pasijutęs, nes tuo metu buvo kažkuo apsirgęs, gal apsinuodijęs, nusprendė būti varovu ir paliko ginklą automobilyje. Nelaimingas atsitikimas įvyko trečiame varyme, po ko buvo nutraukta medžioklė. Atsakydamas į teisėjos klausimą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs kitaip, paaiškino, jog dieną prieš medžioklę vyko kalėdinis vakarėlis, tačiau jis buvo išgėręs tik vieną skardinę alaus, jautėsi gerai, o prastai pasijuto tik vėliau, todėl nusprendė būti varovu, varovui reikia daugiau fizinės jėgos. A. K. žadėjo jį išbraukti iš medžioklės lapo ir sakė, kad taip padarys, tačiau dėl kažkokių priežasčių – pamiršo ar dėl kitų aplinkybių jo neišbraukė. Mano, kad A. K., kaip medžioklės vadovas, turėjo jį išbraukti iš medžioklės lapo. Atlikdamas varovo pareigas, jis patyrė nelaimingą atsitikimą. Mano, kad medžioklės metu jo neblaivumas nebuvo užfiksuotas, tik po nelaimingo atsitikimo, t. y. jį pašovus, ligoninėje buvo nustatytas 0,47 promilės girtumas. Būdamas medžioklėje alkoholio nevartojo. Varovui nėra reikalavimo būti blaiviam. Atvykus greitajai pagalbai, galbūt dėl įvairių medicininių priemonių, dezinfekcijos ar panašiai galėjo susidaryti toks girtumas. Įvykus įvykiui, pirmiausia atvyko policija, po ko – greitoji pagalba, beveik tuo pačiu metu, kuri jį išvežė į Alytaus ligoninę. Dėl didelio skausmo visko galėjo ir neprisiminti, sakė medikams daryti viską, kad neskaudėtų. Jam leido vaistus nuo skausmo, galimai ir per burną davė išgerti vaistų, kokių konkrečiai nežino, kas galėjo įtakoti girtumą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. atstovas advokato padėjėjas Arturas Zablackas teismo posėdyje skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priimto 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1885-2025 palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokolas, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, yra ydingas ir neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. A. G. faktiškai nebuvo medžiotojas, neblaivumo faktas medžioklės metu, kuri tęsėsi nuo 9.00 val. iki 12.00 val., nebuvo tinkamai ištirtas, todėl jam negali būti taikoma ANK 290 straipsnio 9 dalis. Paskirta bausmė, net jei laikytume, kad buvo padarytas formalus pažeidimas, yra neproporcinga ir nepagrįsta. Administracinio nusižengimo protokole nėra nurodytas nė vienas įrodymas, kuriuo remiantis konstatuota, kad A. G. dalyvavo medžioklėje kaip medžiotojas ir, kad medžioklės metu dar buvo ir neblaivus. Institucija neteisingai nustatė A. G. vaidmenį 2024 m. gruodžio 12 d. medžioklėje. Kad A. G. buvo ne medžiotojas, o varovas, patvirtino visi medžioklėje dalyvavę asmenys – liudytojai. A. G. neturėjo ginklo, nevykdė jokios medžiotojų funkcijos, nešovė ir nedalyvavo medžioklėje kaip šaulys. Jo funkcija buvo vienintelė – varovo. Pažymėjo, kad Medžioklės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 17¹ dalies reikalavimai taikomi tik medžiotojui, o ne varovui. Varovui neblaivumo draudimas netaikomas. Pažymėjo, kad už medžioklės lape esančius įrašus yra atsakingas medžioklės vadovas, kuris A. G. iš medžiotojų sąrašo nepašalino, nors buvo pasakęs, kad tokį įrašą padarys. Įrašas neįrodo, kad asmuo realiai dalyvavo kaip medžiotojas. Šioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. G. buvo medžiotojas, bet yra daugybė įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo varovas. Faktinė aplinkybė dėl A. G. neblaivumo apskritai nebuvo tinkamai ištirta. Medžioklė vyko nuo 9.00 val. iki 12.00 val., o A. G. neblaivumas buvo tikrinamas tik 13.30 val. Alytaus ligoninėje, kai jis jau buvo medikų priežiūroje dėl patirtų sužalojimų. Institucija visiškai netyrė esminės aplinkybės – ar medicininiai preparatai, kuriuos A. G. gavo ligoninėje prieš alkotestero patikrinimą, galėjo iškreipti matavimo rezultatus. Daugelis medicininių preparatų yra gaminami spiritiniu (etilo alkoholio) pagrindu, todėl gali lemti klaidingą alkotesterio parodymą. Šioje byloje kraujo tyrimas atliktas nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad įvykio metu A. G. nebuvo ginkluotas, jis nekėlė jokio pavojaus aplinkai ar žmonėms, jo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nebuvo jokios žalos.
Nutarimą priėmusi institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas I. K. pateiktame atsiliepime į A. G. skundą nurodė, kad su A. G. skundu nesutinka, prašo jo skundą atmesti ir Alytaus apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1885-2025 palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu A. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 9 dalyje. 2024 m. gruodžio 14 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 val. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), būdamas įrašytas į medžioklės lapą kaip medžiojantis asmuo, A. G. dalyvavo varominėje medžioklėje neblaivus, jam nustatytas 0,47 promilės girtumas. A. G. paskirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 11 mėnesių. A. G. buvo įrašytas į medžioklės lapą kaip medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas. Pats asmuo yra pasirašęs prie savo vardo ir pavardės. 2025 m. birželio 17 d. liudytojas – (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narys A. K. paaiškino, jog 2024 m. gruodžio 14 d. vyko būrelio medžioklė (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kurioje dalyvavo 20 asmenų, medžioklėje dalyvavo ir šio būrelio vadovas A. G., kuriam, kaip medžioklės vadovui, pavedė pildyti medžioklės lapą, jis į medžioklės lapą surašė visus dalyvaujančius medžiotojus. A. G. pats save įrašė į medžioklės lapą ir pasirašė prie savo pavardės. Byloje esantys liudytojų paaiškinimai vertinami kritiškai, kadangi visi jie yra medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ nariai, o A. G. yra šio medžiotojų būrelio vadovas. 2024 m. gruodžio 14 d. medžioklės lapas Nr. 828 yra dokumentas, patvirtinantis medžiotojų dalyvavimo minėtoje medžioklėje faktą. Medžioklės įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui draudžiama būti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal minėtą reglamentavimą užtenka vien tik fakto, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas medžioklės plote yra neblaivus, nepriklausomai nuo to, ar jis tuo momentu medžiojo, ar vykdė kitą funkciją. Pažymėjo, kad A. G., visų pirma, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo pasiūlyta sumokėti pusę įstatyme numatytos minimalios baudos – 100 Eur, taip pat atimta teisė medžioti 11 mėnesių, tačiau asmuo paskirtos baudos iki nustatyto termino nesumokėjo.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovė Živilė Dringelienė teismo posėdyje palaikė Istitucijos poziciją, išdėstytą nutarime ir atsiliepime į skundą, prašė nutarimą palikti galioti, A. G. skundą atmesti. Pažymėjo, kad tik keletą kartų jiems prašant gavo tyrimo duomens iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, mano, kad jų institucijai buvo delsiama persiųsti atlikti pirminio tyrimo rezultatus.
Nurodė, kad pirminiuose paaiškinimuose A. G. teigė vartojęs alkoholio iš vakaro, todėl medžioklės dieną nusprendė nemedžioti, o būti varovu, tačiau jis teisme keitė parodymus, kas rodo jo nesąžiningumą. Pagal nustatytas aplinkybes ir oficialius dokumentus A. G. laikomas medžioklėje dalyvavusiu asmeniu kaip medžiotojas ir dalyvavo būdamas neblaivus. Nuobauda A. G. skirta pagrįstai, surinkus ir įvertinus visus duomenis. Medžioklės lapas yra vienas iš pagrindinių medžioklės dokumentų. Kad A. G. buvo medžiotojas, patvirtina medžioklės lapas. Nėra duomenų, kad A. G. išbrauktas iš medžiotojų sąrašo, medžioklės lape nebuvo jokių taisymų. Iš praktikos žinoma, kad medžioklėse dažnai trūksta varovų, todėl medžiotojai keičiasi, medžioklėje būna medžiotojais, kitą kartą varovais. Neblaivumo patikrinimas parodė, kad jis buvo neblaivus, logiška, kad neblaivumas nustatytas jau po medžioklės, kai medžioklė tuo metu buvo pasibaigusi, kas nešalina atsakomybės, priešingai, patvirtina faktą, kad asmuo joje tikrai buvo neblaivus. Asmeniui pagal nurodymą buvo skirta mažesnė bauda, tačiau jis su ja nesutiko. Prašo palikti nutarimą nepakeistą.
k o n s t a t u o j a :
Skundas atmetamas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju, A. G. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1885-2025, pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 9 dalyje. A. G. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta, nurodydamas, kad jo vaidmuo 2024 m. gruodžio 14 d. medžioklėje buvo varovo, o ne medžiotojo, minėtą dieną jis medžioklėje nedalyvavo kaip medžiotojas. Institucija, įvertinusi visas administracinio nusižengimo aplinkybes, A. G. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas aplinkybes, nutarimu paskyrė galutinę nuobaudą – 200 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisė medžioti) 11 mėnesių už ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatytą pažeidimą. A. G., nesutikdamas dėl jam paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatytą pažeidimą, 2025 m. rugsėjo 22 d. skundu per instituciją, surašiusią protokolą administracinio nusižengimo byloje, kreipėsi į teismą, prašydamas ne švelninti ar mažinti skirtą nuobaudą, o panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1885-2025 ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nagrinėjamu atveju, teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina skundo ribose.
ANK 290 straipsnio 9 dalis reglamentuoja, kad medžiotojo dalyvavimas medžioklėje, esant neblaiviam (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų. Minėto straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 9 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų šešių mėnesių.
Medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje (Medžioklės įstatymas 2 straipsnio 18 dalis). Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje (Suvestinė redakcija nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui draudžiama būti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šio įstatymo 2 straipsnio 171 punkte numatyta, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas – medžiotojas, įrašytas į aplinkos ministro nustatytos formos medžioklės lapą medžioti ir esantis šiame dokumente nurodytu laiku nurodytame medžioklės plotų vienete.
Medžioklės įstatyme numatyti blaivumo ir neapsvaigimo dalyvaujant medžioklėje reikalavimai, pagal kuriuos medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui draudžiama būti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Medžioklės įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).
Pagal Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 211 dalį, neblaivumas yra etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) yra 0,41 promilės ar daugiau.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu pareiškėjui A. G. už ANK 290 straipsnio 9 dalyje padarytą administracinį nusižengimą skirta nuobauda – 200,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, t. y. teisės medžioti, 11 mėnesių terminui. Skundu, pareiškėjui manant, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, prašoma Institucijos nurodytą nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.
Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-181-805/2025 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos į bylą pateiktos Administracinio nusižengimo bylos Nr. 1015, ROIK: 25277485535, duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 14 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pranešimų priėmimo tarnyboje buvo gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo narių organizuotos varominės medžioklės metu buvo sužalotas medžioklės dalyvis A. G.. Į įvykio vietą vyko Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, taip pat įvykį tyrė Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kuris pradėjo aplinkybių patikrinimo medžiagą Nr. M-l-01-72430-24, 2024 m. gruodžio 27 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 14 d., varominės medžioklės metu (duomenys neskelbtini) medžiotojas M. G. atliko šūvį, kurio metu buvo sužalotas medžioklės dalyvis A. G.. Nors vėlesnės apklausos metu A. G. nurodė, kad 2024 m. gruodžio 14 d. dalyvavo kaip varovas, tačiau akivaizdu ir neginčijamai įrodyta, kad medžioklės lape jis buvo įrašytas kaip medžiojantis asmuo. Į įvykio vietą iškviestos atsakingos institucijos, administracinės teisenos metu apklausti liudytojai, surinkti dokumentai, atlikta įvykio vietos apžiūra, nustatytos įvykio aplinkybės, ką patvirtina faktinė bylos medžiaga.
Pareiškėjas A. G. tiek skunde, tiek ir teismo posėdyje nurodė, kad 2024 m. gruodžio 14 d. varominėje medžioklėje buvo varovu, o ne medžiotoju, t. y., kad jis šioje medžioklėje nedalyvavo kaip medžiotojas, neturėjo šaunamojo ginklo, taip pat nevykdė jokių medžiotojui būdingų veiksmų, nedalyvavo medžioklės procese kaip šaulys, jo funkcija buvo būti varovu – varyti žvėris link medžiotojų linijos, teigė, kad šiuo atveju neblaivumo draudimas jam negali būti taikomas.
Iš 2024 m. gruodžio 14 d. Medžioklės lapo Nr. 828, kurį pagal jame esančią žymą supildė ir išdavė pats A. G., ką patvirtina jo parašas šiame lape, matyti, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklėje, vykusioje 2024 m. gruodžio 14 d., medžioklės vadovui A. K. leidus organizuoti medžioklę (duomenys neskelbtini), nuo 9.00 val. iki 12.00 val., medžioklėje dalyvavo 19 asmenų (medžiotojų), kurių tarpe lape antruoju numeriu medžiotoju įrašytas A. G.. Minėtas medžioklės lapas išduotas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko A. G., kuris yra pasirašęs prie savo pavardės ir vardo medžiotojų lape sąrašo 2 punkte, kaip medžiotojas ir kaip lapą išdavęs būrelio pirmininkas.
Pareiškėjas A. G. neginčija ir pripažįsta, kad aukščiau nurodytu laiku vykusioje medžioklėje medžiotojų sąrašą sudarė (savo ranka surašė) būtent jis ir save įrašė į medžiotojų sąrašą, tačiau, nesutinka, jog jis šioje medžioklėje dalyvavo kaip medžiotojas, teigęs, jog, pasijutęs blogai, nusprendė nemedžioti, o būti varovu. Tiek A. G. skunde, tiek jo atstovas advokato padėjėjas Arturas Zablackas teisme teigė, jog Institucija neteisingai nustatė A. G. vaidmenį 2024 m. gruodžio 14 d. vykusioje medžioklėje, nes A. G. buvo ne medžiotojas, o varovas, ką, jų manymu, patvirtina ne medžioklės lapas, o medžioklėje dalyvavę asmenys, tyrimo metu davę parodymus kaip liudytojai.
Nesutinkant su pareiškėjo ir jo atstovo išsakytais argumentais, pažymėtina, kad 2025 m. birželio 17 d. A. K., apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, jog yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narys, 2024 m. gruodžio 14 d. vyko šio būrelio medžioklė (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kurioje dalyvavo 20 medžiotojų, tame tarpe, medžioklėje dalyvavo ir šio būrelio vadovas A. G.. A. K., kaip medžioklės vadovas, pavedė pildyti medžioklės lapą A. G., kuris į 2024 m. gruodžio 14 d. Medžioklės lapą Nr. 828 surašė visus dalyvaujančius medžiotojus, kaip nustatyta bylos duomenimis, tame tarpe į lapą įsirašė save antru numeriu, nurodė medžiotojo bilieto numerį, patvirtindamas tai savo parašu, pažymėjo, kada konkrečiai prasidėjo medžioklė (2025 m. birželio 17 d. Apklausos protokolas Nr. AM-AAD-ANR T-354-2025). Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas A. G. pats save įrašė į medžioklės lapą ir pasirašė prie savo pavardės, ko teismo posėdyje neneigė ir pats pareiškėjas, todėl spręstina, kad medžioklės lape įrašas apie A. G. dalyvavimą medžioklėje jokiu būdu negalėjo būti padarytas per klaidą, skunde nurodžius, kad A. G. formaliai, galimai per klaidą, buvo įrašytas į medžioklės lapą. Kita vertus, jokių įrašų ar taisymų, keičiančių ar panaikinančių šį įrašą medžioklės lape iki medžioklės pabaigos padaryta nei paties A. G., nei A. K. padaryta nebuvo, todėl tokie parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis suklaidinti teismą ir išvengti kilsiančios atsakomybės. Nei pareiškėjas, nei minėtas liudytojas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių neva tai, A. G. nebuvo išbrauktas iš medžiotojų sąrašo, tuo tarpu pareiškėjo teiginys neva tai manė, jog negalima daryti jokių taisymų medžioklės lape, esant aukščiau aptartam teisiniam reguliavimui, juolab, pareiškėjui buvus minėto medžiotojų būrelio pirmininku, kuriam, atsižvelgiant į veiklos pobūdį keliamus reikalavimus, neabejotinai turi žinomi medžioklės tvarką reglamentuojantys įstatymai bei poįstatyminiai aktai, vertintinas kaip siekis sumenkinti oficialaus įrodymo turinį ir išvengti atsakomybės, todėl šiuo atveju konstatuotina, kad A. G. vaidmuo vykusioje medžioklėje buvo aiškus – medžiotojo, o ne varovo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti ir kiti 2024 m. gruodžio 14 d. medžioklėje dalyvavę asmenys – M. G., P. V., A. D., A. K., būdamas medžioklės vadovu, ką patvirtina Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veikos skyriaus 2024 m. gruodžio 18 d. liudytojo A. K. apklauso protokolas, 2024 m. gruodžio 14 d. ir 2024 m. gruodžio 17 d. liudytojo P. V. apklausos protokolai, 2024 m. gruodžio 14 d. liudytojo M. G. apklausos protokolas, 2024 m. gruodžio 16 d. liudytojo A. D. apklausos protokolas. Sutinkant su Institucijos argumentais, liudytojų parodymai, jog A. G. medžioklėje nedalyvavo kaip medžiotojas, vertini kritiškai, kadangi visi nurodyti pirmiau apklausti liudytojai yra medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ nariai, o pareiškėjas A. G. yra šio medžiotojų būrelio vadovas, tarp jų egzistuoja artimi kolegiški, draugiški asmeniniai ryšiai, juos sieja bendra veikla, todėl galima teigti, kad minėti liudytojai turi siekį parodyti palankumą bei interesą padėti A. G. išvengti kilsiančios atsakomybės. A. G. teisme paaiškino, jog nors ir buvo užsirašęs medžiotojų sąraše save medžiotoju, tačiau, pasijutęs blogai, nusprendė būti varovu, o A. K. žadėjo jį išbraukti iš medžioklės lapo, tačiau pamiršo ir jo neišbraukė. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K., 2025 m. birželio 17 d. apklausiamas Aplinkos apsaugos departamento vyresniojo specialisto L. A., paaiškino, jog medžioklės lape jokio įrašo, kad A. G. nemedžioja nepadarė, nes galvojo, kad medžioklės lapo taisyti negalima. Pažymėtina, kad minėtos apklausos metu A. K. nenurodė ir nepatvirtino, jog A. G. būtų jo prašęs išbraukti A. G. iš medžiotojų sąrašo, o šis būtų tai pažadėjęs padaryti. Šiuo atveju, A. G. nei skunde, nei teismo posėdžio metu nepaaiškino, kodėl pats, įsirašęs į medžiotojų sąrašą save kaip medžiotoją ir vėliau persigalvojęs bei nutaręs medžioklėje būti varovu, neišsibraukė savo pavardės iš medžiotojų sąrašo bei nepadarė jokių taisymų medžioklės lape. Todėl ir šiuo aspektu A. G. teiginiai, kad A. K. žadėjo ir turėjo jį išbraukti iš medžiotojų sąrašo, bet to nepadarė, vertintini kritiškai, kaip A. G. gynybinė pozicija. Pažymėtina ir tai, kad liudytojų apklausos buvo atliktos praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio, todėl neatmestina galimybė, kad apklaustų liudytojų parodymai buvo iš anksto tarpusavyje suderinti. Teismo manymu, šiuo atveju, liudytojų paaiškinimai nėra objektyvūs ir nešališki. Be to, analizuojant A. K. ir P. V. duotus parodymus, kad medžioklėje dalyvavo tik vienas varovas (P. V., kuris neturi teisės medžioti, tuo tarpu medžiotojų iš viso buvo 17-18 asmenų), kad kartu su šiuo varovu A. K. paskyrė dar du medžiotojus: A. D. ir A. G., kad šie būtų varovais, darytina išvada, kad medžioklėje dalyvavę asmenys (medžiotojai) keitėsi pozicijomis, nes fakte medžioklėje dalyvavo tik vienas varovas. Šis aplinkybės taip pat duoda pagrindą išvadai, kad tiek A. D., tiek pareiškėjas A. G. medžioklėje dalyvavo ne kaip varovai, o kaip medžiotojai. Ir nors A. D. parodymais jis taip pat buvo varovu, tačiau tokias aplinkybes kategoriškai paneigia pirmiau paminėtos aplinkybės bei tai, kad minėtas liudytojas irgi figūravo kaip medžiotojas, ties medžiotojo vardu ir pavarde įrašytas devintuoju numeriu 2024 m. gruodžio 12 d. medžioklės lape Nr. 828, ką liudija jo parašas medžioklės ataskaitoje, kuris taip pat nebuvo išbrauktas iš medžioklės lapo, kas patvirtina liudytojo parodymų subjektyvumą ir rodo priešingai, kad A. D. medžioklėje dalyvavo kaip medžiotojas ir, kad medžioklės metu medžiotojai, esant poreikiui, keitėsi. Institucijos atstovė teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog iš praktikos žinoma, kad medžioklėse dažnai trūksta varovų, todėl medžiotojai kaitaliojasi, t. y. vieną kartą būna medžiotojais, kitą kartą varovais, nes Medžioklės įstatymas to nedraudžia daryti.
A. G. pripažino, kad į medžioklę, kurios pradžia 9 val., atvyko iš vakaro vartojęs alkoholį (nurodė dalyvavęs kalėdiniame vakarėlyje), teisme parodymus jis keitė, nurodydamas jau kitokias aplinkybes, todėl teismas tokius jo paaiškinimus laiko nenuosekliais, nenuoširdžiais, gynybine pozicija tikslu išvengti atsakomybės.
Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad „medžioklė yra didesnės rizikos veiklos rūšis, susijusi su didesnio pavojaus medžioklės įrankių, ginklų ir kitų priemonių, skirtų valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos medžioklei, naudojimu, todėl turi būti vykdoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Medžioklės procesui fiksuoti yra naudojamas medžioklės lapas, kuris yra vienintelis dokumentas, suteikiantis teisę asmeniui, turinčiam teisę medžioti, naudoti laukinės gamtos išteklius valstybei priklausančiame konkrečiame medžioklės plote remiantis teisės aktais nustatyta tvarka. Nė vienas leidimas ginklui ar medžiotojo bilietas nesukuria tokios teisės. Tokią teisę suteikia tik medžioklės lapas, kur yra nustatytas leidimas konkrečiam asmeniui. Medžioklės eigai fiksuoti neatsitiktinai privalomi medžioklės lapai ir tikslus jų pildymas. Būtent šiais duomenimis vadovaujasi ne tik medžioklės plotų naudotojai, atsakingi už racionalų ir saugų medžioklės plotų, kurie priklauso valstybei, naudojimą, bet pagal šiuose dokumentuose esančius duomenis atsakingos valstybės institucijos vykdo ir apskaitą, rengia ataskaitas, skiria medžiojamų gyvūnų sumedžiojimo limitus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEyLTY5Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-212-697/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-212-697/2022">2K-212-697/2022</a>). Kaip jau minėta, pagal teisinį reglamentavimą medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas – medžiotojas, įrašytas į aplinkos ministro nustatytos formos medžioklės lapą medžioti ir esantis šiame dokumente nurodytu laiku nurodytame medžioklės plotų vienete (Medžiotojų įstatymo 2 straipsnio 171 punktas).
Bylos duomenimis, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių kitaip, vertintina, kad A. G., turėdamas medžiotojo bilietą, būdamas įrašytas į 2024 m. gruodžio 14 d. medžioklės lapą kaip medžiojantis asmuo, dalyvavo 2024 m. gruodžio 14 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 val. buvo medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), t. y. kaip medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. gruodžio 14 d. medžioklės lapas Nr. 828 yra oficialus dokumentas, nenuginčytas rašytinis įrodymas, patvirtinantis medžiotojų dalyvavimo minėtoje medžioklėje faktą, kuris kategoriškai paneigia pareiškėjo ir jo atstovo tvirtinimus bei liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog A. G. medžioklėje buvo varovu. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad A. G. pats pildė medžioklės lapą, jame įsirašė save, kas reiškia, kad vykusios medžioklės metu veikė kaip medžiotojas, jokių kitų oficialių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes byloje nėra. Kitų vykusią medžioklę ir jos dalyvių (medžiotojų) sąrašą liudijančių oficialių dokumentų byloje nėra, kaip ir nėra oficialių duomenų, kad A. G. ne va tai turėjo būti išbrauktas iš medžiotojų sąrašo (medžioklės lape nėra jokių braukymų ar taisymų ir pan.).
Pagal Medžioklės įstatymo 41 straipsnio 1 dalį medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui draudžiama būti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal minėtą reglamentavimą užtenka tik fakto, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas medžioklės plote yra neblaivus.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. G., būdamas medžiotoju, dalyvavo medžioklėje apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu,,Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0105, nustatyta 0,47 promilės girtumas, ką patvirtina byloje surinkti duomenys, tarp kurių 2024 m. gruodžio 14 d. 13.32.14 val. alkotesterio Nr. 1191 rodmenys ir 2024 m. spalio 10 d. patikros sertifikatas Nr. 2197940. Šiuo atveju abejonių alkotesterio patikimumu ir dėl galimo matavimo prietaiso neobjektyvumo bei juo A. G. nustatyto 0,47 promilės neblaivumo pagrindo nėra.
Pareiškėjas A. G. neneigė, kad jam, pasibaigus medžioklei dėl joje įvykusio nelaimingo įvykio, kurios metu jis buvo sužeistas, buvo nustatytas 0,47 promilės neblaivumas, tačiau, pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje teigdamas, jog 2024 m. gruodžio 14 d. medžioklės metu neblaivumas nebuvo užfiksuotas, jis buvo nustatytas ligoninėje, o medžioklės metu jis alkoholio nevartojo. Pareiškėjo atstovo nuomone, faktinė aplinkybė dėl A. G. neblaivumo apskritai nebuvo tinkamai ištirta, kadangi A. G. neblaivumas buvo tikrinamas po medžioklės tik 13.30 val. Alytaus ligoninėje ir nėra žinoma, ar medicininiai preparatai, kuriuos A. G. gavo ligoninėje prieš alkotesterio patikrinimą, galėjo iškreipti matavimo rezultatus.
Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant paneigti nustatytą faktinę aplinkybę, jog A. G. medžioklėje dalyvavo, būdamas neblaivus, nei pareiškėjas, nei jo atstovas, teigdami, kad daugelis medicininių preparatų yra gaminami spiritiniu (etilo alkoholio) pagrindu, todėl gali lemti klaidingą alkotesterio parodymą, nenurodė ir į bylą nepateikė jokių duomenų iš sveikatos priežiūros įstaigų, kurių medikai suteikė A. G. medicininę pagalbą, kurie patvirtintų, jog po nelaimingo įvykio, įvykusio 2024 m. gruodžio 14 d. medžioklėje, A. G. buvo leidžiami atitinkami vaistai ar, kaip nurodė pareiškėjas,,,sugirdyti“ medikamentai bei naudojamos dezinfekcijos priemonės, kuriuose galėtų būti alkoholio, dėl ko galėjo susidaryti A. G. nustatytas girtumas.
Atsikertant į aukščiau pareiškėjo ir jo atstovo pateiktus argumentus, jog neblaivumo faktas medžioklės metu nebuvo tinkamai ištirtas, pažymėtina, kad nors jie abejoja, jog medžioklės metu A. G. buvo neblaivus, tačiau šias abejones paneigia ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš kurios matyti, kad 2024 m. gruodžio 14 d. prieš A. K. pravedant saugaus elgesio medžioklėje instruktažą, prie jo priėjęs A. G. informavo A. K., jog jis medžioklėje ne va tai dalyvaus kaip varovas, motyvuodamas tuo, kad iš vakaro yra pavartojęs alkoholio (2025 m. birželio 17 d. liudytojo A. K. apklausos protokolas). Šių aplinkybių A. G. teismo posėdyje neginčijo. Nors pirminiuose paaiškinimuose A. G. teigė iš vakaro vartojęs alkoholio, t. y. A. G., 2024 m. gruodžio 27 d. apklaustas ikiteisminiame tyrime, nurodė, kad 2024 m. gruodžio 13 d., t. y. diena prieš medžioklę, vykusio kalėdinio vakarėlio metu vartojo alkoholį, todėl medžioklės dieną manė, kad nėra blaivus, ką pats patvirtino ir teismo posėdžio metu, paaiškindamas, kad dieną prieš medžioklę vyko kalėdinis vakarėlis, tačiau jis buvo išgėręs tik vieną skardinę alaus, jautėsi gerai, o prastai pasijuto tik vėliau, todėl teismas tokius parodymus vertina kritiškai ir jais netiki, juolab, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas davė priešingus parodymus, kad nedalyvavo medžioklėje kaip medžiotojas, o kaip varovas dėl to, kad pasijuto blogai dėl sveikatos, o ne dėl to, kad suabejojo savo būsena dėl vartoto alkoholio. Be to, nors liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nei jis pats alkoholio nevartojo, nei matė, kad kiti asmenys juos vartotų, tame tarpe A. G., savaime nešalina atsakomybės pareiškėjui nurodytu pagrindu.
Bylos duomenimis A. G. girtumas buvo tikrinamas 13.32 val., kuomet jis buvo pristatytas į Alytaus ligoninę, t. y. po to, kai medžioklėje įvyko nelaimingas įvykis ir medžioklė buvo nutraukta. Kaip jau minėta, alkotesteriu,,Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0105, A. G. nustatytas 0,47 promilės girtumas.
Kadangi tiek pareiškėjas A. G., tiek jį atstovaujantis teismo posėdyje pažymėjo, kad 2024 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) vykusios medžioklės metu, įvykus nelaimingam atsitikimui (pašovus pareiškėją), atvykus greitajai medicinos pagalbai, po ko A. G. nedelsiant buvo pristatytas į ligoninę, galbūt dėl įvairių medicininių priemonių, dezinfekcijos ar panašiai (leidus vaistus nuo skausmo, galimai per burną davus išgerti vaistų), galėjo susidaryti jo atžvilgiu fiksuotas 0,47 promilių girtumas, teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi, siekiant visapusiško bylos duomenų tyrimo bei analizės, tikslu priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, atnaujino administracinio nusižengimo byloje įrodymų tyrimą ir teismo iniciatyva pareikalavo duomenų iš sveikatos priežiūros įstaigų apie 2024 m. gruodžio 14 d. A. G. suteiktas medicinines paslaugas, užklausdamas Greitosios medicinos pagalbos tarybą apie tai ar 2024 m. gruodžio 14 d. A. G. buvo kviesta Greitoji medicinos pagalba ir pacientas buvo transportuotas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, prašant išsamius bei teisingus duomenis apie pacientui suteiktas paslaugas įvykio vietoje ir transportuojant į gydymo įstaigą, nurodant: kokios nustatytos diagnozės, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pacientui, kokie tyrimai atlikti ir jų rezultatai, koks gydymas (tabletės, lašai, vaistų injekcijos, tvarsčiai ir kt.) buvo skirti pacientui A. G. teikiant greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Taip pat teismas pareikalavo iš (duomenys neskelbtini) ligoninės duomenų dėl 2024 m. gruodžio 14 d. greitosios medicinos pagalbos darbuotojams į ligoninę atvežus pacientą A. G. su šautine žaizda suteiktų medicinos paslaugų, nurodant: kokiu laiku buvo atvežtas pacientas, kokios nustatytos diagnozės, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pacientui, kokie tyrimai atlikti ir jų rezultatai, koks gydymas (tabletės, lašai, vaistų injekcijos ir kt.) buvo skirti pacientui A. G. priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, pateikiant apsilankymo ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje paciento A. G. medicininę dokumentaciją.
Byloje gautais Greitosios medicinos pagalbos tarybos medicininiais duomenimis matyti, jog pacientui buvo sutekta medicininė pagalba, taikytas AID9 (automatinis išorinis defibriliatorius), leista Fentanilio, kuris yra stiprus sintetinis opioidinis skausmą malšinantis vaistas, Natrio chlorido (vaistų skiedimui), taikyta infuzoterapija (lašelinė į veną), deguonies terapija (kaukė su maišu). (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininiais duomenimis taikytas gydymas Doloblok 50 mg į raumenis – veiklioji medžiaga Petidino hidrochloridas, kuris yra sintetinis, labai stipriu skausmą malšinančiu poveikiu pasižymintis vaistas, infuzoterapija (lašelinė į veną) Izotoninio tirpalo, jokių vaistų, sąlygojusių nustatytą neblaivumo laipsnį, pareiškėjas negavo.
Taigi, A. G. nustatytas girtumas kai jis buvo nuvežtas į ligoninę, ką neginčijamai pavirtina bylos duomenys, niekaip nešalina jo atsakomybės dėl dalyvavimo medžioklėje, buvus neblaiviam, kuomet nustatytas 0,47 promilės neblaivumas, kadangi gautais medicininiais duomenimis paneigtos pareiškėjo ir jo atstovo aplinkybes dėl galimai per burną duotų vaistų ir/ar medicininių preparatų, sugirdytų lašų, kurie galėtų įtakoti neblaivumą – iškvėptame ore nustatytą alkoholio kiekį ir nesudaro pagrindo tokius argumentus laikyti patikimais ir jais vadovautis. Priešingai, gautais oficialiais rašytiniais duomenimis – medicinos įstaigų pateikti išrašai dėl suteiktų neatidėliotinų medicinos paslaugų ir taikyto gydymo plano (infuziniai, į raumenis bei veną leisti vaistai) rodo kitaip nei, kad buvo teigta gynybos.
Pastebėtina, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja, be to asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai reiškia, kad medicininės apžiūros metu, kuri atlikta praėjus tam tikram laikui po reikšmingo (nelaimingo) įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, t. y. jis tikėtina mažėja, kad duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjo neblaivumas medžioklės metu taip pat viršijo leistiną normą. Abejoti alkotesterio rodmenimis teismas pagrindo neturi, 2024 m. spalio 10 d. patikros sertifikatas Nr. 2197940 patvirtina, kad alkotesteris tinkamas naudoti, galiojantis, pritaikius jame nurodytą paklaidą neblaivumo rodmuo – 0,4699201. Deklaratyvius pareiškėjo teiginius dėl alkoholio, susidariusio fiksuojant jam neblaivumą medikamentų pagrindu, paneigė atnaujinus įrodymų tyrimą byloje gauta medžiaga pagal teismo paklausimą iš sveikatos priežiūros įstaigų, kuria akivaizdu, kad skubos tvarka suteikta medicininė pagalba įtakos nustatytam girtumo laipsniui neturėjo. Todėl natūralu, kad, jeigu pareiškėjui girtumas būtų nustatinėjamas anksčiau, t. y. vykusios medžioklės metu, tarp 9.00 – 12.00 val., alkotesterio rodmenys būtų fiksavę didesnį nei nustatytas A. G. girtumo laipsnį. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad A. G. buvo vartojęs alkoholio, dėl ko medžioklės metu buvo neblaivus.
Taigi, pirmiau aptarti duomenys bei nustatytas girtumas (0,47 promilės) rodo, kad A. G. vaidmuo medžioklėje kaip „varovo“ – deklaratyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad varovai nėra įrašomi ir/ar nesirašo į medžioklės lapą. Tuo tarpu 2024 m. gruodžio 14 d. Medžioklės lape Nr. 828 A. G., būdamas (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio pirmininku, lape antru numeriu pats įrašė save kaip medžiojantį asmenį, kas tik patvirtina, kad pareiškėjas buvo medžiotoju, todėl, šiuo atveju, nėra jokio pagrindo spręsti, kad jis medžioklėje dalyvavo kaip varovas, o ne medžiojantis asmuo. Kritiškai vertintina ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl to, kad jis bus varovu, pačiam įsirašius save į medžiotojų lapą. Pirmiau surinktų ir ištirtų įrodymų analizės visetu bei teisės aktais, reglamentuojančiais medžioklės veiklą, nekyla abejonių, kad A. G. dalyvavo 2024 m. gruodžio 14 d. medžioklėje dalyvavo kaip medžiotojas, būdamas neblaivus ir tuo pažeidė ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatytas nuostatas. Pareiškėjas A. G. pats pildė medžioklės lapą, reiškia jame įsirašė save kaip medžiotoju. Kita vertus prieštaringai vertintina ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad A. K. dėl neaiškių ir jam nežinomų priežasčių jo neišbraukė iš medžiotojų lapo, tuo tarpu priešingai, kaip matyti bylos duomenimis A. K., pavedus pildyti medžioklės lapą pačiam pareiškėjui A. G., ką neginčijamai patvirtina bylos duomenys, šią teisę realizuoti galėjo ir pats, bet to nepadarė. Natūralu, kad šiuo atveju medžioklėje stingant varovų, K. parodymais (jų tebuvo vienas, t. y. P. V.), kai nei vienas asmuo iš medžiotojų lapo nebuvo išsibraukęs, medžioklėje dalyvavo kaip medžiotojai ir keitėsi pozicijomis. Kad A. G., pasak A. K., medžioklės vadovo, parodymų, tą dieną buvo paskirtas varovu, teismas netiki ir jais nesivadovauja, kadangi, A. G., kuriam pastarojo buvo pavesta pildyti medžioklės lapą, iš medžiotojų lapo nei A. K. išbrauktas nebuvo, nei pats save išsibraukė, todėl laikyti pagrįsta, kad A. G. buvo paskiras varovu jokio pagrindo nėra. Nors A. D., A. G. pakviestas į medžioklę, bylos duomenimis teigęs, kad medžioklėje jis dalyvavo varovu, tačiau bylos duomenimis akivaizdu, kad jis taip pa buvo įrašytas medžioklės lape devintuoju numeriu, kas reiškia, kad joje dalyvavo medžiotoju, todėl tokie jo parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir vertintini kaip siekis suklaidinti teismą ir palengvinti pareiškėjo padėtį. Teismas, pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, netenkino pareiškėjo atstovo prašymų, informacinėje pažymoje nurodydamas tam motyvus dėl kartotinės liudytojų A. K., A. D., kurių parodymai užfiksuoti tiek administracinio nusižengimo teisenos medžiagoje, tiek ir nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apklausos dėl pareiškėjo atstovo neva tai užduotinų tam tikrų klausimų, konkrečiai jų neįvardijus, taip pat atsisakė prijungti paštu gautus A. K. rašytinius paaiškinimus, kaip neatitinkančius formai ir turiniui bei kitų rašytiniam dokumentui keliamų reikalavimų.
Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų.
Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Kai jau minėta, už teisės pažeidimo, numatyto ANK 290 straipsnio 9 dalyje, padarymą neblaivaus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) medžiotojo užtraukia baudą nuo 200,00 Eur iki 600,00 Eur, už šio straipsnio 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 290 straipsnio 17 dalis).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui A. G. Institucijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda – minimali 200,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, t. y. teisės medžioti, minimaliam 11 mėnesių terminui (ANK 290 straipsnio 9 ir17 dalys).
Institucija, priimdama nutarimą, pagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, taip pat įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirtina nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui nutarimu paskirta 200,00 Eur bauda yra minimali ANK 290 straipsnio 9 dalies sankcijoje numatytai baudai, kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, (teisės medžioti) taip pat minimaliam – 11 mėnesių terminui. Šiuo atveju, lengvinančių aplinkybių dėl A. G. padaryto teisės pažeidimo byloje nenustatyta, todėl Institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė nėra neteisingos ar neproporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, skirta nuobauda nėra per griežta, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, taip pat atitinka protingumo ir teisingumo principus (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Ištyrus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus, matyti, jog A. G. – medžiotojas, turintis galiojantį medžiotojo bilietą, jis yra medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) vadovas. Todėl natūralu, kad jis privalo žinoti medžioklę reglamentuojančius teisės aktus bei poįstatyminius aktus, neabejotinai turi patirties ne tik kaip turi būti vykdoma medžioklė, bet kokios yra saugaus elgesio medžioklėje taisyklės. Neginčijamai nustatyta, kad A. G., turėdamas medžiotojo statusą, medžiotojo bilietą, 2024 m. gruodžio 14 buvo įrašytas į medžioklės lapą Nr. 828 medžiotoju. Nors ikiteisminio tyrimo metu byloje apklausti liudytojai pažymėjo, kad A. G. 2024 m. gruodžio 14 d. medžioklės būrelio (duomenys neskelbtini) organizuotoje medžioklėje dalyvavo kaip varovas ir pats nemedžiojo, tačiau, kaip jau minėta pirmiau aptarta duomenų analize, šie liudytojų parodymai vertinti kritiškai, kadangi tiek pareiškėjas, tiek minėti liudytojai tarpusavyje sietini artimais ryšiais, tarp jų yra prieštaravimų, pats pareiškėjas teisme nebuvo nuoseklus.
Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. padarė ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju, A. G., būdamas įrašytas į medžioklės lapą kaip medžiojantis asmuo, 2024 m. gruodžio 14 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 val. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant varomojoje medžioklėje, dalyvavo medžioklėje apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta 0,47 promilės girtumas, tuo pažeidė Medžioklės įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, o tuo pačiu nėra pagrindų, kuriais remiantis jis turėtų būti atleistas nuo šios atsakomybės. Išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos (baudos ir specialiosios teisės atėmimas) neskirti arba skirti mažesnę, nei Institucijos paskirta 200,00 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės medžioti) 11 mėnesių terminui, nėra nustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo nei pareiškėjas, nei jo atstovas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentai kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu nutarime padarė Institucija, todėl aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. skundo motyvais pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Skundo netenkinti.
Palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1885-2025, nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Radzevičienė
