Baudžiamoji byla Nr. 1-67-805/2026
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00202-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 6 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,
sekretoriaujant Gabrielei Zataveckaitei,
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Renaldai Kučinskaitei,
kaltinamajam M. J., jo gynėjui advokatui Stasiui Kasiuliui,
nukentėjusiajam E. T.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, specialybės neįgijęs, būdamas laivėje nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime, teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – 5 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį paskirta bausmė – 30 parų arešto;
7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, ir jam paskirta galutinė 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;
12) Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;
13) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta bausmė – 30 parų arešto;
14) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį skirta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė;
15) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį skirta bausmė – 30 parų arešto;
16) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį paskirta 45 parų arešto bausmė;
17) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė;
18) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto;
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintos ir paskirta 45 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;
19) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2 veikos) paskirta 35 parų arešto bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs;
20) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta 30 parų arešto bausmė;
21) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta – 30 parų arešto;
22) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta 20 parų arešto bausmė,
23) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (7 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – 30 parų arešto;
24) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė– 30 parų arešto;
25) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (4veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64¹ straipsniu, paskirta vienu trečdaliu sumažinta – 30 parų arešto bausmė;
26) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (7 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė sumažinta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, trečdaliu sumažinta bausmė subendrinta su arešto bausmėmis, paskirtomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu ir skirta subendrinta bausmė – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nutartį, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 24 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir laikoma, kad bausmę yra atlikęs;
27) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtas 9 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 5 dalyje – 30 parų areštą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 20 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės iš dalies sudedant subendrintos su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 13 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės – 6 mėnesių laisvės atėmimo, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 10 dienų ir dalį bausmių, paskirtų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu - 10 dienų, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu - 10 dienų, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu - 10 dienų, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu - 10 dienų, ir skirta galutinė subendrintas 7 mėnesių ir 20 dienų terminuotas laisvės atėmimas. Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 13 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžius;
28) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalyje (6 veikos), 178 straipsnio 2 straipsnį, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežčiausia apimant švelnesnes ir paskirtos bausmės subendrintos, paskirta – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 1 metų terminuotas laisvės atėmimas;
29) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 1 metams, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 parų areštas, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 parų areštas, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 parų areštas, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį –parų areštas, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 parų areštas, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 parų areštas, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 parų areštas, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 parų areštas, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 parų areštas, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 5 dalį – 40 parų areštas, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 5 dalį – 40 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu paskirtas bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;
30) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirta jam 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta galutinė bausmė – 30 parų arešto;
31) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. rugpjūčio 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiais, prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės dalį – 15 parų arešto ir paskirta subendrinta 2 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos 2 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė (jos dalis) pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. rugpjūčio 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžius;
32) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirti 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 parų arešto bausmė;
33) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (7 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių arešto bausmių, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. J. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d., 20.43 val. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., 11.23 val. (dvi paras), vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai;
34) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta 45 parų arešto bausmė;
35) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;
36) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) ir 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 4 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė 3 metų 1 mėnesio 5 dienų laisvės atėmimo bausmė;
37) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė;
38) 2025 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirta 60 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 40 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė su bausmėmis, paskirtoms Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų 1 mėnesio 5 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu skiriamos bausmės (30 parų ir 15 parų arešto), arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą, ir skirta galutinė bausmė 3 metai 2 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo. Į bausmę įskaitytos M. J. visiškai ar iš dalies atliktos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendį,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis M. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime, esančiame Ulonų g. 8A, Alytuje, 2025 m. kovo 25 d. apie 16.10 val. uždaro tipo bausmės atlikimo vietos 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kilusio žodinio konflikto metu, sudavė vieną smūgį į veido sritį E. T., taip mušdamas nukentėjusiajam E. T. dėl poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis pasinaudos savo teise ir parodymus duos teisme, taip pat dėl kaltės poziciją išreikš taip pat teisme (1 t., b. l. 29-331).
Kaltinamasis M. J. teismo posėdyje kaltės nepripažino. Paaiškino, jog sutinka, kad sudavė smūgį E. T., bet nepripažįsta, jog jis padarė E. T. sveikatos sutrikdymą. Parodė, kad tiksliai negali pasakyti kada įvyko įvykis, bet buvo dienos metas. Gyvenamojoje patalpoje buvo keturi asmenys. Jį įkėlė į patalpas, o vėliau apsigyveno – A. J. ir E. T.. Kai vyko konfliktas kameroje buvo keturiese. Buvo viskas gerai, jis nesityčiojo ir neįžeidinėjo kitų, neturėjo jokių pykčių E. T. atžvilgiu. Jis ir E. T. sukonfliktavo, E. T. jam smūgiavo, taip pat ir jis smūgiavo E. T.. Jis irgi gavo smūgį į veido sritį. E. T. stovėjo grėsmingoje pozicijoje, kai jis sudavė jam smūgį, E. T. buvo vidury kameros, o jis sėdėjo ant lovos. Jo ūgis (duomenys neskelbtini), o koks E. T. sudėjimas tiksliai nežino. Smūgių eiliškumas ir tarpas tarp jų jam nežinomi, pamena, kad stumdėsi. Stumdymo metu jis buvo nukritęs ant grindų, jie abu griuvo, grūmėsi tiek jis, tiek E. T.. Konfliktas įvyko ne dėl senesnio amžiaus žmogaus, vadinamo „(duomenys neskelbtini)“. Vykstant konfliktui, į kamerą pareigūnus iškvietė A. J.. Konfliktas kilo, kadangi patalpos, kuriose gyveno, buvo labai mažos, joje daug žmonių gyvenant keturiese ir mažai ploto, tiesiog kilo žodinis konfliktas tarp jo ir E. T. – jis pradėjo kažką pasakoti, apsižodžiavo ir susiginčijo. Ne pirmą kartą jis tokiame konflikte dalyvauja, kadangi kalėjime reikia save apginti, nori ar nenori to. Skausmo nejautė nei E. T., nei jis. Po konflikto jis buvo nuvestas į medicinos punktą, kur turėjo būti užfiksuoti sužalojimai. Jam buvo patinimas po akimi. Po įvykio jie su E. T. nebendravo, nes jį (kaltinamąjį) perkėlė į kitą kamerą. Nežino, kurį čia pavadinti nukentėjusiu, o kurį kaltinamuoju. Yra teistas 33 kartus, praleido pataisos įstaigoje visą laiką. Jis neatsiprašė E. T., nes nesupranta už ką turėtų atsiprašyti, kadangi nesijaučia kaltu. Jį kameroje vadino „(duomenys neskelbtini)“ ir pan., E. T. taip pat jį vadino „(duomenys neskelbtini)“.
Nukentėjusysis E. T. teismo posėdžio metu prašė teismo atkreipti dėmesį, kad įvykis įvyko sudėtingoje stresinėje situacijoje – kalėjime, kai buvo suvaržyta laisvė ir jo atžvilgiu nieko nenutiko baisaus. Paaiškino, kad konfliktas įvyko kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) vakare, tikslios datos ir laiko nepamena, dėl vieno „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ neteisingai pasakė žodį ir pradėjo prie jo kabinėtis kaltinamasis. Įvyko žodinis konfliktas, kuris vyko ne su juo, o su „(duomenys neskelbtini)“, kurio vardas V., ir M. J.. Negali paaiškinti dėl ko vyko ginčas. Į vieną patalpą buvo pasodinti keturi žmonės, kurie nesuprato vienas kito ir nepažįsta vienas kito, ir kurie turi kitokią moralę ir subkultūrą. M. sėdėjo ant lovos iš kairės pusės, iš dešinės pusės sėdėjo V., o jis stovėjo ir laikėsi už lovos rankomis. Jis įsikišo ir paprašė nusiraminti, nekelti daugiau klausimų, kadangi jau ne pirmą kartą vyko žodinis konfliktas. Pasakė, kad baigtų ginčą, kad kameroje įžeidinėjimų nenaudotų. Čia nebuvo nurodymas ar vadovavimas, čia buvo tiesiog jo moralinis pasisakymas. Pradėjo M., kuris atsistojo ir bandė jam suduoti, jam susmūgiavo rankomis vieną kartą į veido sritį, jie pradėjo stumdytis. Po M. veiksmų jis skausmo nejautė. Nors niekas A. J. neprašė kviesti pareigūnų, tačiau nuteistasis A. J. pradėjo belsti į duris, kviesdamas pareigūnus. Atėję pareigūnai juos išskyrė ir bandė pasakyti, kad jis kažką padarė, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ pasakė pareigūnams, jog jis jį („(duomenys neskelbtini)“) užstojo, bijo būti su M.. Jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvyko smulkus konfliktas. Jį nuvedė į sveikatos priežiūros įstaigą, fiksavo jam sužalojimus, tačiau nepamena kokius. Sužalojimai buvo – įbrėžimai, jis gerai nepamena. Konflikto priežastis ta, kad jis užstojo vyresnio amžiaus žmogų, kuris buvo susipriešinęs su M.. Nežino, ar M. buvo fiksuoti sužalojimai, nes M. išvedė iš kameros ir jis daugiau jo nematė. Civilinio ieškinio nereiškia ir neturi pretenzijų dėl suduoto smūgio.
Liudytojas V. J. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną patalpoje buvo M. ir lyg E.. Su E. bendravo normaliai, pajuokaudavo ir pasišnekėdavo. Kai į patalpą įkėlė M., tai ir įvyko. Jis gyveno kartu su jais kameroje. Pirmiausia gyveno su E., o vėliau įkėlė M. į jų kamerą. Įvykio metu patalpoje buvo galimai trise, kiek pamena. Negali tiksliai pasakyti ar A. J. buvo įvykio metu. Pieš įvykį jis su E. sėdėjo ir kalbėjosi. Tuo metu E. ir M. buvo sveiki, nes jis ant jų sumušimų nematė. Konfliktas vyko tarp E. ir M.. M. pats pasakojo, kad jis yra neviltyje, nes šeima viena liko, jis buvo irzlus. E. nieko tiesiogiai nepasakė M.. Iki šios dienos nesupranta už ką M. E. trenkė. Pareigūnai sakė, kad M. kažkas nepasisekė. Jis smūgio nematė, bet suprato iš garso, kad tai buvo smūgis, nes tuo metu gerai girdėjo. Garsas buvo toks, kaip per kino filmus. Matė, kad M. ir E. voliojosi ant grindų. Jis pradėjo belsti į duris, iškvietė pareigūnus. Atėję pareigūnai M. ir E. išvedė iš kameros. Jis pareigūnams paaiškino, kad E. nieko blogo nepadarė. Jį parvedė po kokių 15-30 minučių ar po valandos, po ko pastebėjo jo veide didelę mėlynę, visa akis buvo mėlyna. Teisėjai pagarsintus liudytojo V. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 52-55), liudytojas nurodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skiriasi, nes praėjo tiek laiko ir atkartoti bei prisiminti labai sunku. Jis (duomenys neskelbtini). Jam nereikia problemų. Apklausoje ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs A., bet tiksliai neatsimena ar jis buvo įvykio metu. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad M. įžeidinėjo jį, tai teisingai parašyta. Toks nestiprus įžeidinėjimas buvo. E. jį užstojo, nes M. įžeidinėjo jį. E. jį gindavo ir sakydavo, kad reikia gyventi draugiškai. Kameroje vyriausias pagal amžių buvo jis, kadangi pavasarį jam bus šešiasdešimt vieneri metai.
Liudytojas A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad su nukentėjusiuoju jokie ryšiai jo nesieja, o kaltinamasis yra draugas ar pažįstamas. Jis teisme negali prisiekti, kadangi prisiekia tik Dievui. Nurodė, kad E. pradėjo įžeidinėti M.. Tuo metu ji dėliojo daiktus ir atsisukęs pamatė, kad mušasi, o kas kaltas ar nekaltas, jis nematė ir negali paaiškinti. Konfliktas vyko tarp dviejų žmonių – M. ir E.. Atsisukęs pamatė, kaip E. daužė M.. Jis bandė sustabdyti, bet jam nepavyko. Jis nematė į kokias vietas daužė ar mušė E., kadangi buvo ir pats išsigandęs. Jis iškvietė pareigūnus. Jokių žymių iki muštynių ant kūno ar drabužių, sumušimų ant M. ir ant E. jis nepastebėjo. Po muštynių išvydo, kad M. buvo sumušta galva ir mėlynė, o E. buvo sveikas, po įvykio E. sužalojimų nematė. Jis kaip,,arklys“, gali penkis sumušti. Jis irgi yra nukentėjęs nuo E.. Prieš vedant jį apklausti, E. jį įspėjo ir pradėjo gąsdinti, kad, jei jis duos parodymus M. naudai, jam bus blogai, todėl davė tokius parodymus, kurie užfiksuoti ikiteisminiame tyrime. E. nurodė: „Pasakyk, kad M. jį užpuolė“, todėl bijodamas ir davė ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus. Jis sau pasakė, kad teisme duos tokius parodymus, kokie yra teisingi. Kameroje po muštynių liko jis su,, (duomenys neskelbtini)“ ir E.. Kameroje vadovavo E. T.. E. M. netiko, kadangi M. yra (duomenys neskelbtini) tautybės. E. sakydavo, kad (duomenys neskelbtini) yra nešvarūs.
Liudytoja L. M. teismo posėdyje parodė, kad ji yra bendros praktikos slaugytoja Alytaus kalėjime ir per jos budėjimą tuo metu atvedė asmenį apžiūrėti sužalojimus. Prisimena, kad to asmens vardas buvo E.. Kiek pamena, buvo kraujosruva dešinės ar kairės akies voke – apatinio ir viršutinio. Asmuo buvo sąmoningas ir daugiau nusiskundimų neturėjo. E. atvedė pareigūnai, abu – ir M., ir E. – atvedė apžiūrai. Kiek pamena, M. iš viso atsisakė medicininės pagalbos ir sakė: „viskas gerai man“. Nuteistasis E. nurodė, kad kameroje trenkė kitas nuteistasis, neįvardijo kokiu daiktu sudavė, taip pat neįvardijo sudavusio asmens. Tik kai po jo atvedė apžiūrai M., tuomet suprato, kad muštynės buvo su M.. Datos neatsimena, o dienos metas buvo galbūt pavakarys. Sužalojimas buvo neseniai padarytas, tą gali patvirtinti pagal turimą darbinę patirtį, atitinkamai apžiūrėjus mėlynių/kraujosruvų atsiradimą ir jų žymas bei spalvą veido dalyje. Ant drabužių kraujo žymių nesimatė. E. nebuvo agresyvus. M. paprastai elgėsi, sakydamas, kad viskas gerai, jis nežino, kodėl jį čia atvedė. Nemano ir nesutiktų, kad sužalojimas galėjo atsirasti atsitrenkus į sieną ar pan., kadangi sužalojimų specifika skiriasi. Ji ant M. kūno jokių mėlynių nematė, pažymėjo, kad M. kabinete atsisakė apžiūros.
Liudytojas V. U. teismo posėdyje nurodė, kad jo su nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju jokie ryšiai nesieja. Įvykio dieną vykdė darbą uždaro tipo kalėjimo patalpose, tikriausiai kovo 25 d. Apie 16 val. išgirdo triukšmą. Juos iškvietė V. J.. Atidaręs pirmąsias duris (kameroje yra dvi durys), pamatė stovintį prie durų E. T., kuris pareiškė, kad jam sudavė smūgį M. J.. Kameroje viskas buvo tvarkinga, jokie baldai (keturios lovos ir staliukas prie durų) neišmėtyti. Toje kameroje buvo keturi asmenys. M. J. tuo metu, lyg sėdėjo ant lovos. E. veide prie akies matėsi paraudimas, panašus į mėlynę, todėl jį išvedė iš kameros į sveikatos punktą. E. nesakė jokių aplinkybių, tik budinčiam pareigūnui kažką jis pasakė. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. M. ir E. į sveikatos punktą nuvedė jis. Ant M. jokių sužalojimų nesimatė. E. sveikatos punkte buvo apie 10–15 minučių, o vėliau buvo atvestas M.. Liudytojas V. U., teisėjai pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 64-67), nurodė, kad lyg ir buvo sakęs E., jog M. sudavė smūgį. Vaizdo registratūroje viskas nufilmuota, nepamena, kad E. būtų sakęs, jog kitą nuteistąjį užstojo, galbūt taip ir buvo, jeigu jis davė tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas A. M. teismo posėdyje paaiškino, jog jis šiuo metu yra nedarbingume. Nelabai atsimena kada įvyko konfliktas ir kokia tai situacija, nes darbe beveik kiekvieną kartą tokie panašūs įvykiai būna. Negali nieko pasakyti, nesusipažinęs su byla. Jam apie posėdį pranešė vadovybė, nurodydama, kad jis turi ateiti į teismą. Nepamena, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tyrėjo. Teisėjai pagarsinus liudytojo A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 70-73), liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Prisimena, kad dirbo antrame aukšte uždaroje zonoje pagal grafiką Išgirdo, kad, lyg kažkas vyksta, kažkoks konfliktas. Jis atbėgo į pirmą aukštą, galvodamas, kad reikia pagalbos, bet jau ten buvo pareigūnai įėję į kamerą, išvedę žmones ir pastatę prie sienos. Priėjęs prie M. paklausė, kas įvyko. M. atsakė „nieko, nieko, viskas čia gerai“. Jokių nuoskaudų iš kaltinamojo ir nukentėjusio negirdėjo. Jis grįžo į viršų atlikti savo pareigų. Nieko daugiau nematė. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingai užrašyti. Papildė, kad jis bendravo su M. J.. Kas užrašyta apie nukentėjusio sužalojimus jo parodymuose, yra teisinga. Jis yra atsakingas pareigūnas, bet dabar negali prisiminti, koks buvo sužalojimas. Jeigu taip parašyta, taip ir įvyko. Jis klausė, kas kaltas, kas vyko, bet niekas nieko nesakė. Jis nežino kas vedė į medicininę dalį nuteistuosius.
Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, be pirmiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų, liudytojų parodymų jo kaltę pagrindžia ir kiti faktiniai bylos duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisiamajame posėdyje, kurie laikytini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnio prasme, kurių patikimumu teismas pagrindo abejoti neturi ir kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu visumoje patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tarp kurių yra logiškas ryšys ir seka, kurie sutampa detalėse ir iš esmės tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems bei yra vienas su kitu sąsajoje, o būtent:
2025 m. balandžio 4 d. prokuroro reikalavimas nurodytais motyvais pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. J. neteisėtų veiksmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį BPK 167 straipsnio 2 dalies pagrindu(1 t., b. l. 1-2);
nukentėjusysis E. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos 4-oje gyvenamojoje patalpoje. Su nuteistaisiais V., A., pavardžių neprisimena, sutaria, gerai, tik su vienu nuteistuoju M. J. truputį konfliktuodavo dėl to, kad M. J. konfliktuodavo su kambarioku V., o jis užstodavo V.. Nori pasakyti, kad 2025 m. kovo 25 d. apie 16 val. jis buvo gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), kai M. J. pradėjo užgaulioti V., jis nusprendė, kad turi įsikišti ir nutraukti užgauliojimus. Priėjęs prie nuteistojo M. J., jis pasakė, kad taip tęstis nebegali ir, jei jis nori su jais gyventi, turi sutarti su jais visais, o ne užgaulioti. Po šių jo žodžių M. J. nieko nesakė, o iškarto sudavė jam vieną smūgį į veido sritį. Jis paklausė M., kodėl šis taip elgiasi. Tuo metu kitas kambariokas pabeldė į duris ir iškvietė pareigūnus. Atėjus pareigūnams, jis pasakė, kad jam smūgį sudavė M. J.. Nuo suduoto smūgio jis jokio skausmo nejautė. Kai atėjo pareigūnai, jį iškart nuvedė į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių apžiūrai, o nuteistąjį M. J. iškėlė iš jų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pareiškimo nenori rašyti, pretenzijų neturi, nes skausmo jis nejautė, mano, kad M. J. sudavė smūgį dėl to, jog tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kad jis gynė V., o M. J. iškilusio žodinio konflikto nemokėjo spręsti žodžiais, todėl ir sudavė vieną smūgį į veidą. Šiuo metu viskas išsisprendė, jie gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena draugiškai, nes iš jų iškėlė M. J. (1 t., b. l. 30-33);
nukentėjusysis E. T., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šioje byloje yra jau apklaustas 2025 m. kovo 31 d. ir šios apklausos metu yra davęs išsamius parodymus, jų ir laikosi. 2025 m. kovo 25 d. įvykis su M. J. buvo nesusipratimas, jie viską išsiaiškino, jokių pykčių vienas kitam nelaiko. Laikosi savo duotų parodymų, pretenzijų neturi. Problema buvo išspręsta, laiku įsikišo pareigūnai ir sustabdė jų konfliktą (1 t., b. l. 37-39);
liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bausmę Alytaus kalėjime atlieka nuo 2024 m. Šiuo metu yra paskirtas gyventi į Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą. Nurodytoje gyvenamojoje patalpoje iki 2025 m. kovo 25 d. jie gyveno keturiese, šiuo metu gyvena trise. Visus kambariokus žino ir žinojo – E., A., M., pavardžių neprisimena. Su kambariokais E. ir A. jis sutaria gerai, o su M. jis žodiškai konfliktuodavo, nes M. nuolatos iš jo tyčiodavosi, vadindavo įvairiais žodžiais:,, (duomenys neskelbtini)“ ir pan. O kai M. iš jo tyčiodavosi, jį visada apgindavo E., jis nuolatos sakydavo, kad jie visi turi sutarti gerai ir nekonfliktuoti, bet M. visada nusijuokdavo ir nekreipdavo dėmesio į E. žodžius. 2025 m. kovo 25 d., tikslaus laiko nepasakys, bet mano, kad buvo apie 16 val., kai nuteistasis M. pradėjo su juo vėl žodiškai konfliktuoti, jis liepė M. liautis, tačiau jis ir toliau jį vadino įvairiais žodžiais, todėl jį vėl pradėjo ginti E.. Kai E. pradėjo M. sakyti, kad jie turi gyventi draugiškai, nesipykti, tarp jų kilo konfliktas, tačiau ar smūgius kažkas, kažkam sudavė, jis nematė, nežino ar jis užsisukęs buvo ar kaip, tačiau tikrai nepastebėjo. Kai atsisuko, E. klausė M., kodėl jis taip elgiasi, tuo metu kitas nuteistasis A. beldė į duris, kad ateitų pareigūnai. Kai atėjo pareigūnai, nuteistąjį M. išvedė iš jų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), o po kiek laiko, kambarioką E. nuvedė į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių (1 t., b. l. 52-55);
liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini). Su juo kartu gyvena dar du nuteistieji – E. bei V., o iki 2025 m. kovo 25 d. kartu gyveno ir M.. Nuteistųjų pavardžių nežino, todėl ir įvardina juos vardais. Su visais kambariokais sutaria gerai, nesipyksta, bendrauja. 2025 m. kovo 25 d., tikslaus laiko nepasakys, bet mano, kad buvo apie 16 val., kai išgirdo, kad tarp jo kambariokų M. ir E. vyksta žodinis konfliktas, ką jis tiksliai veikė – neprisimena, tačiau nekreipė dėmesio į jų žodinį konfliktą, užsiėmė savo reikalais. Nori pasakyti, kad jis nesiklausė dėl ko vyksta žodinis konfliktas, nes nenorėjo veltis į kitų nesutarimus. Po kurio laiko, jis atsisukęs į kambariokus E. ir M., pamatė, kad jie vienas kitą stumdo, tačiau ar sudavė vienas kitam kokius smūgius, jis nematė, nes pamatęs konfliktą, jis iškart beldė į duris, kad ateitų pareigūnai. Kai atėjo pareigūnai, iš jų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) išsivedė M., o po kurio laiko E. išvedė į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių. Atsakydamas į klausimą, nurodo, kad jis tikrai negirdėjo ir nežino dėl ko įvyko konfliktas, taip pat negali nurodyti, kas viską pradėjo, tačiau gali nurodyti, kad pareigūnus į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) iškvietė jis. Nei ant vieno iš nuteistųjų jokių sužalojimų nematė (1 t., b. l. 58-61);
liudytojas V. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis dirba Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje specialistu pamainomis po 24 val. Yra atsakingas už Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietą. 2025 m. kovo 25 d., tikslaus laiko nepasakys, būdamas Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos pirmame aukšte, išgirdo beldimą į duris, nuėjęs patikrinti, išgirdo, kad beldimas būtent sklinda iš gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini). Kai atidarė duris ir įėjo į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis E. T. pareiškė, kad nuteistasis M. J. sudavė smūgį į veido sritį, dėl to, kad šis užstojo kitą nuteistąjį, kurio šiuo metu duomenų nenurodys, nes neprisimena. Nuteistieji iškart buvo atskirti, patalpinti į atskiras gyvenamąsias patalpas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nuteistasis M. J. atsisakė nurodyti dėl ko įvyko konfliktas tarp nuteistųjų, o nuteistasis E. T. teigė, kad nuteistasis M. J. ne pirmą kartą tyčiojasi iš kito nuteistojo, kurio šiuo metu nepasakys, nes neprisimena, todėl jis nusprendė jį užstoti ir neleisti tyčiotis, dėl to M. J. ir sudavė smūgį į veidą. Įvykio aplinkybes patvirtino ir gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvę nuteistieji, kurių duomenų šiuo metu neprisimena. Nuteistajam E. T. kairėje akyje pastebėjo kraujosruvą, o ant nuteistojo M. J. jokių sužalojimų nepastebėjo. Nuteistieji buvo pristatyti į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių apžiūrai bei patirtiems sužalojimams užfiksuoti. Apie įvykį pranešė budinčios pamainos vyriausiajam specialistui bei surašė tarnybinį pranešimą. Viską fiksavo vaizdo registratoriumi Nr. 180 (1 t., b. l. 64-67);
liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė parodymus, kad 2025 m. kovo 25 d. buvo paskirtas dirbti į Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietą. Nurodytą dieną, t. y. 2025 m. kovo 25 d., tikslaus laiko neprisimena, būdamas uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, išgirdo, kad pareigūnas V. U. bendrauja su nuteistuoju E. T., kuris yra iš gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Atėjus iki nurodytos gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad tarp nuteistųjų M. J. bei E. T. įvyko konfliktas, tačiau tiksliai dėl ko, nurodyti negali, nes jam paklausus nuteistojo M. J. kas nutiko – šis nuolatos teigė, kad nieko, o nuteistasis E. T. tik pasakė, jog matė, kas buvo, tačiau ką matė – nežino, nes prie gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo jau tik po jų konflikto. Jis ne vieną kartą bandė išsiaiškinti bei prakalbinti nuteistuosius, tačiau šie į jo klausimus neatsakinėjo, tylėjo. Todėl per radijo ryšio priemonę pakvietė pareigūnus, kurie atsakingi už uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje gyvenančius nuteistuosius, kad priimtų sprendimą, kurį iš nuteistųjų perkelti į kitas patalpas. Kai atėjo pareigūnai, jis tęsė savo darbus ir paliko nuteistuosius su atėjusiais pareigūnais. Taip pat nurodė, kad nematė jokių sužalojimų ant nuteistojo M. J., o ant nuteistojo E. T. matė prie akies tik patinimą, kaip ir kraujosruvą, tačiau konkrečiai ir kurios akies – neprisimena. Su kitais nuteistaisiais, kurie buvo gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), jis nekalbėjo, todėl ar jie ką nors matė, ar ne, pasakyti negali. Nežino kuris iš nuteistųjų pradėjo konfliktą, nes nematė pats, o ir pasakyti dėl ko vyko konfliktas tarp jų negali, nes patys nuteistieji jam nieko nesakė, nepasakojo (1 t., b. l. 70-73);
liudytoja L. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. kovo 25 d., tikslaus laiko nepasakys, tačiau mano, jog galėjo būti apie 16 val., į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių buvo atvestas nuteistasis E. T.. Nuteistajam E. T. buvo nustatytas akies viršutinio voko patinimas ir poakio kraujosruva. Nuteistojo E. T. sužalojimas atrodė,,šviežias“ - sužalojimą galėjo patirti nurodytą dieną. Kiek prisimena, nuteistasis teigė, kad sužalojimą patyrė tuomet, kai kitas nuteistasis jam sudavė smūgį, taip pat nurodė, kad jokio skausmo dėl patirto sužalojimo nejaučia ir nesupranta, kodėl jis pristatytas į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių, nes jam pagalba nereikalinga, todėl atsisakė paimti šalto ledo bei jį užsidėti ant patinusios vietos. Daugiau jokių papildomų aplinkybių dėl nuteistojo E. T. negali nurodyti, nes, kiek prisiminė, tiek pasakė. Nori paminėti, kad po nuteistojo E. T. buvo atvestas ir nuteistasis M. J., kurį apžiūrėjo, tačiau nuteistajam M. J. jokių išoriškai stebimų kūno sužalojimų nebuvo. Nuteistasis M. J. buvo atvestas dėl konflikto su kitu nuteistuoju, kiek suprato – su nuteistuoju E. T.. Klausė nuteistojo M. J. ar turi kokių nors nusiskundimų, ar ką nors skauda, tačiau nuteistasis tik pasakė, kad nieko nebuvo, kiek suprato, turėjo omenyje, kad nebuvo konflikto su kitu nuteistuoju ir jam jokia pagalba nėra reikalinga. Bendrosios praktikos slaugytojos visada suteikia pirmą pagalbą, tačiau šiuo atveju nuteistasis E. T. leidosi tik būti apžiūrėtu, pagalbos, patarimų bei siūlomų vaistų atsisakė, nurodydamas, kad jis nejaučia jokio skausmo, o patinimas greitai praeis. Ant M. J. jokių išoriškai matomų sužalojimų nebuvo (1 t., b. l. 76-79);
2025 m. kovo 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto A. S. tarnybinis pranešimas Nr. SŽ-18-135, kuriuo jis pranešė, kad 2025 m. kovo 25 d. apie 16.10 val. uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje tarnybą vykdęs Saugumo valdymo skyriaus specialistas informavo, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) bausmę atliekantis nuteistasis M. J., gimęs (duomenys neskelbtini) būrys, sudavė į veido sritį nuteistajam E. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) būrys. Nedelsiant nuteistieji atskirti vienas nuo kito, apžiūrėti medikų. Informuota vadovybė, pranešta KŽS pareigūnams. Naudotas vaizdo registratorius Nr. 180 (1 t, b. l. 18-19);
2025 m. kovo 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto V. U. tarnybinis pranešimas Nr. SV-18-1508, kuriuo jis informavo, kad 2025 m. kovo 25 d. 15.54 val., vykdant tarnybą uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, pirmame aukšte, išgirdo beldimą 4-oje gyvenamojoje patalpoje. Atidarius minėtos gyvenamosios patalpos išorines duris, nuteistasis E. T., gimęs (duomenys neskelbtini), pareiškė, kad jam sudavė smūgį ranka į veido sritį nuteistasis M. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Išvedus minėtą nuteistąjį iš patalpos, pastebėtas sumušimas kairės akies srityje. Minėtas nuteistasis nuvestas į sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai. Apie įvykį buvo pranešta Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui. Įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. 180 (1 t., b. l. 20);
2025 m. kovo 25 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. A.K.26.53/81 (fotonuotraukos), kurioje nurodyta, kad nuteistasis E. T., gimęs (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas 2025 m. kovo 25 d. 16.15 val. Nuteistajam E. T. nustatyta sumušimas kairės akies viršutinio voko ir poakio kraujosruva, 3x4 cm išmatavimų, rausvai melsvos spalvos. Nuteistasis E. T. nurodė, kad sužalojimas atsirado, kai įvyko kontaktinis konfliktas su kitu nuteistuoju (1 t., b. l. 24-27);
Iš 2025 m. kovo 25 d. Medicininio pažymėjimo Nr. 70260, matyti, kad 2025 m. kovo 25 d. 16.25 val. nuteistasis M. J. atvestas apžiūrai su kitu nuteistuoju. Nuteistajam M. J. išoriškai kūno sužalojimų nestebima. Nusiskundimų neturi (1 t., b. l. 23);
2025 m. kovo 25 d. E. T. paaiškinimas (Nr. NPS-18-9617), kuriame jis nurodė, kad: (kalba netaisyta),,Dėl 2025 m 03 25 susistudimo pritenziju del man padaritu sužalojimu pritenziju neturiu.“ (1 t., b. l. 22);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 143/2024 (06), kurioje konstatuota, kad E. T. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 84);
Kitų objektų apžiūros protokolu Nr. IBPS-V-1688467-25 apžiūrėti 2025 m. balandžio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės tarnybiniu pranešimu Nr. SV-18-1637 pateikti vaizdo įrašai, įrašyti į duomenų laikmeną,,Maxtor“.
Vaizdo įrašas, pavadintas 153_15320250325155648_0002, kuriuo yra užfiksuotas 2025 m. kovo 25 d., vaizdo įrašas, kurio pradžia 15 val. 55 min. 34 s., vaizdo įrašo trukmė - 1 min. 15 s., Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto V. U. naudojamu vaizdo registratoriumi Nr. 153. Pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vaizdas fiksuojamas Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos koridoriuje, o vėliau gyvenamosios patalpos viduje, tačiau gyvenamosios patalpos numerio pateiktame vaizdo įraše nematyti. 15:55:50 val. į gyvenamąją patalpą atėjęs pareigūnas A. M. klausia nuteistųjų:,,Kuris čia šoko? Kas buvo? Kuris šoko, šitas?“ 15:55:57 val. nuteistasis E. T. sako:,,Ne, ne.“ Kitas nuteistasis, kurio pateiktame vaizdo įraše nematyti, o iš balso nėra galimybės atpažinti, sako:,,Ne jisai šoko, (duomenys neskelbtini) šoko. Nu jie čia kažko susiginčijo.“ 15:56:04 val. pareigūnas V. U. (dėvintis vaizdo registratorių) iš gyvenamosios patalpos išveda nuteistąjį E. T. į uždaro tipo bausmės atlikimo vietos koridorių.15:56:08 val. pareigūnas A. M. liepia nuteistajam stoti prie sienos bei iškelti rankas, nuteistajam atliekama dalinė apžiūra.
Vaizdo įrašas, pavadintas 180_18020250325155848_0019, kuriuo yra užfiksuotas 2025 m. kovo 25 d., vaizdo įrašas, kurio pradžia 15 val. 55 min. 31 s., vaizdo įrašo trukmė - 3 min. 16 s., Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto A. M. naudojamu vaizdo registratoriumi Nr.180. Pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vaizdas fiksuojamas Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos koridoriuje, o vėliau gyvenamosios patalpos viduje, tačiau gyvenamosios patalpos numerio pateiktame vaizdo įraše nematyti. 15:55:50 val. pareigūnas A. M. (dėvintis vaizdo registratorių) klausia:,,Kas yra? Kuris čia šoko? Kas buvo? Kuris šoko, šitas?“ 15:55:57 val. nuteistasis E. T. sako:,,Ne, ne.“ Kitas nuteistasis, kurio pateiktame vaizdo įraše nematyti, o iš balso nėra galimybės atpažinti, sako:,,Ne jisai šoko, (duomenys neskelbtini) šoko. Nu jie čia kažko susiginčijo.“ 15:56:04 val. iš gyvenamosios patalpos išveda nuteistąjį E. T. į uždaro tipo bausmės atlikimo vietos koridorių.15:56:08 val. pareigūnas A. M. (dėvintis vaizdo registratorių) liepia nuteistajam stoti prie sienos bei iškelti rankas, nuteistajam atliekama dalinė apžiūra. 15:56:22 val. pareigūnas A. M. (dėvintis vaizdo registratorių) prieina prie nuteistojo M. J., kuris yra uždaro tipo bausmės atlikimo vietos koridoriuje ir klausia:,,Kas čia buvo?“ 15:56:24 val. nuteistasis M. J. atsako:,,Nieko nebuvo.“ 15:56:37 val. pareigūnas A. M. per radijo ryšio priemonę iškviečia kitus pareigūnus, kurie atsakingi už uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje gyvenančius nuteistuosius, kad priimtų sprendimą, kuriuos nuteistuosius perkelti į kitas patalpas. 15:56:53 val. pareigūnas A. M. (dėvintis vaizdo registratorių) prieina prie nuteistojo E. T., kuris yra uždaro tipo bausmės atlikimo vietos koridoriuje ir klausia:,,Ar girdi, kas buvo?“ 15:56:56 val. nuteistasis E. T. atsako:,,Gi matei, kas buvo“. 15:57:27 val. pareigūnas A. M. (dėvintis vaizdo registratorių) klausia nuteistųjų E. T. ir M. J., kuris pirmas pradėjo, tačiau nurodyti nuteistieji nieko neatsako (1 t., b. l. 89-91).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. J. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad šių metų kovo 25 dieną apie 16 val., atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, gyvenamojoje patalpoje kilus konfliktui, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį ir dėl to padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodymų nedavė, teisme jis pripažino sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam, tačiau savo veiksmų pavojingumą siekė minimalizuoti, nurodydamas, kad vyko tarpusavio konfliktas, abu grūmėsi ir jis gavo smūgius nuo nukentėjusiojo, konflikto konkrečios priežasties negalėjo įvardinti. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis M. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį E. T. dėl to, kad šis užstojo garbaus amžiaus, sveikatos problemų turintį kitą asmenį, gyvenusį kartu, V. J., su kuriuo įkalinimo įstaigoje gyveno toje pačioje gyvenamojoje patalpoje. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai pasireiškė vieno smūgio sudavimu ranka į veido sritį, o šiais veiksmais dėl poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nors kaltinamasis M. J. pripažįsta sudavęs tik vieną smūgį, nuo kurio, jo manymu, tokie padariniai nukentėjusiajam negalėjo atsirasti, juolab, kad neva tai ir jis pats gavo smūgį į veido sritį, tarpusavyje grūmėsi, abu griuvo, kad jam reikėjo gintis grėsmingoje situacijoje, ne pirmą kartą dalyvauja konflikte, kalėjime reikia save apginti, tačiau teismas tokius jo paaiškinimus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, dėl ko jo paaiškinimais dėl būtinosios ginties sąlygų kategoriškai netiki ir juos atmeta. Pažymėtina, kad nors liudytojas A. J., pristatęs save kaltinamojo draugu, tendencingai liudijęs kaltinamojo naudai, nurodė kūno masės indekso skirtumus, tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis yra tvirtas, jauno amžiaus, panašaus ūgio kaip nukentėjęs asmuo, todėl imti domėn, kad dėl to gali būti labiau pažeidžiamas asmuo, jokio pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kardinaliai skyrėsi nuo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje. Teismas, ištyręs visus byloje esančius duomenis, tiki nukentėjusiojo E. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojo, betarpiškai buvusio patalpoje, V. J. nuoširdžiais paaiškinimais, kad E. nieko blogo M. nepadarė, jį užstojo, kai tuo tarpu M. E. trenkė, suprato pagal garsą, kad tai buvo smūgis, iki tol nei ant vieno jų kūno jokių sužalojimų nematė, o parvedus E. po apžiūros iš karto pastebėjo jo veide didelę mėlynę, visa akis buvo mėlyna. Liudytojo A. J., kuris pristatė save kaltinamojo draugu, parodymais teismas netiki, juos vertina kritiškai kaip siekį padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, kadangi posėdžio metu šis liudytojas akivaizdžiai demonstravo savo nusistatymą nukentėjusiojo atžvilgiu, nurodė skirtingas faktines bylos aplinkybes, išimtinai siekė palengvinti kaltinamojo padėtį, be to, jo duotų parodymų dėl E. T. nederamo negatyvaus elgesio bei smurtavimo nepatvirtino jokie kiti faktiniai bylos duomenys. Liudytojos L. M. apklausa teisme, po įvykio pareigūnams nedelsiant atvedus apžiūrėti E. T., patvirtina buvus kraujosruvą akies viršutiniame ir apatiniame voke, ką patvirtino nukentėjusysis sveikatos priežiūros punkte, paties sužalojimo kilmė ir lokacija atitiko faktinei situacijai, kadangi sužalojimų specifika atsitrenkus ar nugriuvus skiriasi, tai žino pagal darbinę praktiką, kuri taip pat patvirtino, kad M. J. apžiūros atsisakė. Liudytojų V. U. ir A. M. apklausa atitiko faktinę bylos medžiagą, prieštaravimų šių liudytojų, kalėjimo pareigūnų, parodymuose nėra, tai patvirtina vaizdo registratorių medžiaga. Sužalojimo mąstą patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuria teismas abejoti pagrindo neturi, kiti pirmiau aptarti ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. J. tyčia atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tokiu būdu dėl poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo M. J. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Jokių sužalojimų kaltinamojo atžvilgiu fiksuota nebuvo. Atkreiptinas gynybos dėmesys į tai, kad kaltinamasis iš dalies pripažino savo kaltę ir neneigė, jog sudavė smūgį, todėl teismas gynėjo prašymą kaltinamąjį išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, atmeta kaip niekuo nepagrįstą ir nemotyvuotą, nepasitvirtinus aplinkybėms, kad nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, o kaltinamasis, besigindamas, galimai sudavė šiam smūgį, juolab, nenustačius BK 28 straipsnyje numatytų pagrindų būtinosios ginties sąlygoms taikyti. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį visiškai patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojo, nusikaltimo metu buvusio toje pačioje patalpoje V. J., parodymai, taip pat liudytojų – kalėjimo pareigūnų ir jo medicinos darbuotojos parodymai. Tai, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti kaltinamojo smurtiniais veiksmais, pripažino ir pats kaltinamasis, sužalojimai buvo matomi liudytojams, jie užfiksuoti iškart po įvykio sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje, kai nukentėjusysis buvo apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojos, ką patvirtina pirminė medicininės apžiūros pažyma, kurioje beje užfiksuota ir tai, kad M. J. jokių sužalojimų išoriškai nestebima, jis jokių nusiskundimų neturi. Tai, jog E. T. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata objektyviai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 143/2024(06), kuri visiškai atitinka tokį sužalojimo padarymo mechanizmą, kokį nurodė pats kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visetą, sprendžia, kad M. J. veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad, suduodant smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, mažiausiai sukels jam fizinį skausmą ir nežymiai sužalos E. T., taigi, neabejotinai suvokė, kokius padarinius sukels ir jų siekė. Todėl teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas tyčia nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą yra pagrįstas ir įrodytas.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).
Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skiriant bausmę M. J., atsižvelgtina į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnis). M. J. praeityje daug kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, vedęs, nedirba, pakaltinamas, specialisto išvadoje pažymėta, kad jo atžvilgiu netikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Nagrinėjamu atveju jis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, šiuo metu atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nėra. Nors kaltinamasis pripažino sudavęs smūgį, tačiau su kaltinimu nesutiko, jis neatsiprašė nukentėjusiojo ir neparodė jokio apgailestavimo dėl tokių savo veiksmų, siekdamas minimalizuoti jų pavojingumą. Jis savo veiksmų atžvilgiu nekritiškas ir nenuoširdus, ankstesni teistumai rodo, kad antivisuomeninių nuostatų nelinkęs keisti, išvadų nedaro. Be to, kaip matyti bylos duomenimis, Alytaus kalėjime jam du kartus skirtos nuobaudos dėl narkotinių medžiagų vartojimo, atsisakymo gyventi paskirtame būryje. Duomenų iš teigiamos pusės charakterizuojančių M. J. nėra gauta. Kaltinamasis nusikalto būdamas praeityje teistas, neišnykus teistumui. Kaltinamojo atsakomybę sunkina ankstesnė kriminalinė patirtis: jis anksčiau yra teistas 37 kartus už tyčines nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad šiam kaltinamajam yra būdingas nusikalstamų veikų modelis, kuomet vis kartojamos analogiškos veikos. M. J., jau būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, kas rodo jo asmenybės didesnį pavojingumą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu, prašant prokurorei, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas jis pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad šiam teismui perduota dar viena baudžiamoji byla, kurioje M. J. kaltinamas analogiškos nusikalstamo veikos padarymu. Taigi, įvertinus nusikaltimo sunkumą bei pavojingumą, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį, nuteistojo asmenį charakterizuojančius duomenis, jo asmenybę, teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju kitokios bausmės rūšies nei, kad terminuotas laisvės atėmimas paskyrimas kaltinamajam, neatitiktų bausmės paskirties, teisingumo ir proporcingumo principų, o BK 75 straipsnio nuostatos kaltinamajam niekaip negali būti taikomos, nes kaltinamojo elgesys nagrinėjamu atveju nebuvo atsitiktinis, jis iš ankstesnių patyrimų nepasimoko bei sistemingai pažeidinėja teisės normų reikalavimus.
Byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę, į nukentėjusiojo poziciją, kuris neprašo griežtos bausmės, stiprių liekamųjų reiškinių nėra, civilinio ieškinio nereiškia, kaltinamajam skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis parinktinas artimas vidurkiui (BK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrintina su 2025 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 straipsnio pagrindu, nes kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė iki nuosprendžio pirmesnėje byloje priėmimo, šiuo atveju įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį procesinį sprendimą.
Kiti procesiniai klausimai
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajam M. J. kardomoji priemonė nepaskirta. Kardomųjų priemonių skirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra tikslinga, kadangi kaltinamasis Alytaus kalėjime atlieka ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teiktos kaltinamajam M. J. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos tvarka, kurios sudaro 654,66 Eur..
Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Taigi, nors kaltinamajam M. J. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisiamuosiuose posėdžiuose, esant suvaržytai kaltinamojo laisvei atliekant kitu procesiniu teismo sprendimu skirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios bei tai, kad kaltinamasis ir šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu jam taip pat skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, pagal pirmesnį procesinį sprendimą nurodoma bausmės pabaiga 2027 m. gruodžio 30 d., dėl ko kaltinamojo galimybė dirbti ir gauti savarankiškų pajamų yra apribota, turi nesumokėtų baudų, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteistinos, kadangi tai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. J. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2025 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu skirta ir subendrinta 3 metų 2 mėnesių 20 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme ir M. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.
M. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti recidyvistu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2026 m. sausio 6 d.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. J. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o M. J. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Radzevičienė