Proceso Nr. 4-08-3-00047-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 28 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarimo,
N U S T A T Ė :
Skundžiamu nutarimu L. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 3200 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, už tai, kad ji 2012-12-29 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. 4 namu, vairuodama jai priklausantį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai bus saugu, nesilaikė saugaus šoninio atstumo ir atsitrenkė į gale stovintį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu L. B. jį skundžia apeliacine tvarka ir prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-12 nutarimo dalį, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, panaikinti arba taikyti ATPK 301 str. 1 d. ir nuobaudą švelninti, neatimant teisės vairuoti transporto priemonę bei išdėstyti baudos mokėjimą dvejiems metams. Tvirtina, kad neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi net nejautė susidūrimo kontakto su kitu automobiliu. Įvykio metu automobilyje grojo muzika, nuo variklio darbo vibravo metalinės detalės buvusios bagažinėje, todėl ji nepajuto prisiglaudimo prie nukentėjusiojo automobilio momento. Nurodo, jog jei manevruodama atbuline eiga būtų pajutusi susidūrimą, iš įvykio vietos tikrai nebūtų pasišalinusi, nes įvykio metu buvo blaivi, automobilis yra apdraustas transporto priemonių privalomu civilinės atsakomybės draudimu. Pasak apeliantės, jos tyčios nebuvimą patvirtina ir tai, kad po įvykio automobilį ji pastatė netoliese buvusioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje. Apeliantės nuomone, paskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, yra neproporcinga ir per griežta. Teisės vairuoti transporto priemones netekimas sąlygotų darbo, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinio netekimą, ne tik jai, bet ir sergančiam sutuoktiniui, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo (abu dirba kitame mieste, susisiekimas viešuoju transportu yra sudėtingas).
Panevėžio apskr. vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįsta, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ATPK 30211 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Nors apeliantė ginčija ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo faktą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada dėl L. B. kaltės padarius minėtą pažeidimą yra pagrįsta ir motyvuota, priimta teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus byloje esančius įrodymus.
ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai. L. B. iš esmės savo kaltės dėl eismo įvykio neneigia, tačiau nepripažįsta, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia, teigdamas, jog nejautė automobilių susidūrimo kontakto. Tačiau šie paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei yra nelogiški, todėl vertinami kritiškai, kaip apeliantės siekis sušvelninti savo padėtį.
Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 15-), matyti, jog nukentėjusiajam R. D. priklausančios transporto priemonės apgadinimai yra aiškūs, žymūs ir nėra nepastebimi. Pasak įvykį mačiusios liudytojos L. S., lėtai atbuline eiga važiuojantis Opel markės automobilis po susidūrimo su kitu automobiliu, sustojo ir padidinęs greitį nuvažiavo. Automobilių kontakto metu garso nebuvo, tačiau automobilis Audi sujudėjo (b.l. 13, 29). Taigi, iš pažeidėjos elgesio vairuojant automobilį prieš ir po susidūrimo (iš pradžių važiavo lėtai, po kontakto sustojo ir padidinusi greitį nuvažiavo) bei iš nustatytų nukentėjusiojo ir pačios pažeidėjos automobilių apgadinimų pobūdžio, akivaizdu, kad pažeidėja kontaktą su kitu automobiliu aiškiai pajuto. Todėl tai, jog ji pasišalino iš įvykio vietos neišlipusi ir neįvertinusi susidariusios situacijos, būtent ir rodo pažeidėjos siekį skubiai pasišalinti iš įvykio vietos, kuo mažiau atkreipiant aplinkinių dėmesį, ir, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus KET pažeidimus. Vien tai, jog pažeidėja po įvykio automobilį pastatė netoliese esančios parduotuvės aikštelėje, nepaneigia jos kaltumo. Nesant apgadinto automobilio savininko, apeliantė būdama vairuotoja ir žinodama KET reikalavimus, turėjo iškviesti policiją, tačiau apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Taigi byloje surinkti ir skundžiamame nutarime aptarti įrodymai, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog L. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino žinodama, jog sukėlė eismo įvykį, suvokdama, jog apgadino greta stovintį automobilį, todėl jos pasišalinimas pagrįstai įvertintas kaip tyčinis veikimas pažeidžiant KET 231, 234 p. reikalavimus.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes susijusias su paskirta papildoma administracine nuobauda, spendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir švelninti pažeidėjai paskirtą administracinę nuobaudą.
Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, nėra per griežta. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad pažeidėja su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai (b.l. 41-42), su sutuoktiniu dirba toje pačioje darbovietėje, kuri yra už (duomenys neskelbtini) miesto ribų, susisiekimas viešuoju transportu yra sudėtingas, todėl į darbą reikia važiuoti nuosavu automobiliu (b.l. 46-47), sutuoktinis vairuotojo pažymėjimo neturi (b.l. 50). Kadangi šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis iš dalies yra susijęs būtent su L. B. teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą (nestipriai apgadintas svetimas turtas, žala bus atlyginta draudimo bendrovės), pažeidėjos asmenybę (praeityje už KET pažeidimą bausta vieną kartą, nuobauda įvykdyta ir negaliojanti, neteista, darbdavio charakterizuojama teigiamai), elgesį po pažeidimo padarymo (naujų administracinių teisės pažeidimų nepadaryta), darytina išvada, kad nuobauda, sąlygojanti pagrindinio pragyvenimo šaltinio praradimą, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Tokiu būdu nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikant ATPK 301 str. nuostatas švelninti pažeidėjai skundžiamu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą. Aukštesniojo teismo vertinimu, L. B. už minėtą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis yra didesnis nei sankcijoje numatytas minimumas, yra pakankama pasiekti ATPK 20 str. numatytus nuobaudos tikslus.
Apeliantės prašymas išdėstyti baudos mokėjimą nesvarstomas, nes pagal ATPK 313 str. 3 d. nuostatas, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų gali nutarimą priėmęs teismas. Šiuo atveju apeliantė turėtų kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą, pateikdama teismui motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jai būtų išdėstytas baudos mokėjimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 10 str., 302 12 str. 1 d. 6 p.,
N U T A R I A :
L. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarimą pakeisti.
Taikyti ATPK 30¹ str. 1 d., ir panaikinti pagal ATPK 130 str. 1 d., L. B. a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Sigitas Bagdonavičius
