Pranešėjas Artūras Ridikas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo mišri Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Birutės Valiulienės ir Ričardo Gilio,
sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
dalyvaujant: prokurorei J. Č.,
nuteistojo gynėjui advokatui R. M.,
nuteistajam R. S.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-31 nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 2 d. ir jam paskirtas teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 d., nuspręsta konfiskuoti R. S. turtą už 4578,49 Lt, išieškoti iš R. S. 168,20 Lt teismo proceso išlaidų valstybės naudai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
R. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2005 m. birželio 15 d. iki 2008 m. spalio 1 d., būdamas valstybės tarnautoju piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:
būdamas valstybės tarnautoju - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (duomenys neskelbtini) (iki 2007-03-27), o nuo 2007-03-27 d.-Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) (iki 2008-05-01), o nuo 2008-05-01 - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) tarnybinėse patalpose, esančiose adresu(duomenys neskelbtini), o nuo 2006 m. vasaros (tiksli data nenustatyta) adresu: (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines pareigas - įgyvendinant valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) uždavinius valstybinės priešgaisrinės priežiūros srityje, tyčia, sąmoningai pažeisdamas: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d., d. 1-5, 8 p., 15 str. 1 d. 1, 3-5, 9, 11 p. (2003-07-04 įstatymo Nr. DC-1694 redakcija), 17 str. 1 d. 2 ir 4 p.(2002-11-12 įstatymo Nr. IX-1197 redakcija); vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003-04-29 d. įstatymu Nr. DC-1538), 3 str. 1 d., 4-5 d., 9 d. l p., 24 str. 1 d. 1, 3 p.; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1-5 p., 6 str. 1 d. 2, 4, 5 p., (2005-07-05 įstatymo Nr. X-316 redakcija), 13 str. 2 d., 14 str. 1 d. ir d.; Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2007-02-09 d. įsakymu (numeris neįskaitomas) 3 skyriaus 14 p., 4 skyriaus 15 p. reikalavimus, t. y. privalėdamas tarnybą grįsti įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo skaidrumo atsakomybės principais - gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves bei statymus; nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai; nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia; atlikdamas tarnybines pareigas vadovautis visuomenės interesais, nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams; nepriimti pinigų ir paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką einamoms pareigoms; vengti asmeniškumų, deramai atlikti pareigas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, nedalyvauti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje; savo veiksmais ir elgesiu nežeminti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno vardo; būti teisingu ir nešališku; priimti teisėtus ir objektyvius be savanaudiškų paskatų sprendimus, tačiau šių pareigų neatliko, nes neteisėtai, veikdamas priešingais tarnybai interesais, pagal iš anksto sugalvotą planą - įsteigti įmonę, kurios veikla būtų - priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra, siekiant iš šios veiklos gauti turtinės ir kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai ir savo draugams, 2005 m. birželio 14-15 d. pasitelkęs savo pažįstamą - M. J., a/k (duomenys neskelbtini) tam tikslui įkūrė (įsteigė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu - (duomenys neskelbtini). Pagrindinė bendrovės veikla - priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra), kurios akcininkui M. J. priklauso 51 procentas bendrovės akcijų, o jo draugei - N. K. - 49 procentai akcijų, nes pats kaip pareigūnas šios bendrovės akcininku būti negali, nors faktinis akcininkas jis ir yra,
toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiklą t. y. vykdydamas savo tiesiogines pareigas, teisėtai, atlikdamas Panevėžio mieste ir rajone esančių juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus ir juose nustatęs trūkumus priešgaisrinės saugos srityje, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)” adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; UAB „(duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio skyriuje adresu: (duomenys neskelbtini); A. S. patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini) Panevėžio r.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini); V. B. IĮ adresu: (duomenys neskelbtini) kaimas Panevėžio r.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu(duomenys neskelbtini)r.; V. K. firma „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini)r.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini); G. P. IĮ adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; Panevėžio r. (duomenys neskelbtini)adresu: (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini) Panevėžys, kad nėra įrengta apsauginių gaisrinių signalizacijų, šių patalpų savininkams, neteisėtai, rekomenduodavo (siūlė) sudaryti sutartis dėl minėtų signalizacijų įrengimo ir techninės priežiūros tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, garantuodamas kokybišką šios bendrovės paslaugų suteikimą. Po to, jis, atlikdamas savo tarnybines pareigas, dalyvaudamas jau minėtų įrengtų priešgaisrinės saugos sistemų priėmimo komisijoje, pats priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus šiuose objektuose ir vertino jų tinkamumą eksploatavimui. Tokiu būdu, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai užtikrino pastovią gamybinę veiklą įrengiant priešgaisrines saugos sistemas (signalizacijas), už tai gaudamas neteisėtą atlygį įvairiomis paslaugomis ir materialinėmis vertybėmis, o būtent: už objektų: (duomenys neskelbtini) prirodymą apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. J. neteisėtai gavo bendroje sumoje 1450 litų; už UAB „(duomenys neskelbtini)“; V. B. IĮ; UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“; V. K. firma „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų objektų prirodymą apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimui, techninių konsultacijų teikimą apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimo klausimais, neteisėtai, 5-6 kartus neatlygintinai naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimomis transporto priemonėmis - (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) remontui - neteisėtai, pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktais instaliacijos laidais 300 litų sumai; taip pat, neteisėtai, naudojosi pats, jo šeimos nariai ir draugai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal planą paimtais mobilaus ryšio abonentais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorius): (duomenys neskelbtini) nemokėdamas suteiktų paslaugų PVM mokesčio, o viso per šį laikotarpį nesumokėjo - 1628, 51 Lt.; Taip pat, neteisėtai, lengvatinėmis sąlygomis per UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo du telefono aparatus „(duomenys neskelbtini)“ bendros 1199, 98 Lt. vertės. Tokiais tyčiniais, priešingais tarnybai savo veiksmais diskreditavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino teisėsaugos institucijos - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM ir jo struktūrinio padalinio Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažemino priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos autoritetą visuomenėje, jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistemą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.
R. S. skundžia 2009-12-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir vadovaudamasis BPK 10 str., 311 - 312 str., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nepagrįstai konstatavo, jog jis tokiais tyčiniais, priešingais tarnybai veiksmais padarė žalą valstybei. Taip pat nurodo, kad teismas pripažino, jog jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, tačiau byloje surinkti įrodymai to nepatvirtina. Dėl teismo išvados, jog jis neteisėtai, veikdamas priešingais tarnybai interesais, pagal iš anksto sugalvotą planą - įsteigti įmonę, kurios veikla būtų - priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra, siekiant iš šios veiklos gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai ir savo draugams, nurodo, jog pats asmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku niekada nebuvo, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigime nedalyvavo, įmonę įsteigė M. J. ir jo draugė N. K., kuri šios įmonės akcininke tapo vien dėl to, jog tokiu būdu būtų užtikrintas M. J. skolos grąžinimas jų faktinei šeimai. Be to, nurodo, jog viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje N. K. jis nenurodė, nes ji nėra artima giminaitė ar oficialios šeimos narys, o netinkamas minėtos deklaracijos užpildymas, nesuponuoja jokios baudžiamosios atsakomybės. Dėl teismo išvados, jog jis neteisėtai rekomenduodavo, siūlydavo sudaryti sutartis dėl signalizacijų įrengimo ir techninės priežiūros tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, garantuodamas kokybišką šios bendrovės paslaugų suteikimą, apeliantas nurodo, kad ši išvada neatitinka faktinių veikos aplinkybių, tai patvirtina liudytojų parodymai. Jis, būdamas valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnu ir vykdydamas valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, privalėjo suteikti visišką, išsamią ir konkrečią informaciją apie fizinius ar juridinius asmenis, teikiančius priešgaisrinės saugos paslaugas, ką ir atliko. Kai kurių liudytojų teiginiai, jog jis galėjo minėti tik vieną priešgaisrinės saugos paslaugas teikiančią įmonę yra neteisingi, nes visiems asmenims buvo pateikta informacija apie kelias įmones, užsiimančias analogiška veikla. Apeliantas, dėl teismo išvados, jog jis atlikdamas savo tarnybines pareigas, dalyvaudamas įrengtų priešgaisrinės saugos sistemų priėmimo komisijoje, pats priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus objektuose ir vertino jų tinkamumą eksploatavimui, nurodo, kad tai buvo viena iš pagrindinių jo darbo funkcijų, kurios atlikimą, t.y. paskyrimą, tiesiogiai nustatydavo jo viršininkas, todėl tame neįžvelgia jokio asmeninio suinteresuotumo ar šališkumo jo priimtų sprendimų, atliekamų veiksmų atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad jokių pinigų nei iš fizinių, nei iš juridinių asmenų už neteisėtas paslaugas ar veiksmus nėra gavęs, išskyrus M. J. dalimis grąžintą skolą ar N. K. priklausančią pelno dalį, kurią jis perduodavo jam, apeliantui. Apeliantas abejoja ar liudytojo M. J. parodymus galima laikyti pagrindiniais, patvirtinančiais jo kaltę, nes šis liudytojas byloje buvo įtariamuoju, parodymus keitė. Pripažįsta, jog keletą kartų iš pažįstamo M. J., o ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip konstatavo teismas, skolinosi apie 20 metų senumo transporto priemones. Kurą pylėsi už savo asmenines lėšas, jokios turtinės žalos nei M. J., tuo labiau įmonei, nepadarė. Dėl gyvenamųjų patalpų remonto, nurodo, kad už elektros instaliacijos laidus jis vėliau sumokėjo grynais pinigais, pagal jam patektą kasos čekį. Dėl jo, jo šeimos narių, draugų naudojimosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobilaus ryšio abonentais bei per UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytų dvejų telefono aparatų, nurodo, kad teismui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos – faktūros patvirtina, kad jis už telefonus, įsigytus su nuolaida, mokėjo ir kas mėnesį moka, jokių nuolaidų ar lengvatų iš mobilaus ryšio operatoriaus nėra gavęs, ką teismo posėdžio metu patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini) atstovas. Apeliaciniame skunde pastebi ir tai, jog savo veiksmais nesukėlė nei įmonei UAB „(duomenys neskelbtini), nei valstybei didelės žalos, kadangi nusikalstamos veikos nepadarė.
2010 m. birželio 4 d. Panevėžio apygardos teismas R. S. apeliacinį skundą tenkino ir R. S. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d. pastarajam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2010-12-28 priimdamas nutartį patenkino Panevėžio apygardos prokuratūros kasacinį skundą iš dalies, panaikino Panevėžio apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-04 nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. 2012-02-15 Panevėžio apygardos teismas patenkino apeliacinį skundą ir priėmė nuosprendį, kuriuo panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-31 nuosprendį, o R. S. iš kaltinimo iš pagal BK 228 str. 2 d. išteisino, pastarajam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2012-11-20 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas nutartį, iš dalies patenkino Panevėžio apygardos prokuratūros kasacinį skundą, panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-15 nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti bei R. S. veiką kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
BK 228 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. O tas, kas padarė šią veiką, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, atsako pagal BK 228 str. 2 d.
Kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad R. S., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, gavo turtinės bei kitokios asmeninės naudos sau ar savo šeimai, t.y. kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d., juo labiau, kad atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme prokurorė baigiamosiose kalbose pasisakė dėl R. S. nuteisimo pagal BK 228 str. 1 d., kadangi nenustatytas R. S. veikos kvalifikuojantis požymis – siekimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos.
Pirmiausia, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai – paties R. S., liudytojų M. J. (M. J.), N. K., V. K., M. M., K. M., G. B., E. K. parodymai – neduoda pagrindo teigti, kad R. S. būtų dalyvavęs įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigime ar valdyme ar, juo labiau, jam būtų priklausę dalis akcijų. R. S. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai ir vieningai tvirtino, jog įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei steigime, nei valdyme nedalyvavo, o taip pat jokių piniginių lėšų, išskyrus tas, kurios buvo per jį perduodamos N. K. už įneštą kapitalą, negaudavo. Liudytojas M. J. taip pat tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apklausiamas apeliacinės instancijos teisme vieningai tvirtino, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė su N. K., bendrovės įstatinį kapitalą sudarė jų abiejų lėšos, o jis signalizacijų įvedimo verslu vertėsi ir anksčiau - nuo 1998 m., dėl ko pats turėjo nemaži klientų. Be to, liudytojas taip pat nuosekliai nurodė, kad su R. S. jokio susitarimo dėl apmokėjimo už užsakovus nebuvo, finansiškai suinteresuota buvo tik N. K., dėl ko šiai jis tiek tiesiogiai, tiek per R. S. perduodavo pinigus, nes moteris buvo įnešusi 4900 Lt kuriant įmonę (7 t., 130-135 b.l., 9 t., 6 b.l.). Liudytoja N. K., apklausiama apeliacinės instancijos teisme parodė, kad M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimui paskolino savo asmeninius pinigus su sąlyga, kad ji turės 49 procentus akcijų kaip garantiją, kol bus grąžintos piniginės lėšos. Taip pat ši liudytoja nurodė, jog su R. S. dėl tų pinigų nesitarė, įmonės veikloje R. S. nedalyvavo, 2005 metais su R. S. bendro ūkio dar nevedė, o jis tik kartais perduodavo M. J. grąžintinus pinigus. Be to, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę liudytojai V. K., M. M., K. M., G. B., ir E. K. nurodė, kad R. S. matydavo priduodant objektus, tačiau jis įrengiant sistemas nedalyvaudavo. Šie liudytojai taip pat nenurodė, kad R. S. būtų dalyvavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje atlikdamas kokias nors funkcijas ar vadovavęs bendrovei (7 t., 84-91 b.l.). Pabrėžtina dar ir tai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta S. J. parodė, jog dirbo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir žino, jog įmonė įkūrė M. J. ir N. K., kurie turėjo atitinkamai po 51 ir 49 procentus akcijų (7 t., 143 b.l.). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje esantys duomenys – paties R. S. bei liudytojų M. J., N. K. ir kitų liudytojų parodymai – patvirtina R. S. ir M. J. pažintį, glaudžius santykius bei tai, jog R. S. lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, tačiau vien šis faktas, nesant jokių kitų įrodymų, negali būti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis R. S., kaip valstybės tarnautojo, dalyvavimą įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ar jos valdyme, juo labiau, kad, kaip matyti iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausto Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Priešgaisrinės tarnybos viršininko D. M. parodymų, šios įstaigos inspektoriai privalėdavo konsultuoti priešgaisrines sistemas įrenginėjančias įmones. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog M. J. ir N. K. veikė savarankiškai, R. S. nei įmonės įkūrime, nei valdyme nedalyvavo, o bylos įrodymai nepatvirtina kaltinimo, kad R. S. per M. J. ir M. K. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas išankstinį tikslą gauti turtinės ir kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai ir savo draugams. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. J. dėl savo anksčiau tyrimo metu duotų parodymų, akcentavo, jog pastaruosius parodymus gali patvirtinti tik iš dalies, kadangi kai kurios frazės minėtų apklausų protokoluose užrašytos ne taip, kaip jis parodė (9 t., 10 b.l.), o be to, tuo metu jis buvo apklausiamas įtariamuoju dėl 2006-2007 m. apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko yra vadovaujamasi M. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais.
Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad R. S., rekomenduodamas ar siūlydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, siekė ar gavo asmeninės turinės ar kitokios naudos. Liudytojai M. J. ir N. K. savo parodymuose teigė, jog N. K. perduodamos piniginės lėšos buvo atsikaitymas už pastarosios indėlį į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokių liudytojų parodymų nepaneigia ir byloje esantys įrodymai, juo labiau, kad pats R. S. taip pat viso baudžiamojo proceso metu vieningai tvirtino, jog M. J. kartais per jį perduodavo pinigines lėšas N. K. už investuotą turtą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad R. S. pasiūlė kaltinime nurodytų bendrovių atstovams kreiptis tik į UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent dėl to, kad N. K. būtų to prašiusi. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kaip R. S. asmeninės naudos gavimas piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi negali būti laikomas ir jo naudojimasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo ryšio telefonais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais automobiliais, 300 Lt vertės laidų paėmimas ar PVM už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas nemokėjimas. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. S. visais prieš tai išvardintais objektais naudojosi kaip atlygiu už kaltinime jam inkriminuotų veiksmų, kurie rodo neva piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, atlikimą. Tiek R. S., tiek M. J. ar N. K. parodymai patvirtina R. S. ir M. J. tarpusavio santykių glaudumą, juo labiau, kad R. S. buvo leidęs M. J. neatlygintinai naudotis tuščiu mamos butu (9 t., 6 b.l.). Be to, R. S. mobiliojo ryšio paslaugas apsimokėdavo pats ir jų neatlygintinai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, apie savo mobiliojo ryšio paslaugų sąskaitų dydžius domėjosi tiesiogiai paties mobiliojo ryšio operatoriaus, ką patvirtina ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausti „(duomenys neskelbtini)“ atstovai (7 t., 99, 100 b.l.). Taip pat iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turimų mobiliojo ryšio sutarčių pratęsimo už simbolinę, keletą centų siekiančia pinigų sumą gavo mobiliuosius telefonus, dėl ko R. S. naudojimasis vienu iš tų mobiliojo ryšio telefonų apmokant jam suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas negali būti vertinamas kaip asmeninės naudos gavimas, dar atsižvelgiant į susiklosčiusius R. S. ir M. J. santykius. Be to, R. S. inkriminuoti neteisėtas naudojimasis 300 Lt vertės laidais, PVM už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas nemokėjimas ir pasinaudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais automobiliais taip pat negali būti pripažinti kaip asmeninės naudos gavimas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kadangi baudžiamojoje byloje nėra duomenų, paneigiančių M. J., R. S. ir N. K. parodymus, jog šie laidai ir automobiliai R. S. buvo suteikti, paskolinti ar parduoti kaip pažįstamam asmeniui, o ne pareigūnui.
Trečia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, dėl ko valstybei buvo padaryta didelė žala.
Piktnaudžiavimas BK 228 str. prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas. Tačiau piktnaudžiavimas gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 228 str. numatyta, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja su žalos padarymu ir ne su bet kokios, o didelės žalos padarymu. Žala gali būti turtinė ar neturtinė. Piktnaudžiaudamas tarnyba, valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei diskredituoja tarnautojo vardą ir tuo padaro žalos valstybei ar piliečių interesams, tačiau ne bet koks piktnaudžiavimas padaro didelę žalą, taip pat ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. BK 228 str. numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, vertintini ne tik objektyvūs veikos padariniai, bet kaltininko galimybė šiuos padarinius suvokti. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra nurodęs, jog negali būti pritarta tokiai praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, drausminiams arba administraciniams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė suprantama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata yra aktuali aiškinant ir nustatant nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 str.) požymius.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų: G. S., J. P., L. G., V. B., V. K., D. J., V. T., A. S., R. M., A. P., A. K., A. V., T. R., V. N., G. P. parodymai neįrodo, jog R. S. siūlydamas ar rekomenduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip įmonę, įrengiančią priešgaisrines saugos sistemas (signalizacijas), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tokiu būdu padarydamas valstybei didelę žalą (7 t., 84-91; 97-102; 130-135; 143-144; 158-159; 176-177 b.l., 8 t., 5-9 b.l.). Dalis apklaustų liudytojų paneigė aplinkybę, jog jie apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo būtent iš R. S.. Liudytojas V. B., nurodė, kad jis bendravo tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, šią firmą susirado arba pagal skelbimą, arba tai buvo rekomenduota draugo (7 t., 97 b.l.). Liudytojas A. B. nurodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis galėjo sužinoti iš kitos bendrovės, kuri užsiima tokiomis paslaugomis, bet tuo metu, kai jis kreipėsi, negalėjo priimti užsakymo dėl užimtumo (7 t., 98 b.l.). Liudytojas V. T. nurodė, kad jis pats pažinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, šiam paskambino ir vedė signalizaciją būtent šioje bendrovėje (7 t., 99 b.l.). E. P. parodė, kad žmonai pateikus sąrašą įmonių jis pasirinko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes asmeniškai pažinojo direktorių (7 t., 143 b.l.). Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam rekomendavo kaimynas, o be to pats buvo radęs keletą įmonių, kurios paskambinęs dėl kainos ir kokybės santykio pasirinko būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., 158-159 b.l.). Ne gana to, liudytojas G. S. parodė, kad iš anksčiau žinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. S. tik pasiteiravo, ar ši įmonė taip pat teikia priešgaisrinės apsaugos įvedimo ir priežiūros paslaugas (7 t., 87-88 b.l.). Liudytoja J. P. parodė, jog pati paprašė R. S. rekomendacijos, tačiau pasiūlytą įmonę pasirinko patys, kadangi pažinojo M. J. (7 t., 89 b.l..) Liudytoja L. G. nurodė, jog įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. S. buvo pasiūlyta draugiško pokalbio metu (7 t., 90 b.l.). Be to, liudytojai A. V. ir T. R., nors ir teigė, jog įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė R. S., tačiau pabrėžė, jog tas pasiūlymas nebuvo primygtinis reikalavimas, jie patys iš esmės rinkosi įmonę, atliksiančią darbus, o R. S. už tą pasiūlymą yra dėkingi, kadangi suteiktomis paslaugomis nėra nusivylę (8 t., 159, 176 b.l.). Liudytojas V. K., nors ir teigė gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vizitinę kortelę iš R. S., tačiau nurodė, jog tuo metu nebuvo ką pasirinkti, kadangi gal nedaug kas turėjo licencijas (9 t., 8 b.l.). Liudytojas R. M., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, jog yra naudojęsis iškabintu sąrašu, iš kurio pasirinktai įmonei yra vežęs gesintuvus (9 t., 9 b.l.). Be to, liudytojas A. S. nurodė, jog jam įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. S. rekomendavo, o ne primigtinai nurodė (9 t., 9 b.l.). Liudytojas G. P., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog pats paklausė R. S., kokia įmonė gali atlikti darbus, o R. S. rekomendavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią jis ir pasirinko dėl tinkamos siūlomų paslaugų kainos (9 t., 13 b.l.).
Pagal liudytojo D. M., dirbančio Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priešgaisrinės tarnybos viršininku, parodymus, tarnyba turi informuoti asmenis apie priešgaisrinę saugą, nurodyti įmones, kurios atlieka darbus, tarnyboje yra sąrašas įmonių, kurios atlieka darbus, o norminiai aktai nepateikia informacijos, kiek pareigūnas rekomenduodamas privalo nurodyti įmonių (7 t., 97-102 b.l.). Iš tokių parodymų darytina išvada, kad tarnybos darbuotojams, tame tarpe ir R. S., nebuvo draudžiama ir netgi buvo privaloma teikti informaciją apie darbus atliekančias įmones. Todėl pati ta aplinkybė, kad R. S. pasiūlydavo ar rekomenduodavo įmonę, įrengiančią priešgaisrines apsaugos sistemas (signalizacijas) negali užtraukti atsakomybės, nes R. S. taip elgdamasis, vykdė savo tarnybines pareigas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog liudytojai V. K., M. M., K. M., A. K., apklausiami liudytojais, vieningai tvirtino, jog R. S., priimdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus įmonėse jokių nuolaidų ar išlygų nedarydavo, vertindavo viską principingai, o taip pat, kai to reikėdavo, liepdavo pašalinti ir taisyti trūkumus (7 t., 85, 86, 87, 88 b.l.).
Išdėstytos aplinkybės suponuoja, kad R. S. nebuvo draudžiama teikti informaciją apie įmones, teikiančias atitinkamas priešgaisrinės saugos paslaugas, kaltinime nurodytų juridinių asmenų atstovai turėjo galimybę savarankiškai pasirinkti įmonę priešgaisrinės signalizacijos įrengimui ir priimti sprendimą sudaryti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o dauguma apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų atstovai buvo patenkinti šios įmonės suteiktomis paslaugomis, juo labiau, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus būtų priėmęs nepagrįstai ar neteisėtai ar gavęs iš tokių savo veiksmų asmeninės naudos. Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, nesutinka su R. S. pirmosios instancijos apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintu kaltinimu savo veiksmais piktnaudžiavus tarnyba padarant valstybei didelę žalą, t.y. diskreditavus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) pareigūno vardą, parodžius nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidus valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkinus teisėsaugos institucijos - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM ir jo struktūrinio padalinio Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažeminus priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos autoritetą visuomenėje, jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistemą.
Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad R. S. veiksmai, kuomet nurodoma (siūloma) konkreti įmonė arba greta šios įmonės ir kitos, bet ne sąrašas su visomis įmonėmis, kurios atlieka tokius pačius darbus, rodo valstybės tarnautojo šališkumą būtent vienos įmonės atžvilgiu, kas yra suprantama, kaip konkrečios įmonės protegavimas ir tai yra visiškai nesuderinama su jo valstybės tarnautojo, šiuo atveju – R. S., veikla, kas vertintina, kaip drausminis nusižengimas. Tačiau pirmos instancijos teismas nurodė, kad R. S. veiksmais padaryta žala valstybei laikytina didele ir iš esmės tą didelės žalos buvimą motyvavo tuo, kad R. S. veikė siekdamas naudos sau, savo šeimai ir draugams, kas prieštarauja valstybės tarnybos interesams.
Didėlės žalos požymiui nustatyti nepakankama vien tik deklaratyviai nurodyti, kad dėl neteisėtų veiksmų buvo pažemintas pareigūno vardas, institucijos autoritetas. Didelės žalos požymis turi būti nustatomas vertinant bylos aplinkybių visumą. Didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus ir kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir panašiai.
Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismo nuosprendyje jokie nuo R. S. veiksmų nukentėję proceso dalyviai nėra nurodomi, jokių fizinių ar juridinių asmenų teisės ir interesai R. S. veiksmais nebuvo pažeisti ir jokio rezonanso skundžiamame nuosprendyje nurodyti nuteistojo veiksmai visuomenėje nesukėlė. Tokių pasekmių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip jau minėta, vienintelis pirmos instancijos teismo motyvas, kad buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala buvo tai, kad R. S. veikė siekdamas naudos sau, savo šeimai ir draugams. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dėl aukščiau nurodytų motyvų buvo nustatyta, ką nurodė ir prokurorė, jog R. S. veikė nesiekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos.
Vien tik rekomendacinio pobūdžio R. S. pasisakymai ar pasiūlymai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamų paslaugų tikrinamų objektų atstovams, neleidžia jo atliktų veiksmų vertinti baudžiamosios teisės kontekste. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog R. S. veiksmai, net ir tie pavieniai atvejai, kai jis siūlydavo ar rekomenduodavo tik vienintelę įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nelaikytini tiek pavojingais ir nusikalstamais, kad galima būtų šiuos veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi padarant valstybei didelę žalą. Pagal jau minėtus liudytojo D. M., dirbančio Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priešgaisrinės tarnybos viršininku, parodymus, tarnyba turi informuoti asmenis apie priešgaisrinę saugą, nurodyti įmones, kurios atlieka darbus. Tarnyboje yra sąrašas įmonių, kurios atlieka darbus, o norminiai aktai nepateikia informacijos, kiek pareigūnas rekomenduodamas privalo nurodyti įmonių. Be to, šis liudytojas parodė, kad keliant R. S. pareigose, buvo aiškinamasi ar jis nėra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ir nebuvo gauta jokių pranešimų, kad jis su šia įmone susijęs ar ją kaip nors proteguoja. Tokiu būdu, R. S., rekomenduodamas įmones, norminių aktų reikalavimų nepažeidė. Visi asmenys, kuriems R. S. siūlė kelias darbus galinčias atlikti įmones ar vieną iš šių įmonių, turėjo laisvą teisę pasirinkti kitą įmonę, kaip matyti iš daugumos liudytojų parodymų, tie pasiūlymai buvo tik rekomendacinio pobūdžio, kai kurios įmonės po tokio pasiūlymo dar savo iniciatyva atliko apklausas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko dėl palankesnių sąlygų ir tam pasirinkimui R. S. pasiūlymas įtakos iš esmės neturėjo.
Byloje nustatyta, kad R. S., ką patvirtino ir jis pats, palaiko draugiškus santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir akcininku M. J., kita šios įmonės akcininkė – N. K. buvo jo draugė ir sugyventinė. Tokiu būdu nustatytais atvejais, kuomet R. S., atlikęs patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus ir juose nustatęs trūkumus, pasiūlydavo ar rekomenduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgiant į byloje nustatytas tokių veiksmų aplinkybes, nusistovėjusią tvarką tarnyboje, tai, kad byloje neįrodyta, jog už tokius veiksmus R. S. gavo kaltinime nurodytą materialinę ar kitokią asmeninę naudą ar padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, R. S. elgesys, kolegijos manymu, gali būti vertintinas kaip viešųjų ir privačių interesų konfliktas ar etikos reikalavimų neatitinkantis statutinio valstybės tarnautojo elgesys.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. S. veiksmai negali būti pripažinti piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei tokiu būdu padarant didelę žalą valstybei, dėl ko R. S. pagal BK 228 str. 2 d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
R. S. iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Daiktus - kompaktinį diską CD-R „LiveStar“ 700MB Nr. (duomenys neskelbtini) su pokalbių garso įrašais (paketas Nr. 1), perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Kolegijos pirmininkas Artūras Ridikas
Teisėjai Birutė Valiulienė
Ričardas Gilys
