Baudžiamoji byla Nr. 1-134-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13278-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.2.9.9; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 1 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant prokurorei J. V.,
kaltinamajam D. A.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė:
Kaltinamasis D. A., privalėdamas pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą mokėti lėšas savo vaikų: V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), K. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), Ž. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 80 eurų kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrus vaikų motiną A. Ž., laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. vengė pareigos išlaikyti savo vaikus, mokėti lėšas vaikų išlaikymui, dėl ko iki 2024 m. kovo 20 d. susidarė 23 420,55 Eur įsiskolinimas.
Kaltinamasis D. A. kaltę dėl vengimo išlaikyti vaikus pripažino, parodė, kad nemokėjo išlaikymo vaikams, nes nebuvo galimybių mokėti. Su žmona išsituokė 2019 m., iš jo 6 vaikams buvo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 80 eurų. Dabar dukra V. yra pilnametė, kiti vaikai – dar ne. Kai gimė vaikai, kartas nuo karto dirbdavo pagal verslo liudijimą ir pavienius darbus. Po ištuokos išlaikymo vaikams nemokėjo. Nuo išlaikymo priteisimo momento dirbo statybos darbus, išdirbo du mėnesius, nes nepatiko važinėti į komandiruotes, buvo maža alga – 600 eurų. Išlaikymo įsiskolinimas – apie 24 000 eurų, sutinka su tokia įsiskolinimo suma. Kai gyveno kartu, vaikais rūpinosi. Po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Vaikai gyvena 3 kambarių socialiniame būste (duomenys neskelbtini). Vaikus aplanko, kai turi pinigų, tai ką nors jiems nuperka. Neatsimena, kad 2019 m. balandžio 1 d. jam būtų siūlytas plytelių klojėjo darbas. Galėjo būti, kad buvo išbrauktas iš Užimtumo tarnybos. Dirbo pagal verslo liudijimą, iš gautų pajamų vaikams duodavo pinigų. Pats kurį laiką gyveno pas pažįstamus, šiuo metu nedirba, kada dirbo, neatsimena, bet jau senokai. Darbo neieško piktybiškai, pragyvena iš jam mokamos socialinės pašalpos, kovo mėnesį gavo 309 eurus. Turi 7 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) specialybę, bet neturi praktikos. Sveikatos problemų neturi, dirbti gali. Supranta, jog turi išlaikyti vaikus. Vaikams moka fondas. Vaikų mama darbinga, bet nedirba. Užimtumo tarnyboje buvo anksčiau registruotas, bet buvo išbrauktas, nes nenuvyko vizitui. Per tuos 6 mėnesius, kai nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, pragyveno iš atsitiktinių darbų. Dabar, prasidėjus šiai bylai, vėl registruojasi Užimtumo tarnyboje, darbo jam dar nesiūlė. Nakvynės namuose už gyvenimą moka 10 eurų mėnesiui. Alkoholį vartoja retai, priklausomybės neturi. Žinojo, kad antstolis vykdo išieškojimą. Būdavo, kad dirbo nelegaliai. Žada mokėti išlaikymą likusiems 4 vaikams. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Savo elgesį vertina blogai, nori dirbti. Sutiktų atlikti viešųjų darbų bausmę.
Panašius parodymus kaltinamasis D. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 148-151, 154-156, 159-162, 165-168 ir 172-174).
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Veiklos skyriuje 2024 m. kovo 28 d. gauto pareiškimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 164 straipsnį matyti, kad D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), vengia išlaikyti savo vaikus: Ž. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), M. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), M. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), A. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), V. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), K. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančius (duomenys neskelbtini). Vaikų išlaikymo išmokos už vaikus paskirtos ir mokamos nuo 2019 m. gegužės 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (Registro) 2024 m. kovo 20 d. duomenimis, D. A. skola valstybės biudžetui yra 23 420,55 Eur vaikų išlaikymo išmokų. Prašo priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai iš D. A. 23 420,55 Eur žalos atlyginimą (1 t., b. l. 1-4).
Iš Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-311-979/2019 matyti, kad teismas patenkino pareiškėjų prašymą: nutraukė santuoką; paliko pareiškėjui D. Ž. jo ikisantuokinę pavardę – A.; patvirtino D. Ž. ir A. Ž. 2019 m. vasario 25 d. susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sprendimą nepilnamečių vaikų V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), K. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), M. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), ir Ž. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. Ž. pagal jos gyvenamąją vietą. Šalys sutarė, kad po santuokos nutraukimo kartu rūpinsis nepilnamečių vaikų auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvaus visų vaikų auklėjime. Šalys susitarė, kad D. Ž. savo nepilnamečių vaikų V. Ž. K. Ž., A. Ž., M. Ž., M. Ž. ir Ž. Ž. išlaikymui teiks po 80,00 (aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 13 d., iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną A. Ž. (1 t., b. l. 9-10).
Iš Alytaus AVPK Veiklos skyriaus 2024 m. birželio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. birželio 13 d. įtariamasis D. A. apklausos metu nurodė, kad gegužės 23 d. nuvyko į Alytaus Sodros skyrių rašyti prašymą dėl galimybės susidariusią skolą Valstybinio socialinio draudimo fondui išmokėti dalimis per atitinkamą laikotarpį. D. A. nurodė, kad maždaug po savaitės gavo atsakymą iš Sodros skyriaus, kad prašymas buvo netinkamai užpildytas, nes nenurodyta data, iki kada planuoja sumokėti įsiskolinimą, todėl prašymas buvo atmestas. Vėliau su D. A. susisiekti nepavyko (1 t., b. l. 60).
Iš Alytaus AVPK Veiklos skyriaus 2024 m. liepos 31 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad praeitą savaitę daug kartų buvo bandyta susisiekti su įtariamuoju D. A. iš tarnybinio telefono, tačiau asmuo į skambučius neatsakė ir neperskambino. (1 t., b. l. 61).
Iš 2024 m. balandžio 5 d. antstolės A. K. rašto Nr. S24-133-10067 matyti, kad pagal Alytaus apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-311-979, išduotą 2019 m. gegužės 9 d., iš D. A. priteistas išlaikymas vaikams: V. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, K. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), M. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), M. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), Ž. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 80,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. liepos 13 d. iki jų pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta A. Ž.. 2019 m. birželio 4 d. skolininkui išsiųstas raginimas, kuris įteiktas 2019 m. birželio 4 d. pasirašytinai. 2023 m. sausio 12 d. nustatyta, kad D. A. įsidarbino, 2023 m. sausio 13 d. patvarkymas išsiųstas į (duomenys neskelbtini), išskaitų nebuvo padaryta. Duomenų apie išlaikymo mokėjimą vykdomojoje byloje nėra. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2024 m. balandžio 4 d. yra 32 402,73 Eur. (Skaičiuojant įsiskolinimą VSDFV Klaipėdos skyriaus išmokėtos lėšos neįvertintos) (1 t., b. l. 82-83).
Iš 2024 m. balandžio 11 d. antstolės A. K. raštu Nr. S-24-133-10836 pateiktos informacijos matyti, kad 2024 m. balandžio 9 d. gautos VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos apie vaikams išmokėtas išmokas, iš viso 23 420,55 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2024 m. balandžio 8 d. yra 9 041,92 Eur. (Skaičiuojant įsiskolinimą VSDFV Klaipėdos skyriaus išmokėtos lėšos įvertintos) (1 t., b. l. 85-88).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. balandžio 18 d. rašto Nr. (11.1E)DV S-27871 (su priedais) matyti, kad D. A. nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. spalio 18 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą. Taip pat nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. vasario 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo (1 t., b. l. 109-113).
Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. balandžio 10 d. rašto matyti, kad D. A. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. spalio 18 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą specialiesiems statybos darbams, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. vasario 28 d. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie D. A. darbinę veiklą Lietuvoje ar užsienio valstybėse laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. neturi. D. A. 2019 m. Pajamų mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) toliau – Deklaracija) deklaravo pajamas, gautas pagal verslo liudijimą. 2019 m. trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktais duomenimis D. A. 2023 m. gavo 826,09 Eur su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (pajamų rūšies kodas – 01) iš (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie D. A. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. Lietuvoje ar užsienyje gautas pajamas neturi. D. A. 2020-2022 m. Deklaracijų neteikė, 2023 m. Deklaracijos pateikimo terminas – iki 2024 m. gegužės 1 d. (1 t., b. l. 101-103).
Iš Užimtumo tarnybos 2024 m. liepos 19 d. rašto Nr. SD(19.2)-7822 (su priedais: pažyma apie suteiktus darbo pasiūlymus ir pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo). Nurodyta, kad nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo įregistruotas Užimtumo tarnyboje, darbo paieškos nutrauktos asmens pageidavimu. Nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. buvo įregistruotas Užimtumo tarnyboje, 2019 m. balandžio 1 d. pasiūlyta dirbti (duomenys neskelbtini), pasiūlymo rezultatas neigiamas be pateisinamos priežasties, darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius. Nuo 2024 m. gegužės 23 d. D. A. įregistruotas Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriuje. 2024 m. gegužės 24 d. pasiūlyta dirbti (duomenys neskelbtini), pasiūlymo rezultatas neigiamas su pateisinama priežastimi. 2004 metais mokėta mokymo stipendija (1 t., b. l. 125-130).
Iš 2024 m. lapkričio 12 d. Darbo biržos sistemos išrašo matyti, jog D. A., registracijos Užimtumo tarnyboje pradžia – 2024 m. gegužės 23 d., pabaiga – 2024 m. rugsėjo 11 d. Darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (2 t., b. l. 9).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad jų darbuotojas D. A., dirbo įmonėje nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. vasario 28 d. Priskaičiuotas darbo užmokestis už 2023 m. sausio mėn. 823,09 Eur (į rankas 600 Eur); 2023 m. vasario mėn. – 840 Eur (į rankas 608 Eur). Kadangi įmonė iš antstolių kontoros nebuvo gavusi pranešimo dėl alimentų išskaičiavimo, todėl alimentai vaikų išlaikymui nebuvo išskaičiuoti (1 t., b. 135-136).
Iš Alytaus AVPK Veiklos skyriuje gauto antstolės A. K. rašto matyti, kad 2019 m. gegužės 31 d. gautas išieškotojos A. Ž. prašymas išieškoti išlaikymą iš D. A. nuo priteisimo dienos, t. y. 2018 m. liepos 13 d. 2019 m. birželio 4 d. skolininkui išsiųstas raginimas, kuris įteiktas pasirašytinai. Raginimas siunčiamas tik vieną kartą. Vykdant išieškojimą, atliekamos patikros VSDFV, VĮ nekilnojamo turto registre, Transporto priemonių registre, Įtariamųjų ir kaltinamųjų registre, areštuotos sąskaitos kredito įstaigose, nuolat atliekami visi Lietuvos Respublikos CPK numatyti vykdymo veiksmai. Skolininkas į antstolės kontorą nebuvo atvykęs (1 t., b. l. 90).
Iš 2024 m. lapkričio 4 d. antstolės A. K. raštu pateiktos informacijos Nr. S-24-133-31269 matyti, kad vykdomoji byla Nr. 0133/19/00922 pradėta pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-311-979. Vykdomąjį raštą išdavusi institucija – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai. Vykdomojo dokumento išdavimo data – 2019 m. gegužės 9 d. Išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimas: 32 343,00 Eur ir 448,00 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2024 m. balandžio 1 d. Informuojama, kad 2023 m. sausio 13 d. patvarkymas išskaičiuoti alimentus išsiųstas į D. A. darbovietę (duomenys neskelbtini), informacija apie išskaitytus alimentus negauta iki dabar. Pridedamos patvarkymo ir lydraščio kopijos, registruotų siuntų įteikimo pranešimo kopija iš vykdomosios bylos. Iš 2019 m. birželio 4 d. registruotų siuntų įteikimo pranešimo matyti, jog siuntėjo – antstolės K. siunta gavėjui D. A. įteikta jam asmeniškai pasirašytinai 2019 m. balandžio 4 d. (1 t., b. l. 92-99).
Liudytoja A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji susituokė su D. Ž.. Gyvendami santuokoje susilaukė šešių vaikų: Ž. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini); M. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini); M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini); A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini); V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini); K. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) Gyvendami santuokoje visų vaikų išlaikymu su D. Ž. rūpinosi bendrai. Santykiams pašlijus, kartu su D. Ž. bendru sutikimu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Alytaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs jų prašymus, 2019 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą nutraukti jos ir D. Ž. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo jai paliekant pavardę Ž., o D. Ž. – jo ikisantuokinę pavardę A. Teismas jų su D. sutarimu ankščiau minėtų jų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė pagal jos gyvenamąją vietą. Nuo tada visi jų nepilnamečiai vaikai gyvena su ja (duomenys neskelbtini). Jų su D. sutarimu po santuokos nutraukimo visų jų nepilnamečių vaikų auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymusi, mokymu bei lavinimu rūpinsis kartu. Taip pat jų bendru su D. sutarimu teismas nustatė nepilnamečių vaikų išlaikymą, t. y., kad D. Ž. savo nepilnamečių vaikų Ž. Ž., M. Ž., M. Ž., A. Ž., V. Ž. ir K. Ž. išlaikymui teiks po 80 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 13 d., iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ją. Kaip minėjo, po santuokos nutraukimo ji kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), o D. A., kiek jai yra žinoma, iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini), o dabar bendrabutyje (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, tikslaus adreso nežino. Po santuokos nutraukimo, nors ir žinodamas prievolę savo nepilnamečių vaikų išlaikymui teikti po 80 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, šios teismo nustatytos prievolės nevykdė ir nuo teismo priimto sprendimo nei karto periodinių išmokų neteikė. Ji ne kartą D. klausė, kodėl šis nevykdo teismo sprendimo, o D. jai atsakydavo, kad niekur nedirba, jokių socialinių išmokų negauna, todėl pinigų vaikų išlaikymui teikti negali. Nežiūrint į tai, D. A. dažnai pas ją atvyksta į namus, matosi, bendrauja su vaikais, kartas nuo karto nuperka maisto, tačiau jiems grynųjų pinigų neduoda. Be to, ji jau kuris laikas remontuoja savo ir vaikų būstą (duomenys neskelbtini), o D. prisideda prie remonto, pats dažnai atvyksta ir atlieka remonto darbus ir tokiu būdu, kaip jis teigia, prisideda prie vaikų gerbūvio ir, kaip jis supranta, išlaikymo. Matydama, kad D., kaip jis jai pats teigė, neturi galimybių vykdyti teismo nustatytos prievolės dėl vaikų išlaikymo ir sulaukusi patarimų, kiek prisimena, galimai 2022 metais, kreipėsi į antstolės A. K. kontorą dėl priverstinio piniginių lėšų vaikų išlaikymui išieškojimo. Antstolė A. K. užvedė priverstinio išieškojimo bylą, tačiau tai jokio rezultato nedavė, nes, kaip jai nurodė antstolė, D. A. jokio jo vardu registruoto turto neturi, socialinės pašalpos negauna, niekur faktiškai nedirba, todėl esant šioms aplinkybėms išieškoti D. A. skolą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo kol kas nėra galimybių. Be to sužinojusi, kad dėl vaikų išlaikymo galima gauti išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, ji 2019 m. gegužės 31 d. pateikė prašymus Valstybiniam socialinio draudimo fondui skirti ir mokėti vaikų išlaikymui išmokas. Vaikų išlaikymo išmokos už vaikus paskirtos ir mokamos nuo 2019 m. gegužės 1 d. Nuo minėtos dienos buvo mokama jai į jos asmeninę sąskaitą banke po 80 Eur už kiekvieną vaiką. Nuo (duomenys neskelbtini) V. Ž., o K. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) šios 80 Eur išmokos jau nebemokamos, nes jos jau pilnametės. Kiek žino, D. A. dėl vaikų išlaikymo ir minėtas fondas yra pateikęs ieškinį, nes susidariusi skola. Taip pat jai nėra žinoma, ar D. A. gauna kokias nors lėšas, nes jis jai niekada nepasakoja, kuo užsiima, kur dirba ir pan. Kiek jai yra žinoma, jis kartas nuo karto dirba pavienius darbus, tačiau dirba neoficialiai. Daugiau apie D. A. gaunamas pajamas jai nieko nėra žinoma (1 t., b. l. 65-68).
Liudytoja V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. yra jos brolis, jų tarpusavio santykiai yra geri. D. turi daug pažįstamų žmonių, kurie kartais pasiūlo jam atlikti įvairius darbus, pvz. šienauti, kapoti malkas. Šiems darbams atlikti, kiek žino, atvažiuoja patys žmonės ir jį pasiima iš namų. Bet šiuos darbus jis dirba ne kasdien. Kai nedirba, D. nueina pas savo draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Taip pat D. jai buvo minėjęs, kad gegužės mėnesį yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. D. jai pasakojo, kad Užimtumo tarnyboje jam siūlė kažkokį darbą su langais, tačiau jis jo atsisakė, kadangi bijo aukščio. Kai D. grįždavo iš darbo, kartais ji jį matydavo išgėrusį, todėl mano, kad darbdavys už darbą atsilygindavo ne tik pinigais, bet ir alkoholiu. Kartais iš darbdavių parsinešdavo ir maisto. Kiek žino, praeitą žiemą D. dirbo nelegaliai su trinkelėmis ir mano, kad turėjo pinigų. Bet D. mėgsta išgerti alaus, taip pat nemoka taupyti pinigų, todėl galimai nelikdavo pinigų vaikų alimentams išmokėti. Kai D. išsiskyrė su savo žmona A. prieš 5 metus, jai D. sakydavo, kad eina pas savo vaikus ir minėjo, kad jiems duoda pinigų. Kiek žino, šių metų pavasarį D. eidavo pas buvusią žmoną ir jai padėjo daryti buto remontą, kadangi buvo įvykęs gaisras laiptinėje. D. jai pasakojo, kad jam paskambina pilnametės jo dukros V. ir K., kai joms reikia pinigų. Tačiau ji nemano, kad jis dukroms duodavo pinigų, kadangi pats jų neturi. Kiek atsimena, prieš kelis mėnesius jai D. skundėsi, kad eis pasikarti ant šakos, kadangi yra skola dėl vaikų alimentų ir kad jį čia smaugia iš visų pusių. Ji bandė kalbėtis su D., kad reikia susirasti pastovų darbą ir išlaikyti savo vaikus, bet D. į jos kalbas nekreipė dėmesio, todėl ji daugiau nenori kištis į jo gyvenimą. Nors neturi išsilavinimo, tačiau vis tiek galėtų kabintis į gyvenimą. Nes D. yra darbštus žmogus ir visada sutinka žmonėms padėti. Kadangi jų šeimoje augo 12 vaikų, ir jų 11 užaugo internate, todėl ji galvoja, kad D. neturėjo pavyzdžio iš tėvo, kad reikia išlaikyti šeimą ir vaikus, todėl galimai dėl to neturi atsakomybės jausmo. Ji net nežino, ar jam nesiseka susirasti pastovų darbą, ar pats nenori. (1 t., b. l. 77-80).
Liudytoja V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos tėvai D. ir A. išsiskyrė, kai jai buvo 14 metų, nes tėvas mėgo gerti alkoholinius gėrimus, t. y. alų. Kol tėvas gyveno su jais, jis pastovaus darbo neturėdavo, uždarbiaudavo tik pas įvairius žmones, atlikdavo žemės ūkio darbus. Kiek atsimena, tuo periodu tėvas padėdavo jos mamai finansiškai pagal galimybes. Taip pat kartais tėvas duodavo pinigų ir joms, vaikams. Kai tėvai išsiskyrė, dažniausiai D. skambindavo jos motinai ir seseriai K., o jai tėvas neskambindavo, taip pat ir ji jo neieškojo. Kiek žino, šiuo metu jos tėvas taip pat neturi pastovaus darbo, o dirba tik pavienius darbus, kur yra samdomas įvairių žmonių. Šių metų pavasarį jos motina A. buvo paprašiusi tėvo pasidaryti buto remontą, todėl tėvas ateidavo pas jas ir padėjo remontuoti butą, t. y. tapetavo kambarį, dažė sienas. Po to, kiek žino, tėvai susipyko ir tėvas daugiau joms buto neremontavo. Kiek girdėjo, kad mama tėvą išvadino melagiu, tačiau daugiau negali nieko tiksliai papasakoti. Šiuo metu vaikus išlaiko motina, nors ji niekur nedirba, bet gauna įvairias socialines pašalpas. Ji pas tėvą pinigų neprašo, nes žino, kad jis neturi arba jei turi, jų neduos, jam svarbiau yra alus, o tėvas joms pinigų taip pat nesiūlo. Paskutinį kartą savo tėvą matė, kai pas jas namuose darė remontą. Kai tėvai išsiskyrė, tėvas nepasveikindavo jų su gimtadieniu, neateidavo per Kalėdas ir negaudavo jokių dovanų. (1 t., b. l. 71-74).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, nes jis, privalėdamas pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą mokėti lėšas savo vaikų: V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), K. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), Ž. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 80 eurų kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrus vaikų motiną A. Ž., laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. vengė pareigos išlaikyti savo vaikus, mokėti lėšas vaikų išlaikymui, dėl ko iki 2024 m. kovo 20 d. susidarė 23 420,55 Eur įsiskolinimas.
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-311-979/2019 patvirtina, kad šalys susitarė, kad D. Ž. savo nepilnamečių vaikų V. Ž., K. Ž., A. Ž., M. Ž., M. Ž. ir Ž. Ž. išlaikymui teiks po 80 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 13 d., iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną A. Ž..
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškime nurodyti duomenys, liudytojos A. Ž., V. T. ir V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad D. A. vengia išlaikyti savo šešis vaikus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Vaikų išlaikymo išmokos už vaikus paskirtos ir mokamos nuo 2019 m. gegužės 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (Registro) 2024 m. kovo 20 d. duomenimis, D. A. skola valstybės biudžetui yra 23 420,55 Eur vaikų išlaikymo išmokų.
Kaltinamasis D. A. pripažino, jog žinojo apie savo pareigą teikti šešiems vaikams teismo sprendimu priteistą išlaikymą po 80 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau po santuokos nutraukimo išlaikymo vaikams nemokėjo. Nuo išlaikymo priteisimo momento dirbo statybos darbus, išdirbo du mėnesius, nes nepatiko važinėti į komandiruotes bei netenkino atlyginimas. Iš Užimtumo tarnybos informacijos matyti, kad D. A. po išlaikymo priteisimo 2019 m. vasario mėnesį buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, mokėsi specialybės, gavo pasiūlymus įsidarbinti, bet nesidarbino, o nuo 2019 m. buvo išregistruotas iš Užimtumo tarnybos, kadangi 2019 m. balandžio 1 d. pasiūlius darbą, jo atsisakė. Kaltinamasis nurodė, kad buvo įgijęs verslo liudijimą, statybos darbams, bet išlaikymo neteikė, vėliau pats pragyveno iš atsitiktinių darbų, išlaikymo vaikams neteikė, darbo neieškojo piktybiškai, dabar pragyvena iš jam mokamos 309 eurų socialinės pašalpos.
Kasacinio teismo yra nurodyta, kad priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami, o priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka.
Kaltinamojo parodymai, pirmiau aptarti rašytiniai bylos duomenys, pateikti Užimtumo tarnybos, patvirtina, jog D. A. nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. spalio 18 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą specialiesiems statybos darbams, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. vasario 28 d. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo. Kitų duomenų apie D. A. darbinę veiklą Lietuvoje ar užsienio valstybėse laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. nėra. D. A. 2019 m. Pajamų mokesčio deklaracijoje deklaravo pajamas gautas pagal verslo liudijimą: 2019 m. trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktais duomenimis D. A. 2023 m. gavo 826,09 Eur su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (pajamų rūšies kodas – 01) iš (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie D. A. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. Lietuvoje ar užsienyje gautas pajamas nėra. D. A. 2020-2022 m. Deklaracijų neteikė. Užimtumo tarnybos 2024 m. liepos 19 d. rašte Nr. SD(19.2)-7822 nurodyta, kad nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. asmuo buvo įregistruotas Užimtumo tarnyboje, darbo paieškos nutrauktos asmens pageidavimu. Nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. buvo įregistruotas užimtumo tarnyboje, 2019 m. balandžio 1 d. pasiūlyta dirbti (duomenys neskelbtini), pasiūlymo rezultatas neigiamas be pateisinamos priežasties, darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėn. Nuo 2024 m. gegužės 23 d. D. A. įregistruotas Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriuje. 2024 m. gegužės 24 d. pasiūlyta dirbti (duomenys neskelbtini), pasiūlymo rezultatas neigiamas su pateisinama priežastimi. D. A. registravosi Užimtumo tarnyboje nuo 2024 m. gegužės 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. Darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (duomenys neskelbtini) D. A. dirbo nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. vasario 28 d. Priskaičiuotas darbo užmokestis už 2023 m. sausio mėn. 823,09 Eur (į rankas 600 Eur); 2023 m. vasario mėn. 840 Eur (į rankas 608 Eur). Kadangi įmonė iš antstolių kontoros nebuvo gavusi pranešimo dėl alimentų išskaičiavimo, todėl alimentai vaikų išlaikymui nebuvo išskaičiuoti.
Akivaizdu, kad D. A. pats nebuvo motyvuotas dirbti ir ieškotis darbo, priešingai, jis nurodė piktybiškai neieškojęs darbo, iš už kurį gautų pajamų būtų galima išieškoti išlaikymą vaikams, t. y. tyčia vengė turėti legalias pajamas. Tai leidžia daryti išvadą, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu išlaikymo vaikams neteikimą galima laikyti tyčiniu pareigos išlaikyti savo vaikus vengimu. Darbo paieškos minėtais laikotarpiais būdavo nutrauktos jo paties pageidavimu arba pradėjus dirbti, taip pat jis savo noru išeidavo iš darbo. Tokių kaltinamojo argumentų teismas nevertina kaip pareigos išlaikyti savo vaikus vengimo pateisinimo. Kaltinamasis akivaizdžiai netgi nedėjo jokių pastangų nei rasti būstą tokioje vietoje, kuri būtų patogi vykti į darbą, nei ieškoti galimybių vykti į darbą iš turimos gyvenamosios vietos. Visa tai rodo kaltinamojo tyčią, kai darbingas, sveikatos problemų neturintis asmuo, turintis, kaip pats nurodo, (duomenys neskelbtini) specialybę, paklausią darbo rinkoje ir gerai apmokamą, neieškojo galimybių dirbti ir užsidirbti.
Iš liudytojos V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis turi daug pažįstamų žmonių, kurie kartais pasiūlo jam atlikti įvairius darbus, pvz. šienauti, kapoti malkas, kad Užimtumo tarnyboje jam siūlė kažkokį darbą su langais, tačiau jis jo atsisakė, kadangi bijo aukščio. Kai D. grįždavo iš darbo, kartais ji jį matydavo išgėrusį, todėl mano, kad darbdavys už darbą atsilygindavo ne tik pinigais, bet ir alkoholiu, kartais iš darbdavių parsinešdavo ir maisto. Kiek žino, praeitą žiemą D. dirbo nelegaliai su trinkelėmis ir mano, kad turėjo pinigų, bet brolis mėgsta išgerti, nemoka taupyti, todėl galimai nelikdavo pinigų vaikų alimentams išmokėti.
Liudytoja V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tėvas ateidavo pas jas ir padėjo remontuoti mamos butą, t. y. tapetavo kambarį, dažė sienas, bet po to tėvai susipyko ir tėvas daugiau joms buto neremontavo. Šiuo metu vaikus išlaiko motina, nors ji niekur nedirba, bet gauna įvairias socialines pašalpas. Ji pas tėvą pinigų neprašo, nes žino, kad jis jų neturi arba jei turi, tai neduos, nes jam svarbiau yra alus, pats tėvas joms pinigų taip pat nesiūlo. Pagal teismų praktiką rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218/2012">2K-218/2012</a>). Asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos. Tai, kad kaltinamasis rūpinosi vaikais kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, D. A. baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą straipsnį nešalina. Jokių svarbių priežasčių, dėl kurių D. A. negalėjo dirbti ir gauti pajamų kaltinime nurodytais laikotarpiais, nėra. Taigi pripažintina, kad tais laikotarpiais jis tyčia vengė vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Kaltinamasis pripažino ir tai įrodyta, jog jis žinojo ir suprato savo pareigą pagal įstatymą bei tokią pat galią jam turintį teismo sprendimą mokėti periodines išmokas vaikus išlaikyti kas mėnesį. Tačiau D. A., žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikams išlaikymą), jos sąmoningai nevykdė, t. y. suprato savo elgesio pavojingumą ir norėjo taip veikti.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas fiziškai sveikas ir visiškai darbingas, turėdamas objektyvias galimybes gauti pajamas bei objektyviai turėdamas galimybes šias pajamas gausinti ar papildomai gauti naujų, savo sąmoningu ir dėl to tyčiniu neveikimu (netiesiogiai tyčia) vengė pagal įstatymą bei teismo sprendimą teikti privalomą išlaikymą savo šešiems nepilnamečiams vaikams. Kaltinamojo D. A. nusikalstama veika byloje yra kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį visiškai teisingai. D. A. suprato, kad dėl jo neveikimo arba nepakankamo veiklumo atsiras neigiami ir nusikalstami padariniai – nepilnamečiai vaikai negaus jiems nuolat būtino išlaikymo, ir, nors tiesiogiai sukelti šiuos padarinius ir nesiekė, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti. Tai, teismo vertinimu, įrodo netiesioginės tyčios kaip pakankamos kaltės pagal baudžiamąjį įstatymą buvimą jo veikoje. Tokioje situacijoje vaiko išlaikymo pareigą turintis tėvas ar motina, nesant tam objektyvaus pobūdžio kliūčių – ilgalaikės ligos, pastovaus žymaus ar visiško darbingumo netekimo ir pan., privalo dėti visas maksimalias pastangas bet kokiais teisėtais būdais teikti vaikui išlaikymą, dar prieš kurdami šeimą atsakingai įvertinti savo padėtį, ne tik dvasinį, bet ir materialinį pasirengimą tinkamai išauginti vaiką; nuo pareigos išlaikyti vaiką tėvai gali būti atleidžiami tik išskirtiniais atvejais, susidėjus ekstraordinarioms ir objektyvaus pobūdžio aplinkybėms. Byloje nustatytoje situacijoje kaltinamasis D. A. aiškiai neveikė taip, kaip privalėjo ir galėjo veikti, todėl privalo atsakyti pagal BK 164 straipsnį.
Bausmės skyrimo klausimai
Skiriant bausmę D. A., atsižvelgiama į tai, jog padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pasikėsinta į vaikų teisę gauti materialinį išlaikymą, veika truko daugiau nei penkerius metus, į tai, kad kaltinamasis neteistas, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu (1 t., b. l. 186-188), per trejų metų laikotarpį du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, vienos baudos nesumokėjęs (1 t., b. l. 181-184 ir 185). Į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą kaltinamasis neįrašytas, tačiau lankėsi, nustatyta diagnozė: lengvas protinis atsilikimas F70. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje Nr. 43K-539 nurodyta, kad D. A. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, ir duoti apie tai parodymų, kad D. A. netikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (2 t., b. l. 11-16), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad D. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė sutinkantis atlikti viešųjų darbų bausmę, kaltinamajam skirtina geriausiai jo asmenį ir bausme siekiamus tikslus atitiksianti bausmės rūšis – viešieji darbai. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos ilgą trukmę, tai, kad išlaikymas neteiktas šešiems vaikams, taip pat ir nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, D. A. skirtinas viešųjų darbų bausmės dydžio vidurkis – 6 mėnesiai, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo vertinimu, tokios bausmės paskyrimas atitiks D. A. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Bylos nagrinėjimo metu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 175-178), paskirta 2024 m. gegužės 9 d., pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Civilinio ieškinio išsprendimas
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašydamas priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai iš D. A. 23 420,55 Eur žalos atlyginimą, susidariusį dėl vaikų išlaikymo išmokų mokėjimo. Nurodoma, jog išmokų mokėjimas nėra nutrauktas, remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2024 m. kovo 20 d. duomenimis, D. A. skola valstybės biudžetui yra 23 420,55 Eur vaikų išlaikymo išmokų; išmokos mokėtos nuo 2019 m. gegužės 1 d. (1 t., b. l. 47-52).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. spalio 1 d. rašte Nr. (8.20E) DV S-63878 nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas D. A. prašymas dėl 23 420,35 Eur vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Nustatyta, kad prašymas nėra tinkamai užpildytas, t. y. nurodyta neteisinga vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimo suma, dėl kurios atidėjimo kreipiamasi, nenurodyta data, iki kada planuojama sumokėti vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą. D. A. informuotas dėl patikslinto prašymo pateikimo. Pažymi, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje patikslintas prašymas negautas, sprendimas dėl vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo nepriimtas. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2024 m. rugsėjo 25 d. duomenimis, D. A., kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas, draudėjo kodas 3461869, valstybės biudžetui skolingas 25 796,55 Eur vaikų išlaikymo išmokų (1 t., b. l. 119-120).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Tuo pačiu pagal CK 3.204 straipsnio 1 dalį kiekvienam nepilnamečiam vaikui, ilgiau kaip mėnesį negaunančiam pakankamo išlaikymo iš tėvų ar teisėtų atstovų, garantuojama teisė į valstybės paramą ir išlaikymą. Tokio valstybės įsipareigojimo vykdymą ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymas. Pagal šį įstatymą išmokas moka ir jas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga.
Nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamas išlaikymas buvo teikiamas šešiems nepilnamečiams kaltinamojo vaikams dėl jų tėvo D. A. netinkamų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, skolininkas – asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį privalo mokėti vaiko išlaikymo lėšas, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos, privalo grąžinti išmokų administratoriui išmokėtas sumas (13 straipsnio 2 punktas), o išmokų administratorius nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas. Byloje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto lėšų vaikų išlaikymui buvo išmokėta 23 420,55 eurų. Taigi, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų – vengimo išlaikyti nepilnamečius vaikus civilinis ieškovas patyrė žalą ir, išmokėjęs minėtas išmokas vaikų išlaikymui, įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Civiliniam ieškiniui esant pagrįstam ir įrodytam, kaltinamajam jo neginčijant, jis tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo D. A. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 23 420,55 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. A. galutinę bausmę – viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 valandų).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinio ieškovo naudai iš D. A. 23 420,55 Eur (dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų 55 ct) žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja L. L.
