Dėl teisės normų, reglamentuojančių savavališką statybą ir tokios statybos padarinių šalinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-240-248/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams I. P., T. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Homo Novus“, D. D., M. N., N. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, A. M., J. K., A. B., P. R., A. R., V. B., K. B., D. A. K., valstybės įstaiga Registrų centras; pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovams T. P., I. P. dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą tvorą su mūro pamatu bei sutvarkyti statybvietę, tretieji asmenys N. P., D. D., M. N., Kauno rajono savivaldybės administracija, A. M., J. K., A. B., Nacionalinė žemės tarnyba; pagal atsakovų T. P. ir I. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo; ir pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priešieškinį atsakovams T. P., I. P. dėl įpareigojimo pašalinti ant kelio valstybinėje žemėje savavališkai suklotas betonines trinkeles, nugriauti tvorą ir grąžinti statybvietę į buvusią padėtį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių savavališką statybą ir tokios statybos padarinių šalinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra prašė:

pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005 m. sausio 26 d. ir 2005 m. liepos 18 d. suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo namo techninio projekto korektūras;

pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 23 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą ir panaikinti šio akto pagrindu atliktą teisinę registraciją;

pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir panaikinti šio akto pagrindu atliktą teisinę registraciją;

įpareigoti I. P. ir T. P. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje, ir išardyti atliktą pabetonavimą su betono akmenų trinkelėmis nuo projektuojamo bendro naudojimo kelio valstybinėje žemėje bei kelio sankasą;

įpareigoti I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto I. P. ir T. P. sklypo detaliojo plano sprendinius;

įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą;

įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. per 3 mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą.

Ieškovė nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. gegužės 5 d. pasirašė įsakymą Nr. ĮS-514, kuriuo patvirtino T. P. žemės sklypo detalųjį planą; Kauno apskrities viršininkas 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 02-05-3881 patikslino žemės sklypo kadastro duomenis bei pakeitė T. P. priklausančio žemės sklypo paskirtį. 2009 m. lapkričio 18 d. teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistai atliko faktinės padėties patikrinimą vietoje ir konstatavo, kad I. ir T. P. gyvenamojo namo metalinės kolonos stovi 0,58 m atstumu už žemės sklypo ribos, t. y. ant numatyto bendro naudojimo kelio, namas pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje. Pagal T. P. ir IĮ G. K. dirbtuvių „Arche“ 2005 m. liepos 15 d. sudarytą sutartį turėjo būti atlikta namo projekto korektūra pritaikant jį prie pasikeitusių projektavimo sąlygų, t. y. namas turėjo būti paslinktas į rytinę sklypo pusę. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas F. J. 2005 m. liepos 18 d. vienasmeniškai suderino namo korektūrą, pagal kurią namo padėtį pakeitė ne tik į rytinę, bet ir į šiaurinę sklypo pusę – namo kolonos, šiurkščiai pažeidžiant sklypo detaliojo plano sprendiniais nustatytą 3,5 m atstumą iki sklypo ribos, atsidūrė ties sklypo riba su valstybinėje žemėje esančiu bendro naudojimo keliu. Statybos leidimas negalėjo būti išduotas, nes gyvenamojo namo statyba pažeidė esminius statinio projekto sprendinius, t. y. pakeista nustatyta statinio vieta sklype. I. ir T. P. numatytą bendro naudojimo kelią užtvėrė sklypą juosiančia tvora, išgrindė trinkelėmis ir naudoja kaip savo kiemo dalį, taip panaikindami galimybę kitų sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Statybos inspekcija) prašė įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovai teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti Statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, sutvarkyti statybvietę, išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P.

Statybos inspekcija nurodo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros specialistai, gavę N. P. skundą, atliko patikrinimą ir nustatė, kad T. P., ant valstybinės žemės pastatęs medinę ir tinklo tvorą, užtvėrė bendro naudojimo kelią. Pakartotinio patikrinimo metu užfiksuoti ir kiti savavališkos statybos pažeidimai ant valstybinės žemės. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. birželio 16 d. T. P. surašė reikalavimą pašalinti savavališkai užtvertą tvorą nuo bendro naudojimo kelio, tačiau reikalavimas neįvykdytas. 2008 m. lapkričio 13 d. surašytas savavališkos statybos aktas. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A2.2-413-358/2009 yra nustatyta, kad ginčo tvoros statytojas yra T. P.

Atsakovai T. P. ir I. P. prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. V-670.

T. P. ir I. P. nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. lapkričio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą. Kauno apskrities viršininkas 2009 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-670 įpareigojo iki 2009 m. balandžio 9 d. išardyti betoninėmis trinkelėmis išgrįstą kelią (duomenys neskelbtini). T. P. 2008 m. rugsėjo 19 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių transporto skyriui buvo pateikęs prašymą savo lėšomis kietąja danga uždengti vietinės reikšmės kelią. Šis prašymas patenkintas. Išklodami trinkelėmis kelią atsakovai siekė sutvarkyti teritoriją, apsaugoti ją nuo purvo ir duobių susidarymo.

Atsakovė Statybos inspekcija priešieškiniu prašė įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savavališkai supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir grąžinti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovai teismo nustatytu terminu neįvykdys, įpareigoti Statybos inspekciją pašalinti ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies savavališkai supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles, ir grąžinti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį patenkino iš dalies, atsakovės Statybos inspekcijos ieškinį ir priešieškinį patenkino visiškai, o atsakovų T. P. ir I. P. ieškinį atmetė; pripažino negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005 m. sausio 26 d. ir 2005 m. liepos 16 d. suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo namo techninio projekto korektūras; pripažino negaliojančia Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. 2006 m. kovo 23 d. pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą; pripažino negaliojančiu 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, sutvarkyti statybvietę; atsakovams T. P. ir I. P. neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leido Statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, sutvarkyti statybvietę, išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P.; įpareigojo atsakovus T. P. ir I. P. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje, supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir grąžinti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę; atsakovams T. P. ir I. P. neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leido Statybos inspekcijai pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje, supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles, ir grąžinti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P.; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto I. P. ir T. P. sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 3 mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą; kitą ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad 0,1000 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. P. ir T. P. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintas T. P. žemės sklypo detalusis planas. Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 02-05-3881 patikslinti T. P. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys bei pakeista žemės sklypo paskirtis. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos specialistai 2009 m. lapkričio 18 d. atliko faktinės padėties patikrinimą vietoje ir nustatė, kad pagal UAB „Žemės matavimai“ atliktą žemės sklypo patikrinimo planą atsakovų gyvenamojo namo metalinės kolonos stovi 0,58 m atstumu už sklypo ribos, t. y. ant numatyto bendro naudojimo kelio. Iš Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. S6-2755 teismas nustatė, kad šalia atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra suprojektuotas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Sulyginęs 2004 m. gegužės 5 d. žemės sklypo detalųjį planą su 2009 m. balandžio 2 d. UAB „Žemės matavimai“ patikrinimo planu, teismas sprendė, kad atsakovų namas pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje. Techninis projektas, pagal kurį atsakovui T. P. išduotas statybos leidimas, nėra išlikęs. Teismas, sulyginęs 2009 m. lapkričio 18 d. atlikto patikrinimo vietoje faktus bei 2009 m. balandžio 2 d. patikrinimo planą su 2005 metų G. K. dirbtuvių „Achre“ techninio projekto koregavimo projektu, nustatė, kad projekto korektūroje atsakovų statomas gyvenamasis namas suprojektuotas sklypo ribose, o patikrinimo plane šio statinio kolonos yra už atsakovams priklausančio sklypo ribos ir į valstybinę žemę įsikiša 0,58 m. Atsakovo T. P. užsakymu G. K. dirbtuvės „Achre“ įsipareigojo atlikti atsakovų gyvenamojo namo projekto korektūrą, pritaikant esamą projektą pagal pasikeitusias projektavimo sąlygas. Kauno rajono savivaldybės urbanistikos vedėjas F. J. 2005 m. liepos 16 d. suderino namo korektūrą, pagal kurią namo padėtį pakeitė ne tik į rytinę, bet ir į šiaurinę sklypo pusę, todėl namo kolonos liko už leidžiamos užstatyti zonos.

Teismas sprendė, kad 2005 m. sausio 26 d. ir 2005 m. liepos 16 d. projekto korektūros, suderintos Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo F. J., neatitinka sklypo detaliojo plano ir žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 daliai. Teismas nurodė, kad T. P. 2004 m. gruodžio 28 d. išduotas statybos leidimas 2005 m. birželio 6 d. perregistruotas I. P. vardu neteisėtai, nes 2005 m. birželio 6 d. namas jau buvo statomas pažeidžiant galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Dėl šių priežasčių teismas pripažino negaliojančia ir specialistės A. L. 2006 m. kovo 23 d. pažymą apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia ginčo statinių teisinę registraciją atsakovų vardu, nes, A. L. pažymą pripažinus negaliojančia, Nekilnojamojo turto registro duomenys pakeistini pagal teismo sprendimą. Teismas nurodė, kad atsakovų gyvenamasis namas pastatytas turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant statinio projektą. Kadangi pastato techninio projekto korektūros neatitinka sklypo detaliojo plano sprendinių, o pirminis projektas nėra išlikęs, teismas įpareigojo atsakovus T. P. ir I. P. parengti ir patvirtinti namo techninį projektą, atitinkantį detaliojo plano sprendinius, arba naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą projektą.

Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos ir valstybinės priežiūros specialistai 2008 m. birželio 16 d. atsakovui T. P. surašė reikalavimą iki 2008 m. birželio 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkai užtvertą tvorą nuo bendro naudojimo kelio, tačiau reikalavimas nebuvo įvykdytas. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai 2008 m. lapkričio 13 d. surašė savavališkos statybos aktą. Teismas nurodė, kad atsakovai, pastatydami tvorą, nesilaikė statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimų, t. y. statinių statybai valstybinėje žemėje neturėjo supaprastinto statinio projekto ir valstybės tarnautojo pritarimo bei žemės sklypo savininko, ant kurio sklypo patenka dalis tvoros, raštiško sutikimo.

Teismas nustatė, kad Statybos inspekcijos Kontrolės skyriaus, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus specialistų 2009 m. lapkričio 18 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prie I. P. priklausančio žemės sklypo yra suplanuotas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, jis išgrįstas betoninėmis trinkelėmis, sukuriant vientisą sklypą, ir naudojamas kaip gyvenamojo namo kiemas. Dėl to Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. lapkričio 25 d. atsakovams surašė savavališkos statybos aktą. Kauno apskrities viršininkas 2009 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-670 pareikalavo, kad atsakovai iki 2009 m. balandžio 9 d. išardytų betoninėmis trinkelėmis išgrįstą kelią. Teismas atmetė atsakovo T. P. teiginį, kad šis įsakymas neturi teisinės galios, nes nepasirašytas įgalioto asmens, ir nurodė, jog atsakovams įteikta įsakymo kopija yra su originaliu antspaudu, todėl jo nelaikyti dokumentu nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo naikinti šio įsakymo, nes jis yra išvestinis dokumentas iš pagrindinio – 2009 m. lapkričio 25 d. savavališkos statybos akto. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų teiginius, kad jie turėjo leidimą uždengti vietinės reikšmės kelią kietąja danga ir taip sutvarkė aplinką. Teismas pažymėjo, kad numatyto bendro naudojimo kelio dalį pabetonavę ir išgrindę betoninėmis trinkelėmis atsakovai pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnį, STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 12.4.3 punktų reikalavimus, t. y. neturėjo supaprastinto statinio projekto, patikrinto įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, raštiško savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimo bei žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiško sutikimo. Teismas atmetė atsakovo T. P. argumentus, kad ginčas kilo dėl labai mažo atstumo (0,58 m), ir nurodė, jog statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ nustato, kad mažiausi atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m iki gretimo sklypo ribos. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu, tačiau atsakovai tokio sutikimo nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų I. P. ir T. P. apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 20 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo ginčo statinių neteisėtą statybą, kurią atsakovai vykdė neturėdami supaprastinto statinio projekto; be to, dalis statinių (tvoros dalis) pastatyta ant tretiesiems asmenims priklausančios sklypo dalies, o dalis (namo kolonos) – ant valstybinės žemės dalies, neturint šių sutikimų. Kolegija nurodė, kad teismas teisingai sprendė, jog atsakovai I. P. ir T. P., valstybinėje žemėje pastatę 37 metro ilgio tvoros dalį, nesilaikė STR 1.01.07:2002 reikalavimų, t. y. tvora ant sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Kolegija pažymėjo, kad atsakovai minėtus darbus atliko pažeisdami minėto reglamento reikalavimus, nustatytus 12.4.2, 12.4.3 punktuose, t. y. supylė paruošiamąjį sluoksnį, atliko betonavimo darbus, dalį kelio išgrindė betoninėmis trinkelėmis, neturėdami supaprastinto statinio projekto, raštiško valstybės tarnautojo pritarimo, žemės sklypo valdytojo sutikimo. Kolegijos vertinimu, teismas teisingai sprendė, jog, sulyginus 2004 m. gegužės 5 d. žemės sklypo detalųjį planą su 2009 m. balandžio 2 d. UAB „Žemės matavimai“ patikrinimo planu, matyti, kad atsakovų gyvenamojo namo kolonos yra už atsakovams priklausančio sklypo ribos ir į valstybinę žemę įsikiša 0,58 m. Kolegija pažymėjo, kad stoginė buvo suprojektuota ir pastatyta kaip gyvenamojo namo dalis, todėl tai vientisas statinys, kuriam keliami reikalavimai, nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.0209:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai“.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas T. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį, kuria buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atmesti, Statybos inspekcijos ieškinį bei priešieškinį atmesti, I. P. bei T. P. ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas ieškinį patenkino per baigiamąsias kalbas pakeistu nauju pagrindu, neleisdamas atsakovams atsikirsti. Ieškinio pagrindas pakeistas apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus, kad matavimai buvo atlikti naudojant neteisingas namo koordinates ir kolonos patenka į atsakovų sklypą, tačiau galimai yra apie 1 m atstumu nuo sklypo ribos, todėl pagrindas nugriauti namą tapo ne statinio pastatymas valstybinėje žemėje, bet nesilaikymas minimalių atstumų iki sklypo ribos nesant sklypo savininko (valstybės) sutikimo.

Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles – sprendimą grindė spėjimu, jog namo stoginės kolonos yra per arti sklypo ribos, nors byloje nėra pateiktas namo patikrinimo aktas naudojant tinkamas koordinates. Teismas nusprendė, kad namas pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje, tačiau namo vieta byloje nebuvo nustatoma, o stoginės kolonų vieta nustatyta pagal akivaizdžiai ydingą patikrinimo planą, nes jame nurodytos ne tos koordinatės, kurios buvo sklypo patikrinimo metu. Kadangi byloje sprendžiamas klausimas, ar stoginės kolonos yra žemės sklypo ribose, ar valstybinėje žemėje, teisingas žemės sklypo koordinačių nustatymas buvo būtinas ir turėjo būti konstatuotas remiantis leistinais įrodymais. Teismas sulygino detalųjį planą su UAB „Žemės matavimai“ atliktu planu, tačiau tokiam techninio pobūdžio veiksmui nebuvo pasitelkta ekspertų. Kadangi ginčas kilęs dėl mažo atstumo (0,58 m), buvo būtina įvertinti ir matavimams naudotos įrangos paklaidas, jos teisėtumą. Be to, atsakovams priklausančio namo vietovėje pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 512 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje taisykles galima 0,6 m paklaida. Ši leistina klaida taisoma ne pagal savavališkos statybos teisės normas, o pagal koordinačių tikslinimo procedūrą. Stoginė yra atskiras statinys, todėl stoginės namo siena negali būti sutapatinama su stoginės kolonų vieta. Pastato siena atitraukta 4 metrus nuo sklypo ribos, o kolonos yra stoginės konstrukcinė dalis, kuri pristatyta vėliau.

Stoginės projektavimo ir statybos teisėtumo klausimas turėjo būti sprendžiamas atskirai, kadangi jos vieta neturi reikšmės namo teisiniam vertinimui. Todėl teismas priėmė neproporcingą sprendimą iš naujo gauti statybos leidimą visam namui dėl galimai stoginės su kolonomis statybomis padaryto pažeidimo.

Teismas panaikino projekto korektūras, nenurodydamas jokių motyvų. Projekto korektūros suderintos su Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėju F. J., atitinka detaliojo plano sprendinius, kadangi jose namas suprojektuotas pagal detaliojo plano sprendinius. 2005 m. liepos 16 d. projekto korektūroje kolonos nėra pažymėtos, kas tik patvirtina, kad jos nėra namo dalis. Dėl to ir statybos leidimas I. P. perrašytas teisėtai, kadangi namas niekada nebuvo projektuojamas ar statomas valstybinėje žemėje. Be to, namo savininkai yra abu sutuoktiniai, todėl aplinkybė, kieno vardu registruotas žemės sklypas ar statybos leidimas, neturi teisinės reikšmės. Kadangi statybos leidimas buvo perregistruotas dėl projekto sprendinių keitimo paslenkant namą į rytus, I. P. perregistruota ir 2005 m. birželio 1 d. suderinta projekto korektūra. Namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, tą pripažino komisija, kuri tikrinimo metu nenustatė jokių pažeidimų, todėl laikytina, kad atsakovų pastatas pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo reikalavimus.

Teismas nusprendė griauti tvorą nemotyvuodamas to ir nepasisakydamas dėl atskirų tvoros dalių teisėtumo. Į valstybinę žemę patenka tik 4 metrų tvoros dalis, o likusi tvoros dalis yra I. P. sklype ir vakarinėje pusėje ribojasi su kaimynės A. B. žemės sklypu, o pietinėje pusėje yra T. P. ir J. K. bendrame sklype. 14 metrų ilgio tvoros dalis nėra pastatyta ant vakarinės sklypo ribos, o yra atsakovo I. P. nuosavame sklype, be to, buvo gautas gretimo sklypo savininko sutikimas. T. P. nugriovė metalinę tinklo tvorą rytinėje sklypo pusėje, todėl reikalavimas nugriauti šią tvoros dalį yra nepagrįstas. 4 metrų tvoros dalis, esanti šiaurės vakarų dalyje, jos pastatymo metu buvo privačioje žemėje, tačiau dėl žemės sklypo ribų koregavimo atsirado valstybinėje žemėje, todėl ją reikia vertinti pagal sklypo ribas, buvusias pastatymo metu. T. P. bendro naudojimo kelio neužtvėrė, nes kelio toje vietoje dar nėra.

Teismo sprendimas pašalinti trinkeles, kurių panaudojimas nustatytas suderintame supaprastintame projekte, yra neproporcingas savavališkos statybos padarinių šalinimui. J. K. parengtas įsakymas Nr. V-670 turėjo būti pasirašytas apskrities viršininko, tačiau parašo nėra. Taigi šis įsakymas neįgyja teisinės galios; vien antspaudo neužtenka.

Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas tenkino ieškinį nauju pagrindu. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovų namas buvo suprojektuotas ir pastatytas pažeidžiant detaliojo plano sprendinius – jame nustatytą užstatymo zoną, todėl tiek techninio projekto korektūros, tiek pažyma apie nebaigtą statyti namą ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra niekiniai. Namas pastatytas pažeidžiant teritorijų planavimo dokumento ir statinio techninio projekto sprendinius, todėl tokia statyba yra savavališka. Ieškovė nereiškė reikalavimo namą nugriauti, bet buvo prašoma įpareigoti atsakovus parengti namo techninį projektą pagal galiojančio detaliojo plano sprendinius, gauti leidimą ir pagal naują techninį projektą pertvarkyti statinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-525/2012 pagal I. P. kasacinį skundą, konstatavo, jog detaliajame plane nurodytos sklypo koordinatės yra teisingos. UAB „Žemės matavimai“ 2009 m. balandžio 2 d. atlikdama patikrinimą vadovavosi detaliajame plane nurodytomis sklypo koordinatėmis, todėl teismas pagrįstai laikė, jog parengtas patikrinimo planas yra pakankamas konstatuoti, kad statiniai sklype pastatyti pažeidžiant detaliojo plano sprendinius.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad stoginės plotas nepatenka į detaliuoju planu nustatytą užstatymo zoną. Detaliuoju planu nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, taip pat ir statinių statybos vieta – žemės sklypo dalis, kurioje numatoma statyti pastatus (statinius). Nepriklausomai nuo to, ar stoginė yra inžinerinis statinys ar namo dalis, ji gali būti statoma tik detaliajame plane nustatytoje statinių statybos vietoje.

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad stoginė yra inžinerinis statinys, todėl jis, kaip ir gyvenamasis namas, savo tūriu turi būti žemės sklypo ribose, t. y. atitikti žemės sklypo detaliojo plano ir žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie papildomi argumentai:

Ginčo teritorijai galioja Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintas detalusis planas, todėl atsakovas T. P. privalėjo vadovautis jame nustatytais teritorijos naudojimo reglamentais. Vykdydamas gyvenamojo namo statybos darbus atsakovas pažeidė detaliajame plane nustatytą statinių statybos zoną.

Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, ir sprendimą grindė spėjimu, jog namo stoginė yra per arti sklypo ribos. Žemės sklypo koordinatės, įregistruotos VĮ Registrų centre, yra oficialus rašytinis įrodymas, jo atsakovas nepaneigė kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, atsakovai sutiko, kad kolonos yra ant sklypo ribos. Atsakovai nepateikė įrodymų, leidžiančių atskirti stoginę nuo gyvenamojo namo taip, kad neiškiltų grėsmė tolesniam gyvenamojo namo funkcionalumui.

Kasacinio skundo argumentai, kad atliktiems kadastriniams matavimams galėtų būti taikoma 0,60 m matavimų paklaida, nepaneigia išvados, kad statinys pastatytas neišlaikant norminio atstumo, todėl tokia statyba negali būti laikoma teisėta.

Atsakovo teiginys, kad jis neužtvėrė bendro naudojimo kelio, prieštarauja bylos medžiagai. Šio kelio suprojektavimas patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2012.

Atsakovas N. P. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie papildomi argumentai:

Bylos duomenų visuma, net ir esant įrodymams, pagrindžiantiems patikslintus atsakovų sklypo kadastrinius matavimus, nepaneigia, kad atsakovams priklausantys statiniai ar jų dalys pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei statybos techniniuose reglamentuose įtvirtintus norminius atstumus. Net ir po pakoreguotų kadastrinių matavimų namo kolonos yra 0,24 m / 0,40 m atstumu nuo sklypo ribos ir suprojektuoto kelio raudonųjų linijų, t. y. pažeidžia leistinus atstumus.

Atsakovai, 37 m ilgio tvoros dalį pasistatę valstybinėje žemėje ir 14 m ilgio tvoros dalį vakarinėje dalyje ant sklypo ribos be rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimo, nesilaikė statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimų.

Atsakovų savarankiškai parengtas kelio projektas, kuriame numatyta panaudoti esamas trinkeles kelio dangai, bei atsakingo asmens patvirtinimas prašyme „Neprieštarauju“ negali būti prilyginamas statybą leidžiančiam dokumentui. Todėl pripažinus, kad šie statybos darbai atlikti savavališkai, atsakovas pagrįstai įpareigojo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Atsakovė Statybos inspekcija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi papildomai nurodomi šie argumentai:

Apeliacinės instancijos teismas, kitaip nei pirmosios instancijos teismas, kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau tai nelaikytina esminiu proceso teisės normų pažeidimu, galėjusiu lemti neteisingos nutarties priėmimą. Pats atsakovas teikė įrodymus dėl kitokių atstumų, nei buvo nustatyti UAB „Žemės matavimai“ patikrinimo plane, todėl teiginys, kad jis negalėjo atsikirsti, nepagrįstas.

Atsakovas nepagrindžia teiginio, kodėl matavimams urbanizuotoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) turėtų būti taikomi neurbanizuotoje teritorijoje galimos (leistinos) matavimų paklaidos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl statybos pripažinimo savavališka ir jos padarinių šalinimo

Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 buvo pakeistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normos, reglamentuojančios savavališkų ir neteisėtų statybų padarinių šalinimą, kartu įtvirtinant, kad šios normos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki jų įsigaliojimo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 24 straipsnis). Taigi dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių sprendžiama pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.

Dėl to teisėjų kolegija, pasisakydama dėl statybos teisėtumo, remsis teisės aktų redakcija, galiojusia statybos metu, o dėl padarinių šalinimo – galiojančia teisės aktų redakcija.

Savavališka statyba – statinio (jo dalies) statyba be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Taigi tais atvejais, kai asmuo statybą vykdo, turėdamas galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, savavališkos statybos faktas gali būti konstatuojamas, jei nustatomi esminiai statinio projekto sprendinių pažeidimai. Prie tokių esminių pažeidimų priskiriamas ir statinių vietos pakeitimas.

Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma (Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalis).

Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktu, teritorijų planavimo dokumentai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais) yra vieni iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų. Viena teritorijų planavimo dokumentų rūšių – detalieji planai. Detaliaisiais planais nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis, leistinas pastatų aukštis, žemės sklypo užstatymo tankumas, sklypo užstatymo intensyvumas, statinių statybos zona, statybos riba ar linija ir kt. (Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad tais atvejais, kai Teritorijų planavimo įstatymas nustato detaliojo plano būtinumą, statinio projektas turi atitikti detaliojo plano sprendinius, statinio projekto koregavimas, neatitinkantis detaliojo plano sprendinių, neleistinas, o juo labiau negalima statyba, nesilaikant patvirtinto projekto ir detaliojo plano.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad statybos procese yra pakeista gyvenamojo namo vieta, taip pakeičiant detaliuoju planu nustatytą statinių statybos zoną, be to, užimant dalį valstybinės žemės sklypo, skirto keliui tiesti. Teisėjų kolegija sutinka, kad toks nukrypimas nuo projekto dokumentų vertintinas kaip esminis statinio projekto sprendinių pažeidimas, dėl kurio statyba pripažintina savavališka.

Byloje nustatyta, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, taip pat ir kelių kitų šalia esančių žemės sklypų, koordinatės Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-3046 buvo pakeistos, o 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S6-930 panaikintas 2007 m. atliktas koordinačių keitimas. Taigi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galiojo nepakeistos žemės sklypo koordinatės, t. y. tokios, kaip ir įsigyjant žemės sklypą ir rengiant detalųjį planą. Žemės sklypo koordinatės nurodo žemės sklypo vietą ir padėtį atitinkamoje vietovėje, taip pat ir kitų sklypų atžvilgiu, o jų pakeitimas atitinkamai gali turėti įtakos sklype esančių statinių padėties apibrėžimui ir atstumams nuo jų iki sklypo ribų.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi byla buvo sustabdyta, kol apeliacine tvarka bus išnagrinėta kita byla – dėl 2009 m. balandžio 7 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. S6-930 panaikinimo. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu nurodytas raštas panaikintas, sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Šių teismų procesinių sprendimų pagrindu Registrų centre buvo įregistruotos žemės sklypo koordinatės, nustatytos nutarties Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-3046.

Dėl šių aplinkybių ir siekdamas, be kitų, išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su žemės sklypo koordinačių keitimu, keitimo įtaką ieškinyje nurodytoms ir pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi skyrė žodinį bylos nagrinėjimą. Tačiau skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje šie aspektai neatsispindi, jie neaptarti, o motyvai prieštaringi. Iš nutarties neaišku, kaip teismas vertino žemės sklypo koordinačių keitimą apskrities viršininko administracijos struktūrinio padalinio raštu, koks buvo tokio keitimo tikslas (ankstesnių matavimų netikslumas ar kt.), kokia tokio keitimo įtaka konstatuojant savavališkos statybos faktą, kaip konkrečiai pakeista statinio vieta sklype. Nutarties motyvuojamojoje dalyje, viena vertus, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog namo stoginės kolonos yra už atsakovams priklausančio sklypo ribos, tačiau kitoje pastraipoje dėstoma, kad statant nesilaikyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytų atstumų nuo pastatų iki gretimo sklypo ribos ir nėra gretimo sklypo savininko sutikimo raštu, t. y. kad visas pastatas yra atsakovų sklype, tik per arti sklypo ribos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant ginčus dėl savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo tikslus statinio projekto sprendinių pažeidimo nustatymas ir įvardijimas svarbus ne tik kvalifikuojant statybą kaip savavališką (nagrinėjamu atveju dėl kiekvieno minėto pažeidimo ji galėtų būti pripažinta savavališka), bet ir parenkant padarinių šalinimo būdą bei vykdant teismo sprendimą. Teismo sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas, nedviprasmiškas, kad nekiltų neaiškumų jį vykdant ir būtų išvengta ginčų, ar sprendimas įvykdytas tinkamai. Dėl to nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti tikslią sklypo vietą, padėtį ir ribas, statinių išsidėstymą sklype ir pagal tai įvertinti, kokio masto yra nukrypimas nuo statinio projekto sprendinių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl atsakovų sklypo ribų jau buvo spręsta teisme: Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimu atmestas I. P. ieškinys dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, kuriuo buvo siekiama, kad žemė, kurioje numatyta tiesti kelią, patektų į atsakovės sklypo ribas. Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas apeliacinės instancijos ir kasacinio teismų, pripažinus teisingais žemės sklypo parametrus, nurodytus detaliajame plane.

Aplinkybės, nurodytos 33 punkte, reikšmingos sprendžiant ir dėl kitų savavališkai pastatytų objektų – tvoros bei išgrįsto bendro naudojimo kelio. Teismai savavališkai pastatyta pripažino 51 m ilgio tvorą, kurios 37 m yra valstybinėje žemėje. Teismai sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punktą ir 1 priedą tvoros, esančios ne statytojui priklausančiame žemės sklype, statybai reikalingas supaprastintas projektas su valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais ir žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas, o atsakovai šių dokumentų neturėjo. Atsakovai nesutiko, kad valstybei priklausančioje žemėje yra 37 m tvoros, pripažino tik 4 m tvoros pastatymą valstybės žemėje, ir nurodė, kad dalis tvoros buvo gretimame sklype, priklausančiame J. K., o vėliau, 2010 m. gruodžio 22 d., atsakovai dalį žemės sklypo iš J. K. nupirko ir šiuo metu yra to sklypo bendraturčiai. Pagal tarp bendraturčių nustatytą naudojimosi tvarką žeme, ant kurios stovi tvora, naudojasi atsakovai. Atsakovai teikė tai patvirtinančius įrodymus (pirkimo–pardavimo sutartį, Registrų centro duomenų bazės išrašus), tačiau bylą nagrinėję teismai šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, taip pat nesiaiškino, ar tai nesusiję su sklypo ribų koregavimu keičiant jo koordinates.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-969/2016, 29 punktas).

Atsižvelgiant į šias nuostatas sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo taisykles, nurodytas 36 punkte. Dėl šių įrodinėjimo taisyklių pažeidimo galėjo būti neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė dėl tvoros savavališkos statybos apimties.

Savavališkai pastatyta teismų pripažinta ir apie 14 m ilgio tvora vakarinėje sklypo dalyje, kadangi ji pastatyta ant sklypo ribos, neturint gretimo sklypo savininkės rašytinio sutikimo. Tokio sutikimo reikalingumą nustato nutarties 34 punkte nurodyto STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 12 punktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenustato detalesnės tokio sutikimo formos reikalavimų, išskyrus tai, kad sutikimas turi būti duodamas raštu. Nors į bylą toks sutikimas kaip atskiras dokumentas nepateiktas, tačiau byloje yra Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. patvirtinta taikos sutartis, kuria gretimo sklypo savininkė A. B. išreiškė sutikimą dėl gyvenamojo namo priklausinių, atskirai paminint tvorą, vietos. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo patvirtintas taikos sutartimi išreikštas sutikimas yra tinkamas statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų prasme. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta faktinė aplinkybė, ar taikos sutarties pasirašymo metu tarp atsakovų ir A. B. sklypų toje pat vietoje stovėjo šiuo metu esanti tvora ir ar būtent dėl jos duotas sutikimas, todėl kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju tvora pastatyta turint gretimo sklypo savininko sutikimą.

Bylą nagrinėję teismai savavališka statyba pripažino žemės sklypo dangos (įrengtos supylus paruošiamąjį sluoksnį, atlikus betonavimo darbus ir paklojus betonines plyteles) paklojimą valstybės žemėje, kadangi ši danga paklota valstybei priklausančioje žemėje, neturint supaprastinto projekto su valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais ir žemės sklypo savininko raštiško sutikimo, kaip tai nustato aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 12.4.3 punktai ir 1 priedas, ir įpareigojo atsakovus T. P. ir I. P. per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, kuri yra valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskebtini) supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nenustačius tikslių sklypo ribų ir šią teismo sprendimo dalį įvykdyti gali būti sudėtinga, kadangi neaišku, kuri dangos dalis yra valstybinėje žemėje.

Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas taikant Civilinio kodekso 4.103 straipsnį kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Statybos įstatymo 32 straipsnis nustato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai, be kitų – ir savavališkos statybos įteisinimas, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, jei tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovai apeliacinės instancijos teismui teikė argumentus ir įrodymus, kad pagal detalųjį planą jie buvo įpareigoti savo lėšomis įrengti kelią ir kad šiuo metu yra parengę kelio projektą, pagal kurį esama betono trinkelėmis išklota kelio dalis gali būti neardoma ir įkomponuota į būsimą kelią. Teismas šių argumentų nenagrinėjo, pateikti įrodymai priimti į bylą, tačiau teismas, pažeisdamas nutarties 35–36 punktuose nurodytas įrodinėjimo taisykles, dėl jų nepasisakė ir nesvarstė, ar galimas kitoks įstatymų nustatytas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, neardant ant planuojamo kelio išklotos dangos.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino stoginę kaip namo dalį. Gyvenamasis namas pastatytas leistinoje sklypo vietoje, todėl turėtų būti sprendžiama tik dėl stoginės, kaip atskiro statinio, statybos teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.11 punktą stoginė – inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, kuris gali būti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato. Taigi teisine prasme stoginė gali būti tiek atskiras statinys, tiek kito pastato dalis. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šiuo atveju stoginė yra konstrukcinė namo dalis, nurodyta namo projekte ir techniškai su namu sujungta. Atsakovas, kasaciniu skundu ginčydamas teismų išvadą, nepagrindė, kad nustatydamas šią faktinę aplinkybę teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles.

Kasacinio skundo argumentai dėl apsauginės tvoros funkcijos, aplinkos tvarkingumo, estetinio vaizdo pagerinimo teisiškai nereikšmingi, nes šių tikslų turi būti siekiama teisėtais būdais.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacijoje

Pagal proceso teisės normas ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Pažeistų teisių gynimas mažesne nei pasirinktas ieškovo pažeistų teisių būdas apimtimi nereiškia reikalavimo ribų peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

Teismas, užtikrindamas proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), negali pakeisti ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, tą padaryti, kaip ir didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus arba visiškai jų atsisakyti, gali tik pats ieškovas, spręsdamas dėl savo teisių gynimo būdo ir apimties, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (pvz., CPK 376, 405 straipsniai).

Ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką įtvirtinta CPK 42 straipsnyje. Tai gali būti padaryta iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Bet kokiu atveju tai turi būti padaryta pirmosios instancijos teisme, suteikiant atsakovui galimybę pasiruošti ir atsikirsti į pareikštą ieškinį. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios apeliacinį procesą reglamentuojančioms normoms (CPK 302 straipsnis), bei specialiosios apeliacinį procesą apibrėžiančios CPK normos. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Tai reiškia, kad apeliacinis teismas, nors nagrinėja bylą pagal proceso normų nustatytas taisykles, tačiau kaip ir pirmosios instancijos teismas yra saistomas pirmiau aptartų proceso normų, reglamentuojančių ieškinio pagrindą ir dalyką bei draudimą peržengti ieškinio ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ieškinyje savavališkos statybos faktas buvo grindžiamas tuo, kad namas pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, konkrečiai – pastatytas ne toje vietoje, kaip nurodyta projekte. Tokio pažeidimo (nukrypimo nuo projekto) masto pakeitimas, t. y. ar namo vieta pakeista taip, kad dalis jo konstrukcijų patenka į svetimą (valstybės) žemės sklypą, ar išsitenka sklypo ribose, tačiau atstumas nuo sklypo ribos yra mažesnis, nei leidžia teisės aktai, nelaikytina ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tiek vienu, tiek kitu atveju esminė aplinkybė, kuria grindžiamas ieškinys, išlieka ta pati – namas pastatytas nesilaikant esminių statinio projekto sprendinių. Abiem atvejais turi būti tiriami tie patys faktai – ar pastatų vieta atitinka statinio projektą. Atsakovų argumentas, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme pakeitė faktinį ieškinio pagrindą, nepagrįstas.

Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas atsakovams buvo siurprizinis, jiems nebuvo suteikta galimybė teikti argumentus ir atsikirtimus dėl tokio ieškinio tenkinimo pagrindo, kad statinys pastatytas per arti sklypo ribos. Būtent atsakovai patys apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl egzistavusių patvirtintų skirtingų žemės sklypo koordinačių namo statybos metu ir statybos teisėtumo patikrinimo metu ir kad nuo to priklauso namo lokacija sklype (taigi ir atstumas) valstybės sklypo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teisme vyko žodinis bylos nagrinėjimas, nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovai, be apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, galėjo reikšti ir papildomus atsikirtimus į kitų dalyvaujančių byloje asmenų teikiamus argumentus šiuo klausimu.

Kitais kasacinio skundo argumentais tinkamai nesuformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas, dėstomi faktai, kurių nustatymas nepriklauso kasacinio skundo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė savavališką statybą ir savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančius teisės aktus, civilinio proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir nenustatė visų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo naikintina. Kadangi kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir pats jų nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Byloje, be reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo reiškiami ir kiti reikalavimai: pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005 m. sausio 26 d. ir 2005 m. liepos 18 d. suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo namo techninio projekto korektūras; pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 23 d. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą ir panaikinti šio akto pagrindu atliktą teisinę registraciją; pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir panaikinti šio akto pagrindu atliktą teisinę registraciją. Atsakovai buvo pareiškę priešieškinį (byloje vadinamas patikslintu atsakovų ieškiniu) dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V-670 panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovų priešieškinį atmetė, o kitus šiame punkte išvardytus reikalavimus patenkino. Apeliaciniu skundu atsakovai skundė visą teismo sprendimą ir teikė argumentus dėl visų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. išsprendė dėl visų reikalavimų, tačiau dėl 54 punkte išvardytų reikalavimų nenurodė jokių motyvų.

CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas. Neišsamių apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, motyvų faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542-611/2016, 21–22 punktas; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 25 punktas).

Nagrinėjamu atveju, minėta, dėl 54 punkte išvardytų reikalavimų apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvų iš viso nėra, šie reikalavimai nėra pagrindžiami ir dėl kitų reikalavimų pateiktais lakoniškais ir neišsamiais motyvais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra absoliutus pagrindas panaikinti teismo sprendimo dalį dėl prieš tai aptartų byloje nagrinėtų, apeliacine tvarka skųstų ir apeliacinės instancijos teismo išspręstų reikalavimų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 340 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į 53 punkto išvadą naikintina visa apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 129,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Andžej Maciejevski

Dalia Vasarienė