A. V. pagal BK 124 str. 3 d., 227 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-53/ 2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.2.; 1.2.19.3.

2008 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui, nuteistajam A. V. P., jo gynėjui advokatui J. Skruzdžiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo A. V. P. kasacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. V. P. nuteistas pagal 22 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 3 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartis, kuria nuteistojo A. V. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, o nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. V. P. nuteistas už tai, kad pasikėsino duoti mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį policijos pareigūnams, siekdamas jų neteisėtos veikos vykdant įgaliojimus, t. y. jis 2006 m. gruodžio 27 d., apie 21.30 val., Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, D. Riešės kaime, Molėtų ir Gegužinės gatvių sankryžoje, policijos tarnybiniame automobilyje pasikėsino duoti 100 Lt kyšį Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos patrulių būrio vyriausiajam patruliui Antanui Albertavičiui ir Vilniaus rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkui Andžejui Grudinskij, siekdamas, kad jie nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už automobilio BMW X5, (duomenys neskelbtini), vairavimą viršijant leistiną greitį, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pareigūnai kyšio nepriėmė.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartį pakeisti – nuteistojo A. V. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 227 straipsnio 3 dalies į 227 straipsnio 3 dalį. Skunde nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nuteistojo veiką kvalifikavo kaip pasikėsinimą. BK 227 straipsnyje numatytos veikos yra formalios ir jos laikomos baigtomis nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento, t.y. nuo pasiūlymo duoti kyšį, jį padavus ar pažadėjus duoti. A. V. P. policijos pareigūnų automobilyje padėjo 100 Lt ir, net įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už papirkimą, pinigų nepasiėmė, t.y. nusikalstamus veiksmus baigė visiškai ir laisva savo valia, jam suteikta galimybe atsiimti pinigus ir nutraukti nusikalstamus veiksmus nepasinaudojo.

Nuteistasis A. V. P. kasaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esmės, taigi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 išaiškinimu, apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, o tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutiko, jog toks protokolas ir neturėjo būti surašytas, nors nuosprendyje tai buvo nurodyta kaip pagrindinis nuteistojo veiksmų motyvas. Pareigūnai neturėjo nei teisės, nei pareigos surašyti protokolą, nes kasatorius pažeidimą pripažino ir nė nesiruošė jo ginčyti. 100 Lt kasatorius padėjo dėl to, kad jam buvo pasakyta, kad jis turės susimokėti 100 Lt baudą. Kasatoriui nesuprantama, kodėl byloje tik jo parodymai vertinti kritiškai, o nekreipta dėmesio į tai, kad pareigūnai nesugebėjo įjungti diktofono, garso įrašo baudžiamojoje byloje neliko, nors vyr. tyrėja teigė priešingai Nelogiška, kad įspėtas apie diktofono įjungimą, kasatorius vis vien būtų kalbėjęs apie pinigų davimą. Nuteistasis mano, kad jis buvo nuteistas už tai, kad pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas. Nesuprantama kasatoriui ir tai, kodėl teismas nepasisakė dėl P. parodymų bei kodėl 100 Lt banknotas, t.y. daiktinis įrodymas, buvo pakeistas.

V. P. kasacinis skundas atmestinas, prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl A. V. P. kasacinio skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismas A.V. P. skundą išnagrinėjo laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė motyvus, kuriuose nurodė, kuo remiantis atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl bylos duomenų išsamaus išnagrinėjimo bei vertinimo, veikos kvalifikavimo. Teismas išdėstė argumentus į apeliaciniame skunde pareikštas abejones dėl atvejų, kai surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas ar nutarimas skirti baudą, dėl baudos dydžio pagal BK 124 straipsnio 3 dalį ir A. V. P. pasiūlytos pareigūnams pinigų sumos. Kasaciniame skunde taip pat išdėstyti argumentai dėl pokalbio garso įrašo darymo. Tokio duomenų šaltinio byloje nėra, teismai savo sprendimuose juo nesirėmė, todėl šis klausimas nesvarstytinas. Nenagrinėtini ir kasatoriaus argumentai dėl galimų jo elgesio motyvų, nes byloje nėra duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti šių samprotavimų pagrįstumą.

Teismai pagrįstai rėmėsi liudytojų A. Albertavičiaus ir A. Grudinskij parodymais apie bylos aplinkybes, nes šie duomenys atitinka baudžiamojo proceso reikalavimus įrodymams, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šių asmenų parodymų patikimumu.

Dėl prokuroro kasacinio skundo argumentų

Papirkimas, numatytas BK 227 straipsnyje, yra pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų.

Teisingas kasacinio skundo argumentas, jog papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus duoti kyšį; 3) davus kyšį. Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, jog A. V. P. policijos pareigūnų automobilyje padėjo 100 litų ir, net įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę, pinigų neatsiėmė. Todėl teisingas prokuroro kasacinio skundo teiginys, jog A. V. P. nusikalstamus veiksmus baigė laisva valia ir jam suteikta galimybe nutraukti nusikalstamus veiksmus bei pasiimti pinigus nepasinaudojo. Remiantis išdėstytais motyvais, jo veika kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, keistina ir apeliacinės instancijos teismo nutartis. Bausmės dydžio klausimas prokuroro apeliaciniame skunde nekeliamas, todėl kolegija palieka pirmosios instancijos teismo paskirto dydžio bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007m. liepos 10 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2007m. spalio 2 d. nutartį. A. V. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 227 straipsnio 3 dalį. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties nekeisti.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis