Baudžiamoji byla Nr. 2K-125/2008 Procesinio sprendimo kategorija
2.1.2.13 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei,
gynėjui G. Petukauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – vieneri metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmestas.
Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteistas T. M., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
S. T. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus, viršijančius 250 MGL dydžio sumą, išvengiant muitinės kontrolės, bendrininkaudamas su T. M., pasiskirstę vaidmenimis, t. y. jam parengus nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, o T. M. gabenant, organizavo privalomų pateikti muitinei daiktų – 19 000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ ir 1000 pakelių cigarečių „Saint George“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 42 109 Lt, gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Būtent S. T. 2006 m. gegužės 7 d., laikotarpiu nuo 12 iki 14 val., degalinėje, esančioje Vilniaus rajone, Lydos plente, susitiko su T. M. ir žinodamas, kad pastarasis dirba traukinio mašinistu, pasiūlė nelegaliai gabenti cigaretes per valstybės sieną, atlyginant 30 Lt už kiekvieną pergabentą cigarečių dėžę. T. M. sutikus, jie palaikė ryšį telefonu, taip bendravo 34 kartus. 2006 m. liepos 5-6 dienomis (tiksliai diena nenustatyta), apie 17 val., susitiko toje pačioje degalinėje Lydos plente, kur abu aptarė cigarečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laiką, būdą ir kitas aplinkybes. S. T. nurodė T. M. telefonu pranešti, kada jis pagal darbo grafiką vyks į Baltarusijos Respubliką, bei nurodė vietą Baltarusijos Respublikos teritorijoje – kelio Salos-Ašmena 878 kilometrą, kur T. M. turės sumažinti traukinio greitį iki 10 km/val., kad būtų galima pakrauti cigaretes, davė T. M. Baltarusijos SIM kortelę, kad jis galėtų pranešti traukinio išvykimo laiką iš Molodečno stoties. S. T. taip pat nurodė T. M. pravažiavus valstybės sieną paskambinti ir pranešti, kuria kryptimi traukinys grįš į Vaidotų stotį, o baigus darbą paskambinti jam dėl atsiskaitymo už cigarečių pergabenimą. S. T. 2006 m. liepos 12 d. 23.31 val. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo neįvardytais asmenimis per Šumsko pasienio kontrolės punktą išvyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją, kur iš anksto sutartoje vietoje padėjo pakrauti į traukinį keturiasdešimt dėžių su cigaretėmis. T. M. pakrautas cigaretes 2006 m. liepos 13 d. 6.03 val. Vilniaus rajone, Kalvelių seniūnijoje, Kalvelių kaime, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punktą, traukinio Nr. 2749 šilumvežiu Nr. 2M62-0043, paslėpęs jo ventiliacinėse šachtose, taip išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus, viršijančius 250 MGL dydžio sumą – 19 000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ ir 1000 pakelių cigarečių „Saint George“, kurių muitinė vertė – 42 109 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo pažeista jo teisė į gynybą, kuri garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, BPK 10, 21, 22 straipsniuose, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Taip pat teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Jis teisme įrodinėjo, kad kontrabanda gabeno tik dvidešimt dėžių (10 000 pakelių) cigarečių „Saint George Lights“, kurių muitinė vertė buvo 21 054,50 Lt. Jo nuoseklūs parodymai patvirtinti liudytojų G. M. ir J. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu.
Kasatorius pažymi, kad dar ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė prašymus: paskirti daktiloskopinę ekspertizę, kurios metu būtų galima patvirtinti, kad jo pirštų atspaudai yra tik ant dvidešimties supakuotų cigarečių dėžių; paskirti prekinę ekspertizę arba gauti specialisto išvadą, kuri įrodytų, jog jo krautos į šilumvežį dvidešimt cigarečių dėžių buvo pagamintos ne to paties gamintojo ir ne tuo pačiu metu kaip kitos šilumvežyje rastos dvidešimt cigarečių dėžių; atlikti tardymo eksperimentą, kuris įrodytų, jog pagal byloje nustatytą laikotarpį buvo neįmanoma pakrauti į šilumvežį keturiasdešimt dėžių ir kad tiek dėžių netelpa šilumvežio praėjime; skirti mikrodalelių, odorologinę ekspertizes, kurios patvirtintų, kad jis fiziškai turėjo kontaktą tik su dvidešimt cigarečių dėžių. Šie jo pareikšti prašymai buvo atmesti.
Kasatorius taip pat teigia, kad jis teisminio nagrinėjimo metu teismui pateikė filmuotą medžiagą, jog savo jėgomis bandė atlikti veiksmus, kurie nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jiems atlikti jam nebuvo sudarytos galimybės, ir pakartotinai prašė atlikti šiuos veiksmus, tačiau teismas visus jo pateiktus prašymus atmetė.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl teisės į gynybą pažeidimo
Kasatorius tvirtina, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, kuri garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, BPK 10, 21, 22 straipsniuose, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Kasatorius, pagrįsdamas šį tvirtinimą, nurodo iš esmės vienintelį argumentą, jog ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme buvo atmesti jo prašymai paskirti daktiloskopinę, prekinę, mikrodalelių, odorologinę ekspertizes, atlikti tardymo eksperimentą, kuriais būtų patvirtinta, kad jis kontrabanda gabeno tik dvidešimt dėžių (10 000 pakelių) cigarečių „Saint George Lights“.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės bei valstybės interesus greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Išsamus nusikalstamų veikų atskleidimo reikalavimas reiškia, kad baudžiamojo proceso metu turi būti neabejotinai nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, atliekant ikiteisminį tyrimą per kuo trumpiausius terminus, privalo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, naudodamiesi įstatymų suteiktomis teisėmis, turi galimybę aktyviai dalyvauti procese.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą. Ši teisė įtvirtinta taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje. Teisė į gynybą – tai teisių, kuriomis naudodamasis įtariamasis, kaltinamasis siekia paneigti jam pareikštą įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę, visuma. Teisė į gynybą yra įgyvendinama užtikrinant baudžiamojo proceso įstatyme numatytas įtariamojo, kaltinamojo teises (BPK 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnis).
BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įtariamojo teisė pateikti prašymus. BPK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007 m. rugsėjo 1 d.) numatyta, kad įtariamasis, jo gynėjas turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus. Gavęs tokį prašymą, prokuroras gali pats atlikti prašomus veiksmus, įpareigoti juos atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigą ar atsisakyti juos atlikti. Prokuroras gali atmesti prašymą, jeigu jame prašoma išaiškinti aplinkybes, kurios neabejotinai nustatytos ikiteisminio tyrimo metu arba neturi esminės reikšmės bylai. Nusprendęs atsisakyti atlikti prašomus veiksmus, prokuroras privalo surašyti nutarimą, kuris per septynias dienas nuo jo gavimo gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui ((BPK 178 straipsnio 3 dalis, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007 m. rugsėjo 1 d.).
Jau minėta, kad nuteistasis S. T. teisės į gynybą pažeidimą sieja tik su neišsamiu bylos aplinkybių, susijusių su kontrabandos dalyku, ištyrimu, argumentuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atmesti jo prašymai atlikti įvairius procesinius veiksmus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. T. prisipažino gabenęs per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos tik dvidešimt dėžių cigarečių. 2006 m. lapkričio 28 d. įtariamasis Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui pateikė prašymą atlikti tardymo veiksmus: paskirti daktiloskopinę, mikrodalelių, odorologinę ekspertizes, ekspertams pavedant nustatyti, ar jis buvo prisilietęs prie dvidešimt dėžių cigarečių, rastų šilumvežyje ir supakuotų ne į mėlynos ir baltos spalvos plastikinius maišus, paskirti prekinę ekspertizę, nustatant, ar visos cigarečių dėžės yra pagamintos to paties gamintojo, atlikti tardymo eksperimentą, akistatas (T. 1, b. l. 106-107). 2006 m. lapkričio 28 d. prokuroro nutarimu, vadovaujantis BPK 178 straipsnio nuostatomis, įtariamojo prašymas atlikti papildomus tyrimo veiksmus buvo atmestas, išdėstant prašymo netenkinimo argumentus, išaiškinant teisę nutarimą per septynias dienas nuo jo gavimo apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš bylos medžiagos matyti, kad šia teise įtariamasis nepasinaudojo ir ikiteisminio tyrimo teisėjui nutarimo neapskundė. Iš prokuroro nutarimo matyti, kad įtariamojo prašymas buvo atmestas dėl netikslingumo atlikti prašomus procesinius veiksmus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad aplinkybė apie kontrabandos dalyką ikiteisminio tyrimo metu buvo pakankamai išsamiai ištirta ir abejonių dėl jos dydžio nekilo. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad abiejų traukinio Nr. 2749 lokomotyvo sekcijų ventiliacijos šachtų ertmėse buvo sudėta po dvidešimt stačiakampių, aptrauktų maišais, dėžių, kuriose rasta 1 000 pakelių cigarečių „Saint George“ ir 19 000 pakelių – „Saint George Light“. Tai, kad traukinio lokomotyvo ventiliacijos šachtose sudėta keturiasdešimt dėžių su cigaretėmis, kurios buvo pergabentos per valstybės sieną, iš karto po veikos padarymo pripažino kitas nuteistasis šioje byloje T. M., kuris davė iš esmės nuoseklius parodymus apie veikos padarymo aplinkybes, juos patvirtino akistatos su S. T. metu. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai V. K., A. G., M. A., A. K. Be to, nuteistasis S. T. pripažino, kad dėžes su cigaretėmis į traukinį jis sukrovė kartu su J. B., G. M. ir asmeniu, vardu Aleksandras. Greitmačio juostos iššifravimo pažymoje esančiais duomenimis bei liudytojo K. A. B. parodymais nustatyta, kad traukinys Nr. 2749 kelio atkarpoje Salos-Ašmena 878 kilometre 7 minutes važiavo 8-10 km/val. greičiu. Taigi jokių abejonių apie tai, ar galėjo tiek dėžių su cigaretėmis tilpti traukinio lokomotyvo ventiliacijos šachtose bei ar buvo fiziškai įmanoma tiek dėžių pakrauti į važiuojantį traukinį, ikiteisminį tyrimą atlikusiam subjektui nekilo, todėl atlikti įtariamojo prašomą tardymo eksperimentą nebuvo jokio pagrindo. Aplinkybės, ar visos surastos cigaretės buvo pagamintos to paties gamintojo bei tuo pačiu metu, tyrimas, paskiriant prekinę ekspertizę, būtų netikslingas, nes tai neturėtų jokios reikšmės kaltinamojo veiksmų vertinimui. Kasatoriaus išreikštos abejonės, kad dalis dėžių su cigaretėmis į traukinį galėjo būti pakrautos kitu metu ir vietoje bei kitų asmenų, buvo paneigtos byloje surinktų minėtų duomenų visuma.
Paskirti nuteistojo prašomas daktiloskopinę, mikrodalelių, odorologinę ekspertizes taip pat nebuvo pagrindo. Pagal BPK 208, 209 straipsnių nuostatas ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos ar kitos specialios žinios; ar būtina kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl ekspertizės skyrimo sprendžia prokuroras. Šiuo atveju pagal byloje esančius duomenis prokuroras pagrįstai netenkino įtariamojo prašymo dėl ekspertizių skyrimo. S. T., kuris 2006 m. liepos 19 d. buvo pirmą kartą apklaustas apie veikos padarymo aplinkybes, teigė, kad jis ir kiti jo minimi asmenys pakrovė į traukinį dvidešimt dėžių su cigaretėmis, kurios buvo įdėtos į mėlynos spalvos maišus (T. 1, b. l. 87). Akistatos su T. M. metu jis taip pat tvirtino, kad „visos dėžės buvo sudėtos į vienodus mėlynos spalvos polietileninius maišus ir maišai buvo surišti viela“ (T. 1, b. l. 42). Pažymėtina, kad savo 2006 m. lapkričio 28 d. prašyme prokurorui įtariamasis jau nurodė, kad jis krovė cigaretes, kurios buvo mėlynuose ir baltuose maišuose (T. 1, b. l. 106-107). Tačiau 2006 m. liepos 18 d. daiktų apžiūros protokolu buvo nustatyta, kad 17 dėžių buvo sudėtos į mėlynos, 19 dėžių – į juodos, keturios – į pilkos spalvos maišus, kurių viename gale pritvirtintos savadarbės rankenos – medžiaginės bei vielos (T. b. l. 100). Taigi akivaizdu, kad S. T. tvirtinimas, jog jo pakrautos dvidešimt dėžių buvo tik mėlynos spalvos maišuose, neatitiko objektyvių bylos duomenų. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad abiejose traukinio lokomotyvo ventiliacijos šachtose buvo sukrautos tiek mėlynos, tiek juodos spalvos maišuose esančios dėžės su cigaretėmis. Skirti daktiloskopinę (ir kitas) ekspertizę nebuvo pagrindo dar ir dėl to, kad S. T. pripažino, jog jis dėžes krovė ne vienas, bet su J. B., G. M. ir asmeniu, vardu Aleksandras, todėl akivaizdu, kad jo pirštų atspaudai buvo palikti ne ant visų dėžių.
Taigi ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai nebuvo patenkintas įtariamojo prašymas dėl procesinių veiksmų atlikimo, nes nusikalstamos veikos dalykas, kurį ginčijo įtariamasis ir dėl kurio jis prašė atlikti procesinius veiksmus, buvo neabejotinai nustatytas kitais byloje surinktais duomenimis – kito nuteistojo byloje, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais. Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 176 straipsnio nuostatos įpareigoja ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus. Todėl tenkinant įtariamojo prašymą ir nustatinėjant aplinkybes, kurios jau yra nustatytos kitais byloje surinktais duomenimis, minėtų įstatymo nuostatų nebūtų laikomasi, nes procesas galėtų užtrukti neleistinai ilgai.
Pirmosios instancijos teismas S. T. gynėjo pareikštus prašymus dėl kasetės, kurioje nufilmuotas šilumvežis, bei nuotraukų pridėjimo prie bylos teisiamajame posėdyje išnagrinėjo kaip reikalauja BPK 270 straipsnio nuostatos, priimant motyvuotas protokolines nutartis, pagrįstai juos atmesdami, nes jie nebuvo reikšmingi išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui (T. 3, b. l. 38, 68).
Taigi S. T., kaip įtariamojo ir kaltinamojo baudžiamojoje byloje, gynybos teisių pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme teisėjų kolegija nenustatė. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ar nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. T. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Egidijus Bieliūnas
Viktoras Aidukas
