Baudžiamoji byla Nr. 2K-92-788/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02439-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.2.2; 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 30 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžiu J. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį šešiasdešimties parų areštu; pagal BK 5 straipsnį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Į bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 30 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nuosprendis pakeistas. J. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo. Iš nuosprendžio pašalintos kai kurios faktinės aplinkybės, taip pat nuoroda dėl BK 5 straipsnio taikymo. Nuteistajam J. J. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams.
Byloje taip pat nuteisti M. J. ir E. B., tačiau dėl jų kasacinių skundų nėra gauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. J. nuteistas už tai, kad, kartu su M. J., E. B., S. O., kuris Maroko pirminio Kasablankos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir bausmę atlikęs, ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis veikdamas organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. neteisėtai gabeno tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kokaino, turėdamas tikslą jį išplatinti. Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
1.1. J. J. ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 1 d. su Lietuvoje ir užsienio valstybėje veikiančiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis susitarė dėl tiksliai neapibrėžto kiekio (ne mažiau kaip 1000 g) narkotinės medžiagos – kokaino – gabenimo iš Brazilijos Federacinės Respublikos San Paulo m. į Ispanijos Karalystės Valensijos m., taip pat įsipareigojo surasti asmenų, kurie gabens narkotines medžiagas. Vykdydamas įsipareigojimus, veikdamas Mažeikių m., J. J. į nusikalstamą veiką įtraukė M. J., pasiūlydamas jam už 1000 Eur atlygį į Europos Sąjungą atgabenti narkotinių medžiagų ar užverbuoti tam kitus asmenis. Sutikęs su tokiu pasiūlymu, M. J., veikdamas Kauno m., į nusikalstamą veiką įtraukė E. B. ir sutarė su juo, kad šis už 1000 Eur atlygį į Europos Sąjungą atgabens narkotinių medžiagų, taip pat už papildomą 200 Eur atlygį užverbuos daugiau asmenų tai pačiai nusikalstamai veikai vykdyti. Vykdydamas įsipareigojimus, E. B. į nusikalstamą veiką įtraukė S. O. ir sutarė su juo, kad šis už 1000 Eur atlygį į Europos Sąjungą atgabens narkotinių medžiagų. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims S. O. vardu įgijus lėktuvo bilietus maršrutu Palanga–Kopenhaga–Mančesteris–Kasablanka–San Paulas, M. J. perdavė E. B. nurodymą parengti S. O. kelionei. Vykdydamas įsipareigojimus, E. B. 2018 m. gruodžio 7 d. 21.30 val. palydėjo S. O. į susitikimo vietą – Radviliškyje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. 2018 m. gruodžio 7 d. 21.30 val. J. J. automobiliu „VW Golf“ paėmė S. O. iš Radviliškio ir 2018 m. gruodžio 8 d. nuvežė jį į Palangos oro uostą, davė jam nenustatytą sumą pinigų kelionei, tarpusavio ryšiui palaikyti skirtą mobiliojo ryšio telefoną ir kelionei tinkamus drabužius.
1.2. S. O. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. maršrutu Palanga–Kopenhaga–Mančesteris–Kasablanka–San Paulas lėktuvu nuvyko į Brazilijos Federacinės Respublikos San Paulo m., ten, vykdydamas M. J. jam telefonu perduodamus nurodymus, 2018 m. gruodžio 13 d. viešbutyje „Sao Jorge“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paėmė kelioninį lagaminą su jame paslėptu tiksliai nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, lagaminą užregistravo savo vardu, pridavė į San Paulo oro uosto bagažo skyrių ir išvyko maršrutu San Paulas–Kasablanka–Valensija. J. J. 2018 m. gruodžio 13 d. nuvyko į Ispanijos Valensijos m. oro uostą turėdamas tikslą paimti S. O. lagamine gabenamą kokainą, tačiau S. O. į paskirties vietą Valensijoje neatvyko, nes 2018 m. gruodžio 13 d. Maroko Karalystės Kasablankos tarptautiniame oro uoste „Mohamet V De Casablanca“ kartu su bagaže paslėptu tiksliai nenustatytu kokaino kiekiu buvo sulaikytas Maroko Karalystės teisėsaugos pareigūnų.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, dėl J. J. priėmė tokius sprendimus: 1) pripažino neįrodytu J. J. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, padedant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pagaminti žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę, todėl dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį priėmė jam išteisinamąjį nuosprendį, taip pat panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. J. paskirtų bausmių bendrinimo; 2) paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. J. nuteisimo pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; 3) pašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuorodą į BK 5 straipsnį kaip perteklinę, taip pat kaip neįrodytas pašalino kai kurias pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes; 4) atsižvelgdamas į ilgą proceso trukmę, taip pat į apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą siauresnę nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, apimtį, pripažinęs, kad J. J. vaidmuo nusikalstamoje veikoje nebuvo vadovaujamas (organizatoriaus), sušvelnino J. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis J. J. pateikia šiuos alternatyvius prašymus: a) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. J. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams, taip pat nepakeista kita nuosprendžio dalis, ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. J. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 5 straipsnyje, 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti, pripažinus nesant J. J. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių; b) panaikinti minėtą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; c) pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį – J. J. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti arba taikyti BK 54 straipsnį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino esminių prieštaravimų, padarė įrodymų vertinimo klaidų, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio, 331 straipsnio reikalavimų, pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, netinkamai taikė BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Teismai dėl nuteistojo J. J. turėjo išankstinę nuomonę, viso proceso metu pataikavo M. J., nesuteikė nuteistajam nešališkumo garantijų, nesilaikė rungimosi pricipo.
3.2. Skundžiamas nuosprendis iš esmės pažeidžia įrodymų patikimumo ir pakankamumo principus. Bylos procesas paremtas vieninteliu įrodymu, t. y. kito kaltinamojo – su teisėsauga bendradarbiaujančio M. J. parodymais, kurių patikimumo klausimas buvo vienas iš esminių apeliacinio skundo dalykų. Nors tai, kad šie parodymai nepatikimi, patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas (konstatavo, kad M. J. viso proceso metu prasimanė, painiojosi ir apkalbėjo J. J.), tačiau vis dėlto iš nepatikimų M. J. parodymų selektyviai atrinko neva J. J. kaltę pagrindžiančią dalį, tai laikytina mėginimu nepatikimą įrodymų šaltinį paversti patikimu iš dalies. M. J. liudijimai nebuvo vertinami lygiavertiškai visų įrodymų kontekste. Teismų išvada, jog M. J. parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, prieštaringa. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino abejonių dėl J. J. kaltinimo būtent pagal M. J. liudijimą ir išvestinius įrodymus.
3.3. Pirmosios instancijos teismui pažeidus BPK 305 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies pašalino šias spragas, nors ir nustatė pažeidimų dėl kaltinimo pakeitimo, dėl veikos faktinių aplinkybių konstatavimo, tačiau vis dėlto pagrįstais ir neginčijamais įrodymais nebuvo nustatytas nei nusikaltimo dalykas, nei vieta, nei kitos reikšmingos objektyviosios pusės aplinkybės. Abiejų instancijų teismai šalino faktines aplinkybes iš kaltinimo, vis siaurindamos apimtį ir dalyką. Iš inkriminuojamos veikos aplinkybių J. J. vienas epizodas pripažintas niekiniu, o kitas paremtas prielaida. Viso proceso metu keičiantis faktinėms aplinkybėms, kasatoriui nėra aišku, kodėl tokia faktinių aplinkybių dinamika teismo nenukreipia būtent į in dubio pro reo principo taikymą. Situacija, kai pašalinamas iš kaltinimo organizatoriaus vaidmuo, tačiau neidentifikuojama, kokius tiksliai veiksmus J. J. padarė, neįrodo, kad asmuo kaltas dėl nusikaltimo padarymo.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo nuteistojo J. J. apeliaciniame skunde iškeltą argumentą dėl neteisėtai išgautų parodymų ir prisipažinimo, vertinant M. J. parodymus leistinumo požiūriu. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į nuteistojo J. J. apeliacinio skundo argumentą, kai buvo prašoma nustatyti, kokiu tikslu pas 2019 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo suimtą J. J., laikomą Vilniaus pataisos namuose Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, 2019 m. kovo 4 d. 15.15 val. lankėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas V. S., kuris apie numatomą apklausą gynėjo neinformavo, apklausos nederino ir jokių kitų procesinių veiksmų byloje tą dieną neatliko. Nebuvo atsakyta į apeliacinio skundo argumentą dėl veikos kvalifikavimo kartu su BK 7 straipsnio 12 punktu. Apeliaciniame nuosprendyje nepasisakyta dėl nuorodos į šį nukreipiamąjį straipsnį, nors tai esminis momentas ir BK 260 straipsnio 1 daliai taikyti – nusikaltimo aplinkybėms atskleisti, ir sąlygai dėl tikėtino dvigubo baudžiamojo persekiojimo.
3.5. Dėl BK 5–8 straipsnių taikymo pažymėta, kad kiekvienu atveju, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už užsienyje padarytą nusikaltimą, privalu išsiaiškinti BK 8 straipsniui taikyti reikšmingas aplinkybes ir procesiniuose sprendimuose išdėstyti aiškias ir motyvuotas išvadas dėl to, ar įvykdytos šiame straipsnyje nustatytos tokio baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygos. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, o apeliacinės instancijos teismas šios spragos neištaisė, kaip Maroko nacionalinėje teisėje kvalifikuojama nusikalstama veika, nurodyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnyje, kokios yra nusikaltimų apibrėžtys ir sankcijos, ar įvykdyta abipusio baudžiamumo sąlyga. Šiuo atveju manytina, kad neišsprendus šito klausimo galimas dvigubo nuteisimo variantas, jei Marokas atliks ikiteisminį tyrimą ir priims apkaltinamajam apskųstam nuosprendžiui alternatyvų sprendimą. Skunde keliamas klausimas, kodėl, esant įsitikinus dėl kitoje šalyje padaryto nusikaltimo, nebuvo bendradarbiauta su kompetentingomis teisėsaugos institucijomis dėl baudžiamojo persekiojimo perdavimo, paliekant atvirą galimybę non bis in idem (dvigubo nubaudimo draudimo) pažeidimui. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo kreipiamasi nei į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, nei į Eurojustą, siekiant gauti diplomatinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistas S. O., gauti įsiteisėjusį teismo nuosprendį diplomatiniais kanalais.
3.6. Teismas J. J. dalyvavimą (ir net vadovaujamą vaidmenį) konstatavo neindividualizuotais, deklaratyvaus, bendro pobūdžio argumentais apie inkriminuotos veikos pobūdį. Pažymėta, kad tariamas susitarimas ir įtraukimas M. J. į veiklą pašalintas kaip neegzistuojanti faktinė aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismas tiesiog preziumavo organizuotos grupės egzistavimą ir konkretų J. J. vaidmenį, tariamai bendrininkaujant kartu su kitais nuteistaisiais.
3.7. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė būtino BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikalstamos veikos požymio – platinimo tikslo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, kai perkvalifikuodamas nusikalstamą veiką nemodifikavo kaltinimo ir nenurodė papildomai nusikalstamos veikos aplinkybėse būtinojo požymio – tikslo, tačiau apeliacinės instancijos teismas šios spragos nepašalino. Kasatoriui taip pat nėra aišku, kokia iš alternatyvių veikų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį inkriminuojama, nes pagal šią straipsnio dalį įrodinėjamas ir tikslas parduoti ar kitaip platinti, taigi keičiasi ir asmens tyčios įrodinėjimas. Apeliacinis teismas tyčios neatskleidė, tik nukreipė į nesusijusią teismų praktiką, taip padarė esminę teisės taikymo klaidą. Pažymima, jog teismo nuoroda į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLTM4Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243-387/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243-387/2023">2K-243-387/2023</a> neaktuali nagrinėjamoje byloje, nes byloje, į kurią nukreipiama, nustatyti kiti alternatyvūs veikos požymiai, kurie konstatuoti kaltinamajam.
3.8. Nenustačius narkotinės medžiagos kiekio, privalu laikytis in dubio pro reo principo. Duomenų, iš kurių būtų galima neabejotinai spręsti apie tai, koks grynosios narkotinės medžiagos – kokaino kiekis buvo rastas pas S. O., byloje nėra.
3.9. Teismai nesilaikė BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio nuostatų, pažeidė teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas pašalino J. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. organizatoriaus vaidmenį, ir didžiąją dalį veikos faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nors ir pripažino, kad buvo padaryta teisės taikymo klaida ir dėl to turi būti sumažintina bausmė (ilga proceso trukmė, pašalintas organizatoriaus vaidmuo, nenustatytas tikslas platinti narkotines medžiagas), tačiau lieka neaišku, dėl kokios priežasties jis skyrė laisvės atėmimą būtent trejiems metams šešiems mėnesiams. Nepagrįstai skiriant bausmę iš naujo nepasisakyta apie iš esmės pasikeitusias veikos faktines aplinkybes, kurios pakeičia ir asmens valinį psichologinį santykį su veika, tyčios momentą. Pasikeitus veikos pavojingumui ir panaikinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, tačiau rezoliucinėje dalyje tiesiog nukopijuota pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuose konstatavęs ilgą proceso trukmę ir pabrėžęs, kad tai yra pagrindas mažinti skiriamą bausmę, vis dėlto rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nesilaikė nuosprendžių surašymo taisyklių, palikdamas prieštaravimą ir nepritaikydamas šios sąlygos kaip kompensacijos už šešerius metus trunkantį procesą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami J. J. ilgalaikę itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė arba nepakankamai atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, individualizuojančias bausmę: J. J. tariamas vykdytojo vaidmuo konkretizuotas nebuvo, pačios veikos pavojingumas kvestionuotas nebuvo (kaip nustatyta byloje, dalykas neaiškus, tikslas platinti narkotines medžiagas nenustatytas, veikos pavojingumas šiuo atveju neapibrėžtas). M. J. ir E. B. nepagrįstai skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o J. J. – nemotyvuotai didelė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bausmė. Akivaizdu, kad ilga proceso trukmė buvo nulemta M. J. neva pagalbos atskleidžiant nusikaltimą, dėl to buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jie nedavė didelės naudos ir rezultato nei teisėsaugai, nei visuomenei, taip pat neužkardė draudžiamų medžiagų patekimo. Atsižvelgiant į tai, kad procesas truko beveik šešerius metus, tai laikytina išimtine aplinkybe taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas J. J. tuo atveju, jei būtų objektyviai įrodytas asmens kaltumas.
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ramūnas Šileika atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo J. J. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo M. J. parodymus įvertino itin kruopščiai ir atidžiai. Teismas įvertino M. J. parodymus viso bylos proceso metu. Nors ir konstatuota, kad minėto nuteistojo parodymai dėl objektyvių aplinkybių (ilgo proceso, parodymų davimo kelerių metų laikotarpiu apie įvykius, kurie įvyko seniai) turi tam tikrų neatitikimų, tačiau padaryta išvada, kad apskritai M. J. parodymuose esminių prieštaravimų nėra. Teismo išvados dėl byloje apklaustų asmenų parodymų buvo padarytos ne tik įvertinus jų gavimo šaltinį, gavimo būdą, nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą, bet ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių.
4.2. Teismas išsamiai aptarė visus būtinuosius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, požymius. J. J. tikslas išplatinti narkotines medžiagas yra nustatytas. Tai, kad byloje nebuvo nustatytas konkretus narkotinės medžiagos kiekis, neturi teisinės reikšmės nuteistojo padėčiai ar kvalifikavimui. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad žemesnės instancijos teismas nepateikė išsamesnių motyvų dėl bendrininkavimo formos, todėl šią klaidą ištaisė ir savo nuosprendyje išsamiai nurodė, kad aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybės, neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, jas gabenant iš Brazilijos per Maroko Karalystę į Ispanijos Karalystę, nebuvo elementarios, šiai veikai įvykdyti reikėjo nemažai asmenų, planavimo ir paruošiamųjų veiksmų kelių valstybių teritorijose.
4.3. Nuoroda į BK 5 straipsnį yra perteklinė. Visi šioje byloje nuteisti asmenys, veikdami organizuota grupe, savo veiksmus atliko Lietuvos teritorijoje (susitarė dėl narkotikų gabenimo, surado Lietuvoje juos fiziškai gabensiantį asmenį, jį parengė, aprūpino ryšio priemonėmis, nurodė, kur vykti, palydėjo į lėktuvą, koordinavo jo kelionę ir narkotikų paėmimą bei gabenimą), ir tik jų bendrininkas – S. O. veikė užsienio valstybėse. Byloje nėra duomenų, kad šioje byloje nuteistieji būtų buvę persekiojami dėl šio nusikaltimo padarymo kitose valstybėse. Be to, nuteistųjų veika buvo kvalifikuota su nuoroda į BK 7 straipsnį, už kuriame nustatytų nusikalstamų veikų padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamoji jurisdikcija įgyvendinama taikant universalųjį principą, taigi asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus net ir tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo vietos valstybė nenustato baudžiamosios atsakomybės už tokią veiką.
4.4. Atsižvelgiant į bausmei skirti reikšmingas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo paskirta bausmė J. J. yra teisinga ir ją švelninti nėra pagrindo. Teismas vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis ir bausmę paskyrė jam iš naujo, ją motyvavo, be kita ko, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą ir apimtį pagal pašalintas, anksčiau J. J. inkriminuotas, aplinkybes, proceso trukmę, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo J. J. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Dalis paduoto kasacinio skundo argumentų skirta įrodymų vertinimo klausimams. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir deklaratyviai ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-51-788/2022 ir kt.).
7. Kai kurie kasatoriaus bendro pobūdžio teiginiai dėl teismų šališkumo, in dubio pro reo, non bis in idem, rungimosi ir teismo nešališkumo principų pažeidimo yra deklaratyvūs ir neatitinka teisinei argumentacijai keliamo konkretumo reikalavimo. Didelė dalis argumentų skirta nuteistojo M. J. parodymų patikimumui paneigti, tačiau šis klausimas kruopščiai išnagrinėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, į analogiškus argumentus išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Ši kasacinio skundo dalis pagrįsta nesutikimu su tuo, kaip teismai įvertino nuteistojo M. J. parodymus, tačiau tai nėra pagrindas nagrinėti tokius argumentus kasacine tvarka. Be to, kasaciniame skunde išsakyta pozicija, kad M. J. parodymai yra vienintelis bylos įrodymas, pagrindžiantis J. J. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, yra akivaizdžiai klaidinanti. Teiginiai dėl galimo neteisėto poveikio M. J., kad šis mainais už švelnesnę atsakomybę apkalbėtų J. J., grindžiami prielaidomis, kurių neįmanoma patikrinti. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai dėl M. J. parodymų nepatikimumo, netinkamo ir šališko įrodymų vertinimo ir kiti deklaratyvūs teiginiai kasacinio proceso metu paliekami nenagrinėti.
8. Paduotas kasacinis skundas teisės taikymo aspektu nagrinėjamas tiek, kiek tai susiję su teismų nustatytų faktinių aplinkybių kvalifikavimu ir bausmės J. J. skyrimu valstybės baudžiamosios jurisdikcijos, proceso trukmės ir kitų aplinkybių kontekste.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 260 straipsnio 1 dalį
9. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (asmenų parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, mobiliojo ryšio telefonų ir socialinių tinklų paskyrų duomenimis, mobiliojo ryšio bokštų (celių) koordinatėmis, garso ir vaizdo įrašais, pokalbių suvestinėmis ir susirašinėjimo išklotinėmis) nustatytas J. J. dalyvavimas rengiant S. O. kelionę į Braziliją narkotinei medžiagai (kokainui) pargabenti iš ten į Ispaniją, kur šios medžiagos būtų iš jo perimtos. Su bendrininkais M. J. ir E. B. bei kitais nenustatytais asmenimis sutarto plano įvykdyti nepavyko, nes S. O. su gabenamu kokainu buvo sulaikytas Maroko Karalystės Kasablankos tarptautiniame oro uoste.
10. Remiantis Maroko Karalystės vidaus reikalų ministerijos Nacionalinio saugumo vyriausiosios valdybos Teismo policijos Mohamedo V oro uosto rajono policijos pranešimu ir teismo medicinos laboratorijos eksperto išvada, nustatyta, kad Kasablankos tarptautiniame oro uoste sulaikyto S. O. lagamine rasta 1740 g baltų miltelių, jie identifikuoti kaip narkotinė medžiaga – kokainas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose konstatuota, kad, pagal iš Maroko Karalystės gautą informaciją, nėra galimybės patikimai nustatyti grynojo kokaino kiekio, todėl, vertindami tai kaltinamųjų naudai, teismai nepatvirtino kaltinimo dalies dėl labai didelio kiekio kokaino gabenimo ir perkvalifikavo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį. Tokio vertinimo prokuroras kasacine tvarka neapskundė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl labai didelio kiekio kokaino aplinkybės pašalinimo iš kaltinimo pagrįstumo. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad byloje apskritai nenustatytas nusikalstamos veikos dalykas. Faktas, kad S. O. gabeno būtent kokainą, byloje nustatytas ir nekelia abejonių.
11. Atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad byloje nenustatytas būtinas BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymis – narkotinių medžiagų pardavimo ar kitokio platinimo tikslas. Pažymėtina, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko siekį atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Byloje nustatyta, kad S. O. gabenamas kokainas buvo skirtas ne jam pačiam ar šioje byloje nuteistiems bendrininkams (M. J., E. B., J. J.) vartoti, o turėjo būti perduotas ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims. Šią aplinkybę patvirtina S. O. parodymai, užfiksuotų M. J. ir E. B. pokalbių turinys ir jų byloje duoti parodymai, taip pat pakankamai didelis gabenamo kokaino kiekis, didelė jo vertė, narkotikų kurjerio samdymo faktas, nemažos išlaidos rengiant narkotikų parvežimą iš Brazilijos, nenustatytų asmenų grasinimai po to, kai kokainas nebuvo atgabentas į Ispaniją.
12. Nors pirmosios instancijos teismas, perkvalifikavęs nusikalstamą veiką į BK 260 straipsnio 1 dalį, atskirai platinimo tikslo buvimo nuteistųjų veikoje nepagrindė, tačiau šį procesinį pažeidimą ištaisė apeliacinės instancijos teismas, papildomai apklausęs visus nuteistuosius ir suteikęs jiems galimybę gintis dėl pirmosios instancijos teisme pakeisto kaltinimo, be kita ko, ginčyti platinimo tikslo buvimą jų veikoje. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikti išsamūs motyvai, pagrindžiantys narkotinės medžiagos platinimo tikslą visų nuteistųjų, tarp jų ir J. J., veikoje (nuosprendžio 55–58 punktai), todėl kasacinio skundo teiginys, kad byloje nenustatytas tikslas platinti narkotines medžiagas, neatitinka bylos duomenų.
13. Nepagrįstas yra ir kasacinio skundo teiginys, kad iš teismų priimtų nuosprendžių nėra aišku, už kokią alternatyvią veiką nuteistas J. J.. Iš teismų priimtų nuosprendžių turinio matyti, kad visi byloje kaltinti asmenys nuteisti už narkotinių medžiagų (kokaino) gabenimą kaip vykdytojai, veikę organizuota grupe. Nors narkotinės medžiagos gabenimo požymį tiesiogiai realizavo S. O., toks pat kitų organizuotos grupės narių, tarp jų ir J. J., veiksmų kvalifikavimas atitinka bendrininkavimo nuostatas. BK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkai atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-481/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-481/2007">2K-481/2007</a>, 2K-426-507/2016, 2K-408-139/2016, 2K-75-648/2017, 2K-257-719/2019, 2K-90-895/2020, 2K-179-719/2022 ir kt.). Tačiau teismas, įvertinęs atskiro organizuotos grupės dalyvio atliktų veiksmų pobūdį, gali detalizuoti jo vaidmenį konstatuodamas, kad jis atliko nusikalstamos veikos organizatoriaus, padėjėjo ar kurstytojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2021">2K-51-788/2021</a>, 2K-135-648/2021).??? Be to, teismas, skirdamas bausmę organizuotos grupės nariams, privalo atsižvelgti į kiekvieno bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį (BK 58 straipsnio 1 dalį).
14. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad J. J. ir jo bendrininkai jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė veikdami organizuota grupe. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį organizuota grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų iš anksto susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (bylai aktualiu laikotarpiu organizuotos grupės apibrėžimas buvo pateiktas BK 25 straipsnio 3 dalyje). Nustatant organizuotos grupės požymius, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020, 2K-30-788/2023 ir kt.). Išsamūs motyvai, pagrindžiantys, kad J. J. kartu su kitais bendrininkais veikė organizuota grupe, pateikti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Darant tokią išvadą, atsižvelgta į tai, kad sunkiam nusikaltimui įvykdyti gabenant kokainą iš Brazilijos per Maroko Karalystę į Ispanijos Karalystę reikėjo atlikti nemažai planavimo ir paruošiamųjų veiksmų kelių valstybių teritorijose, t. y. surasti tinkamą kurjerį, parengti jį kelionei, įgyti kelionės bilietus, bendrauti su kitais asmenimis užsienio valstybėse, koordinuoti gabenimą ir kt. Nustatyta, kad visi byloje nuteisti asmenys buvo pasiskirstę vaidmenimis ir atliko konkrečias užduotis, bendravo tarpusavyje mobiliojo ryšio telefonais, laikėsi tam tikros konspiracijos (nuosprendžio 65 punktas). Kasacinio skundo argumentai šių aplinkybių ir teismų išvadų dėl veikimo organizuota grupe nepaneigia. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės atskleidžia ir paties J. J. aktyvų vaidmenį įgyvendinant nusikalstamą sumanymą: pasiūlė M. J. už atlygį atgabenti į Lietuvą narkotines medžiagas, vežė S. O. į Palangos oro uostą, davė jam pinigų kelionei, tarpusavio ryšiui palaikyti skirtą mobiliojo ryšio telefoną bei drabužius, vyko į Valensijos m. oro uostą perimti iš S. O. narkotinių medžiagų, vėliau ieškojo dingusio S. O. Lietuvoje ir pan.
15. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad teismai, kvalifikuodami J. J. veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 260 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principų
16. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neįvykdė iš BK 8 straipsnio kylančios pareigos išsiaiškinti, kaip Maroko nacionalinėje teisėje kvalifikuojama ir baudžiama nusikalstama veika, už kurią nagrinėjamoje byloje nuteistas J. J., taigi nepatikrinta, ar įvykdyta abipusio baudžiamumo sąlyga. Šie teiginiai nepagrįsti.
17. BK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs užsienyje nusikalstamas veikas, nurodytas šio kodekso 5 ir 5(1) straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, kai padaryta veika pripažįstama nusikalstama ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Jeigu asmuo, padaręs nusikalstamą veiką užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šią veiką nustatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 5(1), 6 ir 7 straipsniuose, neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis: 1) atliko užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę; 2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo; 3) užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje nustatytais teisiniais pagrindais.
18. Kiekvienu atveju, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už užsienyje padarytą nusikaltimą, privalu išsiaiškinti BK 8 straipsniui taikyti reikšmingas aplinkybes ir procesiniuose sprendimuose išdėstyti aiškias ir motyvuotas išvadas dėl to, ar įvykdytos šiame straipsnyje nustatytos tokio baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygos. Šių reikalavimų laikymasis turi esminę reikšmę siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso metu priimamų sprendimų dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytus nusikaltimus teisėtumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-697/2018">2K-57-697/2018</a>, 2K-195-458/2020).
19. Pažymėtina, kad, remiantis teritoriniu valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principu, asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK 4 straipsnio 1 dalis). BK 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo nustatyti padariniai. Bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje ši veika buvo padaryta, o jeigu vienas bendrininkų veikė kitoje vietoje, – jo veikimo vieta. Kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko.
20. Byloje nustatyta, kad, nors bendrai surengta nusikalstama veika nutrūko Maroko Karalystėje sulaikius S. O. su gabenamu kokainu, tačiau šioje byloje nuteistų M. J., E. B. ir J. J. nusikalstami veiksmai, užverbuojant S. O. ir parengiant jo kelionę į užsienį narkotinei medžiagai parsivežti, buvo padaryti Lietuvoje. Tai reiškia, kad nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, tačiau pradėta buvo Lietuvoje. Taigi, pagal pirmiau minėtą BK 4 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, M. J., E. B. ir J. J. nusikalstamą veiką padarė Lietuvoje, todėl atsako pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus netaikant abipusio baudžiamumo ir bausmės ribojimo sąlygų, nurodytų BK 8 straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIyLTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-222-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-222-489/2018">2K-222-489/2018</a>, 2K-114-511/2022, 2K-152-495/2022). Byloje taip pat nenustatyta BK 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų dvigubo baudžiamumo išvengimo sąlygų, kurios galėtų būti pritaikytos J. J..
21. Atsižvelgiant į tai, kad visi nagrinėjamoje byloje nuteisti asmenys pagal BK 260 straipsnį buvo kaltinami dėl nusikalstamos veikos, padarytos Lietuvoje, nuoroda į BK 5 straipsnį apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai pašalinta iš nusikalstamos veikos kvalifikacijos kaip perteklinė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pat perteklinė yra ir iš nuosprendžio nepašalinta nuoroda į BK 7 straipsnyje įtvirtintą universalią valstybės baudžiamąją jurisdikciją, kuri neturėjo jokios įtakos J. J. baudžiamajai atsakomybei už padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad, remiantis BK 7 straipsniu, asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos nustatyta tarptautinių sutarčių pagrindu. Veika, už kurią šioje byloje nuteistas J. J., priklauso tokiai nusikalstamų veikų kategorijai (BK 7 straipsnio 12 punktas). Tačiau universalusis valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principas taikytinas tik tada, kai nusikalstama veika padaroma už valstybės, kurioje vyksta baudžiamasis procesas, teritorijos ribų. Priešingu atveju taikomas teritorinis jurisdikcijos principas. Vadinasi, nebuvo jokio teisinio pagrindo šioje byloje nuteistų asmenų baudžiamąją atsakomybę sieti su BK 7 straipsnio nuostatomis. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aiškiai pasisakyta dėl to, kad, taikant baudžiamąją atsakomybę J. J., vadovaujamasi teritoriniu valstybės jurisdikcijos principu, įtvirtintu BK 4 straipsnyje (nuosprendžio 61 punktas). Siekiant didesnio aiškumo dėl J. J. baudžiamosios atsakomybės pagrindo ir vengiant dviprasmybių, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai keistini pašalinant iš nusikalstamos veikos kvalifikacijos nuorodą į BK 7 straipsnio 12 punktą. Remiantis BPK 376 straipsnio 2 dalimi, toks pats sprendimas priimamas ir dėl kitų šioje byloje nuteistų asmenų, nors dėl jų kasacinių skundų nėra paduota.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
22. Kasacinio skundo argumentai dėl pernelyg griežtos bausmės J. J. skyrimo ir pagrindo švelninti bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę arba visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas negali būti atidėtas, kai padarytas labai sunkus nusikaltimas. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-432/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-432/2014">2K-432/2014</a>, 2K-186-942/2015, 2K-316-788/2019, 2K-179-719/2022 ir kt.). Teismo teisė švelninti bausmę BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu skirti J. J. švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ir skirdamas jam laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams bausmę, tokį sprendimą tinkamai motyvavo byloje nustatytomis bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis. Antai atsižvelgta į tai, kad sunkus nusikaltimas padarytas pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, veikiant organizuota grupe (tai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe); J. J. indėlis disponuojant narkotinėmis medžiagomis buvo reikšmingas ir tik dėl S. O. sulaikymo narkotinės medžiagos nebuvo realizuotos ir nesukėlė žalingų padarinių. Tai, kad J. J. yra jauno amžiaus, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, įvertinta kaip gyvenimiškai įprastinės aplinkybės, kurios nepagrindžia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Be to, konstatuota, kad nuteistąjį neigiamai apibūdina sistemingi administraciniai nusižengimai ir teistumai.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai aptarė ir ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso fakto reikšmingumą skiriamai bausmei. Įvertinta, kad nuo pranešimo apie įtarimą J. J. iki apkaltinamojo nuosprendžio praėjo penkeri metai; ilgą procesą lėmė nusikalstamos veikos tarptautinis pobūdis, kreipimaisi į Maroko Karalystę, Eurojusto atstovę iš Lietuvos, tačiau nepagrįstų delsimų ir valstybės institucijos neveiklumo faktų nenustatyta. Nors pernelyg ilgo proceso aplinkybė nebuvo įvertinta kaip suteikianti pagrindą taikyti J. J. BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę, tačiau tapo vienu iš pagrindų reikšmingai sušvelninti J. J. pirmosios instancijos teismo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė priežasčių abejoti tokio teisinio vertinimo pagrįstumu. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nustatęs pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, teismas privalo svarstyti, kaip galėtų būti kompensuotas teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas, tačiau tai nereiškia, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas visada yra tinkama priemonė šiai problemai išspręsti.
25. Kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad J. J. nubaustas daug griežčiau nei kiti nuteistieji, nepagrindžia išvados dėl netinkamo bausmės skyrimo. Pažymėtina, kad, priešingai nei J. J., kiti nuteistieji prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padėjo ją išaiškinti, tai pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai lėmė skirtumą vertinant J. J. ir kitų nuteistųjų asmenybes ir lėmė skirtingo griežtumo bausmių jiems paskyrimą. M. J. ir E. B. teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra skundžiamas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo detaliau nagrinėti jiems paskirtų bausmių klausimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrindas keisti J. J. paskirtą bausmę nenustatytas.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. J. kasacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti perkvalifikuojant J. J., M. J. ir E. B. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 260 straipsnio 1 dalį.
Kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Arūnas Budrys
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Olegas Fedosiukas
