Baudžiamoji byla Nr. 1-218-1258/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44765-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.3.2.1.;
2.12.2.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 27 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Antonina Sinkevičienė,
sekretoriaujant Valei Bulgakienei,
dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,
kaltinamajam D. P., jo gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui,
laiduotojui S. P.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
1. D. P. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: 2025 m. gruodžio 26 d. apie 9 val. 26 min. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, jog vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, kad įstatymų nustatyta tvarka jam nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas už padarytą administracinį nusižengimą, prašydamas nerašyti protokolo, tiesiogiai davė 515 Eur dydžio kyšį pareigūnui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus aps. VPK) Kelių policijos skyriaus specialistui R. D., paduodamas pinigus į rankas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Parodė, kad įvykis įvyko 2025 m. gruodžio 26 d. ryte, apie 9 val., o alkoholį vartojo 2025 m. gruodžio 25 d. vakare. Išvažiavo iš namų, iš (duomenys neskelbtini), į sodybą ir važiuojant sustabdė policija, įpūtė į alkotesterį, parodė girtumą, žinojo, kad gresia teisių atėmimas, o kadangi dirba vairuotoju, norėjo išvengti teisių praradimo, todėl pasiūlė pareigūnui paimti pinigus. Pareigūnas perspėjo, kad yra filmuojama, gresia bauda už tai, bet vis tiek pasiūlė pareigūnui. Pareigūnas perspėjo, paėmė pinigus, perskaičiavo ir pasakė, kad bus baudžiamoji byla už kyšio davimą. Pareigūnai sustabdė ne dėl pažeidimo, davė papūsti į vieną alkotesterį, nežino, ką ten užfiksavo, bet liepė pastatyti automobilį šalia jų, tada davė kitą alkotesterį pūsti. Papūtė vieną kartą, ten buvo 0,99 promilės, tada palaukė 15 min., davė antrą kartą pūsti, buvo 0,91 promilės. Pareigūnas įspėjo, kad yra filmuojama, už tai grės baudžiamoji byla, viskas vyko automobilyje. Dar ir antrą kartą pasiūlė pinigus pareigūnui, tada jis paėmė pinigus, perskaičiavo, pasakė, kad gresia byla. Pinigus neskaičiavęs išsiėmė iš piniginės, kiek buvo ir pasiūlė, padavė tiesiai į rankas. Pareigūnas pasakė, kad taip negalima, tai yra kyšio davimas, perskaičiavo pinigus. Pats pinigų neskaičiavo (kaltinamasis), davė tiek, kiek turėjo, pareigūnas perskaičiavo prie jo, buvo 515 Eur, kaltinime nurodyta suma. Vėliau pareigūnas iškvietė kitus pareigūnus. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi. Prašo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant brolį, jis įtaką gali daryti, įsiklauso į brolio nuomonę, tarpusavio santykiai broliški, šeimyniški, bendrauja šeimomis labai dažnai. Turi sodybą, kurią tvarko, prižiūri, susiskambina dėl tėvų sveikatos, kai būna išvykęs, susitikę viską aptaria, gyvena viename mieste. Mano, kad brolis gali daryti įtaką, nes jie artimi. Sužinojęs apie įvykį, brolis apibarė, bet palaikė morališkai, siūlė pagalbą finansinę, dėl darbo. Apie įvykį broliui pranešė tą pačią dieną, kai išleido iš policijos, iš karto paskambino, atvažiavo, kartu nuvyko pas tėvus, pranešė jiems šitą žinią.
3. Kaip galimas laiduotojas teisiamajame posėdyje apklaustas S. P. prašė atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Parodė, kad su broliu dažnai bendrauja, susitinka, kai negali susitikti, susiskambina, dabar ypač dažnai bendraus. Turi bendrų reikalų, ligoti tėvai, reikia juos prižiūrėti, kartu tariasi, tvarko sodybą. Brolis į jo nuomonę įsiklauso, visą laiką klausia patarimų. Apie įvykį sužinojo, berods, kitą dieną. Jis pats gal paskambino. Paties (S. P.) reakcija buvo bloga, po šiai dienai išgyvena, nustebino, negalėjo pagalvoti, kad brolis taip galėtų pasielgti. Kaltinamasis dėl šio įvykio stipriai išgyvena, gailisi, tai susiję su jo darbu, kurį laiką negalės dirbti tokio darbo. Šiuo metu pats nedirba, pajamos dabar yra Užimtumo tarnybos išmoka 900 Eur, po to ji mažės. Nebuvo niekada nei baustas administracine tvarka, nei teistas. Brolio veiksmus vertina labai blogai. Jeigu būtų kreipęsis į jį patarimo, kai buvo įvykis, tikrai būtų pataręs taip nesielgti. Su broliu įvykį aptarė, kalbėjo ne vieną dieną ir ne vieną kartą. Brolį palaiko, darys jam teigiamą įtaką, stengsis kaip tik galės, visose situacijose priežiūra bus dar intensyvesnė.
4. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
5. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
5.1. 2025 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės apie 5 m atstumu įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, stovi policijos tarnybinis automobilis. Tarnybinio automobilio salone matoma įrengta vaizdo stebėjimo priemonė. Už policijos tarnybinio automobilio apie 4 m atstumu, dešinėje kelio pusėje stovi automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio salone tvarkinga, išorinių apgadinimų nestebima. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 12-19).
5.2. 2025 m. gruodžio 26 d. Alytaus aps. VPK Kelių policijos skyriaus specialisto R. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 26 d. apie 09.05 val. (duomenys neskelbtini), vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę, sustabdė automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. P.. Detektoriumi patikrino asmens blaivumą. Detektorius parodė, kad asmuo yra vartojęs alkoholinių gėrimų, todėl vairuotojo pareikalavo pasistatyti automobilį greta jų tarnybinio automobilio ir prieiti, pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Priėjus vairuotojui, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pirmu tikrinimu matuoklis 09.06 val. parodė 0,91 prom. neblaivumą, antru tikrinimu 09.23 val. parodė 0,99 prom. neblaivumą. D. P. su padarytu pažeidimu sutiko, gailėjosi, tačiau visą laiką siūlė susitarti, kad būtų nerašomas protokolas. Klausė, kiek reikia duoti. Asmenį kelis kartus įspėjo, kad tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, asmuo patvirtino, kad tai supranta, bet vis tiek norėjo susitarti. Klausė, ar filmuoja, asmeniui pasakė, kad filmuoja bei parodė ir paaiškino, kad ir automobilyje yra filmuojama, tačiau jis į tai nereagavo ir toliau bandė papirkti, siekdamas išvengdamas atsakomybės. Stovint lauke, asmenį dar kelis kartus perspėjo, kad tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir pasakė, kad nesigadintų švenčių, tada jis nurimo, o jis įsėdo į automobilį. Jam atsisėdus, jis atsitūpė šalia, iš piniginės išsiėmė ten visus buvusius pinigus ir atkišo juos jam prie kairės kojos, sakydamas: „gal susitarsim“. Jis pinigus paėmė, prie jo ir BODY kameros garsiai suskaičiavo (buvo 515 Eur įvairiomis kupiūromis) ir apie šį įvykį informavo Alytaus aps. VPK budėtoją bei paprašė, kad atsiųstų kitą ekipažą įvykio įforminimui. Po kelių minučių į vietą atvyko ekipažas, kuriam perdavė pinigus bei asmenį (b. l. 20-21).
5.3. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 29 d. apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad 2025 m. gruodžio 26 d. apie 09.05 val. (duomenys neskelbtini), vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę, sustabdė automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. P.. Detektoriumi patikrino asmens blaivumą. Detektorius parodė, kad asmuo yra vartojęs alkoholinių gėrimų, todėl vairuotojo pareikalavo pasistatyti automobilį greta jų tarnybinio automobilio ir prieiti, pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Priėjus vairuotojui, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pirmu tikrinimu matuoklis 09.06 val. parodė 0,91 prom. neblaivumą, tada asmuo prašė neforminti pažeidimo, kad vairavo neblaivus. Antru tikrinimu 09.23 val. parodė 0,99 prom. neblaivumą. D. P. su padarytu pažeidimu sutiko, gailėjosi, tačiau visą laiką siūlė susitarti, kad būtų nerašomas protokolas. Klausė, kiek reikia duoti. Asmenį kelis kartus įspėjo, kad tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, asmuo patvirtino, kad tai supranta, bet vis tiek norėjo susitarti. Klausė, ar filmuoja, asmeniui pasakė, kad filmuoja bei parodė ir paaiškino, kad ir automobilyje yra filmuojama, tačiau jis į tai nereagavo ir toliau bandė papirkti išvengdamas atsakomybės. Stovint lauke asmenį dar kelis kartus perspėjo, kad tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir pasakė, kad nesigadintų švenčių, tada jis nurimo, o jis pats įsėdo į automobilį. Tuomet asmuo atsitūpė šalia jo, iš piniginės išsiėmė ten visus buvusius pinigus ir atkišo juos jam prie kairės kojos sakydamas: „gal susitarsim“. Jis pinigus paėmė, prie jo ir BODY kameros garsiai suskaičiavo, buvo 515 Eur įvairiomis kupiūromis. Apie šį įvykį informavo Alytaus aps. VPK budėtoją bei paprašė, kad atsiųstų kitą ekipažą įvykio įforminimui. Po kelių minučių į vietą atvyko ekipažas, kuriam perdavė pinigus bei asmenį (b. l. 23-26).
5.4. 2025 m. gruodžio 26 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad Alytaus aps. VPK Kelių policijos skyriaus specialistas R. D. pateikė 515 Eur popieriniais banknotais: 6 vnt. 50 Eur nominalo, 8 vnt. 20 Eur nominalo, 3 vnt. 10 Eur nominalo, 5 vnt. 5 Eur nominalo. 50 Eur nominalo banknotų Nr.: (duomenys neskelbtini). 10 Eur nominalo banknotų Nr.: (duomenys neskelbtini). 5 Eur nominalo banknotų Nr.: (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-35).
5.5. Pagal Alytaus aps. VPK pajėgų išdėstymo planą 2025 m. gruodžio 26 d. laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 16.00 val. dirbo pareigūnai R. K. ir R. D., sektorius – Alytaus aps. VPK Varėnos rajono PK (b. l. 37).
5.6. 2026 m. sausio 2 d. Alytaus aps. VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo gautas policijos pareigūno R. D. 2025 m. gruodžio 26 d. naudotos mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos kyšio davimo aplinkybės. Įraše matomi duomenys turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti, todėl įkeliami prie šio tarnybinio pranešimo kaip priedas (b. l. 38-39).
5.7. 2026 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra, objektas – policijos pareigūno R. D. 2025 m. gruodžio 26 d. naudotos mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos kyšio davimo aplinkybės (b. l. 40-45).
5.8. 2025 m. gruodžio 26 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra, objektas – R. D. pateikti 515 Eur (b. l. 46-54).
5.9. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 30 d. apklaustas D. P. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Psichiatro ir kitų priklausomybių ligų įskaitose nėra įrašytas, kuo įtariamas supranta, kaltę visiškai pripažįsta. Turi jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2025 m. gruodžio 25 d. vakare vartojo alkoholinius gėrimus, apie vidurnaktį nuėjo miegoti. 2025 m. gruodžio 26 d. ryte nesijautė apsvaigęs, savijauta buvo gera, apie 9 val. sėdo į savo automobilį „VW Passat“ ir važiavo iš namų į (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie buvo su tarnybiniu automobiliu, dėvėjo policijos uniformas. Vienas iš pareigūnų jam nurodė papūsti į alkoholio detektorių. Suprato, kad detektorius kažką rodė, jog iškvėptame ore yra alkoholio. Jam nurodė pastatyti savo automobilį (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje. Tada jį tas pats pareigūnas tikrino alkotesteriu. Jam papūtus į alkotesterį, parodė 0,91 promilės neblaivumą, antrą kartą – 0,99 promilės neblaivumą. Norėdamas, kad pareigūnas nerašytų administracinio nusižengimo protokolo, siūlė pareigūnui susitarti, kad neformintų įvykio ir jam davė iš savo piniginės visus turėtus popierinius eurų banknotus. Pareigūnas jį perspėjo, kad kyšio davimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pinigus padavė pareigūnui į rankas. Pareigūnas pinigus perskaičiavo, jų buvo 515 Eur. Jam surašė protokolą dėl vairavimo esant neblaiviam. Buvo atvykę kiti policijos pareigūnai, kurie, kaip suprato, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl papirkimo. Pareigūno, kuriam davė pinigus, nepažįsta, su juo nesieja jokie santykiai. Norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, davė pareigūnui pinigus, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju, teisių atėmimas jam reikštų darbo praradimą ir pagrindinių pragyvenimo pajamų praradimą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nėra piktybinis pažeidėjas, dėl to prašys jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 89-92).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
7. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Teismo išvadą dėl kaltinamojo kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 5 punkte aptarti įrodymai. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, baudžiamojoje byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
8. Kaltinamasis, teismo vertinimu, suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį, norėjo taip veikti, taigi nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
9. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju D. P. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie apysunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas (b. l. 76-77), baustas administracine tvarka (b. l. 73-75), dirba. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, o tai lengvina jo atsakomybę. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. P. asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų į bylą nepateikta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad D. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
11. Kaltinamojo brolis S. P. pateikė teismui prašymą atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu S. P. D. P. apibūdino teigiamai, teigė, jog jis labai gailisi padaręs nusikaltimą. Pažymėjo, kad D. P. įsiklauso į jo nuomonę, jų tarpusavio santykiai geri, todėl mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Bylos duomenimis, S. P. yra neteistas (b. l. 101), administracine tvarka nebaustas (b. l. 102), nedirba, S. P. asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų į bylą nepateikta, jis palaiko nuolatinius ir artimus ryšius su D. P.. Todėl, teismo vertinimu S. P. vertas teismo pasitikėjimo ir neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, D. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo S. P. atsakomybei.
12. Pažymėtina, kad vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, laidavimo termino parinkimas priklauso teismo diskrecijai, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, kadangi laidavimo termino parinkimui baudžiamasis įstatymas nenustato jokių sąlygų ar kriterijų.
13. Teismas atsižvelgdamas ne tik į pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kartu vertindamas ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, sprendžia nustatyti vienerių metų laidavimo terminą. Teismo vertinimu, toks terminas įvertinus jau minėtas aplinkybes, bus pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.
14. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
15. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarytas kaltinamajam perdavus 515 Eur kyšį. Tai laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nurodyta pinigų suma – 515 Eur grynieji pinigai, perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugyklai, adresu Jotvingių g. 8, Alytus (b. l. 55-58), konfiskuotini, kaip nusikalstamos veikos priemonė.
16. BK 67straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (aišku, jeigu tai yra būtina). Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pasisakyta, kad pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. sausio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjEtMzE3LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-61-317/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-61-317/2024">1A-61-317/2024</a>).
17. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, pavojingumą, taip pat įvertinus tai, jog baudžiamoji atsakomybė, kaip ir atleidimas nuo jos, turi pasiųsti aiškią ir efektyvią žinią, kad tokie veiksmai nėra toleruojami, siekiant veiksmingai paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra tikslinga be nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi susilaukti pakankamai reikšmingų padarinių dėl jo neteisėtų veiksmų, o šioje baudžiamojoje byloje nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, kaltinamasis ir taip nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. nebus skirta bausmė, neturės teistumo ir t. t. Todėl siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 71 straipsniu teismas fiziniam asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, galimybes dirbti ir užsidirbti, sprendžia, jog kaltinamajam skiriama 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, nustatant 4 mėnesių terminą šios įmokos sumokėjimui.
18. Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje.
Dėl proceso išlaidų
19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
20. Šioje byloje teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nustatė, kad gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatorius parinko kaltinamajam gynėją advokatę Angelę Ikasalienę, todėl 2026 m. sausio 12 d. teismo nutartimi kaltinamojo D. P. gynėja paskirta advokatė Angelė Ikasalienė. 2026 m. sausio 13 d. gynėjas advokatas Gintaras Česnulevičius pateikė advokato orderį, kuriuo jam pavedama ginti kaltinamąjį D. P. baudžiamojoje byloje Nr. 1-218-1258/2026. 2026 m. sausio 13 d. teismo nutartimi kaltinamajam D. P. pakeista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Angelė Ikasalienė, gynėju advokatu Gintaru Česnulevičiumi, atstovausiančiu šio kaltinamojo interesus pagal susitarimą su kaltinamuoju D. P.. 2026 m. sausio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl D. P. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 116,67 Eur.
21. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjos dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kaltinamojo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų proceso klausimų
22. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
23. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną (1 vnt.), palikti saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 432 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei vienerių metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį, skirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti 515 Eur grynuosius pinigus, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugyklai, adresu Jotvingių g. 8, Alytus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu paskirti kaltinamajam D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Išaiškinti kaltinamajam D. P., kad įmoka turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl D. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną (1 vnt.), palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Išaiškinti D. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui S. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teisėja Antonina Sinkevičienė
