Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui

Civilinė byla Nr. e2YT-443-835/2026

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04583-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.10;

(S)

3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.6.1; 3.4.6.2.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 27 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė,

sekretoriaujant J. R.,

dalyvaujant pareiškėjai J. V., jos atstovei advokato padėjėjai M. Š.,

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nepertraukiamo pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos dukrai D. V. nepertraukiamai, t. y. ir sulaukus pilnametystės, buvo nustatytas pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, įskaitant ir laikotarpį nuo 1997 m. kovo 8 d. iki 1999 m. rugsėjo 21 d.

Pareiškėja, jos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos dukra D. V. nuo vaikystės yra neįgali. 1995 m. kovo 10 d. išduotoje invalidumo pažymoje nurodyta pirma invalidumo grupė, invalidumo priežastis – iš vaikystės; invalidumas nustatomas – be termino, o pakartotinio tikrinimo data nenustatyta. Neįgaliai dukrai priklauso lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija. Pareiškėja, sužinojusi apie šią teisę, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu skirti kompensaciją. Prašymas buvo atmestas, nes pareiškėjos dukrai D. V. iki pilnametystės sukakties ir sulaukus pilnametystės nebuvo nepertraukiamai nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Specialusis nuolatinės slaugos poreikis pareiškėjos dukrai oficialiai nustatytas tik nuo 1999 m. rugsėjo 22 d., sukakus 20 metų, tačiau jos būklė nesikeitė nuo pat vaikystės, jai neterminuotai nustatyta pirma invalidumo grupė. Tai, kad pareiškėja naują pažymėjimą dukrai gavo tik 1999 m. rugsėjo 21 d., nerodo dukros sveikatos esminio pokyčio, faktinių medicininių diagnozių panaikinimo ar teisinio statuso pertraukos. Nepertraukiamai nustatyta visiška negalia, reiškia būsenos tęstinumą nuo vaikystės iki pilnametystės ir po jos. Jeigu yra pažyma „be termino“, tai reiškia, kad visiška negalia nustatyta nuolat, net jei dėl kompensacijos ar kitų dokumentų gavimo/išdavimo buvo kreiptasi vėliau. Kreipimosi dėl tam tikrų dokumentų išdavimo/gavimo data faktiškai nekeičia esminės pareiškėjos dukros faktinės sveikatos būklės ir nesukuria „pertraukos“ pasveikimo atžvilgiu, nes sprendimas dėl negalios jau buvo įsiteisėjęs ir galiojo be ribojimų. Negalia buvo nustatyta nuolat (be termino), todėl teisinis statusas išliko ir iš karto po pilnametystės. Tačiau transporto priemonės kompensacijai skirtas lėšas suinteresuotas asmuo atsisako išmokėti, nes dukrai sulaukus pilnametystės nebuvo išduota nauja pažyma, o pareiškėja negali kitu būdu gauti duomenų, kad jos neįgali dukra nepertraukiamai turėjo pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį.

Suinteresuoto asmens atstovas su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2022 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo (toliau – TKĮ) Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1723, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas. Šiuo metu galiojančio TKĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją turi šeima, auginanti vaiką su negalia, kuriam iki pilnametystės sukakties buvo nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba iki 2005 m. birželio 30 d. – visiška negalia) ir kuriam, sukakus pilnametystę, nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir (ar) pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tai reiškia, kad šeima, auginanti vaiką su negalia, gali gauti kompensaciją tuo atveju, jei turi nustatytą vieną iš TKĮ 11 straipsnio 3 dalyje išvardintų poreikių, tai yra individualųjį pagalbos poreikį ir (ar) specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir (ar) visišką negalią. Visiškos negalios terminas teisės aktuose atsirado tik nuo 1999 m. sausio 1 d., kuomet pareiškėjos dukrai jau buvo 20 metų. Surinktuose medicininiuose dokumentuose nuo pat gimimo nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) atitinka „visiškos negalios“ sąvoką, t. y. kad pareiškėjos dukrai nuo pat vaikystės (t. y. iki 18 m.) be termino buvo nustatyta „visiška negalia“, tačiau laikotarpiu nuo 1997 m. kovo 8 d. iki 1999 m. rugsėjo 21 d. ši pareiškėjos dukters būklė nėra pagrįsta dokumentais, taigi negalima skirti kompensacijos, kol teismas nenustatys juridinio fakto, patvirtinančio, kad pareiškėjos dukrai nepertraukiamai buvo nustatytas pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

k o n s t a t u o j a :

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Iš pareiškėjos, šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos dukra D. V. 2003 m. kovo 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 15 d. nutartimi, pareiškėja yra paskirta D. V. globėja. Pareiškėja kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu skirti lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją šeimai, auginančiai vaiką su negalia. 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. VPESP1E-77832 kompensaciją atsisakyta skirti, motyvuojant aplinkybe, jog pareiškėjos dukrai buvo nustatytas pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis tik 1999 m. rugsėjo 21 d., nėra duomenų, kad jai šis poreikis buvo nustatytas nepertraukiamai nuo vaikystės. Byloje pateikti medicininiai duomenys patvirtina, kad D. V. yra neįgali iš vaikystės, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Alytaus centrinės ligoninės Poliklinikos skyriaus 1984 m. liepos 2 d. pažymėjime nurodyta, kad dėl šios diagnozės D. V. „skiriama invalidu“, 1995 m. kovo 10 d. invalidumo pažymoje serija MSE-1 Nr. 101347 D. V., neterminuotai nustatyta pirma invalidumo grupė, nurodyta priežastis – iš vaikystės. Darbingumo lygio pažymoje, išduotoje 2007 m. liepos 4 d., taip pat nurodyta, kad darbingumo lygio priežastis „invalidumas iš vaikystės“. 2007 m. rugsėjo 27 d. D. V. išduota specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma, nurodyta, kad specialusis slaugos poreikis nustatomas dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, nuo 1999 m. rugsėjo 21 d. Byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina aplinkybę, kad D. V. nuo pat vaikystės sirgo sunkia liga, dėl kurios ji yra neįgali ir šios būklės pagrindu nuo 1999 m. rugsėjo 21 d. jai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Teismo vertinimu, surinktuose medicininiuose dokumentuose nuo pat gimimo nurodyta diagnozė „invalidumas iš vaikystės“ atitinka „visiškos negalios“ sąvoką, t. y. kad D. V. nuo vaikystės (nesulaukus 18 metų) be termino buvo nustatyta „visiška negalia“ bei nepertraukiamai buvo nustatytas pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, todėl ji šiuo metu turi teisę į lengvojo automobilio įsigijimo ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. TKĮ 11 straipsnio 3 dalis nustato, kad šeima turi teisę į kompensaciją kai vaikui su negalia iki pilnametystės nustatytas pirmo ar antro lygio pagalbos poreikis, o sukakus: pilnametystei – nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir (ar) pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Invalidumo pažymos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos dukrai negalia nustatyta be termino, kas teisiniu požiūriu reiškia nepertraukiamą būseną.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 punkto, 8 punkto bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių ir kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti prašomą juridinį faktą, kadangi D. V. sveikatos būklė nuo vaikystės atitinka „visišką negalią“ bei turi pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, tačiau atitinkamais dokumentais šis poreikis pagrindžiamas tik nuo 1999 m. rugsėjo 21 d.

Teismui nustačius prašomą juridinį faktą, pareiškėja įgis teisę gauti lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją šeimai, auginančiai vaiką su negalia. Ne teismo tvarka pareiškėjai gauti minėtą kompensaciją pagrindžiančius dokumentus nėra galimybės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V. nuo nepilnametystės iki šiol be termino nustatyta visiška negalia bei nepertraukiamai nuo nepilnametystės iki šiol nustatytas pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, įskaitant ir laikotarpį nuo 1997 m. kovo 8 d. iki 1999 m. rugsėjo 21 d. (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Tikslinės kompensacijos suteikimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo nepilnametystės iki šiol be termino nustatyta visiška negalia bei nepertraukiamai nuo nepilnametystės iki šiol nustatytas pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, įskaitant ir laikotarpį nuo 1997 m. kovo 8 d. iki 1999 m. rugsėjo 21 d.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Audra Dudzinskienė