Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-5944-1231/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01904-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.4.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 30 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: D. B., E. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM).

Teismas

nustatė:

pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. priėmė palikimą po sutuoktinio E. B. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos V. B. sutuoktinis E. B., kuris testamento sudaręs nebuvo. Po E. B. liko palikimas – sukaupta pensija (duomenys neskelbtini) pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau jokio nekilnojamojo turto ar kilnojamojo registruoti privalomo turto mirusysis neturėjo. Per įstatymo nustatytą terminą įpėdiniai nesikreipė su pareiškimu dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą. Pareiškėja su sutuoktiniu gyveno užsienyje. Sutuoktinis mirė užsienyje. Tik 2025 metų sausio mėnesį pareiškėja grįžo į Lietuvą. Mirus sutuoktiniui, pareiškėjai nebuvo žinoma aplinkybė, jog ji per trijų mėnesių terminą privalo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės sąlygojo tai, kad pareiškėja, mirus sutuoktiniui E. B., per įstatymo nustatytą terminą nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Nurodo, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties perėmė visus sutuoktinio asmeninius daiktus ir dokumentus.

Suinteresuotas asmuo VMI prie FM atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad dėl pateikto pareiškimo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai pareiškimo nagrinėjimui reikalingų įrodymų, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.

Suinteresuoti asmenys D. B. ir E. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. B. ir E. B. buvo sudarę santuoką, santuokoje susilaukė dviejų vaikų – D. B. ir E. B.. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. B. yra sukaupęs pensiją (duomenys neskelbtini) pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registrų išrašo matyti, jog palikėjas E. B. testamento nebuvo sudaręs. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po E. B. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis).

CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai, patvirtina, jog pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti, priėmė savo sutuoktinio E. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėja po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus pareiškimą, šios išlaidos iš pareiškėjos priteistinos valstybės naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos V. B. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti, priėmė savo sutuoktinio E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti pareiškėjai, jog išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie sąskaitas ir mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662. Laukelyje Unikalus mokėjimo kodas nurodomas vardas, pavardė, dokumentus teismui teikiančio asmens kodas arba pavadinimas / vardas pavardė (pavadinimas, vardas pavardė gali būti trumpinami tiek, kad galima būtų identifikuoti asmenį).

Atlikus pavedimą rekomenduotina išsaugoti atlikto mokėjimo duomenis ir mokėjimo pavedimo nurodymą pateikti teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis