Baudžiamoji byla Nr. e1-701-805/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11994-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.16.1.10; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 30 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, teistas:
2021 m. gruodžio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu E. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, skirta bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui; taip pat pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, skirta bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta bausmė – 9 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirti galutinė bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui (bausmė atlikta 2022 m. gegužės 9 d.),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis E. P. 2025 m. balandžio 6 d., apie 9.10 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, smurtavo prieš A. P., kuriai du kartus spyrė į nugaros sritį, jai parkritus ant grindų, sudavė dar ne mažiau kaip keturis smūgius rankos kumščiu į galvos ir veido sritį, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio kairėje pusėje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje pusėje, dešinio klubo sąnario srityje, abiejų šlaunų srityse, šeštojo ir septintojo kairės pusės šonkaulių lūžimo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 8 d. apklaustas kaltinamasis E. P. nurodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmė ir turinys yra aiškūs. Pasinaudoja savo teise ir šiuo metu parodymus duoti atsisako, turi sudaręs su advokatu sutartį, susiderins su juo laiką ir atvyks duoti parodymus kitą dieną.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 10 d. apklaustas kaltinamasis E. P. su pranešimu apie įtarimą sutiko, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, dėl to gailisi. Paaiškino, kad jis šiuo metu niekur nedirba, dar nėra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau užsiregistruos. Savo vardu registruoto turto neturi. Gyvena kartu su savo sugyventine R. S. bei su jų sūnumi D. P., kuriam yra 5 metai, jis turi autizmo spektro sutrikimą, todėl turi dažnai juo rūpintis ir prižiūrėti, kadangi jo sugyventinė yra dirbanti. 2025 m. balandžio 6 d. anksti ryte atvyko pas savo senelius, kurie gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), norėjo su jais pasitarti dėl namo, kuris yra(duomenys neskelbtini), pardavimo. Po mamos mirties namas priklausė jam, tačiau jį užrašė seneliams ir jie su seneliais susitarė, kad namą reikia parduoti ir norės pirkti kitą namą ar butą. Atvykus pas senelius, namuose jau buvo atvykusi jo mamos sesuo A. P.. Senelių namuose namo kambaryje visi kalbėjo apie namo pardavimą. Virtuvėje buvo jo senelis, A.. Jo močiutė buvo kitame kambaryje, gulėjo lovoje, tačiau viską pro atviras duris girdėjo ir matė. Jiems bendraujant, A. ėmė prieštarauti namo pardavimui, jis su ja ėmė konfliktuoti, nors ji į minėtą namą neturi jokių teisių. Konflikto metu ji užsimojo virtuviniu skuduru ir norėjo trenkti jam į veidą, skuduras praskrido jam pro veidą. Toliau konfliktavo, ji ant jo rėkė ir ėmė eiti atbulomis, tuo momentu jis ją abejomis rankomis pastūmė. Ji krito. Į ką krisdama galėjo susižaloti, jis nežino, nes ant grindų buvo įvairių daiktų. Tada ji atsistojo ir išbėgo į kiemą, kur ėjo nežino ir nematė. Pabendravęs su seneliais, išvažiavo į namus į (duomenys neskelbtini). Praėjus šiek tiek laiko, jam paskambino policijos pareigūnai, su kuriais jis bendravo noriai, jie iškart atvyko, patikrino neblaivumą, jis buvo blaivus, alkoholio išvis nevartoja. Vėliau sužinojo, kad A. parašė pareiškimą. Tyrimo eigoje, advokatui padedant, su A. pasirašė susitaikymo protokolą, kuriuo įsipareigojo iki 2026 m. birželio 10 d. A. P. atlyginti neturtinę žalą 5 000 Eur, todėl ji ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio neteiks. Prie ikiteisminio tyrimo pateiks susitaikymo protokolo kopiją. Su A. susitaikė ir byloje taip pat norėtų susitaikyti, tačiau pats žino, kad dėl jo ankstesnių teistumų susitaikymas byloje tikriausiai nėra galimas. Civilinį ieškinį, kurį pateikė ligonių kasos, apmokės per kelias ateinančias dienas.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 23 d. pakartotinai apklaustas kaltinamasis E. P. su pranešimu apie įtarimą sutiko, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, dėl to gailisi. Parodė, kad 2025 m. balandžio 6 d. anksti ryte atvyko pas savo senelius, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), norėjo su jais pasitarti dėl namo, kuris yra (duomenys neskelbtini), pardavimo. Atvykus pas senelius, namuose jau buvo atvykusi jo mamos sesuo A. P.. Senelių namuose visi kalbėjo apie namo pardavimą. Virtuvėje buvo senelis, A., močiutė buvo kitame kambaryje, gulėjo lovoje, tačiau viską pro atviras duris girdėjo ir matė. Jiems bendraujant, A. ėmė prieštarauti namo pardavimui, ėmė konfliktuoti, nors ji į minėtą namą neturi jokių teisių. Ji užsimojo virtuviniu skuduru ir norėjo trenkti jam į veidą, skuduras praskrido jam pro veidą. Toliau konfliktavo. Ji ant jo rėkė ir ėmė eiti atbulomis. Jis ją abejomis rankomis pastūmė. Tada ji krito. Kaip ji krito ir į ką krisdama galėjo susižaloti, nežino, nes ant grindų buvo įvairių daiktų. Tuomet jis jai galėjo įspirti bei trenkti ranka, nes buvo supykęs. Kiek tiksliai galėjo kartų įspirti ar trenkti, neprisimena, nes buvo streso būsenoje, taip pat negali pasakyti, į kurias tiksliai vietas galėjo jai pataikyti. Sutinka, kad galėjo padaryti jai sužalojimus. Ji atsistojo ir išbėgo į kiemą, kur ji išėjo, jis nežino ir nematė. Pabendravęs su seneliais, išvažiavo į namus į (duomenys neskelbtini). Vėliau su juo susisiekė policijos pareigūnai. Tyrimo eigoje, padedant advokatui, su A. pasirašė susitaikymo protokolą, kuriuo įsipareigojo iki 2026 m. birželio 10 d. A. P. atlyginti neturtinę žalą 5 000 Eur, todėl ji ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio neteiks.
Be paties kaltinamojo E. P. visiško prisipažinimo bei parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusioji A. P., 2025 m. balandžio 6 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos sūnus 2025 m. balandžio 6 d. apie pietus atvežė ją pas tėvus, gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jos tėvai ligoti, ji juos slaugo, jais rūpinasi. Jos motina A. V. telefonu kalbėjo su savo anūku E. P. ir ji nugirdo, kad jis ketina rytoj atvažiuoti. 2025 m. balandžio 6 d. apie 9.00 val. automobiliu atvažiavo E. P. pas jos tėvus. Negali pasakyti, ar jis atvažiavo vienas, nes nepastebėjo kas automobilyje buvo. Kai jis atvažiavo, tuo metu ji dirbo lauke. E. P. užėjo į namo vidų, ji irgi nuėjo į namo vidų. Jos sūnėnas stovėjo svetainės kambaryje ir bendravo su jos motina ir tėvu. Ji jam atnešė laikraštį parodyti, kokius namus už kiek parduoda, pasakė, kad norint gauti įnašą būstui, reikia būti be skolų. Tada jos sūnėnas supyko dėl jos žodžių, kadangi jis nori nusipirkti būstą, tačiau jis ir jo antra pusė yra įklimpę į skolas. Pokalbio metu jos motina nuėjo į kitą kambarį, kur tėvas nuėjo, tiksliai pasakyti negali, nes viskas įvyko greitai. Po šių jos dviejų sakinių jis pasakė,,O dabar aš tave, kurva, užmušiu“. Ji pajuto jo agresiją ir greitai apsisukusi bėgo iš kambario. Tuo metu jis koja spyrė jai į nugaros sritį. Ji neparkrito, todėl jis pakartotinai antrą kartą spyrė jai vėl į nugarą ir tada ji parkrito koridoriaus kambaryje ant žemės. Jis sugriebė ją už kairės rankos ir rankos kumščiu pradėjo jai smūgiuoti į veido ir galvos sritį, sudavė ne mažiau kaip keturis kartus. Kuria ranka jis tiksliai smūgiavo, negali pasakyti, kadangi buvo veidą užsidengusi rankomis. Ji labai išsigando, pradėjo verkti. Įvykio metu iš kažkur atsirado jos tėvas, kurio dėka jos sūnėnas nustojo jai smūgiuoti. Ji užsikabino už tėvo kelnių, kad galėtų atsistoti ir pasakė, kad eina kviesti policiją. Išbėgo iš namų pas kaimynus, kurie gyvena gretimame name, adresu (duomenys neskelbtini), kviesti policijos pareigūnus. Ji negali pasakyti, ar E. P. liko viduje. Po kelių minučių nuėjo į kiemą įsitikinti, ar vis dar stovi namo kieme E. P. vairuojamas automobilis, kaip tik tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Civilinį ieškinį teiks tyrimo eigoje.
Liudytoja A. V., 2025 m. birželio 10 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2025 m. balandžio 6 d. ryte pas ją atvažiavo jos dukra A. P., taip pat namuose buvo jos anūkas, kuris yra jos mirusios dukros sūnus, E. P.. Namuose visi trys kalbėjo apie namą Marijampolėje, kuris priklauso jos anūkui E.. Visi kalbėjo, kad reikia jį parduoti, nes E. ten gyventi nenori. Jiems bendraujant, jos dukra A. ėmė prieštarauti namo pardavimui, tačiau ji neturi jokių teisių į namo nuosavybę. Jiems bendraujant, ji visą laiką buvo kitame kambaryje, gulėjo lovoje, nes blogai jautėsi, bendravo iš ten, o jos anūkas su dukra buvo kitame kambaryje. Įvykį tik šiek tiek matė pro atidarytas duris. Jie abu pradėjo žodiškai konfliktuoti, garsiai ginčijosi. A. į jos anūką kažką metė, galbūt tai buvo skuduras iš virtuvės, kažkas lengvo, nes jos anūko tikrai nesužalojo. Tuomet jis išeidamas pro duris ją pastūmė. Jis yra stambaus kūno sudėjimo, ją pastūmė stipriai, nuo pastūmimo ji nukrito ant žemės, tikriausiai taip ir atsirado tokie sužalojimai. Viskas įvyko 2025 m. balandžio 6 d. apie 9.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), jų gyvenamojo namo kambaryje.
Liudytojas P. V., 2025 m. birželio 10 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2025 m. balandžio 6 d. ryte pas juos atvažiavo jo dukra A. P., taip pat namuose buvo jo anūkas, kuris yra jo mirusios dukros sūnus, E. P.. Namuose visi kalbėjo apie namą (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E.. Visi kalbėjo, kad reikia jį parduoti, nes E. ten gyventi nenori. Jis pats buvo kambaryje su E. ir A., jo žmona A. kitame kambaryje gulėjo lovoje. Jiems bendraujant, jo dukra A. ėmė prieštarauti namo pardavimui, tačiau ji neturi jokių teisių į namo nuosavybę. Jie abu pradėjo žodiškai konfliktuoti, A. į jo anūką kažką metė, ką tiksliai metė nežino, tačiau jo anūko tikrai nesužalojo, tuomet anūkas, išeidamas pro duris, ją stipriai pastūmė, kadangi yra stambaus kūno sudėjimo. Pirmiausia ji trenkėsi į rūbų kabyklą, o paskui nukrito ant žemės, tikriausiai taip ir atsirado sužalojimai. Viskas įvyko 2025 m. balandžio 6 d. apie 9.10 val., adresu(duomenys neskelbtini), jų gyvenamojo namo kambaryje.
Iš 2025 m. balandžio 6 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. P. pranešė, jog 2025 m. balandžio 6 d. apie 9.10 val., adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, A. P. sesers vaikas E. P. smurtavo prieš ją, spyrė jai du kartus į nugaros sritį, vėliau, jai parkritus ant grindų, sudavė dar ne mažiau kaip tris smūgius rankos kumščiu į galvos ir veido sritį. Iki atvykstant policijos pareigūnams, E. P. iš įvykio vietos pasišalino. Pirminės apžiūros metu medikai jai nustatė daugybinius veido ir viso kūno sumušimus, bei šešto ir septinto kairės pusės šonkaulių lūžimus. Nurodė, kad pas teismo medicinos ekspertus nuvyks.
2025 m. balandžio 6 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, joje jokių smurto ar grumtynių žymių nepastebėta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.
2025 m. balandžio 6 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės N. S. tarnybinis pranešimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuriame nurodoma, kad 2025 m. balandžio 6 d., dirbdama kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju Š. R., 9.20 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur pranešėją sumušė 38 metų sūnėnas E. P., vaikų nėra, GMP nereikalinga. Pranešėja šiuo metu pas kaimynus. Ar anūkas dar vietoje, nurodyti negali. Laukia adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus 9.20 val. nurodytu adresu, šalia pagrindinio kelio laukė pranešėja A. P., kuri teigė, kad jai labai skauda nugarą, tačiau rytoj ją sūnus nuveš į (duomenys neskelbtini) ligoninę, todėl, kviesdama policiją, sakė, kad medikų nereikia. Tačiau A. P. nusprendė, kad medikai jai reikalingi dabar, kadangi nugaros skausmas nemažėja. A. P. nurodė, kad vakar, t. y. 2025 m. balandžio 5 d., jos sūnus ją atvežė iš (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus. Kadangi jos tėvai yra ligoti, ji juos prižiūri. Jos sūnėnas E. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 6 d. ryte atvyko pas savo senelius, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu A. P. buvo kieme, po kelių minučių moteris užėjo į namo vidų, pamačiusi sūnėną, ji pasakė kelis sakinius, susijusius su būsto įsigijimo. E. P. supyko, nes pasak A. P., jis turi daug skolų ir dėl to negali įsigyti būsto. Konflikto metu E. P. pasakė A. P.:,,O dabar aš tave, kurva, užmušiu“. Ji, išsigandusi ir pajutusi sūnėno agresiją, nusisuko ir pradėjo bėgti išėjimo link, tačiau jis svetainės kambaryje jai vieną kartą su koja spyrė į nugaros sritį. Ji neparkrito. Pakartotinai E. P. spyrė vėl, dėl ko A. P. nukrito koridoriuje ant grindų. Tuomet jis ne mažiau kaip keturis kartus jai trenkė į veido ir galvos sritį. Ji teigė, kad jeigu ne jos tėvas, tai sūnėnas ir toliau būtų ją mušęs. A. P. atsistojo ir pasakė, kad iškvies policiją, po to nubėgo pas kaimynus. Įvykio metu namuose buvo A. P. tėvai A. V. ir P. V.. Paklausus A. V., ar matė kas nutiko, ji teigė, kad buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. P. V. nurodė, kad nieko nematė, tik girdėjo konfliktą, taip pat sakė, kad tarp jų dažnai vyksta žodiniai konfliktai dėl nepasidalintų turtų. Iki jiems atvykstant į įvykio vietą, E. P. jau buvo išvažiavęs. Ant A. P. veido nebuvo matyti jokių smurto žymių. Moterį patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, ji buvo blaivi. Atvykę medikai A. P. išsivežė apžiūrai į Lazdijų priėmimo skyrių, pirminės apžiūros metu medikai jai nustatė daugybinius veido ir viso kūno sumušimus bei šešto ir septinto kairės pusės šonkaulių lūžimus. Telefonu susisiekus su E. P., jis nurodė, kad buvo atvykęs pas senelius ir kad tuo metu įvyko žodinis konfliktas su A. P. dėl turtų, jį moteris išprovokavo, neslėpė, kad konflikto metu jis vieną kartą pastūmė tetą ir ji nukrito koridoriuje. Jis teigė, kad jokių smūgių kumščiais moteriai nesudavė, kadangi namuose buvo seneliai, kurie yra ligoti ir tikrai nebūtų norėjęs jų kaip nors netyčia užkabinti ir sužaloti. E. P. nurodė, kad jau seniai su teta vyksta žodiniai konfliktai ir ji neleidžia susitikti su seneliais. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas L. R. ir vyriausioji patrulė A. M., nuvykę adresu: (duomenys neskelbtini), įteikė šaukimą, bei išaiškino įtariamojo teises ir pareigas. E. P. alkoholio kiekio matuokliu,,D. A. 7510 ARPK-0080“ kolegos nustatė 0,00 promilių blaivumą. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokių grumtynių pėdsakų nematyti. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra.
Iš 2025 m. balandžio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto L. U. išvados matyti, kad A. P. sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 6, 7 šonkaulių lūžymų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio kairėje pusėje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje pusėje, dešinio klubo sąnario srityje, abejų šlaunų srityse tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
2025 m. gegužės 15 d. pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų – PSS-20250406-092820UTC+0300, PSS-20250406-095006UTC+0300, PSS-20250406-102810UTC+0300 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas – vieno iš į pranešimą reagavusio pareigūno naudojamos kūno kameros vaizdo įrašas: PSS-20250406-092820UTC+0300. Vaizdo įrašo trukmė 14 min. 3 sek. Įrašo pradžioje matoma kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą. Atvažiavus, prie automobilio prieina pranešėja, kuri paaiškina, kad ji atvažiavo pas savo tėvus į namus jų prižiūrėti, kadangi jie yra neįgalūs. Pas jos tėvus taip pat atvažiavo ir jos tėvų anūkas, kuris jai spyrė koja į nugarą. Moteris mano, kad jai yra lūžę šonkauliai, paaiškino, kad minėtas vyras po įvykio pasišalino, tikriausiai į (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, jis buvo vienas, jis jai taip pat trenkė kumščiais į veidą. Ji skambindama bendruoju pagalbos telefonu, GMP atsisakė, todėl pareigūnas iškviečia GMP į įvykio vietą. 2 min. 39 sek. vaizdo įraše matoma, kad pareigūnai įėjo į pranešėjos tėvų namus. Pranešėja aiškina, kad minėtas vyras yra jos sūnėnas, su juo ir anksčiau yra kilę nesutarimų, jis yra jai grasinęs, nesutarimai vyksta dėl sūnėno įsiskolinimų. Vaizdo įraše matoma pranešėjos motina. Pranešėja paaiškino, kad viskas įvyko kambaryje, kuriame šiuo metu ir yra pareigūnai. 3 min. 8 sek. pranešėjos motina paaiškina, kad įvykio nematė, nes buvo kitame namo kambaryje. 3 min. 20 sek. pareigūnas eina į kitą namo kambarį pabendrauti su pranešėjos tėvu. Pranešėjos tėvas paaiškino, kad tarp jo dukros ir anūko konfliktas kilo dėl namo, paaiškino, kad namuose jie abu rėkė. Patikslino, kad vienas iš jų nori parduoti Marijampolėje motinos paliktą namą. Pareigūnui paklausus, ar jis matė kaip anūkas mušė jo dukrą, jis atsakė, kad jie abu kivirčijosi. Vyras paaiškino, kad įvykio nematė, nes nebuvo kambaryje. 4 min. 53 sek pranešėja paaiškina, kad jos sūnėnas yra E. P.. 8 min. 00 sek. pranešėja paaiškina, kad sūnėnas jai spyrė koja 2 kartus, po pirmo karto ji nukrito, tada spyrė antrą kartą, tuomet trankė rankomis į galvos bei veido sritį, trenkė tris kartus. Daugiau žiūrint vaizdo įrašą tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuota. Apžiūrimas objektas – vieno iš į pranešimą reagavusio pareigūno naudojamos kūno kameros vaizdo įrašas: PSS-20250406-095006UTC+0300. Vaizdo įrašo trukmė 2 min. 24 sek. Vaizdo įraše matoma kaip GMP darbuotojai apžiūri pranešėją, paaiškina jai, kad ji turės kartu su jais vykti į gydymo įstaigą. Daugiau žiūrint vaizdo įrašą tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuota. Apžiūrimas objektas – vieno iš į pranešimą reagavusio pareigūno naudojamos kūno kameros vaizdo įrašas: PSS-20250406-102810UTC+0300. Vaizdo įrašo trukmė 4 min. 48 sek. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnas telefonu skambina įtariamajam E. P.. Pareigūnui paprašius E. papasakoti apie įvykį, šis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis turi namą. Minėtas namas priklausė jo mirusiai mamai ir šiuo metu dėl jo dalybų nesutaria su mamos seserimi. E. pasakoja, kad ir šiandien atvykus pas senelius tarp jo ir mamos sesės kilo konfliktas, kurio metu ji jį išprovokavo. Jis pasiėmė,,mazgotę“ ir ja užsimojęs stipriai pastūmė mamos sesę. Pasak E., jam ją pastūmus, moteris krito ir krisdama trenkėsi į spintą. Daugiau smūgių moteriai nesudavė.
2025 m. gegužės 16 d. BPC garso įrašo,,ID 92378247710“ apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad įjungus garso įrašą girdimas BPC operatoriaus ir į BPC skambinusios moters pokalbis (tyrimo metu nustatyta pranešėja A. P.). Klausant garso įrašą, į apžiūros protokolą rašoma stenograma. Įrašo trukmė 2 min. 43 sek. Operatoriui pasisveikinus, pranešėja sako:,,Laba rytą, žinokit labai atvažiavo, vienu žodžiu aš čia pas tėvus atvažiavus, nu pagloboti ir atvažiavo anūkas jų ir, žinokit taip sudaužė, gal nežinau ar čia lūžo“. Klausia, koks adresas, pranešėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini). Klausia operatorius, ar čia daugiabutis, ar nuosavas namas, atsako pranešėja, kad nuosavas namas. Klausia vardo ir pavardės, pranešėja prisistato A. P.. Klausia anūko vardo, pranešėja nurodo, kad jis yra E. P., jam 38 metai. Operatorius klausia:,,Tai ką jis sumušė: jus ar senukus?“ Pranešėja atsako:,,Ne, mane sumušė, suprantat atvažiavo, pastoviai pinigų neturi, tiesiog pinigų neturi“. Klausia, ar blaivus, atsako, kad taip, atvažiavo su mašina. Tikslinasi, ar medikai jai reikalingi, ji nurodo, kad veš vaikai, ji pati važiuos į,,abdukciją“, šiuo metu medikai nereikalingi. Klausia operatorius, kas sumušta. Pranešėja atsako:,,Spyrė iš kojos į mentę, žiauriai sudaužė galvą“. Operatorius sako:,,Tai gal medikai reikalingi, kad apžiūrėtų?“. Atsako, kad nereikia, nes ją veš iškart į priėmimą. Operatorius klausia, kur tas anūkas. Pranešėja atsako, kad ji nežino, tuomet tikslinasi kaimynų adresą, aiškinasi, kur ji lauks pareigūnų.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. P. kaltė įrodyta.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. P. 2025 m. balandžio 6 d. apie 9.10 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, smurtavo prieš A. P., kuriai du kartus spyrė į nugaros sritį, jai parkritus ant grindų sudavė dar ne mažiau kaip keturis smūgius rankos kumščiu į galvos ir veido sritį, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tyčia, tarp jo atliktų neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mąstą patvirtina specialisto išvada pagal užfiksuotą sužalojimo pobūdį, trauminių poveikių skaičių ir to pasekoje kilusias pasekmes žmogaus sveikatai. Be paminėto, kaltinamojo kaltę patvirtina ir paties jo prisipažinimas, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų užfiksuoti duomenys, medicinos pagalbos kvietimas ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurių visuma patvirtina kaltinamojo kaltę. Sveikatos sutrikdymo mastas konstatuotas specialisto išvada, kuria abejoti ar netikėti aptartų duomenų kontekste teismas pagrindo neturi. Nusikaltimas įrodytas.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamos veikos, už kurios padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Protokole, kuriame pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko dėl siūlomos paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas.
Byloje pareiktas Vilniaus teritorinė ligonių kasos 2025 m. balandžio 29 d. civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimui, kuriuo parašoma Vilniaus teritorinę ligonių kasą pripažinti ieškove šioje baudžiamojoje byloje, priteisti iš kalto asmens atlyginti PSDF padarytą žąlą – 62,79 Eur, kurią sudaro nukentėjusiosios gydymo įstaigos paslaugos ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos. 2025 m. birželio 12 d. Pinigių pervedimo kvitas patvirtina, kad E. P. atlygino Vilniaus teritorinė ligonių kasoms padaryta žalą, sumokėdamas 62,79 Eur sumą. Civilinis ieškinys byloje nukentėjusios nepareikštas.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).
Kaltinamasis šiuo atveju padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, nevedęs, turi vieną nepilnametį išlaikytinį, praeityje teistas (bausmė atlikta), per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas vieną kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį (paskirta bauda sumokėta), niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų galimybę dirbti ir gauti pastovių pajamų, byloje nėra pateikta. Marijampolės PSPC Psichikos sveikatos centro psichiatro ir priklausomybių ligų registre įrašytas nuo 2005 m., taikytas psichiatrinis gydymas, nustatyta diagnozė: F33.3 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, paskutinį kartą gydytojo psichiatro konsultuotas 2007 m. Marijampolės PSPC Psichikos sveikatos centro psichiatro ir priklausomybių ligų registre įrašytas nuo 2005 m., nustatyta diagnozė: F33.3 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, paskutinį kartą gydytojo psichiatro konsultuotas 2007 m. 2025 m. balandžio 29 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad E. P. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, jam nėra konstatuojamo sutrikimo, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. P. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – bus pilnai įgyvendinta už nusikalstamą veiką paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), kurios dydis parinktinas artimas vidurkiui, atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančius duomenis, bei įpareigojant kaltinamąjį: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, kadangi minėtų pareigų paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, kaltinamasis su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko.
Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam E. P. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, kaip prokurorės pasiūlyta, kuri pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (jauno, darbingo amžiaus, duomenų, kad negalėtų dirbti byloje nėra), yra teisinga ir proporcinga kaltinamojo asmenybei bei padarytos veikos pavojingumui (BK 48 straipsnis).
Kaltinamojo E. P. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl E. P. atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino 62,79 Eur turtinę žalą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107, 113 straipsniai).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio nuostatomis, įpareigoti:
per du mėnesius išklausyti elgesio pataisos programą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šį įpareigojimą tęsiant visą paskirtosios bausmės laikotarpį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. P. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio nuostatomis, įpareigoti:
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nagrinėjimą baudžiamojoje byloje nutraukti kaltinamajam atlyginus turtinę žalą.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepasišalinant iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, E. P. panaikinti.
Išaiškinti E. P., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą;
6) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
7) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Taip pat išaiškinti E. P., kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti E. P..
Teisėja Loreta Radzevičienė
