Civilinė byla Nr. 2S-317-368/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00127-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.; 3.3.1.18.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (skolininko) V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2032-1042/2018, kuria atsisakyta tenkinti V. B. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų.
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) V. B. prašė panaikinti antstolio A. L. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų – 110,92 Eur išieškojimo vykdomojoje byloje ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje bei grąžinti į sąskaitą, jeigu tokios būtų nurašytos. Nurodė, kad ne dėl jo kaltės baudžiamojoje byloje priverstinai yra vykdomas teismo sprendimas. Antstolis vykdo baudžiamojoje byloje turto – keturių banknotų po 50 Eur, kurie saugomi Šiaulių apskrities VPK, išieškojimą. Teigė, kad Šiaulių apskrities VPK, kuris yra šio turto saugotojas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, neužtikrino ir nesiėmė jokių priemonių, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas laiku ir banknotai perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tvirtino, kad būtent Šiaulių apskrities VPK, turėdamas savo žinioje turtą – 4 banknotus po 50 Eur, nevykdė teismo sprendimo jam įsiteisėjus, iš Šiaulių apskrities VPK ir turėtų būti skaičiuojamos vykdymo išlaidos, jeigu tokios atsirado.
Antstolis A. L. 2018 m. sausio 5 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo. Nurodė, kad antstolio kontoroje, nenustačius jokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, buvo priimtas vykdyti Šiaulių apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl keturių banknotų po 50 Eur, konfiskavimo iš skolininko V. B., išieškotojai valstybei. Teismo konfiskuotiną turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai perduoda antstolis surašydamas turto arešto aktą. Antstolis 2017-11-13 turto arešto aktu areštavo konfiskuotiną turtą ir priėmė patvarkymą dėl konfiskuotino turto perėmimo, kuriuo Šiaulių apskrities VMI buvo įpareigota perimti konfiskuotiną turtą. Šiaulių apskrities VMI perėmus konfiskuotiną turtą, antstolis 2017-11-22 apskaičiavo vykdomojoje byloje patirtas vykdymo išlaidas ir 2017-11-22 siūlymu sumokėti vykdymo išlaidas pasiūlė skolininkui sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje patirtas išlaidas. Skolininkui vykdymo išlaidų nesumokėjus, buvo pradėtas priverstinis vykdymo išlaidų išieškojimas priėmus skundžiamus procesinius dokumentus. Pažymėjo, kad LR Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, pareiškėjas iš VSDFV Šiaulių skyriaus gauna išmoką, kuri yra pervedama į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis, priimdamas skundžiamą 2017-12-06 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), netaikė arešto šioje pareiškėjo sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis atliko visus būtinus veiksmus, teismo konfiskuotiną turtą perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl pareiškėjui V. B. atsirado pareiga mokėti su turto konfiskavimu susijusias vykdymo išlaidas. Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad antstolis išieškojimą nukreipė į netekto darbingumo pensiją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) V. B. prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti antstolio A. L. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei nurodymą priverstinai nurašyti lėšas. Atsiliepimą grindžia esminiu argumentu, kad nutartyje išvis neatsakyta į skunde keliamą klausimą, kodėl išieškant pinigus, kurie saugomi policijos komisariate, reikalinga priverstinio turto konfiskavimo procedūra, kurią vykdo antstolis ir kodėl nebuvo sprendimas įvykdytas Šiaulių apskrities VPK geranoriškai. Apelianto nuomone, jis neprivalo mokėti vykdymo išlaidų dėl to, kad Šiaulių apskrities VPK, disponuodama jo lėšomis, laiku neįvykdė teismo sprendimo. Be to, antstolis yra neteisingai surašęs ir patį nurodymą, kadangi nenurodė lėšų sumos, kuria asmuo gali laisvai disponuoti per 1 kalendorinį mėnesį.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia esminiu argumentu, kad visus vykdymo veiksmus pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu atliko laikydamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos.
Teismas
k o n s t a t u o j a
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (pareiškėjo) V. B. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti skolininko skundą dėl antstolio veiksmų.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, įvertino vykdomojoje byloje esančius įrodymus ir priimdamas skundžiamą nutartį savo išvadas grindė Civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 1 dalimi, 610 straipsniu, 633 straipsnio 1 dalimi, 692 straipsniu.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliantas savo poziciją grindžia tuo, kad iš jo konfiskuotomis lėšomis, disponavo Šiaulių apskrities VPK, todėl jis neprivalo mokėti jokių vykdymo išlaidų, o antstolis neturi teisės iš jo jų išieškoti. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. L. 2017-11-08 patvarkymu priėmė vykdyti Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl keturių banknotų po 50 Eur konfiskavimo iš skolininko V. B. išieškotojai valstybei (14 v. b. l.). 2017-11-22 antstolis priėmė siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriuo paskaičiuotos 107,44 Eur vykdymo išlaidos (36–38 v. b. l.). Siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas buvo siunčiami V. B. Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta, jog jei skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą ar siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai (Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas). V. B. per nurodytą terminą vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolis 2017-12-06 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) (50 v. b. l.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo veiksmų pagrindas yra vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Antstolis, patikrinęs ir nenustatęs jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2017-11-08 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti CPK 655-661 straipsniuose nustatyta tvarka. CPK 692 straipsnyje numatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Iš nurodyto seka, kad nepriklausomai nuo to, kad turtas (piniginės lėšos) yra įstaigos, šiuo atveju Šiaulių apskrities VPK, o ne pareiškėjo žinioje, pati įstaiga perduoti lėšų kitai įstaigai, neturi teisės. Jeigu lėšos yra konfiskuotos, šias funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka vykdo antstolis. Būtent, Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punkte nustatyta, jog antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 4.1 ir 4.2 papunkčiuose arba 157 punkte nurodytai institucijai”. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, sutinka su antstolio A. L. pozicija ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad teismo konfiskuotiną turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai perduoda ne pati įstaiga, kurioje yra saugomos lėšos, o antstolis surašydamas turto arešto aktą.
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis 2017-11-13 turto arešto aktu areštavo konfiskuotiną turtą bei priėmė patvarkymą dėl konfiskuotino turto perėmimo, kuriuo Šiaulių apskrities VMI buvo įpareigota perimti konfiskuotiną turtą. Šiaulių apskrities VMI perėmus konfiskuotiną turtą, antstolis apskaičiavo vykdomojoje byloje patirtas vykdymo išlaidas ir siūlymu sumokėti vykdymo išlaidas pasiūlė skolininkui sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje patirtas išlaidas, kadangi antstolis turi teisę skaičiuoti vykdymo išlaidas už atliktus vykdymo veiksmus. Skolininkui vykdymo išlaidų nesumokėjus, buvo pradėtas priverstinis vykdymo išlaidų išieškojimas, priėmus pareiškėjo skundžiamus procesinius dokumentus. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (609 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta, jog jei skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą ar siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai (Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas), todėl pareiškėjui V. B. atsirado pareiga mokėti su turto konfiskavimu susijusias vykdymo išlaidas.
Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais teisiniais argumentais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Mockevičius
