Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-275-440/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08409-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.4; 3.3.1.18.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTExMzAtNzcyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-11130-772/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-11130-772/2017">e2-11130-772/2017</a> pagal ieškovo Luminor Bank AB (ankstesnis pavadinimas – AB DnB Nord bankas) ieškinį atsakovei S. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, D. L., bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Centrinis bankroto biuras LT“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas Luminor Bank AB kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš S. L., Luminor Bank AB 29 840,59 negrąžinto kredito, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 29 840,59 Eur sumai S. L. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę S. L. ir/ar trečiuosius asmenis, areštuojamą turtą pavedant surasti ir aprašyti antstoliui.

Ieškovas nurodė, kad 2007-10-18 tarp ieškovo Luminor Bank AB ir kredito gavėjų D. L. bei S. L. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu ieškovas kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteikė 37 528,87 Eur kreditą vartojimo reikmėms ar kitai paskirčiai, terminui iki 2017-09-30. Įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį užtikrinimui ieškovo naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – parduotuvė su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo parduotas D. L. prekybos įmonės bankroto byloje. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-18 nutartimi buvo iškelta D. L. fizinio asmens bankroto byla, šioje byloje buvo patvirtintas ieškovo 34 874,70 Eur kreditorinis reikalavimas pagal kreditavimo sutartį, fizinio asmens bankroto procedūros tebevyksta iki šiol. Ieškovas nurodė, kad 2017-09-30 suėjus galutiniam kredito pagal kreditavimo sutartį grąžinimo terminui, negrąžinta kredito suma sudaro 29 840,59 Eur.

Atsakovė S. L. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė prašomos priteisti skolos dydžio, nenurodė kokia skolos dalis buvo padengta pardavus įkeistą turtą. Ieškovas, kurio kreditorinis reikalavimas vykdomas ir bankroto proceso metu bus pilnai tenkinamas siekia du kartus atgauti tą patį kreditą. 2015-08-18, kai D. L. buvo iškelta bankroto byla, kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutrūko, tą dieną turėjo būti sustabdomas palūkanų skaičiavimas ir kreditorinis reikalavimas, kuris susidarė iki 2015-08-18 turėjo būti pateiktas D. L. bankroto byloje.

Trečiasis asmuo D. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad jam Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-18 nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Baigus bankroto bylą visas kreditorinis reikalavimas teismo nutartimi bus nurašytas, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Trečiasis asmuo bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau-UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“ atsiliepimu į ieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-03 nutartimi buvo patvirtintas D. L. mokumo atkūrimo planas, kuris pradėtas vykdyti ir bankui išmokėta 14,94 Eur suma. Bankroto administratoriaus nuomone ieškinys yra nepagrįstas, nes bendras D. L. ir S. L. Luminor Bank AB kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas D. L. bankroto byloje ir jis yra tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui Luminor Bank AB iš solidariai atsakingos atsakovės S. L. 29 825,65 Eur negrąžinto kredito, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2017-10-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 934,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas bylą dalyje dėl ieškovo Luminor Bank AB reikalavimo atsakovei S. L. dėl 14,94 Eur skolos priteisimo nutraukė, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo paliko galioti byloje atsakovės S. L. turtui taikytą laikinąją apsaugos priemonę pagal teismo 2017-10-31 nutartį. 2017-12-28 Šiaulių apygardos teismo nutartimi ištaisyti sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryti rašymo apsirikimai.

Teismas nustatė, kad, kaip buvo nurodyta ieškinyje, kredito gavėjų S. L. ir D. L. atsakomybė ieškovui Luminor Bank AB pagal kreditavimo sutartį yra solidari, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš abiejų kredito gavėjų arba iš bet kurio iš jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę pagal kreditavimo sutartį, tiek ir bet kurią jos dalį. Teismas nurodė, kad visais atvejais kreditorius turi pasirinkimo pirmenybės teisę į vieną iš skolininkų, kurią jis ir įgyvendina. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad kreditorius gali neteisėtai praturtėti, nes tokie jo veiksmai yra draudžiami įstatymo (CK 6.237 – 6.242 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas atmetė ir trečiojo asmens argumentą, kad jis, kaip vienas iš solidarių skolininkų skolą kreditoriui grąžins iki 2019-12-22, o likusi skolos dalis bus nurašyta. Teismas pažymėjo, kad tokia situacija susidarys tik trečiojo asmens, o ne atsakovės atžvilgiu ir dar nepasibaigus trečiojo asmens prievolei ieškovui.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadai, jog S. L. ir D. L. su ieškovu sudaryta kreditavimo sutartis yra galiojanti, po jos sudarymo jokie sutarties pakeitimai nebuvo daryti, todėl teismui yra teisinis pagrindas ieškovo ieškinį atsakovei tenkinti visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovė S. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-12-27 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTExMzAtNzcyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-11130-772/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-11130-772/2017">e2-11130-772/2017</a> ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas civilinę bylą teismo posėdyje išnagrinėjo nedalyvaujant apeliantei, taip nebuvo užtikrintos atsakovės teisės ir galimybės ginti savo teises, buvo pažeisti CPK numatyti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai.

Atsakovė prieš parengiamąjį teismo posėdį pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, kuriame nurodė, jog ji negali dalyvauti 2017-12-05 teismo posėdyje, nes ji nuo 2017-11-30 serga.

Teismas turėjo vadovautis CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bei aiškindamas ir taikydamas įstatymus vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Atsakovės nuomone ji sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nepažeidė proceso operatyvumo, koncentruotumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Luminor Bank AB prašo S. L. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2017-12-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTExMzAtNzcyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-11130-772/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-11130-772/2017">e2-11130-772/2017</a> palikti nepakeistą; priteisti iš S. L. ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviem sąlygoms: pirma, iki teismo posėdžio pradžios atsakovas ar jo atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis.

Ieškovė teismui nepateikė jokių pagal CPK 246 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų pateikti neatvykimą į posėdį pateisinančių dokumentų. Apeliantė taip pat nepateikė argumentų ir duomenų, kodėl jos neatvykimo dėl ligos atvejis buvo toks išskirtinis, jog teismas būtų privalėjęs nukrypti nuo paprastai taikomų proceso taisyklių ir tenkinti jos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.

2017-12-04 prašyme atidėti bylos nagrinėjimą apeliantė taip pat nenurodė, kad ketina į bylą teikti naujus įrodymus ar siekia nurodyti naujas, reikšmingas bylai aplinkybes, kurių nebūtų nurodžiusi atsiliepime į ieškinį.

Nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismui neatidėjus teismo posėdžio pagal apeliantės 2017-12-04 prašymą, byla išnagrinėta neteisingai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad ieškovas Luminor Bank AB sudarė 2007-10-18 kreditavimo sutartį su apeliante S. L. ir trečiuoju asmeniu D. L.. Šios sutarties pagrindu ieškovas kredito gavėjams suteikė 37 528,87 Eur kreditą. Šalys sutarė, kad kredito grąžinimo terminas – 2017-09-30, kreditavimo sutarties bendrosios dalies 51 p. numatyta, kad už sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą kredito gavėjai atsako solidariai. Įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį užtikrinimui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – parduotuvė su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo parduotas už 40 000 Lt (11 584,80 Eur) D. L. prekybos įmonės bankroto byloje (b. l. 73). Byloje taip pat nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-18 nutartimi iškelta fizinio asmens bankroto byla D. L.. Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-27 nutartimi buvo patvirtintas ieškovo Luminor Bank AB 34 874,70 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas pagal kreditavimo sutartį. 2017-09-30 suėjus galutiniam kredito pagal kreditavimo sutartį grąžinimo terminui negrąžintos skolos likutis sudaro 29 840,59 Eur.

Dėl apeliacinio skundo esmės

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė jį grindžia iš esmės vienu argumentu: Teismas posėdyje civilinę bylą išnagrinėjo nedalyvaujant apeliantei ir tokiu būdu nebuvo užtikrintos apeliantės teisės ir galimybės ginti savo teises, buvo pažeisti CPK numatyti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai.

Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjktOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-329-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-329-916/2015">3K-3-329-916/2015</a>). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

Kaip minėta, apeliantė iš esmės skundžia teismo sprendimą dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą sudėtinės dalies (teisės būti išklausytam) pažeidimo, nes pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo jai dėl ligos nedalyvaujant posėdyje. Teismas apeliantės vertinimu nesudarė galimybės būti išklausytai, pateikiant nuomonę ieškinio pagrįstumo klausimu, nesudarė sąlygų aptarti taikaus ginčo sureguliavimo galimybių, pažeidė jos procesines teises, bei netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Teisės normų pažeidimai lėmė tai, kad neteisingai buvo išspręsta byla. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei buvo išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, kuris turi atitikti CPK reikalavimus, išaiškinta dėl pareigos pateikti paaiškinimus, įrodymus, nurodyti dėl atstovo dalyvavimo jei byla bus vedama per advokatą, nuomonė dėl taikos sudarymo ir kita. Atsakovė 207-11-15 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu iš esmės nesutinka. 2017-11-16 teismo nutartimi teismo vertinimu siekiant išsamiau pasirengti bylos nagrinėjimui, dėl galimybės taikiai spręsti ginčą ir kita paskirtas parengiamasis posėdis 2017-12-05 11 val. Atsakovei apie posėdį pranešta 2017-11-24. 2017-12-05 buvo gautas apeliantės prašymas 2017-12-05 paskirtą teismo posėdį atidėti dėl ligos. Apeliantė nurodė, kad nuo 2017-11-30 serga, turi nedarbingumo pažymą ir negali atvykti į teismo posėdį. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad nedarbingumo pažyma teismui nebuvo pateikta.

Į 2017-11-16 parengiamąjį teismo posėdį atsakovė neatvyko, teismas nutarė bylą nagrinėti parengiamajame posėdyje atsakovei nedalyvaujant. LITEKO duomenimis teismo posėdžio metu teismas įvertino tai, kad atsakovė yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį, buvo pareiškusi prašymų dėl papildomų duomenų pateikimo, ieškovei pateikus papildomus duomenis ji yra susipažinusi su jais, taip pat jai pranešta apie parengiamąjį posėdį, nors atsakovė ir nurodė, kad serga nuo 2017-11-30, tačiau prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikė tik 2017-12-05. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atidėti bylos nagrinėjimo. LITEKO duomenimis atsakovės S. L. prašymas dėl paskyros Lietuvos teismų informacinėje sistemoje aktyvavimo ir bylos matomumo suteikimo tenkintas 2017-11-16. Įvertinus tai yra pagrindo spręsti, kad atsakovė su visais byloje gautais papildomais dokumentais turėjo galimybę susipažinti.

Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-154/2014).

Apeliantės vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimo iš esmės buvo pažeistos atsakovės teisės ir dėl šios aplinkybės neteisingai buvo išspręsta byla. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė argumentus dėl nesutikimo su ieškiniu. Nenurodė, kad pageidauja ginčą spręsti taikiai, ar yra galimybė sudaryti taikos sutartį. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde, išskyrus argumentus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nenurodė jokių kitų argumentų dėl teismo sprendimo motyvų, teismo padarytų išvadų pagrįstumo, teisėtumo. Apeliaciniame skunde nenurodė kokių aplinkybių, paaiškinimų, įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamam ginčui aktualioje CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcijoje (akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Ankstesnėje CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Šio straipsnio pakeitimas buvo susijęs su tuo, kad teismui pasinaudojus CPK jam suteikta teise spręsti dėl bylos nagrinėjimo pradžios nereikia gauti šalių sutikimo tam, kad iš karto po parengiamojo teismo posėdžio teismas galėtų pradėti žodinį bylos nagrinėjimą. Tuo tikslu teismas tik turi įsitikinti, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Priėjęs prie tokios išvados teismas turi teisę iš karto pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės. Bylos šalis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-364-916/2015).

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepateikė duomenų kad neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje, apie kurį jai buvo tinkamai pranešta. Apeliantė kartu su savo prašymu nepateikė jokių argumentų ir duomenų, kad nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis yra tokia išskirtinė, kad nuo paprastai taikomų taisyklių teismas privalėjo nukrypti. Esant minėtoms aplinkybėms netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nesielgė rūpestingai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliantės teises. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, teismas turėjo teisinį pagrindą netenkinti atsakovės prašymo atidėti teismo posėdį, nes priežastys, dėl kurių atsakovė siekė atidėti teismo posėdį, nelaikytinos svarbiomis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šiaulių apygardos teisme buvo gautas ieškovo Luminor Bank AB prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti priteisimo ir 2018-03-01 mokėjimo pavedimas, patvirtinantis ieškovo turėtas 121 Eur išlaidas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018-03-16 pažymoje nurodytos 117 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliantei, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 99 straipsnis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 490 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš apeliantės priteistina 121 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Luminor Bank AB, juridinio asmens kodas 112029270, 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

Lina Muchtarovienė

Vilija Valantienė