Civilinė byla Nr. 2A-274-372/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05299-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.1.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.17.; 3.3.1.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7865-1002/2017 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams V. K. ir AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Administracinėje byloje atsakovė V. K. buvo kaltinama administracinio nusižengimo padarymu, dėl kurio nukentėjusiajai A. K. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. 2017 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu V. K. buvo pripažinta kalta dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo ir skirta 70 Eur dydžio bauda. V. K. pripažinta kalta dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo ir skirta 200 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu nuobaudos subendrintos apimant ir V. K. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda. Nukentėjusiajai A. K. pripažinta teisė į ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nutarimas įsiteisėjo 2017 m. birželio 19 d.
2017 m. liepos 17 d. teisme buvo gautas ieškovės A. K. patikslintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo ieškovė prašė: 1) priteisti iš atsakovės V. K. ir atsakovo AS „Seesam Insurance“, veikiančio per AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialą, solidariai ieškovei A. K. neturtinės žalos 3000 Eur atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovės V. K. ir atsakovo AS „Seesam Insurance“, veikiančio per AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialą, solidariai ieškovei A. K. bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu ieškovė sumažino savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 3000 Eur iki 1500 Eur.
Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės V. K. kaltės jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl to ji 10 dienų nelankė mokyklos, gydėsi; dėl traumos jai galvoje atsirado randas; atsirado ne tik turtinio, bet ir neturtinio pobūdžio pasekmių – po autoįvykio ieškovė yra psichologiškai sukrėsta, bijo eiti per pėsčiųjų perėjas, nuolat jaučia baimę, blogai miega, turi vartoti vaistus.
A. V. K., atsiliepdama į pareikštą ieškinį, nurodė, kad neturtinę žalą atsakovas AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialas ieškovei jau yra atlyginęs nagrinėjant administracinę bylą, todėl papildoma suma dėl ieškovės neva patirtos neturtinės žalos nepriteistina. Atsakovė prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialas, atsiliepdamas į ieškinį, nurodė, kad savo pareigas, kylančias iš sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, yra įvykdęs tinkamai, todėl papildomas neturtinės žalos atlyginimas iš draudimo bendrovės neturėtų būti priteisiamas. Prašė ieškovės ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė A. K. iš AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti; bylinėjimosi išlaidas paskirstė lygiomis dalimis ir A. K. iš AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialo priteisė 400 Eur, iš V. K. – 400 Eur.
Teismas nurodė, kad ištyręs visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, ieškovei iš draudimo bendrovės priteistina likusi neatlygintina 1000 Eur sumą. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, trukmę, konstatavo, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir nusprendė jas priteisti lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė
Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantė (atsakovė) V. K. prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodant, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas tik iš dalies, t. y. ieškovės ieškinys atsakovei V. K. atmetamas ir panaikinama sprendimo dalis, kuria priteistos ieškovei A. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės V. K. bei priteisti atsakovei V. K. iš ieškovės A. K. 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) priteisti iš ieškovės A. K. atsakovės V. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismas savo sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškinys yra tenkinamas visiškai, nors ieškovė prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovų. Kadangi neturtinės žalos atlyginimas pagrįstai buvo priteistas tik iš atsakovo, o ne solidariai iš apeliantės (atsakovės) ir atsakovo, sprendime teismas negalėjo konstatuoti, jog ieškinys yra tenkinamas visiškai, sprendime teismas turėjo nurodyti, jog ieškinys yra tenkintinas iš dalies.
9.2. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų, nors iš apeliantės (atsakovės) žala ieškovei nebuvo priteista.
9.3. Ieškovės reikalavimų sumažinimas teismo turėjo būti traktuojamas kaip ieškinio reikalavimų dalies dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsisakymas, todėl šią bylos dalį teismas turėjo nutraukti, tačiau nepagrįstai to nepadarė. Ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą šios sumos nemažindamas.
9.4. Teismas iš esmės atmetė ieškovės ieškinį apeliantei (atsakovei) V. K., todėl apeliantės (atsakovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės apeliantei (atsakovei) visa apimtimi.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą atsakovas AS „Seesam Insurance“ Lietuvos filialas prašė apeliantės (atsakovės) V. K. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad visiškai sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą ieškovė A. K. prašė: 1) palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; 2) priteisti iš atsakovės V. K. apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo esminiai argumentai:
11.1. Apeliantės (atsakovės) teiginiai, jog ieškovė turėjo pasirinkti, iš kurio iš atsakovų reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, yra visiškai nepagrįsti; teismas, nustatęs, jog atsakovo – draudiko pareiga atlyginti neturtinę žalą, kilo iš draudimo sutarties, pagrįstai ją priteisė, tačiau toks neturtinės žalos priteisimas iš vieno atsakovo neturi būti vertinamas kaip pašalinantis kito atsakovo deliktinę atsakomybę už padarytą žalą, taip pat panaikinantis teisines pasekmes bei ieškovės teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Neturtinės žalos dalies nepriteisimas nereiškia, kad teismas nepripažino pretenzijų atsakovei nepagrįstomis; nepripažino, kad atsakovei nekilo deliktinė atsakomybė ir ji nėra atsakinga dėl eismo įvykio, todėl pagrįstai tenkino kitą reikalavimą ir priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų.
11.2. Apeliantė (atsakovė) galėjo pasirinkti taikų ginčo sprendimo būdą, tačiau ir nagrinėjant administracinę bylą, ir nagrinėjant civilinę bylą nepateikė nė vieno pasiūlymo susitarti taikiai. Be to, apeliantė (atsakovė) prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra visiškai nepagrįstos, taip demonstruoja nepagarbą nukentėjusiam vaikui ir jo motinai. Prašomų bylinėjimosi išlaidų apeliantei (atsakovei) priteisimas reikštų, kad ne atsakovei kilo neigiamos teisinės pasekmės dėl eismo įvykio ir vaiko sužalojimo, o vaiko motinai, kuri, atstovaudama vaiko interesus ir gindama vaiko teises, išnaudojusi visas leistinas priemones neteismine tvarka susitarti su apeliante (atsakove), ieškiniu kreipėsi į teismą.
11.3. Reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo nebuvo atsisakyta, todėl pirmosios instancijos teismas bylos dalies dėl neturtinės žalos priteisimo nutraukti negalėjo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas pagal apeliantės (atsakovės) V. K. apeliacinį skundą nutrauktinas
2018 m. kovo 14 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gautas apeliantės (atsakovės) V. K. prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriame apeliantė prašo teismo jos skundo nenagrinėti; nurodo, kad sutinka su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu.
CPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia (CPK 308 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (308 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 308 straipsnis). Šios proceso teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Apeliacinio skundo atsisakymas teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti apeliacinį bylos procesą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės (atsakovės) prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantės (atsakovės) pareikštas apeliacinio skundo atsisakymas įstatymui neprieštarauja, taip pat bylos medžiagoje nėra duomenų, jog toks atsisakymas pažeistų kieno nors teises ar įstatymo saugomus interesus arba prieštarautų viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo atsisakymas priimtinas, o, nesant kitų apeliacinių skundų dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis).
Be to, apeliantei (atsakovei) V. K. grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 20 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovė, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš apeliantės (atsakovės) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų apie ieškovės apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neturi pagrindo spręsti ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a:
Priimti apeliantės (atsakovės) V. K. atsisakymą nuo apeliacinio skundo.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės (atsakovės) V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo, nutraukti.
Teisėjai
Danutė Burbulienė
Vytautas Kursevičius
Birutė Simonaitienė
