Dėl kelio servituto nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-237/2009

Procesinio sprendimo kategorija 30.5 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. T., P. R., E. S., A. P. T., L. K., R. M. S., L. B. ieškinį atsakovėms O. Z., L. S., Kauno rajono savivaldybei dėl pažeistų teisių gynimo, administracinių aktų ir sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis bei jų panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Karmėlavos seniūnijai, VĮ Kauno rajono miškų urėdijai, ir trečiojo asmens VĮ Kauno rajono miškų urėdijos savarankiškus reikalavimus atsakovėms O. Z., L. S. dėl kelio servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai nurodė, kad gyvena Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, Vaistariškių kaime, nuo pagrindinio kelio Kaunas–Jonava nutolusiame per keletą kilometrų. Į nurodytą kaimą galima patekti tik vieninteliu keliu, einančiu per atsakovių O. Z. ir L. S. sodybą, esančią Karmėlavos seniūnijoje, Narėpų kaime. Atsakovės nuo 2003 m. liepos mėnesio trukdo naudotis keliu.

Ieškovai prašė teismo panaikinti Kauno rajono Karmėlavos apylinkės viršaičio 1992 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 108 „Dėl žemės sklypo patvirtinimo” dalį, kuria M. O. priskiriamam žemės sklypui patvirtinamas 499 kv. m ploto viešojo naudojimo kelias; Kauno rajono Karmėlavos apylinkės viršaičio 1994 m. spalio 3 d. potvarkio Nr. 43 „Dėl žemės sklypo patvirtinimo“ dalį, kuria M. O. priskiriamam žemės sklypui patvirtinamas 499 kv. m ploto viešojo naudojimo kelias; Kauno rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkio Nr. 611 „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ 79 punktą, kuriuo leista išsipirkti 1,1168 ha žemės sklypą M. O., dalį, kuria leista išsipirkti 499 kv. m ploto viešojo naudojimo kelią; 1995 m. vasario 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R-852/95-0706, kuria Kauno rajono valdyba pardavė M. O. žemės sklypą, dalį, kuria kartu su žemės sklypu buvo parduotas ir 499 kv. m viešojo naudojimo kelias; 2002 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-7807 ir 2002 m. birželio 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-7811, kuriomis M. O. perleido žemės sklypą atsakovėms L. S. bei O. Z., dalis, kuriomis kartu su žemės sklypu buvo perduotas bendras 499 kv. m viešojo naudojimo kelias, pakeisti teisinę atsakovėms priklausančio sklypo registraciją taip, kad būtų atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis, t. y. išskirtas iš atsakovėms L. S. bei O. Z. nuosavybės teise priklausančio 11 168 kv. m ploto sklypo bei grąžintas valstybės nuosavybėn 5 m pločio, 499 kv. m ploto kelias, pagal UAB „Architektų pastogė“ 2006 m. gegužės 12 d. plane pažymėtas koordinates.

Trečiasis asmuo VĮ Kauno rajono miškų urėdija prašė nustatyti 499 kv. m kelio servitutą per atsakovėms O. Z. ir L. S. priklausantį žemės sklypą rytų-vakarų kryptimi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė, priėmė ieškovių E. S. ir R. M. S. atsisakymą nuo ieškinio, šią civilinės bylos dalį nutraukė. Teismas nustatė, kad Kauno rajono Karmėlavos apylinkės viršaičio 1992 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 108 „Dėl žemės sklypo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 94 arų žemės sklypas M. O., bei Kauno rajono Karmėlavos apylinkės viršaičio 1994 m. spalio 3 d. potvarkio Nr. 43 „Dėl žemės sklypo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 1,12 ha žemės sklypas M. O., pagrindu Kauno rajono valdyba ir M. O. 1995 m. vasario 9 d. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ši įsigijo 11 168 kv. m žemės sklypą. Sklypo ribos pažymėtos 1994 m. rugsėjo 30 d. namų valdos sklypo plane, jame ginčo kelio nėra. 2002 m. birželio 11 d. sudarytų sutarčių pagrindu žemės sklypo 1/2 dalį pardavė savo vaikaitei atsakovei L. S., 1/2 dalį – padovanojo dukteriai atsakovei O. Z. Atsakovių įgyto nuosavybėn žemės sklypo ribų plane ginčo kelio nėra, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, kuriame yra kelias tik iki A. O. žemės sklypo. Prie šios bylos pridėtoje M. O. žemės privatizavimo byloje yra namų valdos žemės sklypo ribų planas, patvirtintas 1994 m. rugsėjo 30 d. žemėtvarkos tarnybos viršininko, kuriame pažymėtas kelias iki A. O. žemės sklypo, kitų apribojimų nėra, toje pačioje byloje yra patvirtinta kopija to paties 1994 m. rugsėjo 30 d. plano su pažymėtu keliu per M. O. namų valdos sklypą rytų-vakarų kryptimi, tačiau šie pataisymai neaptarti, plano originalo nėra. Kauno rajono savivaldybės eksploatuojamų kelių ir gatvių tinklo Karmėlavos seniūnijos sąraše (be datos), schemoje nurodytas kaip prižiūrimas kelias - kr 58 Narėpai-Vaistariškiai, kr 59 Biruliškės-Narėpai-Margava. Iš 1998 metų aerofotografinės nuotraukos, 2000 m. ortofotografinio žemėlapio matyti, kad vietinės reikšmės kelias kr 58 - Narėpai-Vaistariškiai susikerta su keliu kr 59 Biruliškės-Narėpai-Margava, šiuose dokumentuose atsakovių sodyba nepažymėta. 2005 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko administracijos rašte Nr. 4-605 nurodyta, kad nėra duomenų apie kelią, nutiestą per O. Z. ir L. S. sodybos sklypą. Faktinių aplinkybių konstatavimo akte pažymėta, kad tarp elektros stulpo ir kaimyno sodybos sklypo tvoros yra 3,93 m. Antstolio 2005 m. liepos 1 d. pažymoje užfiksuota, kad pasiekti Vaistariškių kaimą ir mišką galima keliu kr 58, kuris veda nuo Narėpų kaimo iki Vaistariškių kaimo, per atsakovių sodybą kelias neina, jo įrengti nėra techninių galimybių, nes riboja atstumas tarp pastatų ir elektros linijos stulpų. Kauno miškų ūkio Karmėlavos girininkijos ūkinių priemonių plane - Miškotvarka 1988 m. (medynų plane) kelias yra pažymėtas. Liudytoja I. M. teisme parodė, kad ginčo kelias buvo nurodytas 1988 m. Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos planšete ir yra miškų urėdijos 5 m pločio žinybinis kelias, kad tokie keliai neregistruojami savivaldybėje, o buvo inventorizuojami miškotvarkos plane, medynų plane, ortofotonuotraukose. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 „Dėl vietinių kelių tinklo projektavimo, priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų“ 7, 11, 12, 17 punktus ginčo kelias turėjo atitikti III kategorijos vietinio kelio kategorijai (kai kelio sankasos viršūnės plotis 5,5 m arba 4,5 m), tokie keliai turėjo sutapti su savininkų sklypų ribomis ir tokių kelių trasų tinklo projektas turėjo būti rengiamas sudarant žemės reformos žemėtvarkos projektą fiziniam ar juridiniam asmeniui žemėnaudai formuoti, vietiniai keliai turėjo būti registruojami vietos savivaldybėje. 1995 m. spalio 9 d. Karmėlavos seniūnijos rašte Nr. 165 nurodyta, kad užregistruotų vietinių kelių sąraše yra Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos 18 km kelio, 2000 m. lapkričio 2 d. rašte nurodyta, kad seniūnijai priklausantis kelias Narėpai-Vaistariškiai 2 km ilgio. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus rašte nurodyta, kad 1995 m. Karmėlavos žemės reformos žemėtvarkos projekte Narėpų kaimas nenurodytas. M. O. žemės privatizavimo byloje namų valdos žemės sklypo ribų plano originalas, patvirtintas 1994 m. rugsėjo 30 d. žemėtvarkos tarnybos viršininko, suderintas su atsakingais Karmėlavos apylinkės ART, Kauno miškų urėdijos atstovais, Karmėlavos apylinkės viršaičiu, atitinka oficialiesiems dokumentams keliamus reikalavimus. Šiame plane ginčo kelio per atsakovių sklypą nėra. Atsakovės bei teisme apklaustas liudytojas A. O. neginčijo, kad buvo kelias per jų žemės sklypą, tačiau nurodė, kad būtent tokio 5 m pločio žvyruoto kelio per sodybą niekada nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimą Nr.790 III kategorijos keliai turėjo sutapti su savininko sklypo ribomis, turėjo būti išlaikyti nutarimo 22 punkte nustatyti techniniai reikalavimai - atstumai iki pastatų, toks kelias turėjo būti registruotas vietos savivaldybėje, neturėjo eiti per savininko sklypą, 1995 metų žemės reformos projekte Narėpų kaimas nepažymėtas, Karmėlavos seniūnijos duomenys, kad 1995 m. spalio 9 d. užregistruotų vietinių kelių sąraše yra Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos 18 km kelias, nėra tikslūs, be to, tik po 1995 m. vasario 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismas sprendė, kad ginčijami potvarkiai ir 1995 m. vasario 9 d. sandoris sudarytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 2, 4 punktų, faktinis ginčo kelias per M. O. namų valdą nebuvo apskaitytas bei registruotas nustatyta tvarka, todėl toks sandoris neprieštaravo Žemės reformos įstatymo 13 straipsniui. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens VĮ Kauno miškų urėdijos reikalavimai grindžiami tuo, kad atsakovės trukdo naudotis keliu, einančiu per jų namų valdos sklypą, dėl ko Vaistariškių kaimo gyventojams sunku privažiuoti į savo valdas, kelias reikalingas miškų urėdijos miškovežiams važiuoti į miškus, kito kelio, kuriuo būtų galima nuvažiuoti į Karmėlavos girininkijos 1, 6, 7, 12 kvartaluose esančius miškus, nėra. Teismas, remdamasis ir vietos apžiūra, nustatė, kad ieškovai ir trečiasis asmuo gali važiuoti keliu nuo Narėpų garažų kr 59, kr 58, iš kr 58 einančiu miško keliu, kuriais iki šiol naudojasi. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad dėl miškovežio ilgio (18,6 m) neįmanoma išsisukti posūkyje keliu kr 59 ir kr 58 ties ieškovės L. B. namų valdos sklypo kampu ir dėl to neįmanoma tuo keliu pravažiuoti. Tačiau byloje nustatyta, kad atstumai tarp pastato iki atsakovės L. S. tvoros yra 4,67 m, nuo tvoros iki stulpo – 3,97 m, todėl kelio servituto nustatymo atveju pagal byloje pateiktą žemės sklypo planą, parengtą UAB „Architektų pastogė“ 2006 m. gegužės 12 d., kai plane nurodytas kelio plotis turėtų būti 5 m, važinėti miškovežėms mašinoms, esant minimaliam atstumui iki pastato, kiltų grėsmė atsakovių turto sunaikinimui, yra elektros linija. Kelius kr 59, kr 58 prižiūri Karmėlavos seniūnija, todėl yra atsakinga, kad kelias būtų tinkamas važiuoti visomis transporto priemonėmis ištisus metus. Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas. Teismas priėmė ieškovių E. S. ir R. M. S. atsisakymą nuo ieškinio ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovės L. B. apeliacinį skundą atmetė, Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje byloje kasacine tvarka 2007 m. rugsėjo 24 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad ieškovai turi pateikti įrodymus ne tik apie faktinį kelio buvimą, bet ir apie ginčo kelio įteisinimą. Ginčo kelias pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintus Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosius nurodymus priskirtinas 3 kategorijai, todėl turėjo sutapti su savininkų sklypo ribomis, jo sankasos viršūnės plotis turėjo būti 5,5 m arba 4,5 m, taip pat turėjo būti išlaikyti techniniai reikalavimai – atstumai iki pastatų bei statinių, toks kelias turėjo būti įregistruotas vietos savivaldybėje (Nutarimo 7, 11, 12, 17, 22 punktai). Kolegija nurodė, kad nepateikta įrodymų dėl ginčo kelio atitikties nutarimo nuostatoms ar įregistravimo vietos savivaldybėje. Atsakovių įgyto nuosavybėn 1994 m. rugsėjo 30 d. namų valdos žemės sklypo (11 168 kv. m) ribų plane ginčo kelias nepažymėtas, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, kuriame yra kelias tik iki A. O. žemės sklypo. Faktinių aplinkybių 2005 m. liepos 1 d. konstatavimo protokolu nustatyta, kad kelio per atsakovių sodybą į Vaistariškių kaimą nėra, ir jį įrengti neįmanoma, nes riboja plotis (3,93 m) tarp elektros linijos atramų ir pastatų. Be to, nustatyta, kad į Vaistariškių kaimą yra geras kelias, nuo Kauno – Jonavos magistralės pasukus į kairę į Narėpų kaimą nutiestas asfaltuotas kelias. Narėpų kaime į dešinę pusę į Vaistariškių kaimą yra žvyro kelias, pažymėtas plane 58 numeriu. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs ginčo kelio vietos apžiūrą, iš esmės konstatavo tas pačias aplinkybes, kaip ir antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojos I. M. parodymus įvertino tiek, kiek jie turi ryšį su nagrinėjamu ginču, t. y. kad ginčo kelias buvo nurodytas 1988 m. Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos planšete ir kad tai buvęs žinybinis miškų urėdijos, savivaldybėje neregistruotas, kelias. Šios liudytojos parodymai iš esmės patvirtina kitus objektyvius byloje surinktus įrodymus, kad ginčo kelias nebuvo įteisintas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė L. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį ir Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojo Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos”, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, pagal kuriuos ginčo kelias negalėjo būti privatizuojamas. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje R. T. ir kt. v. O. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2007, išaiškinimus, aiškinosi ginčo kelio teisinį statusą ir registraciją. Kasatorės nuomone, teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintus Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosius nurodymus. Šių nurodymų 17 punktas, pagal kurį vietiniai keliai registruojami vietos savivaldybėje, priklauso skyriui „Vietinių kelių tinklo projektavimas“, todėl tokia registracija privaloma tik naujai projektuojamiems keliams. Be to, kasatorės nuomone, diskutuotina, ar tinkama registracija negalėtų būti pripažintina ginčo kelio registracija 1988 m. Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos planšete.

2. Teismai taip pat sprendė, kad ginčo kelias turėjo atitikti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintus Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosiuose nurodymuose nustatytus techninius reikalavimus (nutarimo 7, 11, 12, 17, 22 punktai), nors byloje nustatyta, kad ginčo kelias pažymėtas dar 1932 metų Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Margavos ir Narėpų kaimų žemės vienkiemiais išskirstymo plane.

Pareiškimais dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas Kauno rajono savivaldybė ir trečiasis asmuo VĮ Kauno rajono miškų urėdija prisidėjo prie kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė L. S. prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų 17 ir 18 punktus, vietiniai keliai priklauso vietos savivaldybei ir turi būti registruojami. Kelias, skirtas įvažiuoti į atsakovių sodybą, negali būti laikomas vietiniu keliu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė O. Z. prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2007, išaiškinimus, aiškinosi ginčo kelio teisinį statusą ir registraciją ir nenustatė, kad tokia registracija būtų buvusi. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų taikymo nepagrįsti. Šiame teisės akte nustatyti reikalavimai dėl techninių sąlygų ir registracijos taikytini ir esamiems keliams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame skunde keliami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, paliko galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 1 d. nutartį, kuria panaikintas Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimas ir perduota byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą iš naujo nagrinėję teismai atsižvelgė į nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus ir aiškinosi, ar žemės sklypo pardavimo M. O. momentu Kauno rajono savivaldybėje buvo registruotas ieškovų nurodomas kelias, einantis per atsakovėms šiuo metu priklausantį žemės sklypą, ir ar jis buvo įteisintas. Teismai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintus Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosius nurodymus ir nustatė, kad ginčo kelias priskirtinas 3 kategorijai, todėl turėjo sutapti su savininkų sklypo ribomis, jo sankasos viršūnės plotis turėjo būti 5,5 m arba 4,5 m, taip pat turėjo būti išlaikyti techniniai reikalavimai – atstumai iki pastatų bei statinių, toks kelias turėjo būti įregistruotas vietos savivaldybėje (Laikinųjų nurodymų 7, 11, 12, 17, 22 punktai).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų 17 punktą, pagal kurį vietiniai keliai registruojami vietos savivaldybėje, nes šis punktas priklauso skyriui „Vietinių kelių tinklo projektavimas“, t. y. tokia registracija privaloma tik naujai projektuojamiems keliams, nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų pavadinimas parodo, kad šis teisės aktas reglamentuoja ne tik kelių tinklo projektavimą, bet ir naudojimą bei priežiūrą, t. y. taikomas ne tik projektuojamiems, bet ir esamiems keliams. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų 16 punktas, esantis, kaip ir kasatorės minimas 17 punktas, skyriuje „Vietinių kelių tinklo projektavimas“ ir nustatantis esamų vietinių kelių trasos žymėjimą, t. y. akivaizdžiai taikomas esamiems keliams. Tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtinti Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinieji nurodymai taikytini ir esamiems keliams, patvirtina ir kitos šio teisės akto normos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 751 patvirtintų Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų 5 punkte buvo įtvirtinta analogiška nuostata kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų 17 punkte, kad vietinius kelius registruoja ir jų sąrašus tvirtina savivaldybės. Analogiška situacija ir dėl ginčo kelio atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintuose Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosiuose nurodymuose nustatytiems techniniams reikalavimams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, remdamiesi 2005 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko administracijos raštu Nr. 4-605, kad nėra duomenų apie kelią per atsakovių sodybos sklypą, 2005 m. liepos 1 d. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 2008 m. gegužės 20 d. Vietos apžiūros protokolu ir kitais įrodymais, nustatę, kad buvęs atsakovių žemės sklype kelias, kuriuo siekia naudotis ieškovai, neatitiko teisės aktuose nustatytų techninių reikalavimų vietiniams keliams, nebuvo įteisintas kaip vietinis kelias, kad prie ieškovų žemės sklypų galima privažiuoti kitu keliu, pagrįstai ieškinį atmetė, todėl kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovės kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas atsakovių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme: iš ieškovės priteistina atsakovei O. Z. 300 Lt advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, atsakovei L. S. - 800 Lt advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Be to, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, kasaciniame teisme sudaro 155,05 Lt. Nepatenkinus kasacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės (kasatorės) į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. B. (duomenys neskelbtini) atsakovei O. Z. (duomenys neskelbtini) 300 Lt advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti ir atsakovei L. S. (duomenys neskelbtini) 800 Lt advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti,

Priteisti iš ieškovės L. B. (duomenys neskelbtini) valstybei 155,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė

Vincas Verseckas