Civilinė byla Nr. 3K-3-225/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
128.10; 129.1; 129.10 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko ir Česlovo Jokūbausko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Romualdo Aleksandro Genučio kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui Romualdui Aleksandrui Genučiui ir R. M., dėl antstolio veiksmų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė teismą įpareigoti antstolį grąžinti į antstolio depozitinę sąskaitą 208 206 Lt sumą, kurią pareiškėjas (skolininkas) įmokėjo į šią sąskaitą, o antstolis 2008 m. rugpjūčio 1 d. nepagrįstai pervedė suinteresuotam asmeniui R. M. (išieškotojai). Pareiškėjas nurodė, kad pinigus jis įmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą, siekdamas, jog būtų panaikintas jo ir sutuoktinės turto areštas, kurį antstolis nustatė vykdydamas 2008 m. vasario 1 d. Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro notaro vykdomąjį įrašą dėl 60 000 eurų (207 168 Lt) išieškojimo iš pareiškėjo (vekselio davėjo) suinteresuoto asmens R. M. (vekselio turėtojos) naudai (vykdomoji byla Nr. 0039/08/00113/1). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2008 metų kovo mėnesį jis pareiškė ieškinį Klaipėdos apygardos teisme, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro 2008-02-01 vykdomąjį įrašą, t. y. vykdomosios bylos Nr. 0039/08/00113/1 pagrindą, ir pripažinti negaliojančiais vekselius. Toje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0039/08/00113/1. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taigi sprendimas už akių neįsiteisėjo. Tuo tarpu antstolis, teismo sprendimui už akių neįsiteisėjus ir tebegaliojant vykdomosios bylos sustabdymui, 2008 m. rugpjūčio 1 d. pervedė iš savo depozitinės sąskaitos į išieškotojos sąskaitą pareiškėjo sumokėtus 208 206 Lt. Tokie antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo J. B. skundą patenkino: įpareigojo antstolį R. A. Genutį grąžinti į savo depozitinę sąskaitą 208 206 Lt, pervestus 2008 m. rugpjūčio 1 d. išieškotojai R. M.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos m. 6-ojo notarų biuro notarė 2008 m. vasario 1 d. padarė vykdomąjį įrašą, pagal kurį reikalaujama vekselio turėtojos R. M. naudai išieškoti iš vekselio davėjo J. B. per mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 60 000 eurų, arba 207 168 Lt. Šio vykdomojo įrašo pagrindu antstolio R. A. Genučio kontoroje 2008 m. vasario 1 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0039/08/00113/1. Antstolis areštavo skolininkui (pareiškėjui) J. B. ir jo sutuoktinei J. B. priklausantį turtą bei lėšas. Pareiškėjas, siekdamas, kad būtų panaikintas areštas, 2008 m. kovo 19 d. į antstolio R. A. Genučio depozitinę sąskaitą pervedė 216 192,25 Lt. 2008 metų kovo mėnesį pareiškėjas J. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-556-524/2008), kuriuo prašė panaikinti 2008 m. vasario 1 d. Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą, grąžinti ieškovui vekselį bei išduoti pakvitavimą. Ieškinyje jis nurodė, kad 2005 m. lapkričio 16 d. R. M. (toje civilinėje byloje – atsakovei, šioje – suinteresuotam asmeniui) išdavė paprastąjį vekselį 60 000 eurų sumai, įsipareigojo iki 2006 m. liepos 1 d. jį apmokėti, ir 2008 m. sausio 9 d., t. y. dar prieš atsakovei R. M. kreipiantis į notarą, apmokėjo. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 27 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0039/08/00113/1. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones, tačiau J. B. CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimas už akių neįsiteisėjo. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis R. A. Genutis, nepaisydamas to, jog tebegaliojo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis, kuria išieškojimas buvo sustabdytas, 2008 m. rugpjūčio 1 d. pervedė į suinteresuoto asmens (išieškotojos) R. M. sąskaitą 208 206 Lt. Be to, pinigai buvo pervesti nepriėmus patvarkymo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis, pervesdamas į išieškotojos sąskaitą 208 206 Lt, galiojant teismo nutarčiai dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir nepriėmęs patvarkymo, viršijo savo įgaliojimus ir atliko neteisėtus veiksmus. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas už akių nėra įsiteisėjęs, jis nėra skubiai vykdytinas, šio sprendimo pagrindu nebuvo išduotas vykdomasis raštas, todėl antstolis neturėjo pagrindo pradėti vykdymo veiksmus. Be to, savo neteisėtus veiksmus pripažino ir antstolis, 2008 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu įpareigodamas išieškotoją R. M. grąžinti į jo depozitinę sąskaitą 208 206 Lt, tačiau ši lėšų negrąžino. Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo J. B. skundą tenkintinu, o antstolio R. A. Genučio 2008 m. rugsėjo 10 d. atsisakymą grąžinti išieškotas lėšas – neteisėtu.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio R. A. Genučio atskirąjį skundą, 2009 m. vasario 25 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies, Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikino ir pripažino, kad antstolis R. A. Genutis neteisėtai pervedė suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) R. M. 208 206 Lt sumą, pareiškėjo (skolininko) J. B. įmokėtą į antstolio depozitinę sąskaitą. Teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis neturėjo patikimų duomenų apie Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo už akių, kuriuo buvo panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartimi taikytos laikinosios pasaugos priemonės – išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymas, įsiteisėjimą, todėl antstoliui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog 2008 m. rugpjūčio 1 d., jam pervedant lėšas, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negaliojo. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas (skolininkas) iš esmės skundžia antstolio atliktą vykdymo veiksmą – lėšų pervedimą išieškotojai. Aplinkybė, kad antstolio atliktas veiksmas neįformintas patvarkymu, negali riboti suinteresuoto asmens teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus, įstatymo nustatyta tvarka paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510, 512 straipsniai). Kita vertus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas negali įpareigoti antstolio į savo depozitinę sąskaitą grąžinti lėšas, kurios jau yra pervestos išieškotojai, nes toks teismo sprendimas yra neįvykdomas. Dėl to teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažindama neteisėtu antstolio veiksmą, kuriuo lėšos buvo pervestos išieškotojai. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjas, remdamasis aplinkybe, jog jo pinigai išieškotojai pervesti be teisėto pagrindo, savo teises gali apginti pareikšdamas ieškinį antstoliui dėl žalos atlyginimo ar išieškotojai – dėl nepagrįsto praturtėjimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis Romualdas Aleksandras Genutis prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas. Kasatorius teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos ir apie tai informavo teismą bei pateikė nedarbingumo pažymėjimą, tikėdamasis, kad teismo posėdis bus atidėtas remiantis CPK 156 straipsniu, tačiau teismas tik konstatavo faktą, jog apie teismo posėdį pranešta, ir bylą nagrinėjo. Teismas nevertino, ar kasatoriaus nurodytos priežastys realiai sutrukdė ar atėmė galimybę jam pačiam dalyvauti teismo posėdyje ir ar buvo galimybė užtikrinti tinkamą atstovavimą. Kasatorius posėdyje ketino dalyvauti pats, o susirgus nebuvo jokios galimybės per kelias dienas susirasti advokatą, taip pat šiam pasirengti bylai. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo, nes skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
2. Teismai netinkamai sprendė klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo už akių, kuriuo, be kita ko, buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjimo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo po 30 dienų, o pareiškėjas galėjo pateikti prašymą dėl jo peržiūrėjimo per 20 dienų. Taigi 208 206 Lt išieškotojui buvo pervesti jau įsiteisėjus teismo sprendimui už akių (2008 m. rugpjūčio 1 d.). Teismai nepagrįstai nurodė, kad antstolio pavedimas buvo atliktas sprendimui už akių neįsiteisėjus. Toks teisės aiškinimas prieštarauja CPK 279 straipsniui ir teismų praktikai. Antstolis, priimdamas patvarkymą pervesti išieškotojai pinigus, ne tik nepažeidė įstatymų, bet, priešingai, laikėsi CPK 758 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pagal kuriuos pinigai nedelsiant turi būti pervesti išieškotojui.
3. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad skolininkas gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas antstoliui ieškinį dėl žalos atlyginimo ar išieškotojai – dėl nepagrįsto praturtėjimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pagal CPK 18 straipsnį tik įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas, tuo tarpu šiuo atveju civilinė byla dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu neišnagrinėta, paduotas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas negali iš anksto pasisakyti dėl sprendimų, kurie dar nepriimti. Pareiškėjo teisė pareikšti reikalavimą tik gali atsirasti, bet šiuo metu jos nėra.
Suinteresuotas asmuo R. M. pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo, kuriuo pritaria kasacinio skundo argumentams, kasacinį skundą palaiko ir prašo tenkinti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas J. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Kasacinio skundo pirmasis argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas antstolio prašymas atidėti teismo posėdį dėl ligos. Kasatorius nepasinaudojo teise vesti bylą per atstovą, be to, papildomus paaiškinimus ir įrodymus jis galėjo pateikti raštu. Svarbu tai, kad jokių naujų paaiškinimų ar įrodymų kasatorius nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat nepridėjo prie kasacinio skundo. Kadangi kasatorius nenurodo, kokius įrodymus ir paaiškinimus, kurie galėjo nulemti žemesniųjų instancijų teismų sprendimų išvadas, jis iš tikrųjų turėjo, tai jo argumentai dėl nedalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdyje vertintini kaip nepagrįsti. Be to, pirmosios instancijos teismas bylą nedalyvaujant kasatoriui išnagrinėjo tik po to, kai jis prieš tai du kartus neatvyko į teismo posėdį, nors buvo informuotas.
2. Teismo sprendimas už akių įsiteisėja per 30 dienų, jeigu teismui per 20 dienų nepateikiamas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškėjas (toje civilinėje byloje – ieškovas) pateikė prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas neišdavė atsakovei R. M. įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašo. Kasatorius, nesusižinojęs su Klaipėdos apygardos teismu, nerūpestingai ir aplaidžiai pasitikėjo atsakovės R. M. pateiktu teismo sprendimu už akių be įsiteisėjimo žymos, pats apskaičiavo sprendimo įsiteisėjimo terminą ir nusprendė, kad teismo sprendimas įsiteisėjo. Tačiau antstoliui tokia teisė nesuteikta. Jis privalėjo įsitikinti, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau to nepadarė. Teismai tinkamai įvertino aplinkybę, kad antstolis, neturėdamas įrodymų apie teismo sprendimo įsiteisėjimą, neteisėtai pervedė lėšas išieškotojai. Antstolis pažeidė CPK 758 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pervedė lėšas esant sustabdytai vykdomajai bylai.
3. Kasatorius teigia, kad teismai nukrypo nuo suformuotos praktikos, tačiau nenurodo jokių konkrečių bylų. Vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas būtų išnykęs teismo sprendimui už akių įsiteisėjus, tačiau šiuo atveju teismo sprendimas neįsiteisėjo, taigi antstolis negalėjo atlikti jokių veiksmų sustabdytoje vykdomojoje byloje. Pareiškėjas paragino antstolį grąžinti neteisėtai pervestas lėšas, tačiau šios iki šiol negrąžintos. Teismai neįpareigojo antstolio pervesti neteisėtai išieškotas lėšas pareiškėjui, jie sprendė tik antstolio veiksmų teisėtumo klausimą. Kasaciniame skunde nurodydamas, kad ėmėsi pastangų grąžinti pareiškėjui lėšas, antstolis pripažįsta, jog lėšas pervedė išieškotojai be teisėto pagrindo. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo H. P. skundą, bylos Nr. 3K-3-477/2008, darytina išvada, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus, neturi teisės suvaržyti skolininko turtą neišsiuntęs skolininkui raginimo; notaro vykdomasis įrašas vekselyje nepatenka į CPK 661 straipsnyje išvardytų išimčių, kada antstolis galėtų neragindamas skolininko iškart areštuoti ar kitaip suvaržyti jo turtą, sąrašą. Taigi kasatorius turėjo pirmiausia išsiųsti raginimą pareiškėjui sumokėti skolą geruoju, o šių veiksmų neatlikęs pažeidė įstatymą ir dėl to tiesiogiai nukentėjo skolininko (pareiškėjo) turtiniai interesai, jam padaryta daugiau nei 200 000 Lt turtinės žalos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto ir jo paskirties
Įstatymuose kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuojama teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, t. y. teisę pasiekti, kad jo atžvilgiu būtų įvykdytas teisingumas. Teismas yra vienintelė institucija, kuriai pavesta vykdyti teisingumą. Civilinių teisių, kurias įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, gynimo būdai įtvirtinti CK 1.138 straipsnyje, kurio 8 punkte nustatyta, kad civilinių teisių gynimas bei būdai gali būti nustatyti ir kituose įstatymuose.
Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Pagal rūšinio teismingumo principus bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo priskirtinos bendrosios kompetencijos teismams. Pagal įstatymą antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis). CPK 510 straipsnyje nepateikta antstolio procesinių veiksmų sąrašo, tačiau CPK 634 straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesiniais veiksmais laikoma CPK 587 straipsnyje nurodytų dokumentų vykdymas, faktinių aplinkybių konstatavimas, teismo pavedimu teismo šaukimų ir kitų dokumentų įteikimas bei CPK nustatyta tvarka pavestų atlikti kitų veiksmų vykdymas. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai detalizuoti ir Antstolių įstatymo 21 straipsnyje, kuris įgalina antstolio atliekamus procesinius veiksmus atskirti nuo antstolio teikiamų paslaugų. Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena. Šios teisenos esminiu bruožu teisės doktrinoje pripažįstama ypatingas valstybės interesas, kai ji (valstybė) privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios. Ši specifika įgalina kasacinio teismo teisėjų kolegiją nagrinėjamoje byloje peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Tokia teisėjų kolegijos pozicija grindžiama dar ir tuo, kad bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės.
Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Tačiau pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia padaryti išvadą, kad, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.
Nagrinėjamoje byloje aktualu yra tai, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus bei prašydamas juos pripažinti neteisėtais, prašė įpareigoti antstolį grąžinti į antstolio depozitinę sąskaitą banke 208 206 Lt, pervestus išieškotojai R. M. Kita vertus, pervedus šią sumą išieškotojai, buvo įvykdyta antstolio žinioje buvusi vykdomoji byla, kurioje vykdymas (išieškojimas) buvo atliktas notaro vykdomojo įrašo pagal vekselį pagrindu (CPK 587 straipsnio 4 punktas, Notariato įstatymo 43 straipsnis, Įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalis, CPK 632 straipsnio 1 punktas). Patenkinęs skundą, teismas, minėta, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Tuo tarpu antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo (kaip to reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį) ir atitinkamai – asmens pažeistos teisės apgynimo. Kita vertus, išieškotojai pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio vykdomojo dokumento. Tokio pobūdžio šalių ginčas šiuo metu tebevyksta (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-644-524/2009). Reikalavimas grąžinti pinigus toje byloje nepareikštas.
Išsiaiškinus, kad teismų nagrinėto skundo esmė yra reikalavimas grąžinti išieškotojai antstolio sumokėtus vykdymo proceso metu pareiškėjo pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą banke, konstatuotina, jog teismai neatskleidė šio ginčo esmės bei netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui (CPK 443 straipsnio 1, 5, 8 dalys). Be to, teismai nesiaiškino galimybės nagrinėti šią bylą tebevykstant ginčui ir esant neišnagrinėtai Klaipėdos apygardos teismo civilinei bylai Nr. 2-644-524/2009, kurioje ginčijamas vykdomasis dokumentas – notaro vykdomasis įrašas. Taip pat teismai nevertino ir netyrė vykdomosios bylos, iš kurios kildinamas reikalavimas, baigtumo būklės ir atitinkamai – galimybės nagrinėti ginčą ypatingąja teisena.
Esant tokiai teisinei situacijai, kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas byloje priimtas teismų nutartis panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis), laikantis nutartyje pateiktų išaiškinimų bei pašalinant nurodytus trūkumus.
Dėl galimybės nagrinėti bylą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nedalyvavo dėl ligos ir apie tai informavo teismą.
Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kurie nustatyti CPK V dalyje ir kituose įstatymuose. Pagal CPK 246 ir 247 straipsnių taisykles, dalyvaujančiam byloje asmeniui neatvykus į teismo posėdį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas neatvykusio dalyvaujančio byloje asmens ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius jo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Įstatymo požiūriu neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi ir tik teismo diskrecijai palikta teisė spręsti šį klausimą prašančiojo asmens naudai. Tuo tarpu CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos dar liberalesnės nuostatos, suteikiančios teismui daugiau galimybių išnagrinėti bylą neatvykus dalyvaujantiems byloje asmenims. Pagal jas tokių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. CPK XXXI skyriaus normose privalomo tokių asmenų dalyvavimo teismo posėdyje nenustatyta. Be to, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tik trečiojo posėdžio metu, tuo tarpu kasatorius prašymą ir jį patvirtinančius dokumentus teismui buvo pateikęs tik prieš pirmąjį posėdį. Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja aptariamo kasacijos pagrindo šioje byloje nepasitvirtinimą.
Dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
Kasatorius nurodo, kad jis vykdymo veiksmus atliko – pinigus išieškotojai pervedė – įsiteisėjus teismo sprendimui už akių, kuriuo buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai skolininkas teismine tvarka inicijuoja bylą, kad būtų panaikintas vykdomasis dokumentas, kuris yra vykdymo pagrindas. Būtent tokia procesinė situacija konstatuota nagrinėjamoje byloje. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir gali būti panaikinta teismo, kurio žinioje yra byla. Atmesdamas ieškinį, teismas sprendimu turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, tačiau tos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 4 dalis). Įstatymo nustatyta, kad sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Tačiau jeigu per šį terminą paduodamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tai jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas netenkinamas (CPK 279 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 6 dalis). Įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. Teismo sprendimui įsiteisėjus, jis gali būti vykdomas. Iki tol teismo sprendimo vykdymas galimas tik skubaus vykdymo atvejais. Faktą apie teismo sprendimo įsiteisėjimą patvirtina teismas, išduodamas suinteresuotam asmeniui sprendimą su žyma apie sprendimo įsiteisėjimą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorius vykdomąją bylą pagal vykdomąjį įrašą įvykdė esant neįsiteisėjusiam teismo sprendimui už akių bei tebegaliojant laikinosioms apsaugos priemonėms – išieškojimo vykdymo procese sustabdymui. Kasatoriaus nežinojimas, kad yra paduotas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bei jo paties atlikti paskaičiavimai ir padarytos išvados dėl sprendimo įsiteisėjimo momento nedaro neįsiteisėjusio sprendimo įsiteisėjusiu bei nepanaikina jo, kaip antstolio, pareigos vykdymo veiksmus atlikti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartas kasatoriaus nurodytas kasacijos pagrindas nepasitvirtino.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija apibendrintai konstatuoja, kad yra nustatytas pagrindas panaikinti tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismų nutartis, kuriomis taip ir nebuvo išspręstas į teismą besikreipusio asmens nurodytas jo teisių gynimo klausimas. Nustatytas nutarčių negaliojimo pagrindas šalintinas konkretizuojant reikalavimo teismui prigimtį ir pobūdį, siejant pažeistos teisės gynimo klausimo išnagrinėjimą su vykdomosios bylos įvykdymo stadija bei atsižvelgiant į šios ir kitos civilinės bylos, kurioje ginčijamas vykdomasis dokumentas, prejudicinį ryšį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Egidijus Baranauskas
Česlovas Jokūbauskas
