Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-202/2009 (S)

Procesinio sprendimo kategorija

30.8

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. D., VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas yra kilęs dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį nustatymo. 2000 m. kovo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas iš likviduojamos AB „Nuklonas“ nupirko (duomenys neskelbtini) buvusį pastatą, kurį sudarė modulis 6 (inv. Nr. 39), modulis 7 (inv. Nr. 32) ir modulis 8 (inv. Nr. 321). Šią sutartį 2000 m. kovo 9 d. patvirtino AB „Nuklonas“ kreditorių susirinkimo pirmininkas, tačiau sutartis turto registro įstaigoje nebuvo įregistruota. Sutarties šalys sutarties pasirašymo dieną sudarė terminuotą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 3990 kv. m žemės subnuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį. Buvusio savininko AB „Nuklonas“ nuosavybės teisė Žemės ir kito nekilnojamojo turto registre į šį pastatą nebuvo įregistruota, tačiau jis nuo 1989 m. (jo pastatymo) buvo įtrauktas į bendrovės balansą.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgijo į pastatą – 6 ir 7 modulį, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjas nurodė, kad jis pastatą atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai valdė nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. 2002 m. liepos 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pastato metalines konstrukcijas pareiškėjas pardavė AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“. Pareiškėjo nuomone, ši aplinkybė įrodo valdymo faktą. Kadangi pastatas buvo nepertraukiamai valdomas nuo 1989 metų iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, daikto valdymas iš AB „Nuklonas“ 2000 m. kovo 8 d. perėjo pareiškėjui, abiejų asmenų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnio reikalavimus, tai taikytina CK 4.71 straipsnio 2 dalies taisyklė ir įgyjamosios senaties terminas skaičiuotinas kartu.

Suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pretenduoja susigrąžinti natūra žemės sklypą, kuriame stovėjo pastatas, į pastatą nepretenduoja. Suinteresuoto asmens nuomone, nėra suėjęs įstatyme nustatytas dešimties metų terminas; pastatas buvo parduotas, o ne perduotas valdyti; valdymas neteisėtas, nes neįregistruota pirkimo-pardavimo sutartis; pastato kaip tokio iš viso nėra; kadastro byla sudaryta neteisingai – vadovaujantis teismo sprendimu, kuris vėliau buvo panaikintas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nustatė, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pastatą. Teismas nurodė, kad 2000 m. kovo 8 d. likviduojama AB „Nuklonas“ pardavė šį pastatą pareiškėjui. Pirkimo-pardavimo sutartis nustatyta tvarka nebuvo registruota; nors pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl termino sutarčiai registruoti atnaujinimo, tačiau šis nebuvo atnaujintas; dalį pastatų konstrukcijų pareiškėjas pardavė; žemę, kurioje stovi nurodytas pastatas, pareiškėjas nuomojosi iki 2002 m. gruodžio 31 d.; pastatas nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas, tačiau įrašas dėl nuosavybės teisės pareiškėjo vardu panaikintas; duomenų, kad pastatas įregistruotas kito valdytojo vardu, nėra. Teismas pripažino, kad daikto valdymas buvo atviras, teisėtas ir nepertraukiamas. Pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravimas, teismo nuomone, nedaro daikto valdymo neteisėto. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens argumentu, kad, pardavus daiktą, negalima laikyti, jog valdymas perėjo CK 4.71 straipsnyje nustatyta tvarka, ir nurodė, jog daiktas pareiškėjo valdymui buvo perduotas po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens apeliacinį skundą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais. Kolegija atmetė suinteresuoto asmens A. K. argumentą, kad daiktas yra išnykęs, nurodydamas, jog nenuginčyta pažyma – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriuo patvirtinta, kad pastatas egzistuoja. 2007 m. lapkričio 6 d. kadastro duomenys patvirtina, kad pastatas, kuriam siekiama nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą, egzistuoja; jis buvo atvirai, nepertraukiamai valdomas AB „Nuklonas“ nuo 1989 m. iki pareiškimo pateikimo dienos; daikto valdymas 2000 m. kovo 8 d. perėjo iš AB „Nuklonas“ pareiškėjui. Abiejų asmenų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 4.71 straipsnio 2 dalies taisykles ir įgyjamosios senaties terminą skaičiavo kartu. Pareiškėjas yra sąžiningas įgijėjas ir teisėtas valdytojas nuo 2000 m. kovo 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kolegija atmetė kaip teisiškai nepagrįstus skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį. Nors prašyme kasatorius tiksliai nesuformuluoja, kokį sprendimą kasacinės instancijos teismas, panaikinęs teismų procesinius sprendimus, turėtų priimti, tačiau iš kasacinio skundo turinio darytina išvada, kad, panaikinus teismų procesinius sprendimus, kasatorius prašo priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą atmesti, arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai netinkamai taikė teisės normas, susijusias su nuosavybės teisių įgijimu pagal įgyjamąją senatį. Kasatorius nurodo, kad akivaizdu, jog pareiškėjas 2000 m. kovo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įgijęs nuosavybės teises į pastatą, kurį sudarė moduliai 6, 7, 8. Teismai nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pastatą valdė ne nuosavybės teisėmis, o valdymo teise. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pastatas buvo įsigytas nugriauti. Tiek 2006 m. kovo 23 d. antstolės sudarytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek kita bylos medžiaga patvirtina, jog pastato faktiškai nėra. Visų šių aplinkybių teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas, kad AB,,Nuklonas“ 2000 m. kovo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė pastato valdymo teisę pareiškėjui, todėl nepertraukiamo valdymo trukmė turi būti skaičiuojama nuo 1989 m., yra teisinė nesąmonė. Teismai padarė akivaizdžią materialinės teisės normų, reglamentuojančių tiek valdymo, tiek nuosavybės teisių įgijimą įgyjamąją senatimi, pažeidimą.

2. Teismai nepagrįstai vadovavosi išimtinai VĮ registrų centro išrašu dėl pastato registracijos, neatsižvelgdami į tai, kad pastato teisinė registracija (tiek pastato, kaip nekilnojamojo daikto, tiek daiktinės teisės į jį) buvo atlikta pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 7 d. nutartį. Atnaujinus procesą byloje, ši nutartis buvo panaikinta Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartimi šis procesinis sprendimas buvo pripažintas pagrįstu. Pateikus nurodytus teismų sprendimus teritoriniam registratoriui, buvo panaikinti tik įrašai, susiję su daiktinėmis teisėmis. Kadangi pastato kaip nekilnojamojo daikto teisinė registracija buvo atlikta išimtinai tik pastato įsigijimo sandorio ir teismo nutarties, kuri vėliau buvo panaikinta, pagrindu, tai kasatorius mano, kad visi įrašai turėjo būti panaikinti. Dėl to šiuo metu yra prokuroro, ginančio viešąjį interesą, iniciatyva pradėta civilinė byla dėl pastato teisinės registracijos panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismo atsisakymas priimti kasatoriaus pateiktus įrodymus apie pradėtą bylą dėl teisinės registracijos panaikinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo pažeistos CPK 177, 180, 181 straipsnių nuostatos.

3. Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į pastatus, esančius valstybinės žemės sklypuose, teismo sprendimas gali turėti reikšmės valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, teisėms ir pareigoms. Apskrities viršininko administracija, kaip valstybei šiuose santykiuose atstovaujanti institucija, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl turėjo būti šaukiama dalyvauti byloje. Teismai šios aplinkybės nesiaiškino, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartyje Nr. 3K-3-499/2008 išaiškinimą tai privalėjo daryti ex officio. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl teismų procesiniai sprendimai turėtų būti naikinami ir grąžinami nagrinėti iš naujo.

Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas prašo suinteresuoto asmens kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įgyjamąją senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. G. K., VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus m. savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno apskrities viršininko administracija, L. M., M. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-408/2007 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Taigi pirmoji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Nustačius, kad pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teises į daiktą vienu iš kitų minėtoje teisės normoje nustatytų būdų, įgyjamosios senaties normos negali būti taikomos ir šiuo pagrindu negali būti nustatomos nuosavybės teisės.

Teismai, nagrinėdami bylą, nustatė, kad pareiškėjas 2000 m. kovo 8 d. nupirko iš likviduojamos AB,,Nuklonas“ pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau sutartis turto registro įmonėje nebuvo registruota. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo ir AB,,Nuklonas“ sudarytos sutarties metu galiojo 1964 m. CK normos. Šio kodekso 149 straipsnyje nustatyta, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, o jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda nuo sutarties įregistravimo momento. CK 255 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota turo registravimo įstaigoje; šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju reikšminga, kokią pirkimo-pardavimo sutartį sudarė pareiškėjas ir likviduojama AB,,Nuklonas“, nes nuo sutarties teisinio kvalifikavimo priklauso, ar ji įgijo galią ir sukūrė pareiškėjui nuosavybės teises į nupirktą daiktą.

Teismai, tenkindami pareiškėjo prašymą ir taikydami įgyjamosios senaties institutą, nurodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę įgyti nuosavybės teises į nupirktą daiktą, įregistruodamas pirkimo-pardavimo sutartį įstatymo nustatyta tvarka, tačiau per įstatymo nustatytą terminą šia teise nepasinaudojo (CK 255 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismai pareiškėjo ir AB,,Nuklonas“ sudarytą sutartį kvalifikavo kaip nekilnojamojo daikto sutartį ir pagal CK 255 straipsnio 2 dalį laikė ją negaliojančia, nesukūrusia pareiškėjui nuosavybės teisių į nupirktą daiktą, ir dėl to taikė įgyjamosios senaties institutą. Teisėjų kolegija su tokia teismų išvada nesutinka, nes teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis) bei neteisingai kvalifikavo pareiškėjo ir likviduojamos AB,,Nuklonas“ pirkimo-pardavimo teisinius santykius.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą sutarčių aiškinimo praktiką sutartys aiškinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji šalių valia; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Via Unica“ v. UAB,,Interselas“, UAB,,Hansa lizingas“, Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. Kadžienė, bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,NT Service“ v. SIA,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Bivainis“ v. A. B. firma,,Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas“ v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004). Taigi, kvalifikuojant šalių sutartinius santykius, svarbu atsižvelgti į sutarties šalių ketinimus, ginčo pastatų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tikslą, derybas dėl sudaromos sutarties, šalių elgesį po sutarties sudarymo bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, jog be projektavimo dokumentų ir statybos leidimo statytą ir nebaigtą statyti pastatą AB,,Nuklonas“ valdė nuo 1989 m., šis turtas buvo įtrauktas į bendrovės balansą, tačiau turto registro įmonėje nebuvo registruotas. Likviduojamos AB,,Nuklonas“ likvidatoriaus teigimu, pastatas nebuvo registruotas dėl avarinės jo būklės. Pagal pareiškėjo ir AB,,Nuklonas“ pastato pirkimo-pardavimo ketinimų protokolą pareiškėjas pageidavo pirkti pastatą nugriauti, nenustatant nugriovimo termino. Tai aiškintina, kad pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas siekė nupirkti ne pastatą kaip pagal paskirtį naudotiną nekilnojamojo turto objektą, o pastatą nugriauti, t. y. pastato konstrukcijas ir statybines medžiagas. Šią išvadą patvirtina teismų nustatytas pareiškėjo elgesys po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo: pareiškėjas 2002 m. liepos 4 d. pardavė AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“ nupirkto pastato stogą, vėliau nugriovė pastato sienas. Tiek pareiškėjo, tiek kasatoriaus pasirinkti antstoliai konstatavo, kad šiuo metu pastato vietoje yra tik dalis betoninių pastatų ir betoninių grindų.

Taigi, atsižvelgiant į teismų nustatytas faktinės aplinkybes, pareiškėjo ir likviduojamos AB,,Nuklonas“ 2000 m. kovo 8 d. sudaryta sutartis aiškintina kaip sudaryta ne dėl pastato, kurį ketinta naudoti pagal jo paskirtį, o dėl pastato konstrukcijų ir statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo. Sutartis įsigaliojo perdavus pastatą pareiškėjui ir jis nupirktą daiktą valdė, juo naudojosi ir disponavo, t. y. šia sutartimi pareiškėjas įgijo išimtinių nuosavybės teisių į nupirktą daiktą visumą bei tapo šio daikto savininku (1964 m. CK 96, 149 straipsniai, CK 4.37 straipsnis, 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Minėta, kad įgyjamosios senaties institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai pareiškėjo nuosavybės teisių į daiktą nėra įgijęs kitu CK 4.47 straipsnyje nustatytu būdu. Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teises į daiktą, dėl kurio prašo taikyti įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės normas, yra įgijęs 2000 m. kovo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, tai teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad įgyjamosios senaties normos sprendžiant ginčą taikytos netinkamai, be teisinio pagrindo, nes pareiškėjas iki šios bylos iškėlimo nupirktą daiktą valdė nuosavybės teise.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2000 m. kovo 8 d. sutartimi nupirko kilnojamąjį daiktą, t. y. pastato konstrukcijas bei statybines medžiagas ir nupirktą daiktą valdė savininko teisėmis, todėl, pripažindami šią sutartį nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi, nesukūrusia pareiškėjui nuosavybės teisių į nupirktą daiktą, teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį ir suformuotą teismų praktiką dėl sutarčių aiškinimo bei neteisingai kvalifikavo 2000 m. kovo 8 d. sutarties sukurtus pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Teismų nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo nupirktas daiktas buvo 2005 m. įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nepaneigia nutartyje išdėstytų teisinių argumentų ir nesukuria pagrindo priešingai išvadai, nes ši registracija buvo atlikta apylinkės teismo 2005 m. priimto sprendimo, kuris vėliau panaikintas, pagrindu. Pareiškėjo 2000 m. nupirkto daikto likusios po nugriovimo dalies įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl aptarto daikto registracijos panaikinimo šiuo metu teisme nagrinėjama kita byla.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismų procesinius sprendimus ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškimą atmeta.

Pripažindama kasatoriaus argumentus dėl materialiosios teisės taikymo pagrįstais ir priimdama byloje naują sprendimą, teisėjų kolegija dėl kitų kasatoriaus nurodytų argumentų nepasisako, nes jie neturi įtakos sprendimo esmei.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Kasacinės instancijos teisme patirta iš viso 41,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus suinteresuoto asmens kasacinį skundą ir priėmus naują sprendimą pareiškimą atmesti, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo R. V. įmonės (įmonės kodas 144740971, esančios Šiauliuose, Varpo g. 29-16) 41,65 Lt (keturiasdešimt vieną litą šešiasdešimt penkis centus) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė

Vincas Verseckas