Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo

Civilinė byla Nr. e2A-31-544/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01831-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.13.; 3.3.1.18.1

(S)

PANEVĖŽIO apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5066-1103/2023 pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui S. R. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. R. (toliau – ir ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė padidinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-322-452/2016 priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai P. R. (gimusi (duomenys neskelbtini) dydį ir iš atsakovo S. R. (toliau – ir atsakovas) priteisti išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ankstesniu teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tapo nepakankamas net būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, nes nuo sprendimo priėmimo praėjo 7 metai, išaugo dukros poreikiai, pakilo pragyvenimo lygis, padidėjo darbo užmokestis, minimali alga, dėl infliacijos nuvertėjo pinigai. Nurodė, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui bei materialinių sąlygų socialiai vystytis, ugdytis ir tobulinti sugebėjimus užtikrinimui per mėnesį būtina skirti ne mažesnį kaip 800 Eur materialinį išlaikymą, iš kurių 350 Eur turi ir pagal savo turtinę padėtį gali skirti atsakovas.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nes pakankama pinigų suma dukros poreikiams tenkinti yra 500-550 Eur, kurį privalo teikti abu tėvai lygiomis dalimis, todėl šiuo metu jo teikiamo indeksuoto išlaikymo po 235 Eur kas mėnesį bei ieškovei valstybės mokamų vaiko pinigų – 85,75 Eur, pilnai pakanka vaiko poreikiams tenkinti. Nurodo, jog ieškovės ieškinyje nurodytos dukros išlaikymui patiriamos išlaidos yra nepagrįstai išdidintos, nebūtinos arba nepagrįstos. Paaiškino, jog ieškovės prašomas priteisti 350 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį neatitinka nei vaiko poreikių, nei jo turtinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-322-452/2016 priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo S. R. nepilnametei dukrai P. R. materialinį išlaikymą po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 8 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kitą ieškovės ieškinio dalį atmetė, taip pat paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.

5. Nagrinėjamojoje byloje teismas sprendė, jog yra pagrindas pakeisti 2016 m. kovo 24 d. teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, nes jai šiuo metu yra 14 metų, dėl amžiaus pasikeitė ir išaugo bendrieji ir specialieji poreikiai, nesumažėjo lėšos drabužiams, avalynei, o tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatas.

6. Įvertinęs ir ištyręs šios bylos duomenis teismas padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis panaši, o jų nepilnametės dukters poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 640 Eur, kurią sumažino išmokos vaikui dydžiu 85,75 Eur (universalios išmokos vaikui bazinis dydis nuo 2023 m. sausio 1 d.), todėl tėvų teiktino išlaikymo dalį nustatė nuo 554,25 Eur.

7. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes (mergaitės amžių, jos poreikius, jos tėvų turtinę padėtį), teismas pripažino, kad atsakovo dalis nepilnametės dukros išlaikymo prievolėje turi būti 260 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeidžia kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl iki tokio dydžio buvo padidintas iš atsakovo 2016 m. kovo 24 d. teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė L. R. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-322-452/2016 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo S. R. nepilnametei dukrai P. R. materialinį išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 8 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

9. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, netinkamai vertino įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kas lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą.

10. Paaiškino, kad dukros būtinųjų poreikių patenkinimui bei materialinių sąlygų socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti sugebėjimus užtikrinimui per mėnesį būtina skirta suma sudaro ne mažiau kaip 800 Eur. Šios sumos pagrindimas buvo išsamiai nurodytas ieškinyje bei pagrįstas rašytiniais įrodymais. Įprastai vaiko poreikiai yra patenkinami, kai vaikui yra teikiamas orientacinio dydžio minimalios mėnesio algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, kurį turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis. Šiuo atveju teismo iš atsakovo priteistas 260 Eur išlaikymas yra mažesnis ne tik už nuo 2024 metų įsigaliojančios MMA (340 Eur) pusę, bet ir nuo 2023 metų galiojančios MMA (317 Eur) pusę. Teismas nepasisakė, kodėl iš atsakovo priteisė tik 260 Eur išlaikymą, nes 554,25 Eur padalinus iš dviejų gaunasi 277,12 Eur. Be to, teismas turėjo vertinti ir tai, kad išlaikymas priteisiamas į ateitį, o tuo metu jau egzistavo aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu nuo 2024 metų MMA (atskaičius mokesčius) sudarys 709 Eur.

11. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vaikui reikalingo išlaikymo dydį pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą sumažino valstybės mokamomis išmokomis (85,75 Eur) ir nustatė, kad vaikui reikalingo išlaikymo dydis sudaro 554,25 Eur, nes teismų praktika šiuo klausimu yra nevienareikšmė.

12. Apeliantė nurodo, kad, nors pirmosios instancijos teismas sprendimo 23 punkte kaip neįrodytas vertino jos patiriamas išlaidas, skirtas dukters dalyvavimui konkursuose ir pasirodymuose, kelionėms į juos (nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mergaitė groja pianinu), nes ji byloje nepateikė jokių konkrečių duomenų apie mergaitės muzikinį lavinimą ateinančiais mokslo metais, tačiau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios pagrindžia jos ieškinyje nurodytus dukros poreikius, susijusius su muzikiniu lavinimu. 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta Kryptingo muzikinio ugdymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią dukra mokysis (duomenys neskelbtini), mokymosi kaina per mėnesį 27 Eur, bus kitos išlaidos reikalingos koncertams. Be to, dukra nuo rugsėjo mėnesio yra užsirašiusi ir neformaliojo ugdymo programą jaunimui (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) programą su tikslu studijuoti, tobulėti neformaliojo ugdymo būdu užsienyje, tarptautinėje bendruomenėje.

13. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino, netyrė ir nepasisakė dėl išvadą teikiančios institucijos pateiktos išvados ir joje pateiktų argumentų, todėl pažeidė įrodymų tyrimą ir vertiną reglamentuojančias teises nuostatas, vaiko interesų viršenybės principą.

14. Mano, kad teismas nepagrįstai sumažino dukrai tenkančias transporto išlaidas iki 20 Eur, apsiribodamas tik nuolatinio transporto bilieto išlaidomis, o kitų būtinų išlaidų, susijusių su naudojamu transportu, automobilio priežiūra, remontu, kurios pagrįstos dokumentais, nevertino.

15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 25, 26 punktuose padarytomis išvadomis, kad dukra turi teisę sudaryti smulkius buitinius sandorius ir savo poreikių tenkinimui panaudoti iš atsakovo gaunamas papaildomas lėšas bei kad atsakovas prisideda prie dukrai skirtų didesnės vertės daiktų pirkimo, nes fotoaparatui pirkti atliktas vienkartinis pavedimas bei vienkartinis 50 Eur pravedimas neįrodo, kad dukra turi papildomų lėšų laisvalaikiui ar kosmetinai ir negali būti vertinamas kaip nuolatinis atsakovo prisidėjimas prie didesnės vertės dukrai skirtų daiktų pirkimo Atsakovas yra nusišalinęs nuo dukters kasdienių veiklų, jos laisvalaikio, atostogų, todėl nepatiria jokių išlaidų šiems poreikiams patenkinti.

16. Apeliantė kritiškai vertina ir pirmosios instancijos teismo 28 punkte padarytą išvadą, kad jos turėtos išlaidos nuperkant dukrai dviratį, kompiuterį, fotoaparatą nėra susijusios su kasdieniais mergaitės poreikiams, nes teismas nepagrįstai šias dukros išlaikymui reikalingas būtinąsias išlaidas sulygino su atsakovo patirtomis nebūtinosiomis išlaidomis nuperkant elektrinį paspirtuką, riedį.

17. Tvirtina, kad pirmosios instancijos netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, nes, nors šalių turtinė padėtis yra panaši, nebuvo vertinama aplinkybė, jog atsakovas gauna pajamas iš žemės nuomos, o tai laikytina savo tikrosios turtinės padėties neatskleidimu.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. R. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai, laikydamasis įstatymų reikalavimų, ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą.

19. Atsakovas teigia, kad iš jo nepilnametės dukros išlaikymui priteisti 260 Eur, atsižvelgiant į turtinę padėtį, yra pagrįsta. Pripažįsta, kad nepilnametės dukros išlaikymui apeliantei teks skirti didesnę pinigų sumą, tačiau apeliantės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, nei jo, nes ji gauna didesnį atlyginimą, neturi kitų išlaikytinių, o jis augina nepilnametį sūnų, kurio išlaikymui ir didėjančių poreikių tenkinimuitaip pat reikia skirti reikšmingą gaunamų pajamų dalį.

20. Vertina, kad vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma savaime nesikeičia vien dėl to, kad pasikeičia MMA, nes priteisto išlaikymo suma, atsižvelgiant į infliaciją, yra indeksuojama. Nesutinka ir su apeliantės argumentu, kad valstybės mokamos išmokos negali būti įskaitytos į išlaikymui reikalingą sumą, nes pagal teismų praktiką šių išmokų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius.

21. Atsakovas kaip nepagrįstą vertina apeliantės argumentą, kad teismas neatskleidė tikrosios jo turtinės padėties, nes nevertino aplinkybės, jog jis gauna pajamas už žemės nuomą, kadangi jis žemės neturi, ji priklauso jo tėvui.

22. Dėl po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios pagrindžia ieškovės ieškinyje nurodytus dukros poreikius, susijusius su muzikiniu lavinimu, ir su dukters dalyvavimu neformaliojo ugdymo programose atsakovas nurodė, jog ieškovė nesitarė ir nederino šių klausimų su juo, nepaklausė, ar jis turi galimybę prisidėti prie šių išlaidų apmokėjimo.

23. Nurodė, kad jis dukrai yra pervedęs ne tik apeliantės minimus 50 Eur, bet ir po teismo sprendimo priėmimo papildomai pervedė 150 Eur, todėl šios lėšos gali būti panaudojamos dukros kosmetikai, kitiems jos asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, skirti laisvalaikiui su draugais ir panašiai. Be to, papildomas lėšas vaiko smulkioms išlaidoms perveda ne tik per banką, bet ir duodamas grynuosius pinigus tiesiogiai dukrai.

24. Atsakovas kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dukros išlaikymui reikalingas transporto išlaidas sumažino nuo 70 Eur iki 20 Eur. Atsakovas teigia, kad dukros kelionės išlaidos naudojantis pavėžėjimo programėle,,Bolt“ turi būti priskiriamos nepagrįstoms išlaidoms, tas pat pasisakytina ir apie apeliantės patiriamas automobilio remonto išlaidas.

25. Atsakovas pripažįsta, kad dukrai yra reikalingos odontologų paslaugos, tačiau mano, jog šios išlaidos neturėtų būti įtrauktos į išlaikymo sumą. Atsakovas teigia, kad apeliantė dukros išlaidas odontologo paslaugoms nepagrįstai didina, dukrai naudojantis privačiomis ir brangiomis odontologų paslaugomis, tačiau šiuo atveju, apeliantė turi svartyti ir alternatyvius tokių išlaidų patenkinimo būdus, kaip naudojimasis valstybinių gydymo įstaigų paslaugomis.

26. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad jis yra nusišalinęs nuo dukros kasdieninių veiklų, jos laisvalaikio, atostogų, nes jis deda pastangas palaikyti ryšį su dukra.

k o n s t a t u o j a :

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

29. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

30. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu ir prašymu/rašytiniu paaiškinimu byloje pateikė naujus įrodymus (2023 m. rugpjūčio 31 d. Kryptingo muzikinio ugdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kainoraštį, mokėjimo pavedimą, pavėžėjimo programėlės,,Bolt“ išrašus, paskolos sutartį, sąskaitą-faktūrą, mokėjimo dokumentą, skolos grąžinimo pavedimus). Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus (mokėjimo nurodymus, susirašinėjimo su dukra ekrano kopijas, nuomos sutartis).

31. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacinio proceso metu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (LAT 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, priima ginčo šalių kartu su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus. Tačiau pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl ginčo šalių pateiktų naujų įrodymų pasisako tik tiek, kiek jie objektyviai yra reikšmingi ir turi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

33. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės P. R. tėvai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-322-452/2016 pakeistas 2013 m. gruodžio 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos 2013 m. spalio 30 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkte numatytas išlaikymo dydis ir iš atsakovo S. R. dukrai P. R. priteistas išlaikymas po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki dukros pilnametystės.

34. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė padidinti išlaikymą dukrai ir priteisti iš atsakovo 350 Eur išlaikymą mokamą kiekvieną mėnesį. Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad šiuo metu jo teikiamo indeksuoto išlaikymo suma sudaro 235 Eur, kurio užtenka dukros poreikių tenkinimui.

35. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5066-1103/2023 pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-322-452/2016 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 8 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

36. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

37. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

38. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

39. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (LAT 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

40. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pavyzdžiui, savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (LAT 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 24 d. teismo sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametei dukrai buvo septyneri metai, o šiuo metu jai yra keturiolika metų. Byloje nėra ginčo, kad dėl pasikeitusio vaiko amžiaus yra padidėję ir vaiko poreikiai.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama padidinti teismo sprendimu nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį, iš esmės rėmėsi pasikeitusiais nepilnametės dukros poreikiais.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

44. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

45. Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį, ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, kad per mėnesį dukters poreikiams patenkinti reikia ne mažiau kaip 800 Eur: maistui, vitaminams – apie 300 Eur, rūbams, avalynei – 100 Eur, dukros asmeninio naudojimo daiktams, higienos priemonėms apie 50 Eur, komunaliniams mokesčiams apie 50 Eur, laisvalaikiui, kultūriniams renginiams, vasaros stovykloms – 60 Eur, odontologų paslaugoms – 20 Eur, lavinimo priemonėms, mokyklinėms prekėms, dalyvavimams konkursuose ir pasirodymuose – 60 Eur, kelionėms į mokyklą, namus, miestą, užsiėmimus, nuolatiniam viešojo transporto bilietui – 70 Eur, mobilaus telefono su internetu paslaugoms, internetui, kompiuteriui – 30 Eur, laisvalaikiui su šeima, atostogoms, savaitgalių išvykoms – 60 Eur.

46. Vertindamas ieškovės nurodytas išlaidas nepilnametės dukros poreikiams patenkinti, pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnametės dukros poreikius ir kasdieniam išlaikymui reikalingas lėšas, tačiau taip pat iš dalies laikė pagrįstus atsakovo paaiškinimus, kad dalis ieškovės nurodomų dukros išlaikymo išlaidų yra padidintos ir neturėtų būti priteisiamos.

47. Kaip matyti iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 22 punkto, teismas būtinas vaiko išlaidas kelionėms į mokyklą, namus, nuolatiniam bilietui, nuo 70 Eur sumažino iki 20 Eur. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino dukrai tenkančias transporto išlaidas iki 20 Eur, teismui apsiribojant tik dukros nuolatinio transporto bilieto išlaidomis, o elementarios būtinosios išlaidos susijusios su transportu (kuro išlaidos parvežimui iš mokyklos, kelionėms pas gydytojus, biblioteką, į koncertus, repeticijas, renginius, pavėžėjimo (taxi) paslaugoms), įskaitant išlaidas automobilio priežiūrai ir remontui, kurios pagrįstos dokumentais, nebuvo vertinamos. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

48. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pagrindinės šalių nepilnametės dukros išlaikymui reikalingos transporto išlaidos yra patiriamos jai vykstant į mokylą ir iš jos. Pažymėtina, kad vaikas į mokylą ir iš jos gali vykti mašrutiniu autobusu, kurio mėnesio kaina moksleiviui pagal viešai skelbiamą informaciją Panevėžio mieste sudaro 5,56 Eu, taip pat gali vykti kartu su ieškove, kuri pagal bylos duomenis pati vyksta į darbą Panevėžio mieste. Argumentas, kad po mokyklos vaikui grįžti į namus autobusu yra sudėtinga, nes nuo paskutinės autobuso stotelės iki vaiko namų yra apie 2,2 km atstumas, todėl jai tenka parvežti dukrą iš mokyklos, nėra esminis siekiant pagrįsti didesnes transporto išlaidais. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dukrą į namus neretai parveža ir atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstas vertina apeliantės nurodytas išlaidas transporto priemonės remontui, pažymėdamas, kad šios išlaidos nėra patiriamos išimtinai tenkinant dukros poreikius, nes, kaip matyti iš byloje esnčių duomenų, apeliantė automobilį naudoja ir savo poreikių tenkinimui. Pavežėjimo paslaugų išlaidų galima išvengti pasirenkant prieinamus alternatyvius keliavimo būdus. Todėl nustatytos 20 Eur transporto išlaidos per mėnesį, skirtos tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, yra pagrįstos ir jų pakanka (turi pakakti) kelionėms į ar iš mokyklos, į užklasinę veiklą.

49. Kaip matyti iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 23 punkto, teismas nagrinėjamoje byloje, nors ir nustatė, kad šalių dukra groja pianinu, yra muzikaliai lavinama ir turi tam gabumų, tačiau ieškoves nurodytas išlaidas dukros dalyvavimui konkursuose ir pasirodymuose, laikė neįrodytomis, ieškovei byloje nepateikus konkrečių duomenų apie mergaitės muzikinį lavinimą ateinančiais mokslo metais.

50. Minėta nutarties 49 punkte nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nėra nepagrįsta, nes apeliantė tik kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikė naujus įrodymus (2023 m. rugpjūčio 31 d. Kryptingo muzikinio ugdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kainoraštį, mokėjimo pavedimą), patvirtinančius, jog šalių nepilnametė dukra nuo 2023 mokslo pradžios lanko (duomenys neskelbtini), mokslas yra mokamas (27 Eur per mėnesį). Pripažintina, kad šios išlaidos yra skirtos šalių dukros poreikiams tenkinti. Tačiau jų nėra pagrindo priskirti prie periodinės kas mėnesį šalių dukros poreikiams tenkinti reikalingos sumos, atsižvelgiant į nurodytą mokymosi laikotarpį, į tai, kad atsakovas prieš mokslo metų pradžią dukrai papildomai skyrė 150 Eur, kurie, apeliacinio teismo vertinimu, gali padengti dalį išlaidų už mokslą muzikos mokykloje, dalyvio mokesį konkursuose ir/ar išlaidas pasirodymams.

51. Apeliantė nurodė, kad dukros išlaikymui reikalingos išlaidos, susijusios su nuo rugsėjo mėnesio dukters dalyvavimu neformaliojo ugdymo programoje jaunimui bei (duomenys neskelbtini) programoje, tačiau ji nenurodė ir neįrodė, kokio dydžio lėšos reikalingos, jei reikalingos, šio poreikio tenkinimui. Atsakovas šiuo aspektu nurodo, kad su juo dėl šių išlaidų dydžio ir galimybės jas apmokėti nesitarta.

52. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo dukters kasdieninių veiklų, jos laisvalaikio, atostogų, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimo 25 punkte detaliai nurodė byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad atsakovas su dukra susitinka, bendrauja, kartu praleidžia laisvalaikį, šventes, prisideda prie didesnių pirkinių pirkimo, duoda pinigų smulkioms išlaidomas, kad šalių konfliktiški santykiai prisideda prie bendrų jų dukters išlaidų įvairiems poreikiams tenkinti padidėjimo. Apeliantė apeliaciame skunde nurodo priešingas aplinkybes, tačiau joms pagrįsti nepateikė patikimų įrodymų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra pagrindo pagrįstomis ir būtinomis pripažinti visas ieškovės nurodytas išlaidas dukros laisvalaikiui, atostogoms, šventinėms progoms pažymėti.

53. Apeliantė pateiktame apeliaciame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, neatsižvelgė į įrodymus apie tai, jog dukrai reikalingos odontologų paslaugos. Vertinant šį argumentą pažymėtina, kad einamosios išlaidos dukros odontologo paslaugoms (20 Eur) yra įtrauktos į kas mėnesį iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina ir byloje nėra ginčo, kad šalių dukrai yra reikalingos papildomos odontologų paslaugos. Tačiau nagrinėjamu atveju didesnės apimties išlaidos odontologiniam gydymui nebus kasmėnesinės nuolatinės išlaidos, kurios turi būti priteisiamos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokio pobūdžio patirtų ir/ar būsimų išlaidų atlyginimas gali būti priteistas CK 3.201 straipsnio 2 dalies pagrindu (priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra; prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas).

54. Remiantis išdėtytomos aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teimas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo 29 punkte padarytai išvadai, jog šalių dukros poreikiams patenkinti racionali, pagrįsta ir būtina suma kas mėnesį yra apie 640 Eur.

55. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismo nustatyta dukros išlaikymui reikalinga pinigų suma yra tik šiek tiek didesnė, nei 2023 metų MMA (633 Eur), nors vaiko poreikiai turėjo būti vertinami į ateitį, o tuo metu jau buvo žinoma, kad nuo 2024 metų MMA sudarys 709 Eur. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

56. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. MMA dydžio išlaikymas yra tik orientacinis kriterijus priteisiant vaikui išlaikymą, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (LAT 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

57. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (LAT 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai nustatė ir įvertino šalių turtinę padėtį. Kaip matyti iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 18-19 punktų, bylos duomenys rodo, kad apeliantė yra dirbanti, jos atlyginimas atskaičius mokesčius sudaro apie 1300 Eur, turi nekilnojamojo turto, automobilį, neturi kreditorinių įsipareigojimų, skolų, kitų išlaikytinių, gauna 85,75 Eur išmoką vaikui. Atsakovas yra dirbantis, gauna vidutiniškai apie 1100 Eur atlyginimą, vidutiniškai apie 44 Eur papildomų pajamų, turi nekilnojamąjį turtą, du automobilius, neturi kreditorinių įsipareigojimų, turi dar vieną išlaikomą asmenį (nepilnametį sūnų).

59. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, nes nevertino aplinkybės, kad atsakovas gauna pajamas iš žemės nuomos ir neatskleidė tikrosios turtinės padėties. Argumentas nepagrįstas, nes atsakovas su atsiliepimu pateikė Žemės skypų nuomos sutartis, iš kurių nustatyta, jog žemės sklypai nuosavybės priklauso ne atsakovui, o jo tėvui, todėl byloje nėra pagrindo teigti, kad atsakovas iš žemės sklypų nuomos gauna papildomas pajamas.

60. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje kritiškai vertina apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dukros išlaikymui reikalingą pinigų sumą, neatsižvelgė į tai, kad nuo 2024 metų MMA sudarys 709 Eur. Minėta, kad vaiko išlaikymui reikalingą lėšų sumą lemia ne valstybėje mokomas MMA, bet vaiko poreikiai bei jo tėvų finansinės galimybės jį užtikrinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nuo 2024 metų didėja MMA, nes vertino sprendimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes (nepilnamečio vaiko poreikius, tėvų finansines galimybes šiuos poreikius užtikrinti).

61. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad išlaikymas vaikui turi būti priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteismo turi būti įvertinami vaiko poreikiai ne tik šiuo metu momentu, bet į ateitį, apeliacinės instancijos pabrėžia, jog šį klausimą reguliuoja išlaikymo indeksavimas. Priteistas periodinėmis išmokomis išlaikymas indeksuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintu Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu. Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Taigi indeksavimas skirtas vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesų apsaugai, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu.

62. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nepilnametės dukros poreikiams patenkinti reikalingos 640 Eur sumos išskaičiavo valstybės skiriamus 85,75 Eur vaiko pinigus, todėl tėvų teiktino išlaikymo dydį nepagrįstai skaičiavo nuo 554,25 Eur sumos, nes teismų praktika šiuo klausimu yra nevienareikšmė.

63. Šios bylos duomenys apie šalių turtinę padėtį rodo, jog negalima daryti neginčijamos išvados, kad šalių turtinė padėtis leidžia jiems vykdyti savo kaip tėvų pareigas visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (LAT 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

64. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nieko nepasisakė, kodėl teismas iš atsakovo priteisė tik 260 Eur išlaikymą, nes 554,25 Eur padalinus iš dviejų, gaunasi 277,12 Eur. Vertinant šį apeliantės teiginį pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog apeliantės turtinė padėtis yra kiek geresnė, nei atsakovo (gauna didesnį atlyginimą, neturi kitų išlaikytinių, tuti butą Panevėžio mieste). Tuo tarpu asakovas turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, gauna mažesnį darbo užmokestį. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliantės turtinė padėtis leidžia jai teikti neženkliai didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteistė 260 Eur, o ne 277,12 Eur išlaikymą ir toks išlaikymo dydis nepažeidžia kiekvieno iš tėvų turtinės padėties bei vaiko poreikių proporcingumo principo.

65. Taigi, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteista 260 Eur suma laikytina pagrįsta ir protinga, užtikrinančia nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą, galimybes jam augti kiek įmanoma sveikesnėje ir visavertiškesnėje aplinkoje, sudarančia sąlygas vaikui visapusiškai vystytis kaip asmenybei, padedančia integruotis į visuomenę, priteista išlaikymo suma yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai.

Dėl bylos procesinės baigties

66. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

67. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisė 260 Eur išlaikymą, yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis. Vien tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taigi, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas yra atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

69. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos. Atsakovas byloje pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Byloje ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė