Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-11-334/2024
Proceso Nr. 4-13-3-00059-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija: 19.10; 21.11.10;
(S)
21.11.11,
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 23 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
n u s t a t ė :
1. G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-5395-2023 (toliau ir – Nutarimas) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2023 m. gegužės 13 d. 22.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,46 promilių neblaivumas, nevykdė teisėtų tarnybines pareigas einančių ir tarnybines uniformas vilkinčių policijos pareigūnų (P. G. ir R. T.) reikalavimų nesipriešinti ir eiti iki tarnybinio automobilio tapatybės nustatymui ir blaivumo patikrinimui; aktyviais veiksmais vengė būti sulaikomas, bandė išlaisvinti rankas, stangrino kūno raumenis, kai pareigūnai, einantys jiems pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 punkto 2 papunkčiu, 4 papunkčiu, 7 papunkčiu, 22 straipsnio 2 punktu, 27 straipsnio 3 punkto 2 papunkčiu, 27 straipsnio 4 punkto 2 papunkčiu, siekė nustatyti galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens tapatybę ir užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus įrodymus. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais G. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda.
2. Nesutikdamas su Institucijos Nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. L. pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi, jo skundas atmestas.
3. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu.
3.1. Skunde pareiškėjas teigia, kad apylinkės teismo išvados yra grindžiamos deklaratyvaus pobūdžio argumentais, iš esmės vertinant tik jį kaltinančias aplinkybes ir paviršutiniškai arba iš viso nepasisakant dėl esminių jo skundo argumentų.
3.2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2023 m. gegužės 13 d., jau sutemus, į jo šeimos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko trys asmenys, du iš jų vilkėjo policijos pareigūnų uniformas. Policijos uniformas vilkintys asmenys (toliau – pareigūnai) atvykę ne tik neprisistatė, bet ir ironiškai stebėjosi ir teiravosi, nuo kada policijos pareigūnams reikia prisistatyti. Pareigūnai, nepaaiškinę esamos situacijos, neišaiškinę jam jokių teisių ir jo atžvilgiu atliekamų procesinių veiksmų, pradėjo jį kaltinti kartu su jais atvykusio asmens (pareigūnų vadinto jaunuoliu) smaugimu, reikalavo paaiškinti, kodėl jis smaugė tą jaunuolį. Jam mėginant suprasti jo atžvilgiu atliekamus veiksmus ir taip pat paaiškinti – atsakyti pareigūnams bei pateikti jiems asmens tapatybės kortelę (kadangi atvykę reikalavo), pareigūnai pradėjo jį tempti iš namų į gatvę, jam toliau prašant paaiškinti, kas vyksta, neperspėję panaudojo fizinę jėgą, neatsižvelgę į tai, kad jis buvo su akiniais, parvertė ant žemės, trynė galvą į žemę, užlaužė rankas, neleido įkvėpti oro, antrankiais surakino rankas ir dėl nežinomų priežasčių pristatė į policijos komisariatą, neleido susisiekti su artimaisiais ir jiems neteikė informacijos apie jį. Iš policijos komisariato buvo išleistas tik 2023 m. gegužės 14 d. 00.47 val. purvinas, apibrozdintomis rankomis ir veidu.
3.3. Pareiškėjo teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymu, pareigūnai privalėjo prisistatyti, taip pat išaiškinti jam jo teises ir informuoti apie teisę turėti gynėją nuo sulaikymo momento ar pirmosios apklausos bei nedelsiant surašyti sulaikymo protokolą, tačiau to nepadarė. Pareigūnų buvo prašoma palaukti bent iki tol, kol bus susisiekta su šeimos teisininku, nes, kaip patvirtina vaizdo įrašai, tiek jis, tiek jo sutuoktinė iš esmės buvo šokiruoti į namus atvykusių pareigūnų savavaldžiavimo, nepagrįstų kaltinimų, skubotumo ir elementarios pagarbos stoka. Šių aplinkybių apylinkės teismas nevertino ir nekvalifikavo.
3.4. Pareiškėjas taip pat teigia, kad šios bylos dalykas yra pareigūnų veiksmų, reikalavimų jo atžvilgiu teisėtumas, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai ir savarankiškai išnagrinėti jo argumentus, susijusius su pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, jų reiškiamų reikalavimų teisėtumu, o ne tiesiog nurodyti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos (toliau - Policijos departamentas) atlikto tyrimo duomenis, kaip savaime paneigiančius jo skundo argumentus ir patvirtinančiais pareigūnų veiksmų teisėtumą. Kita vertus, Policijos departamento tyrimas nėra baigtas, nes jame nėra priimtas galutinis įsiteisėjęs sprendimas, todėl vienareikšmiškai juo remtis ir laikyti jais įrodymais, pagrindžiančiais policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, negalima. Anot pareiškėjo, jo 2023 m. rugsėjo 12 d. prašyme nurodyti dokumentai taip pat nebuvo pateikti į bylą iki nutarimo priėmimo, tačiau jais buvo grindžiamas nutarimas. Įstatymas nenumato galimybės procesinius sprendimus grįsti byloje nesančiais įrodymais. Šio, kaip ir kitų pirmosios instancijos teismui nurodytų procesinių pažeidimų (apeliacinio skundo 15 p.), teismas nevertino.
3.5. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog nutarime nurodytoje nusižengimo padarymo vietoje ((duomenys neskelbtini)) ir laiku jis nebuvo, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, jokių nutarime nurodytų veiksmų pareigūnų atžvilgiu jis nedarė – nesipriešino, elgėsi adekvačiai, mėgino išsiaiškinti situaciją ir pareigūnų veiksmų pagrindą. Jam nebuvo reiškiami teisėti policijos pareigūnų reikalavimai. Pareigūno reikalavimas, neturintis jokio teisinio pagrindo, savaime nelaikytinas teisėtu pareigūno reikalavimu ANK 506 straipsnio prasme. Pareiškėjas pastebi, kad ir vaizdo įrašuose nėra užfiksuoti jokie jo pasipriešinimo veiksmai. Abiejų pareigūnų vaizdo įrašymo įranga būtent tuo momentu, kai pareigūnai teigia, kad jis priešinosi, neužfiksavo paties priešinimosi fakto, neužfiksavo ir pareigūnų fizinės jėgos naudojimo, nes kamera buvo uždengta, nusukta ar kitaip pareigūnų paveikta. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnai kameras atidengia ar atsuka tik po to, kai jo atžvilgiu panaudojo fizinę jėgą. Neįtikėtina, kad abiejų pareigūnų vaizdo įrašymo įranga būtent vieną iš aktualiausių akimirkų, kurią pareigūnai turi būti suinteresuoti užfiksuoti, staiga uždengiama ar nusukama. Toks „atsitiktinumas“ rodo, kad pareigūnai suprato, kad jo atžvilgiu elgiasi neteisėtai ir sąmoningai, todėl siekė išvengti svarbių aplinkybių fiksavimo. Tai tik patvirtina pareigūnų neteisėto veikimo metodus, kuriais siekiama išvengti jiems nepalankių aplinkybių fiksavimo ir tokiu būdu palikti galimybę neužfiksuotas aplinkybes sumodeliuoti tarnybiniuose pranešimuose taip, kaip palanku pareigūnams. Kiek jam žinoma, 2023 m. gegužės 13 d. jo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, apie ikiteisminį tyrimą jam nenurodė ir į namus atvykę policijos pareigūnai, todėl nesupranta, kokiam nutarime nurodytam ikiteisminiam tyrimui ir kokius konkrečiai jam reikšmingus įrodymus pareigūnai neva siekė nustatyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, o šiuo atveju taip nėra. Aplinkybių apie ikiteisminį tyrimą nurodymas nutarime tėra priemonė sukurti prielaidas patraukti jį administracinėn atsakomybėn dėl neva pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, tokiu būdu siekiant pateisinti pačių pareigūnų neteisėtą, neadekvatų, provokuojantį veikimą jo šeimos namuose. Jeigu pareigūnai atliko ar siekė atlikti procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime jo atžvilgiu, jis turėjo teisę atsisakyti tokius veiksmus atlikti, juolab nesant jo atstovo, kurio pareigūnų buvo prašoma palaukti, jau net nevertinant to, kad jam visai nebuvo paaiškinta, kokia teisena jo atžvilgiu inicijuota, kokie procesiniai veiksmai atliekami ir (ar) kokius siekiama atlikti. Atsisakymas atlikti procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime negali užtraukti administracinės atsakomybės. Toks administracinės atsakomybės taikymas lemtų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, įtariamasis ar kaltinamasis būtų papildomai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (naudojimosi savo teise) jo atžvilgiu pradėtoje administracinio nusižengimo teisenoje ar baudžiamajame procese. Sekant pareigūnų logika, naudojimasis savo teisėmis reiškia pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir už tai kyla atsakomybė. Tai yra pareigūnų sukurtas teisinis absurdas. Šių aplinkybių apylinkės teismas taip pat nevertino ir dėl jų nepasisakė – ar sulaikant neva įtariamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį, jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
3.6. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad nesant teisės pažeidimo, pareigūnai neturi teisės tiesiog atvykę į namus reikalauti atlikti blaivumo patikrinimą, juolab reikalauti kažkur su jais eiti ir atlikti kažkokius veiksmus. Asmuo visada turi teisę atsisakyti atlikti blaivumo patikrinimą, galbūt už tokį atsisakymą tam tikrais įstatyme numatytais atvejais gali kilti atsakomybė, tačiau asmuo negali būti verčiamas prieš jo valią vykdyti pareigūnų norus, o atsisakius – už tai būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Todėl prievartinio pobūdžio neblaivumo tikrinimas negali būti laikytinas teisėtu reikalavimu. Šis neblaivumo patikrinimo, kaip pareigūnų teisėto reikalavimo, aspektas apylinkės teismo nebuvo įvertintas.
3.7. Skunde taip pat nurodoma, kad pareigūnams nebuvo jokios būtinybės prievarta jį pristatyti į policijos įstaigą, nes vietoje buvo galima įforminti ar surinkti administraciniam nusižengimui ar nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti būtinus duomenis, atlikti procesinius veiksmus, jeigu tam iš tiesų buvo poreikis. Jokie procesiniai veiksmai jo atžvilgiu nebuvo atlikti, įrodymai ikiteisminiam tyrimui taip pat nebuvo surinkti, užfiksuoti, todėl tai tik patvirtina, kad pareigūnai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius asmenų sulaikymą ir pristatymą į policijos įstaigas, o nutarime nurodyti pareigūnų reikalavimų pagrindai nurodyti deklaratyviai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, o tik apsiribojo pareigūnų teises, nustatančių teisės aktų citavimu, visiškai ignoruodamas pareigūnų pareigas nustatančias teisės aktus. Tai tik papildomai patvirtina selektyvų, nevisapusišką bylos aplinkybių vertinimą ir rodo teismo ypatingą dėmesį pareigūnus teisinančioms aplinkybėms.
3.8. Anot pareiškėjo, neblaivumo faktas pats savaime nelemia pripažinimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl nutarime turėjo būti motyvuotai pasisakyta, kodėl tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 618 str. 2 d.). Taip pat nutarime neišdėstytos ir motyvuotai neįvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, pvz., mano paaiškinimai apie pareigūnų neteisėtą veikimą. Kita vertus, kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas, tačiau tiek policijos pareigūnai, tiek ir pirmosios instancijos teismas jo kaltės, kaip veikos būtinojo subjektyviojo požymio, neanalizavo, nevertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ji buvo.
3.9. Anot pareiškėjo, jam nėra suprantama ir tai, kodėl administracinio nusižengimo byla, pradėta nagrinėti Alytuje, vėliau buvo nagrinėjama Lazdijuose (skirtingų pareigūnų), kol galiausiai vėl buvo grąžinta į Alytų ir priimtas nutarimas. ANK nenumato galimybės tą pačią bylą vienu metu nagrinėti skirtingiems pareigūnams. Pažymi, kad paaiškinimus byloje jis davė ne vienam pareigūnui, todėl liko neaišku kokia apimtimi duoti paaiškinimai galiausiai bus nagrinėjami, vertinami ir lems galutinį sprendimą byloje. Toks administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas sąlygojo jo teisių šioje teisenoje apsunkinimą, pažeidė teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl jame priimtas nutarimas turėjo būti įvertintas ir šio procesinio pažeidimo aspektu.
4. Atsiliepimu į pareiškėjo skundą, Institucija nesutinka su pareiškėjo išdėstytais reikalavimais ir prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad G. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. reikalavimų nesipriešinti ir eiti iki tarnybinio automobilio tapatybės nustatymui ir blaivumo patikrinimui. G. L. šių reikalavimų nevykdė, todėl jo atžvilgiu iš pradžių buvo panaudota „švelnios rankos kontrolė“, tačiau jam pradėjus neiti, stangrinti, įtempti raumenis, panaudota „griežta rankos kontrolė“, panaudoti kovinių imtynių veiksmai, asmuo paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai. Institucijos nuomone, G. L. padarytas administracinis nusižengimas visiškai įrodytas ir jam paskirta nuobauda – 90 Eur bauda yra tinkamai individualizuota.
5. G. L. skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, prašant nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. ANK 506 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2, 4, 7 punktai numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą; įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę.
9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, apklausęs Institucijos įgaliotą atstovę, patį pareiškėją - G. L., motyvuotai pripažino, kad apeliantas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai ar buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, netinkamai pritaikytas įstatymas. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad G. L.veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje sudėties požymiai.
10. Kaip matyti, apklausiamas pirmosios instancijos teisme G. L.nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje dideliu greičiu motoroleriu važinėjo (suko ratus) jaunuolis, todėl jis paprašė jaunuolio, kad šis nelakstytų, nes tai yra gyvenamųjų namų zona. Jaunuolis bandė kurti motorolerį ir važiuoti, todėl jis paėmė raktelius, kad užgesintų motorolerį ir kviestų policiją ir pakėlė jaunuoliui šalmą, kad šis nematytų, kur užvesti. Jis kišo rankas, norėdamas atsegti jaunuoliui šalmą, tuomet pribėgo jaunuolio draugai, suprato, kad jis smaugia. Jaunuoliai iškvietė policijos pareigūnus. Kiek vėliau į jo namus atvyko policijos pareigūnai kartu su tuo vaikinu, kuriam jis davė pastabą. Atvykę pareigūnai su juo kalbėjo pakeltu tonu, bandė jį išsivesti iki tarnybinio automobilio dėl tapatybės ir girtumo nustatymo, nors jis buvo savo namų valdoje. Jis pasakė, kad gali atnešti asmens dokumentą iš namų, bet pareigūnai norėjo nustatyti tapatybę tarnybiniame automobilyje, nors pradžioje jo prašė pateikti dokumentą, o vėliau liepė eiti iki tarnybinio automobilio. Jis neatsisakė eiti, jis su viskuo sutiko, tačiau policijos pareigūnams konstatavus, jog jis yra neblaivus, bijojo eiti neblaivus už savo gyvenamosios teritorijos ribų, nes nematė tarnybinio automobilio. Čia vietoje jo neblaivumo netikrino alkotesteriu, vedėsi jį iki tarnybinio automobilio, kad nustatytų tapatybę ir neblaivumą. Pareigūnai nieko nepaaiškino, pargriovė jį ant pilvo ir liepė rankas dėti už nugaros. Pareigūnai liepė duoti ranką, tuomet jis paleido/išmetė telefoną ir padavė ranką. Jam gulinčiam uždėjo antrankius ir nuvedė iki tarnybinio automobilio bei nuvežė į policijos komisariatą. Ten buvo nustatyta jo tapatybė ir neblaivumas. Analogiškos pozicijos apeliantas G. L. iš esmės laikėsi viso proceso metu, teigiant, kad pačių policijos pareigūnų elgesys ir veiksmai sukūrė prielaidą patraukti jį administracinėn atsakomybėn dėl neva teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, t. y. G. L. neigia, jog jis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų ar jiems priešinosi, teigia, kad policijos pareigūnų jam reiškiami reikalavimai buvo neteisėti. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus pagal ANK 506 straipsnio 4 dalies nuostatas, būtina nustatyti, ar policijos pareigūnų nurodymas ar reikalavimas buvo teisėtas.
11. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų nustatyta, kad teisėtų pareigūnų reikalavimo nevykdymo faktą patvirtina administracinių nusižengimų protokolas, policijos pareigūnų P. G. ir R. T. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, vaizdo įrašai ir kita bylos medžiaga. Iš policijos pareigūno P. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pranešėją prieš 7 min. sumušė nepažįstamas vyras, priežasties nebuvo. Atvykus pagal iškvietimą, pranešėjas paaiškino, kad jis atvažiavo su savo motoroleriu į šią gatvę ir prie jo priėjo jam nepažįstamas vyras, kuris be jokios priežasties pradėjo su rankomis trankyti per šalmą ir su rankomis jį smaugti. Dar pranešėjas paaiškino, kad minėtas vyriškis buvo neblaivus ir nurodė, kad rašys pareiškimą, nes jis apgadino jo mopedą. Pranešėjui nurodžius, kur gyvena vyriškis, kuris jį smaugė, jie visi kartu nuėjo į namus, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), kad pranešėjas galėtų atpažinti ir nurodyti vyriškį, kuris jį smaugė ir jam sukėlė fizinį skausmą. Minėtu adresu rado pranešėjo nurodytus požymius atitinkantį asmenį, kaip paaiškėjo tai buvo G. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Matėsi, jog G. L., tiek kartu su juo buvusi jo sutuoktinė vartojo alkoholinius gėrimus, terasoje buvo alkoholinių gėrimų taros, matėsi išgertuvių požymiai, todėl pradėjus bendrauti su G. L., jo buvo paklausta ar smaugė šį jaunuolį, jis paaiškino, kad nesmaugė. Pasiėmęs telefoną norėjo kažką rodyti dėl minėto konflikto su pranešėju, tačiau jam buvo paaiškinta, jog yra nufilmuotas vaizdo įrašas kaip jis smaugė pranešėją, bet G. L. ir toliau aiškino, kad jis nesmaugė minėto vaikino. Minėtam vyrui buvo paaiškinta pasiimti asmens dokumentą, kad būtų galima nustatyti jo tapatybę, bet asmuo į jo kaip policijos pareigūnų reikalavimus nereagavo, nes visą laiką žiūrėjo į savo telefoną ir kažką norėjo parodyti. Kadangi asmuo asmens dokumento nėjo pasiimti, vis aiškino, jog jis yra savo namuose, savo valdoje ir gali būti neblaivus, kad neprivalo niekur eiti, todėl buvo nurodyta eiti su jais iki tarnybinio automobilio, kur bus patikrintas jo blaivumas ir nustatyta asmens tapatybė. Asmeniui dar kartą buvo paaiškinta, kad jis yra įtariamas padaręs teisės pažeidimą ir jiems reikia nustatyti jo asmens tapatybę ir patikrinti blaivumą, todėl prašo vykdyti jų teisėtus reikalavimus. Ir paėmus vyriškio ranką švelnia rankos kontrole, pradėjo jį raginti eiti su jais. Pradėjus vesti asmenį jis pasakė, kad viskas einu, tačiau staiga jis sustojo ir pasakė, jog niekur neis iš savo namų valdos ir pradėjo stangrinti rankas, gniaužti kumščius. Asmeniui buvo nurodyta nesipriešinti, nestangrinti rankų ir eiti iki tarnybinio automobilio, bet asmuo ir toliau nevykdė jų reikalavimų, stangrino rankas ir savo ranką staigių judesiu patraukė nuo savęs, kas atrodė panašu į besuduodamą smūgį, todėl prieš asmenį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir asmuo paguldytas ant žemės. Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir policijos pareigūno R. T. tarnybiniame pranešime. Byloje esantys policijos pareigūnų kūno kameromis daryto vaizdo ir garso įrašai taip pat patvirtina, kad policijos pareigūnams ne kartą pareikalavus eiti iki tarnybinio automobilio, kur bus nustatyta asmens tapatybė ir patikrintas jo neblaivumas, apeliantas atsisako tai daryti. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai paaiškino apeliantui, jog jie atvyko pagal gautą pranešimą, susijusį su fizinio skausmo sukėlimu ir, kad pranešėjas nori rašyti pareiškimą, todėl reikalinga eiti iki tarnybinio automobilio nusistatyti jo asmens tapatybę ir patikrinti neblaivumą, tačiau teisėti pareigūnų reikalavimai vis tiek nebuvo vykdomi. Svarbu ir tai, kad policijos pareigūnai nurodydami vykdyti jų teisėtus reikalavimus – eiti iki tarnybinio automobilio, apeliantui aiškiai nurodė, jog jo asmens duomenys ir neblaivumo patikra reikalingi dėl gauto pranešimo apie fizinio skausmo sukėlimą pranešėjui, t. y. siekė nustatyti galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens tapatybę ir užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus įrodymus. Nors apeliantas tvirtina, kad jis neatsisakė eiti, su viskuo sutiko, policijos pareigūnams nesipriešino, tačiau byloje esantys vaizdo įrašai neabejotinai patvirtina priešingas aplinkybes – policijos pareigūnams nurodžius eiti iki tarnybinio automobilio, apeliantas aiškina savo versiją, kažką bando parodyti savo telefone, ignoruoja policijos pareigūnų nurodymus eiti iki automobilio aiškindamas, kad jis yra savo namuose, savo valdoje ir jis neprivalo niekur eiti, policijos pareigūnams panaudojus „švelnios rankos kontrolę“, pradeda eiti, tačiau staiga sustoja, nurodo niekur iš savo namų valdos neisiantis, pradeda stangrinti rankas, gniaužti kumščius, policijos pareigūnams nurodžius nesipriešinti - nestangrinti rankų ir eiti iki tarnybinio automobilio, apeliantas nepaiso nurodymo, toliau stangrina rankas. Taigi, G. L.kaltė, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta tiek jo paties paaiškinimais, tiek policijos pareigūnų P. G. ir R. T. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, tiek ir byloje esančiais vaizdo įrašais. Nors, apelianto įsitikinimu, policijos pareigūnai elgėsi nederamai ir/ar neteisėtai, kadangi jie neprisistatė, neišaiškino jam jo teisių ir t. t., tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad apygardos teismas policijos pareigūnų veiksmus vertina tik tiek, kiek jie susiję su teisėtų reikalavimų davimu ANK 506 straipsnio 4 dalies kontekste. Pažymėtina, kad G. L. nesutikdamas su policijos pareigūnų veiksmais, manydamas, kad jie netinkami, turėjo teisę juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka, ką, kaip matyti, apeliantas ir padarė, ir dėl policijos pareigūnų veiksmų buvo atliktas ir priimtas atskiras procesinis sprendimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų reikalavimas nesipriešinti ir eiti iki tarnybinio automobilio tapatybės nustatymui ir blaivumo patikrinimui buvo teisėti, kadangi jie vykdė savo tiesiogines pareigas pagal gautą pranešimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, t. y. siekė nustatyti galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens tapatybę ir užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus įrodymus (neblaivumas ir t. t.). Iš bylos duomenų matyti, kad G. L.aktyviais veiksmais priešinosi vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus eiti iki tarnybinio automobilio - stangrino rankas, gniaužė kumščius, vengė būti sulaikomas, nors policijos pareigūnai jam ne kartą paaiškino tokio reikalavimo priežastį. Taigi, akivaizdu, kad šiais savo veiksmais G. L.nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų - eiti iki tarnybinio automobilio tapatybės nustatymui ir blaivumo patikrinimui. Nors apeliantas tvirtina, kad šiuo atveju, jis buvo savo namų valdoje, todėl jis neprivalėjo niekur eiti, o policijos pareigūnai galėjo vietoje (namuose) patikrinti jo neblaivumą bei nustatyti jo asmenybę, jam pačiam pateikiant asmens tapatybės kortelę, tačiau čia dar kartą pabrėžtina, kad policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamiesi Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktų nuostatomis, turi teisę sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos komisariatą asmens tapatybei nustatyti bei neblaivumui patikrinti. Kadangi G. L. nereagavo į policijos pareigūnų prašymą pateikti asmens tapatybės kortelę, vis bandė įrodinėti savo tiesas ir nepaisė reikalavimo eiti iki tarnybinio automobilio, todėl policijos pareigūnai pagrįstai sulaikė G. L. ir pristatė į policijos komisariatą. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kitaip vertinant byloje surinktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą, nutraukiant administracinę teisną G. L. atžvilgiu.
13. Pasisakant dėl G. L. atsakomybės sunkinančios aplinkybės – administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos aplinkybės rodo, jog šiuo konkrečiu atveju būtent apelianto G. L. girtumas – neadekvatus elgesys, priešiškumas, konfliktiškumas ir pan., turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, todėl Institucija visiškai pagrįstai nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
14. Atsakant ir tuo pačiu atmetant apelianto skundo argumentus dėl administracinio nusižengimo vietos, pastebėtina, kad policijos pareigūnai atvyko į pranešėjo nurodytą vietą – (duomenys neskelbtini), ir palikę tarnybinį automobilį, nuėjo kartu su pranešėju iki apelianto gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini). Kadangi, policijos pareigūnų reikalavimas, kurio nevykdė apeliantas, - eiti iki tarnybinio automobilio, sietinas su adresu - (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paliktas tarnybinis automobilis, todėl visiškai pagrįstai nustatyta būtent ši administracinio nusižengimo padarymo vieta. Jokių procesinių pažeidimų šiuo atveju apygardos teismas nenustatė.
15. Galiausiai pažymėtina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi galutiniam teismo sprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog EŽTT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą ir G. L. apeliacinio skundą netenkinti.
Šis nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Danutė Švitinienė
