Dėl drausminės nuobaudos ir darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-152-701/2017

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00252-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.1; 1.3.6.4.1.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui Juozo Miltinio dramos teatrui dėl drausminės nuobaudos ir darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo drausminę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė panaikinti Juozo Miltinio dramos teatro (toliau – ir Teatras) direktoriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. P1-157 paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. DGKS-5387.

Ieškinyje nurodyta, kad ginčijama drausminė nuobauda paskirta už literatūrinės dalies specialisto pareiginių nuostatų 7.6 punkto nevykdymą, t. y. už tai, kad nebuvo surengta spaudos konferencija dėl premjerinio spektaklio „Prancūziškos skyrybos“. Ieškovė teigia, kad drausminė nuobauda yra neteisėta, nes: buvo paskirta vadovaujantis negaliojančiais pareiginiais nuostatais; darbo drausmės ieškovė nepažeidė; surengti spaudos konferencijos nebuvo įmanoma, nes spektaklio režisierius Dainius Kazlauskas atsisakė joje dalyvauti, o nedalyvaujant režisieriui, nedalyvauja ir aktoriai; darbdavio teisės ir interesai nebuvo pažeisti, žalingų padarinių neatsirado.

Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi ieškovės prašymą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu prašymą atmetė, ginčijamą drausminę nuobaudą paliko galioti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Darbo ginčų komisijos 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. DGKS-5387 ir atsakovo vadovo 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymą, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Teismas nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. tarp šalių sudaryta neterminuota darbo sutartis, nuo 2013 m. gegužės 1 d. ieškovės pareigos – literatūrinės dalies specialistė. Atsakovo vadovo 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymu buvo patvirtinti literatūrinės dalies specialisto pareiginiai nuostatai, pagal kuriuos literatūrinės dalies specialistas: yra tiesiogiai pavaldus teatro vadovui (3 punktas); organizuoja spaudos konferencijas: parengia informacinę medžiagą, kviečia spaudos, radijo bei televizijos atstovus į spaudos konferencijas, veda jas (7.6 punktas). Ieškovė su šiais pareiginiais nuostatais supažindinta pasirašytinai 2013 m. lapkričio 12 d. Analogiška funkcija, kokia buvo nurodyta nuostatų 7.6 punkte, buvo įtvirtinta ir naujos redakcijos literatūrinės dalies specialisto pareiginių nuostatų (toliau – ir Pareiginiai nuostatai), patvirtintų atsakovo vadovo 2015 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. birželio 2 d. įsakymais, atitinkamai 7.7 ir 7.6 punktuose. Su 2015 m. gegužės 8 d. pareiginiais nuostatais ieškovė buvo supažintina pasirašytinai, o 2015 m. birželio 2 d. pareiginių nuostatų kopiją ji pasirašytinai gavo, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo pasirašytinai su jais supažindinta.

Ieškovė nesurengė spaudos konferencijos dėl premjerinio spektaklio „Prancūziškos skyrybos“. 2015 m. rugsėjo 14 d. atsakovo vadovas nurodė ieškovei pateikti pasiaiškinimą, dėl kokių priežasčių nėra laikomasi Pareiginių nuostatų. Ieškovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad: spaudos konferencijos režisierius D. Kazlauskas teigė nepageidaujantis, dėl to ji ir nebuvo organizuojama; tokia forma kaip spaudos konferencija pastaruoju metu tiek teatralų, tiek žurnalistų laikoma atgyvenusia. Atsakovo direktoriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už literatūrinės dalies specialisto pareiginių nuostatų 7.6 punkto nevykdymą, t. y. už tai, kad nebuvo surengta premjerinio spektaklio „Prancūziškos skyrybos“ spaudos konferencija.

Atsakovo vadovas pats nesiėmė jokių veiksmų, kad spaudos konferencija įvyktų, ir atskiro nurodymo ieškovei surengti spaudos konferenciją nedavė. Atsakovas neįrodė, kad dėl nesurengtos spaudos konferencijos būtų patyręs didelių nuostolių.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė su Pareiginiais nuostatais nebuvo supažindinta pasirašytinai, spaudos konferencija neįvyko dėl objektyvių, nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, ieškovei buvo sukurta psichologinio spaudimo darbo vietos aplinka, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovei paskirtas papeikimas buvo per griežta ir neadekvati drausminė nuobauda.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 25 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė.

Kolegija konstatavo, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškovė nebuvo tinkamai supažindinta su Pareiginiais nuostatais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei Pareiginių nuostatų kopija buvo įteikta pasirašytinai, t. y. ieškovė tik atsisakė pasirašyti, kad su jais susipažino, tačiau faktiškai – susipažino. Kadangi ieškovė ir toliau dirbo, kelis mėnesius pretenzijų nereiškė, kolegija vertino, kad ieškovė su jais sutiko ir dirbo toliau jau pagal patikslintus Pareiginius nuostatus. Kolegija nurodė, kad ieškovė ir pagal savo ankstesnius pareiginius nuostatus turėdavo organizuoti spaudos konferencijas, taigi iš esmės jos darbo funkcijos nepasikeitė.

Kolegija sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė neatliko savo pareigų, nesurengė spaudos konferencijos ir neįspėjo darbdavio, jog spaudos konferencijos nedarys, todėl ieškovei drausminė nuobauda skirta pagrįstai.

Kolegija pažymėjo, kad atsakovo vadovas, žinodamas apie tai, jog režisierius atsisako dalyvauti spaudos konferencijoje, jokia forma neatleido ieškovės nuo pareigos sušaukti ir pravesti konferenciją, todėl ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nustatytomis aplinkybėmis to nedaryti.

Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimais, kad: yra neaišku, kaip turi elgtis už spaudos konferenciją atsakingas asmuo tuo atveju, kai joje atsisako dalyvauti režisierius; ieškovei įgyvendinti Pareiginių nuostatų 7.6 punktą tapo neįmanoma, todėl negalima daryti išvados, kad konferencija neįvyko dėl jos kaltės. Kolegija sprendė, kad aplinkybės, jog Teatre yra buvę atvejų, kai nebuvo surengta spektaklio spaudos konferencija ir Teatro vadovas niekam dėl to pretenzijų nereiškė, ieškovė informaciją apie spektaklio „Prancūziškos skyrybos“ premjerą išplatino kitais būdais, nepakeičia ieškovės pareigos sušaukti spaudos konferenciją, kas buvo daroma anksčiau, o ieškovei buvo aišku, ką reikia kviesti. Pareiginiuose nuostatuose nenurodyta, kad konferencijos sušaukimas (nesušaukimas) priklauso nuo ieškovės galimybių ir norų. Konferencija negalėjo vykti, nes nebuvo šaukiama. Nenustatyta, kad joje atsisakė dalyvauti kiti aktoriai, žurnalistai, kad buvo būtinas režisieriaus dalyvavimas. Ši forma, ieškovės tvirtinimu, atgyvenusi, o tai irgi lėmė jos sprendimą nešaukti konferencijos.

Kolegija nurodė sutinkanti su darbo ginčų komisijos išvadomis ir įrodymų vertinimu, todėl jų nekartojanti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 227, 228, 229 straipsnius. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino teisinio reglamentavimo požiūriu reikšmingų aplinkybių, nesiaiškino, kaip pareigas vykdė darbdavys. Kai darbuotojas nevykdo savo pareigų ar jas vykdo netinkamai dėl to, kad savo pareigų nevykdo darbdavys, nelaikytina, jog darbuotojas pareigų nevykdo dėl savo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-694/2001; 2007 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2007 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į Pareiginiuose nuostatuose darbuotojui reglamentuotų pareigų esmę ir jų tikrąją prasmę, nevertino jų atitikties DK 35, 228, 229 straipsniams. Darbdavys neįvykdė savo pareigos, nustatytos DK 229 straipsnyje – tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, todėl ir ieškovės veiksmai, t. y. kad ji išplatino žinią apie premjerą visais kitais jai prieinamais būdais, siekė išvengti neigiamų atsiliepimų apie Teatrą, tik dėl akių nerengė spaudos konferencijos, nedelsiant informavo darbdavį apie režisieriaus atsisakymą dalyvauti spaudos konferencijoje, nėra darbo drausmės pažeidimas, už kurį gali būti taikoma drausminė atsakomybė.

Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008). Atsakovas, atsižvelgiant į DK 230, 232 straipsnius, privalėjo patikslintus Pareiginius nuostatus suderinti su ieškove, ją su jais supažindinti, o ne tik formaliai juos įteikti. Pareiginiai nuostatai, kuriais remiantis jai buvo paskirta drausminė nuobauda, negaliojo, todėl ir drausminės nuobaudos paskyrimas buvo neteisėtas. Nebuvo vienos iš drausminės atsakomybės sąlygos – žalingų padarinių, todėl drausminė atsakomybė už spaudos konferencijos nesurengimą yra negalima.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Vadovaujantis Pareiginiais nuostatais, teatre spaudos konferencijas rengti buvo patikėta ieškovei, todėl darytina išvada, kad ji nevykdė savo darbo funkcijų.

Atsakovas sudarė visas sąlygas ieškovei vykdyti savo darbo funkcijas, ši turėjo visas tam reikiamas priemones, ji su Pareiginiais nuostatais buvo tinkamai supažindinta. Be to, Teatro vadovas jokia forma ieškovės nuo pareigos suorganizuoti konferenciją neatleido.

Aplinkybė, kad spektaklio režisierius nepageidavo dalyvauti spaudos konferencijoje, nesudaro prielaidų teigti, jog ieškovė neturėjo galimybių tokią konferenciją surengti, ką pagrįstai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas. Ieškovės nurodomi kiti informacijos platinimo būdai negalėjo pakeisti spaudos konferencijos, o tebuvo įprastinės spektaklio viešinimo priemonės.

Spaudos konferencijų organizavimas, kaip viena iš ieškovės darbo funkcijų, buvo įtvirtinta ir ankstesniuose Literatūrinės dalies specialisto pareiginiuose nuostatuose. Net ir tuo atveju, jei ieškovė (visiškai nepagrįstai) būtų laikiusi, kad patikslinti Pareiginiai nuostatai jos nesaisto, ji privalėjo vadovautis ankstesniais pareiginiais nuostatais.

Ieškovė buvo tinkamai supažindinta su patikslintais Pareiginiais nuostatais – šią aplinkybę patvirtina ieškovės parašas Pareiginiuose nuostatuose bei žyma „Pareiginių nuostatų kopiją gavau“. Nėra aišku, kokio kito supažindinimo su Pareiginiais nuostatais būdo ieškovė pageidavo, jei ne juos įteikiant pasirašytinai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus, o fakto klausimų nesprendžia. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.

Šioje byloje ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teisėjų kolegija ieškovės kasacinį skundą nagrinėja neperžengdama juo apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, nes pagrindo jas peržengti nenustatyta (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys). Jį nagrinėjant remiamasi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Dėl paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo teisėtumo

Darbuotojų drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai) arba atitinkama kita pražanga, jeigu įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose yra nustatyta, kad drausminė atsakomybė taikoma ir už kitas atitinkamas pražangas (DK 227 straipsnio 2 dalis, 236 straipsnis). Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, viena iš jų – tiksliai ir laiku vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus. Darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai (DK 232 straipsnis). Darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikyti negalima. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginiuose nuostatuose. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama tam tikram jo interesui. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229–232 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008).

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad tam, jog darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Kita vertus, darbuotojas, būdamas darbo santykių šalis, taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Tačiau, jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005).

Šioje byloje teismų nustatyta, kad ginčijama drausminė nuobauda ieškovei paskirta už literatūrinės dalies specialisto pareiginių nuostatų 7.6 punkto nevykdymą, t. y. už tai, kad nebuvo surengta ir pravesta premjerinio spektaklio „Prancūziškos skyrybos“ spaudos konferencija. Byloje nekilo ginčo, kad dėl šio premjerinio spektaklio ieškovė, kaip darbuotoja, turėjo jai žinomą pareigą surengti ir pravesti spaudos konferenciją. Tokios ieškovės žinomos pareigos egzistavimas teisės taikymo aspektu nekvestionuojamas ir kasaciniu skundu, skunde tik teigiama, kad jos (pareigos) vykdymas buvo realiai negalimas, beprasmis. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovės pareigos, už kurios nevykdymą jai paskirta ginčijama drausminė nuobauda, egzistavimą nustatytu ir pagrįstai nekonstatavo, kad ši pareiga nebuvo atlikta dėl to, kad ieškovė jos nežinojo.

Sprendžiant dėl ieškovės pareigos, už kurios nevykdymą jai paskirta ginčijama drausminė nuobauda, (ne)egzistavimo, šios (ne)pažeidimo ir ginčo išsprendimo iš esmės, kasacinio skundo argumentai dėl Pareiginių nuostatų galiojimo, jų suderinimo su ieškove ir pan. vertintini kaip teisiškai neaktualūs, iškelti dirbtinai, siejami su fakto klausimais, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į Pareiginiuose nuostatuose darbuotojui reglamentuotų pareigų esmę ir jų tikrąją prasmę, nevertino jų atitikties DK 35, 228, 229 straipsniams, vertintinas kaip nenurodantis kasacijos pagrindo ir neįeinantis į kasacinio nagrinėjimo dalyką.

Teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino DK 227, 228, 229 straipsnius, atsakovas neįvykdė DK 229 straipsnyje įtvirtintos darbdavio pareigos tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, ieškovė kasaciniame skunde šių savo teiginių aiškiais ir išsamiais teisiniais argumentais nepagrindžia. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad darbdavys nesiaiškino dėl režisieriaus sprendimo nedalyvauti spaudos konferencijoje, nebandė daryti šiam įtakos dėl dalyvavimo joje, tam, kad ieškovė galėtų tinkamai atlikti savo pareigas, vertintinos kaip nepakankamos pagrįsti teiginiui, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai organizuoti darbuotojų darbą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tokias ieškovės nurodytas aplinkybes įvertino ir atsižvelgdamas į jas konstatavo, kad: atsakovo vadovas, žinodamas apie režisieriaus atsisakymą dalyvauti spaudos konferencijoje, jokia forma neatleido ieškovės nuo pareigos sušaukti ir pravesti konferenciją, todėl ji neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nustatytomis aplinkybėmis to nedaryti; spaudos konferencija negalėjo vykti, nes nebuvo šaukiama; nenustatyta, jog konferencijoje atsisakė dalyvauti kiti aktoriai, žurnalistai ir buvo būtinas režisieriaus dalyvavimas; ieškovės sprendimą nešaukti spaudos konferencijos lėmė ir jos nuomonė, kad tokia forma yra atgyvenusi; sprendimas dėl konferencijos (ne)sušaukimo nepriklausė ieškovės diskrecijai. Materialiosios teisės normas teismas byloje taiko pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Laikytina, kad kasatorė, teigdama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino DK 227, 228, 229 straipsnius, iš esmės ginčija šio teismo nustatytas bylos aplinkybes ir kelia fakto klausimą, kuris nepriskirtas kasacinio nagrinėjimo dalykui.

Drausminės atsakomybės darbuotojui taikyti, be kita ko, būtų negalima, jeigu tarp darbuotojo neįvykdymo savo pareigos ir darbdavio veiksmų būtų priežastinis ryšys, t. y. jeigu paties darbdavio įvykdytas pažeidimas būtų darbuotojo darbo drausmės nesilaikymo priežastis. Konstatuotina, kad byloje nustatytos aplinkybės ir ieškovės kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog šioje byloje turi būti taikoma taisyklė, kad kai darbuotojas nevykdo savo pareigų ar jas vykdo netinkamai dėl to, kad savo pareigų nevykdo darbdavys, nelaikytina, jog darbuotojas pareigų nevykdo dėl savo kaltės.

Ieškovė, kvestionuodama apskųstą sprendimą, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl drausminės atsakomybės pagrindo ir sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008), nes byloje nenustatyta viena iš drausminės atsakomybės sąlygų – žalingi padariniai. Šis kasacinio skundo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas, nes apskųstame sprendime nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su darbo ginčų komisijos išvadomis, įrodymų vertinimu, todėl jų nekartoja. Darbo ginčų komisijos 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime žalingų padarinių, kaip ieškovės drausminės atsakomybės sąlygos, buvimas yra analizuotas ir nustatytas. Dėl to nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovės reikalavimą atmetė neteisėtai, nesant nustatytų visų drausminės atsakomybės taikymo sąlygų. Žalingų padarinių (ne)buvimas yra fakto klausimas, neįeinantis į kasacinio nagrinėjimo dalyką.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad teisinio pagrindo jį naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinio skundo netenkinant, ieškovė neturi teisės į kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Duomenų apie atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas kasaciniame teisme nepateikta, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Kasaciniame teisme patirta 10,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2017 m. kovo 31 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasacinio skundo netenkinant, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,81 Eur (dešimt Eur 81 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Ši priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas