Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemę, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-156-248/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01902-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.11.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. L. (B. L.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui B. L. dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemę, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi teismą prašydama priimti nutartį leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sprendime – 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-304 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini, esančio Pašilaičių kaime, Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“ – nurodytą žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams; nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-304 nustatytą vertę (2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaitą) – 431 000 Lt (124 826,22 Eur); teismui nusprendus, kad paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė nei ieškovės prašoma nustatyti vertė, išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir nustatė, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto atsakovo B. L. 0,3588 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus m., Pašilaičių k., kadastro Nr. duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, dydis yra 254 000 Eur; priteisė iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui B. L. 129 173,77 Eur kompensaciją pinigais už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto taryba 2000 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 63 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano papildymo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto bendrojo plano papildymą bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą organizuoti žemių paėmimą visuomenės poreikiams pagal Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 65 „Dėl prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkos“ 6 punktą. Atsakovas B. L. pagal 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 01-1696 įsigijo nuosavybėn 0,3588 ha sklypą, esantį Vilniaus m., Pašilaičių k., kadastro Nr. duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 m. gruodžio 21 d. raštu „Dėl žemės sklypų, esančių Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams“ informavo atsakovą, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas įtrauktas į numatomų paimti žemės sklypų sąrašą. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžios“ buvo pradėta atsakovui priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1772 patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams, Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai, projekto dalį, kurioje yra išspręstas klausimas dėl žemės sklypų paėmimo ir atlyginimo už juos suteikiant kompensaciją pinigais, bei tą dalį, kurioje nurodyta, kad piliečiai pasirinko kompensaciją pinigais, tačiau nesutiko su žemės sklypų įvertinimu.

Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. rugpjūčio 8 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-304 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančio Pašilaičių kaime, Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“, kuriuo nutarta paimti 0,3588 ha žemės sklypą (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), kurį nuosavybės teise valdo B. L., ir nustatyta žemės sklypo vertė – 431 000 Lt (124 826,22 Eur). Atsakovo žemės sklypo vertė nustatyta remiantis VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus 2010 m. vasario 10 d. parengta vertinimo ataskaita. Pagal byloje 2015 m. rugsėjo 3 d. atliktos teismo ekspertizės išvadas atsakovui priklausančios žemės sklypo vertė 2008 m. balandžio 1 d. buvo 254 000 Eur, 2010 m. vasario 10 d. – 121 000 Eur, 2014 m. rugpjūčio 8 d. – 129 000 Eur.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi leido Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-304 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančio Pašilaičių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greitojo eismo gatvei statyti)“ iš atsakovo B. L. paimtą 0,3588 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esantį Pašilaičių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Nutartis yra įsiteisėjusi, jos pagrindu 2014 m. lapkričio 27 d. atsakovui priklausęs žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotas valstybės vardu.

Spręsdamas dėl atlyginimo dydžio už visuomenės reikmėms paimamą žemės sklypą, teismas nustatė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta 2008 m. balandžio 1 d. Vilniaus apskrities viršininkui priėmus įsakymą Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžios“ (b. l. 13–15). Teismas akcentavo, kad nors tikslių duomenų, kada atsakovas buvo informuotas apie sprendimo priėmimą, byloje nėra, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad įrašas registre apie pradėtą žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą buvo atliktas 2008 m. balandžio 9 d. Teismas padarė išvadą, kad realiai atsakovas neteko galimybės laisvai disponuoti savo turtu, jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į šį turtą, taip pat jį pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti perdalijimą) apytikriai tarp sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir jo išviešinimo Nekilnojamojo turto registre.

Teismas pažymėjo, kad sprendimas paimti žemę Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu buvo priimtas tik 2014 m. rugpjūčio 8 d., t. y. atsakovo kaip žemės sklypo savininko teisių apribojimas, neįskaitant po sprendimo priėmimo užsitęsusio ginčo dėl teisingo atlyginimo, tęsėsi daugiau nei 6 metus. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad pagal Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles projekto rengėjas lauko tyrinėjimo darbų metu parengia vertinimo ataskaitą, šios kopiją pateikia projekto organizatoriui ir savininkui ar kitam naudotojui, todėl turto vertinimo ataskaitos rengimo procedūra ir žemės vertės nustatymo momentas turi sutapti. Teismas pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo rengiama ieškovės užsakyta turto vertinimo ataskaita, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija nuo 2010 m. vasario 2 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 47 straipsnio 1 dalis nedetalizavo, kuriuo momentu turi būti nustatyta visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė, o tik nustatė, kad vertė turi būti apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Tuo metu taip pat galiojusių Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 14.7 punktas reglamentavo vertinimo ataskaitos parengimo laiką, bet nenurodė, kuriuo momentu turi būti nustatoma visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė. Todėl, teismo vertinimu, teisingo atlyginimo dydis, neturint tikslių duomenų, kada atsakovas sužinojo apie sprendimo pradėti žemės paėmimo procedūrą, turi būti siejamas su institucijos valinio akto priėmimu ir realių apribojimų (suvaržymų) atsiradimo momentu, t. y. nuo 2008 m. balandžio 1 d. (sprendimo priėmimo) iki 2008 m. balandžio 9 d. (įregistravimo Nekilnojamojo turto registre).

Teismas nustatė, kad, byloje atliktos teismo ekspertizės duomenimis, atsakovo žemės sklypo vertė 2008 m. balandžio 1 d. buvo 254 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertizė atlikta lyginamosios vertės metodu, ją atliko reikiamą kvalifikaciją turintis teismo ekspertas, ekspertizės aktas yra išsamus, aiškus, jame įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, išvados nėra prieštaringos, bylos šalys iš esmės neginčijo ekspertizės akto išvados bei neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo nesivadovauti ekspertizės akto išvadomis, dėl to konstatavo, kad kompensacijos dydis už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo žemės sklypą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) yra 254 000 Eur. Kadangi 124 826,23 Eur suma už paimtą žemės sklypą atsakovui jau yra pervesta, tai teismas papildomai atsakovo naudai priteisė 129 173,77 Eur kompensaciją pinigais.

Teismas atmetė ieškovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą per vienerius metus, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos finansinė padėtis šiuo metu neleidžia įvykdyti viso sprendimo iš karto, nors pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo finansinę būklę, tenka būtent ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 8 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą, nustatydama, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto atsakovo B. L. 0,3588 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus m., Pašilaičių k., kadastro Nr. duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, dydis yra 129 000 Eur, todėl iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui B. Lisovskiui priteistina 4173,77 Eur kompensacija pinigais už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą ir perskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kolegija, pasisakydama dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymo momento, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje galutinio sprendimo paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo data – 2014 m. rugpjūčio 8 d., o pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pasirinkto žemės vertės nustatymo momento prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams. Kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo vertė nustatytina 2014 m. rugpjūčio 8 dieną.

Vertindama visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymo kriterijus, kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju paimamo žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, apribojimų verstis šia veikla nebuvo, būtent tokios paskirties žemė iš atsakovo ir buvo paimta. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kad būtų ketinęs savo turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, taip pat jį pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti perdalijimą) (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nuo atsakovui priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki sprendimo jį paimti žemės sklypo naudojimo paskirtis nepasikeitė, žemės sklypo savininkui nebuvo suteiktos teisės kitaip naudoti žemės sklypą savo interesams tenkinti nei verčiantis žemės ūkio veikla. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog dėl minėtų apribojimų nustatytinas kitas turto vertinimo momentas nei sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams data. Kolegija nurodė, kad nėra pagrindo vertinti kainų pokytį ar nekilnojamojo turto rinkos svyravimus nuo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki sprendimo paimti žemės sklypą, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo žemės sklypą būtų ketinęs perleisti, pertvarkyti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu ir dėl vykdomos procedūros būtų patyręs realių nepatogumų ar nuostolių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas B. L. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas neginčija Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvų dėl žemės sklypo vertės nustatymo momento ir dėl to, pagal kokią paskirtį žemės sklypas turėjo būti vertinamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti ir žemės sklypo kainos pokytį, kuris turi tiesioginę įtaką nustatant kompensaciją už paimamą žemės sklypą. Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo yra apibendrinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 ir 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, iš kurių matyti, kad tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, o nustatant nusavinamo žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti priėmimo dieną kartu turi būti nustatytas ir kainų pokytis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo išaiškinęs, kad paimamo valstybės poreikiams turto kainos pokytis turi būti nustatomas nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo, nagrinėjamu atveju 2000 m., o ne nuo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, nagrinėjamu atveju 2008 m.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nebuvo išaiškinęs, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų kainos pokytis turi būti vertinamas tik tuo atveju, jei byloje yra duomenų apie buvusio savininko ketinimus žemės sklypą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, taip pat jį pertvarkyti. Tačiau būtent tokią išvadą skundžiamoje nutartyje padarė Lietuvos apeliacinis teismas. Toks Lietuvos apeliacinio teismo motyvas akivaizdžiai paneigia žemės sklypo savininko teisę gauti teisingą kompensaciją už visuomenės poreikiams iš jo paimtą žemės sklypą tuo atveju, jei paėmimo visuomenės poreikiams procedūra užtruko ilgą laiką (dėl ko žemės sklypo kaina galėjo iš esmės pasikeisti), bet savininkas neturi įrodymų, pagrindžiančių jo ketinimus visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teisę į jį.

Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, kas šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje atitinka 2014 m. rugpjūčio 8 d. priimtą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. lP-(1.3)-304 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančio Pašilaičių kaime, Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“. Atsakovo pateiktas aiškinimas ir prielaida, kad neva turi būti įvertinamas kainų pokytis nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis, nagrinėjamu atveju nuo 2000 m., prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir teisingo atlyginimo nustatymo principams, nes atsakovas žemės sklypo savininku tapo tik 2002 m.

Teismas pagrįstai vertino aplinkybes, kad atsakovas išliko žemės sklypo savininku iki pat 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymo dėl sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, todėl galėjo šiuo žemės sklypu laisvai naudotis ir gauti naudą iš nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto. Atsakovas neįrodinėjo siekio žemės sklypu naudotis kitaip nei pagal pagrindinę jo paskirtį ar žemės sklypą pertvarkyti, juo disponuoti, t. y. apskritai neįrodinėjo, kad būtų ketinęs žemės sklypą parduoti 2008 m. ar kitais metais. Todėl žemės sklypo savininkui neturėjus realių planų šiuo metu žemės sklypą parduoti, pertvarkyti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, disponavimo teisės suvaržymas ir pati savaime žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros trukmė realių materialinių padarinių atsakovui nesukėlė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Ši nuostata pakartota bei detalizuota kituose įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Civilinio kodekso 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina.

Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas savo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 ir 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016) yra suformulavęs tokias ir nagrinėjamai bylai aktualias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo.

Šie kasacinio teismo išaiškinimai pagrįsti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams klausimais. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad nuosavybė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą pripažinęs, kad tais atvejais, kai asmens turtas nusavinamas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą; turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Išsami šių šaltinių analizė ir reikšmė sprendžiant dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą pateikta 18 punkte nurodytose Aukščiausiojo Teismo nutartyse ir šioje nutartyje nekartojamos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas paimamo visuomenės poreikiams atsakovo žemės sklypo vertę ir atsakovui priklausantį atlyginimą, iš esmės laikėsi kasacinio teismo suformuluotų tokio atlyginimo nustatymo taisyklių: apskaičiuota žemės sklypo vertė, buvusi sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, taip atsižvelgiant į paėmimo proceso metu vykusius kainų pokyčius; žemės sklypas įvertintas, atsižvelgiant į jo parametrus (naudojimo būdą ir pobūdį), buvusius iki paėmimo procedūros pradžios, ir į individualias žemės sklypo savybes.

Atsakovas neginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadų dėl žemės sklypo vertės nustatymo momento, taip atsisakydamas ieškinio pareiškime buvusios nuostatos, kad atlyginimas turi būti skaičiuojamas pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo metu buvusią sklypo vertę, neginčija eksperto išvada nustatytos žemės sklypo vertės, buvusios nuosavybės paėmimo momentu, neteikia argumentų, kad nustatytos visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nepakanka analogiškam žemės sklypui įsigyti, kas galėtų reikšti teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę pažeidimą, todėl teisėjų kolegija plačiau šiais klausimais nepasisakys. Atsakovas pageidauja, kad ši byla būtų sprendžiama taip pat, kaip kasacine tvarka 2016 m. balandžio 8 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-180-684/2016, kadangi, jo vertinimu, šių bylų faktinės aplinkybės vienodos; atsakovas siekia, kad šioje byloje būtų toks pats procesinis rezultatas kaip minėtoje byloje, t. y. kad byla būtų grąžinta apeliacinės instancijos teismui ir kad būtų iš naujo nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, atsižvelgiant į vertės pokyčius per visą žemės paėmimo procesą. Kasaciniame skunde nekonkretizuojama, kokie vertės pokyčiai ir kaip turi būti įvertinti, kaip juos turi atspindėti galutinė žemės sklypo kaina.

Sutiktina su atsakovu, kad nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams tenkinti yra vientisas procesas, kuriame gali būti svarbus tiek jo pradžios, tiek pabaigos momentas, todėl šiame procese svarbu tinkamai įvertinti praėjusio laiko padarinius asmeniui. Tai pažymėta ir atsakovo nurodomoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

Tačiau kartu pažymėtina ir tai, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką teismų precedentai negali būti nei suabsoliutinami, nei nemotyvuotai ignoruojami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuojama, kad teisės norma turi būti taikoma pagal toje normoje nustatytas sąlygas ir konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas tai normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-385/2010 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nurodo, kad nors nagrinėjamoje ir atsakovo minimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016) bylose sprendžiama dėl žemės paėmimo tam pačiam visuomenės poreikiui (Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybai), žemės sklypai yra toje pačioje teritorijoje, kai kurios procedūros vyko tuo pačiu arba panašiu laiku, vis dėlto nėra pagrindo konstatuoti, kad bylų faktinės aplinkybės yra vienodos. Dėl to vienodai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą, bylų baigtis kasaciniame teisme gali skirtis, priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kiekvienoje iš bylų.

Atsakovo nurodomoje byloje ją nagrinėję žemesnės instancijos teismai žemės savininko teisių ribojimą siejo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų pradžia ir atlyginimo dydį nustatė pagal sklypo vertę, buvusią tuo metu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad turi būti nustatyta sklypo vertė jo paėmimo iš savininko metu. Be to, toje byloje, įsigijus žemės sklypą, jo vietoje buvo suformuoti du sklypai ir atlikti žemės sklypo paskirties keitimo veiksmai, ieškovai ketino plėtoti juose veiklą, galimai prieštaraujančią bendrojo plano sprendiniams. Kasacinis teismas sprendė, kad šios aplinkybės yra reikšmingos nustatant ieškovų realiai turėtų teisių, susijusių su ginčo žemės sklypu, apimtį ir jų suvaržymą, ieškovų teisėtus lūkesčius ir jų pažeidimą ar nepažeidimą. Kasacinis teismas grąžino bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kad būtų nustatytos ir įvertintos minėtos aplinkybės ir kad būtų atsižvelgta į kainų pokytį žemės paėmimo proceso metu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasisakydamas dėl būtinybės įvertinti kainų pokytį kasacinis teismas toje byloje ne tik nurodė, kad įvykusių kainos pokyčių įvertinimas sudaro realias prielaidas įgyvendinti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principą, suteikiant savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą, bet ir pažymėjo, kad svarbu įvertinti tiek teigiamus, tiek neigiamus žemės kainų pokyčius atlyginimo priteisimo metu, nes be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas ir sudaro galimybes paimamo visuomenės reikmėms žemės sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atlyginimo už paimamą žemės sklypą dydį, rėmėsi sklypo verte, buvusia jo paėmimo momentu, t. y. 2014 m. rugpjūčio 8 d. Sklypo vertė nustatyta eksperto išvada, apeliacinės instancijos teismas eksperto išvadą įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pažymėjo jos išsamumą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Atsakovas skunde taip pat nepateikia argumentų dėl kokių nors ekspertizės akto trūkumų (tiriamosios dalies ir išvadų neatitikties, pagrįstumo stokos ar pan.), kurie keltų abejonių šio įrodymo patikimumu. Paminėtina, kad sklypo vertė eksperto išvadoje 2014 m. rugpjūčio 8 d. nustatyta didesnė, nei ieškovo buvo nustatyta 2010 m. turto vertinimo ataskaitoje, tai atspindi kainų pokytį skirtingu laiku. Dėl šio skirtumo atsakovui priteista papildoma atlyginimo dalis. Minėta, atsakovo kasaciniame skunde neatskleista, kaip dar turėtų būti atsižvelgta į nusavinamo turto kainų pokytį.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes tik nuo žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo atsakovas patyrė tam tikrų nuosavybės teisės ribojimų, nes buvo suvaržyta jo teisė disponuoti žemės sklypu. Sutiktina su atsakovu, kad nuo realaus šių suvaržymų pritaikymo savininkas, negalėdamas laisvai disponuoti savo nuosavybe, neturi ir negali pateikti įrodymų, pagrindžiančių ketinimus ją perleisti ar kitaip ja disponuoti, nes tokie veiksmai reikštų bandymą apeiti nustatytus draudimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad tokių įrodymų pateikimas galėtų turėti įtakos priteistinai kompensacijai, nepagrįstas. Tačiau paminėtina, kad atsakovas žemės sklypą įsigijo po to, kai 2000 m. liepos 26 d. buvo patvirtintas Vilniaus miesto bendrojo plano papildymas ir tapo aiškus visuomenės poreikis bei galimas žemės paėmimas konkrečioje vietoje. Taigi atsakovas, jau įsigydamas žemės sklypą, galėjo tikėtis būsimo žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir su tuo susijusių suvaržymų.

Paimamos žemės savininkui turi būti atlyginama už tų teisių praradimą, kurias įgyti jis siekė ir įgijo savo reikmėms tenkinti ir kurios suteikė jam teisę žemės sklype įgyvendinti numatytus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors atsakovo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir tęsėsi tam tikrą laiką, tačiau per visą tą laikotarpį atsakovas galėjo sklypą naudoti pagal jo tikslinę paskirtį – žemės ūkio, todėl papildomų nuostolių dėl pajamų negavimo iš žemės ūkio veiklos neatsirado.

Atsakovui priklausanti kompensacija už paimamą žemę po sprendimo paimti žemės sklypą be nepagrįsto delsimo pervesta į banko depozitinę sąskaitą, atsakovas galėjo ja disponuoti iš karto po to, kai nebeteko galimybės naudotis žemės sklypu. Tik nedidelė kompensacijos dalis – 4173,77 Eur – paskirta vėliau teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, o kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą procesinį sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas