Civilinė byla Nr. e3K-3-153-684/2017
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09531-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8; 2.4.2.2; 2.4.2.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. C. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ ieškinį atsakovui E. C. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir išlaikant bendrąją dalinę nuosavybę, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1155,58 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.76 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, bendraturčių teises ir pareigas išlaikant bendrąją dalinę nuosavybę. Ji nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Šis sklypas yra teritorijoje, kurioje esančių žemės sklypų dalis savininkų 2008 metais įsteigė asociaciją „Triušelių alėja“ (toliau – ir asociacija). Bendraturčių poreikiams tenkinti buvo nustatytas metinis mokestis. Nors atsakovas nėra šios asociacijos narys, tačiau renkamos lėšos naudojamos ieškovės administruojamai teritorijai tvarkyti, joje esančiai infrastruktūrai remontuoti ir prižiūrėti, bendriems šios teritorijos žemės sklypų savininkų poreikiams tenkinti, todėl visi bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra asociacijos nariai, turi pareigą prisidėti prie šių išlaidų kompensavimo. Daugumos sklypų savininkų priimti sprendimai dėl bendro turto išlaikymo, priežiūros, naudojimo yra būtini ir privalomi visiems bendraturčiams. Atsakovas bendraturčių nustatyto mokesčio nemoka. Už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. susidarė 1155,58 Eur skola, šią ieškovė prašo priteisti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad asociacijos „Triušelių alėja“ tikslas – suvienijant fizinius ir juridinius asmenis ir jiems atstovaujant įrengti asociacijos nariams inžinerinius tinklus, organizuoti įvairaus pobūdžio statybą, objektų valymą ir priežiūrą, atstovauti žemės sklypų savininkų bei jų priklausinių savininkų interesams; sudarant Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjai buvo įsipareigoję parduoti atsakovui 1/79 dalį bendro naudojimo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), už ne didesnę kaip 50 000 Lt (14 481 Eur) kainą po to, kai bendro naudojimo inžineriniai tinklai bus pripažinti tinkamais naudoti bei įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre, tačiau ši sutarties sąlyga nebuvo įvykdyta; ieškovės administruojamame kvartale yra šeši kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypai, kuriuose įrengtos Lazdynų, Šermukšnių, Kaštonų bei Beržų gatvės, priešgaisriniai vandens telkiniai, nuotekų valymo įrenginiai, elektros pastotė ir kiti kvartale naudojami susisiekimo ir inžineriniai tinklai; šiuose žemės sklypuose esantys susisiekimo ir inžineriniai tinklai nepripažinti tinkamais naudoti ir neįregistruoti VĮ Registrų centre.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nevaldo bendrai naudojamo turto objektų, nuosavybės teise neturi įregistruotų (bendro naudojimo) objektų, susisiekimo ir inžineriniai tinklai nepripažinti tinkamais naudoti ir neįregistruoti viešame registre.
Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nėra asociacijos „Triušelių alėja“ narys, jis nėra įgijęs bendrosios dalinės nuosavybės teisės į bendro naudojimo objektus (neturi bendraturčio statuso), sprendė, jog atsakovas neturi pareigos ieškovei, kaip bendro naudojimo turtą administruojančiam subjektui, kuri kyla iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagal bendraturčiams taikomas CK ketvirtosios knygos nuostatas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 25 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei iš atsakovo – procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą.
Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir materialiosios teisės normas. Nagrinėjamu atveju yra įkurta žemės sklypų savininkų asociacija, tačiau, atsižvelgiant į ieškovės veiklos tikslus, kolegijos vertinimu, šalių santykiams dėl mokesčio mokėjimo taikytina analogija pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą ir kasacinio teismo suformuota praktika nagrinėjant analogiškus sodininkų bendrijų ir (ne) bendrijos narių prievolių bendrijai ginčus.
Kolegija rėmėsi Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2014 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014, pažymėjo, kad, nors atsakovas nėra asociacijos narys, tačiau atsakovui įsigyjant Žemės sklypą jam buvo žinoma, jog kvartale veiks asociacija, be to, pagal Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas atsakovas buvo įsipareigojęs per 10 kalendorinių dienų įstoti į asociaciją, tapti jos nariu. Narystės asociacijoje savanoriškumo principas, kolegijos vertinimu, reiškia, kad atsakovas, kaip žemės sklypo savininkas, gali nestoti į asociaciją, nesusieti savęs narystės ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas.
Iš bylos duomenų kolegija nustatė, kad ieškovės administruojamoje teritorijoje faktiškai yra įrengti susisiekimo ir inžineriniai tinklai, kiti objektai, skirti bendriems kvartalo žemės sklypų savininkų poreikiams tenkinti; objektams (siurblinėms, vandens gręžiniui, gatvių apšvietimui) tiekiama elektros energija, jie prižiūrimi, remontuojami; prižiūrima kvartalo aplinka (pjaunama, purškiama žolė); paslaugoms apmokėti patiriamos išlaidos; yra gatvė privažiuoti iki atsakovo Žemės sklypo. Taigi ieškovės administruojamame žemės sklypų kvartale išplėtota infrastruktūra, kuri faktiškai yra naudojama ir būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, taip pat bendruosius ekologijos, aplinkosaugos reikalavimus, ji reikšminga ir viešajam interesui užtikrinti, todėl būtina ją išlaikyti bei išsaugoti CK 4.76 straipsnio prasme.
Kolegija pažymėjo, kad ieškovė veikia kvartalo formuotojų K. J. ir V. V. suteiktų įgaliojimų tvarkyti turtą pagrindu, šiuo metu ji veda derybas dėl įrenginių ir žemės sklypų su juose esančia infrastruktūra išpirkimo. Asociacijos nustatytas mokestis naudojamas jos teritorijoje esančių visų žemės sklypų savininkų bendriems poreikiams tenkinti, kvartalo teritorijai tvarkyti ir prižiūrėti, infrastruktūrai remontuoti ir prižiūrėti (gatvių apšvietimui ir inžinerinių įrenginių elektros energijai, gatvių dangai remontuoti, gatvėms prižiūrėti ir valyti, gatvių lentelėms įrengti, lietaus kanalizacijai tvarkyti, valymo įrenginiams prižiūrėti, nuotekų siurbliams keisti, vandentiekiui tvarkyti, bendroms erdvėms tvarkyti, žolei teritorijoje pjauti, tinklų avarijoms likviduoti). Kolegija konstatavo, kad asociacijos renkamas mokestis skirtas visų jos teritorijoje esančių sklypų savininkų, tiek jos narių, tiek nesančių nariais, interesams tenkinti, todėl atsakovas, nuosavybės teise valdydamas Žemės sklypą, turi mokėti šį mokestį, juolab kad neginčijo jo dydžio, asociacijos narių susirinkimo sprendimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 25 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Sodininkų bendrijų įstatymas yra specialusis įstatymas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo atžvilgiu, todėl jo taikyti pagal analogiją ginčo teisiniams santykiams negalima (CK 1.8 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 7 dalis). Šių įstatymų nuostatomis reguliuojami netapatūs specifinių juridinių asmenų ir kitų subjektų teisiniai santykiai, be to, visiškai skirtingai (pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalis asociacijos ir jos narių teisinių santykių reguliavimas iš esmės apibrėžiamas kiekvienos asociacijos įstatuose). Atsakovo Žemės sklypas nėra mėgėjų sodų teritorijoje ar kitoje teritorijoje, kaip ji apibrėžta Sodininkų bendrijų įstatyme.
Atsakovo, kuris nėra asociacijos narys, įpareigojimas finansuoti ieškovės veiklą prieštarauja Asociacijų įstatymui, asociacijos laisvės principui, ieškovės įstatams. Reikalavimai dėl asociacijos nario mokesčio išieškojimo laikytini reikalavimais, kylančiais iš narystės asociacijoje teisinių santykių, kurie sukuriami nariui įstojus į asociaciją ir taip prisiėmus pareigas pagal asociacijos įstatus. Narystė asociacijoje atsiranda pareikštine tvarka, savanoriškumo pagrindu (ieškovės įstatų 19.4, 20, 21, 23 punktai). Asociacijų įstatymas nenustato pareigos asmenims, kurie nėra šio juridinio asmens nariai, mokėti kokius nors mokesčius už bendro naudojimo objektus.
Atsakovas nei su ieškove, nei su asociacijos nariais nevaldo nuosavybės teise jokio bendro turto, dėl kurio būtų galima taikyti CK 4.76 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas privalo prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo. Pagal Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį atsakovui nebuvo perduoti jokie bendro naudojimo objektai. Atsakovas ieškovės sąskaita negauna jokios naudos, nes jo Žemės sklypas neužstatytas, jame nėra jokių inžinerinių tinklų, pastatų, atsakovas niekuo nesinaudoja. Atsakovas neprivalo mokėti už gatvių apšvietimą, kelių valymą, nes šios paslaugos nesusijusios su būtiniausiomis reikmėmis, jos skirtos komfortui užtikrinti. Vien leidimai ir planai bendrosios nuosavybės egzistavimo fakto nepatvirtina. Ieškovės reikalavimas kyla iš turto, kuris nėra pripažintas tinkamu naudoti ir neįregistruotas viešame registre, tvarkymo savo nuožiūra.
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Apeliacinės instancijos teismas pagal analogiją Sodininkų bendrijų įstatymą taikė ne asociacijos veiklai, o santykiams dėl mokesčio mokėjimo (nesusijusiems su ieškovės juridinės veiklos forma, kildinamiems iš daugumos uždaros grupės asmenų (savininkų) sprendimų, susijusių su bendrai naudojamu ir viso kvartalo savininkų interesams esančiu, kuriamu ir išlaikomu turtu). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai pagal analogiją taikė pirmiau nurodyto įstatymo nuostatas.
Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, nuosavybės teise valdydamas Žemės sklypą, esantį ieškovės administruojamoje teritorijoje, turi mokėti asociacijos nustatyto dydžio mokestį (ne asociacijos nario mokestį, kaip teigia atsakovas), skirtą kvartale esančių žemės sklypų savininkų bendriesiems poreikiams tenkinti, nes tai yra išlaidos paties atsakovo naudai ir jo interesais. Atsakovas, pasirašydamas Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pats įsipareigojo įstoti į asociaciją, tapti jos nariu, žinojo, kad ji veiks kvartale ir priims sprendimus, susijusius su atsakovo teisėmis ir pareigomis, taigi galėjo nepirkti sklypo.
Uždaroje teritorijoje esančių sklypų savininkai privalo prisidėti ne tik prie turimo turto išlaikymo ir priežiūros, bet ir vykdyti daugumos savininkų sprendimą kurti visiškai naują juos jungiantį turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Iš asociacijos renkamo mokesčio baigiama įsigyti naudojama kvartalo inžinerinė infrastruktūra, dengiamos jos nusidėvėjimo ir išlaikymo sąnaudos. Atsakovas prie savo Žemės sklypo gali privažiuoti tik naudodamasis ieškovės administruojamu ir siekiamu įsigyti gatvių tinklu, kuriam išlaikyti taip pat skiriama lėšų. Atsakovas turi prisidėti prie ginčo išlaidų, nes jos būtinos paties atsakovo nuosavybei pagal paskirtį naudoti. Sprendimas dėl mokesčio priimtas daugumos kvartale esančių žemės sklypų savininkų, todėl konstatuotinas jo įpareigojantis pobūdis, nepriklausomai nuo to, kad jis priimtas asociacijos narių susirinkime.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir išlaikant bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
Ieškovė ieškinį grindė CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.76 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, bendraturčių teises ir pareigas išlaikant bendrąją dalinę nuosavybę.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šioje nuostatoje įtvirtinta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė bendro objekto valdymo, naudojimo, disponavimo sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).
Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad pareiga išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas priskirta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto savininkui, bendrosios nuosavybės teisės dalyviui.
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos šios teisiškai reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės: atsakovas nėra įgijęs bendrosios dalinės nuosavybės teisės į bendro naudojimo objektus, jis nevaldo bendro turto nei su ieškove, nei kitais asociacijos nariais; Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, pagal kurią pardavėjai buvo įsipareigoję atsakovui parduoti 1/79 dalį bendro naudojimo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), už ne didesnę kaip 14 481 Eur kainą po to, kai bendro naudojimo inžineriniai tinklai bus pripažinti tinkamais naudoti bei įregistruoti VĮ Registrų centre, nebuvo įvykdyta; atsakovas nėra asociacijos „Triušelių alėja“ narys; ieškovė nevaldo bendrai naudojamo turto objektų, nuosavybės teise neturi įregistruotų (bendro naudojimo) objektų, susisiekimo ir inžineriniai tinklai nepripažinti tinkamais naudoti ir neįregistruoti viešame registre.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad atsakovas neturi pareigos ieškovei, kaip bendro naudojimo turtą administruojančiam subjektui, kuri kyla iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagal bendraturčiams taikomas CK ketvirtosios knygos nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad šalių santykiams dėl mokesčio mokėjimo taikytina analogija pagal Sodininkų bendrijų įstatymą. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais 2014 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014, teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip Žemės sklypo savininkas, gali nestoti į asociaciją, nesusieti savęs narystės ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas, todėl turi mokėti asociacijos nustatytą mokestį, skirtą visų jos teritorijoje esančių sklypų savininkų, tiek jos narių, tiek nesančių nariais, interesams tenkinti.
Atsakovas nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo išvadomis grindžia iš esmės tuo, kad teismas nepagrįstai taikė CK 4.76 straipsnio, Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas, netinkamai aiškino Asociacijų įstatymo nuostatas.
Kadangi pareiga išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas įstatymo priskirta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto savininkui, o nagrinėjamos bylos atveju šalys nevaldo turto bendrosios dalinės nuosavybės teise, CK 4.76 straipsnio nuostatos sprendžiant jų ginčą netaikytinos.
Sodininkų bendrijų įstatymo paskirtis įtvirtinta 1 straipsnyje – įstatymas nustato sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus – sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas valdymas, priežiūra ir naudojimas yra ne tik privatus sodo sklypų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl tokie santykiai turi būti reguliuojami efektyviais būdais, užtikrinančiais maksimalų įmanomą visų teisėtų interesų suderinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).
Siekiant užtikrinti nuosavybės socialinę funkciją, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas neprieštarautų viešajam interesui, Sodininkų bendrijų įstatyme nustatyta nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka. Šiame įstatyme įtvirtintas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas – per sodininkų bendrijas (3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis); nustatyta, kad asmenys, nepriklausomai nuo to, ar yra bendrijos nariai, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai (22 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo leidėjas į Sodininkų bendrijų įstatymo taikymo apimtį patenkančius santykius sureguliavo imperatyviomis nuostatomis. Tačiau šios bylos šalių teisiniai santykiai nepatenka į aptariamo specialiojo – Sodininkų bendrijų – įstatymo reguliavimo sritį. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), t. y. ne sodininkų bendrijoje. Be to, tokiems kaip šios bylos šalių teisiniams santykiams netaikytini kasacinio teismo išaiškinimai dėl teisės normų, reglamentuojančių sodininkų bendrijos teises priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, sodininko, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, pareigas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-463-421/2016 18, 21, 23, 24 punktus)
Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis bei kasacinio teismo šių nuostatų, kurios nereglamentuoja nagrinėjamos bylos šalių teisinių santykių, išaiškinimais.
Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad daugumos kvartale esančių žemės sklypų savininkų sprendimas dėl asociacijos renkamo mokesčio atsakovui yra privalomas. Iš asociacijos renkamo mokesčio baigiama įsigyti naudojama kvartalo inžinerinė infrastruktūra, dengiamos jos nusidėvėjimo ir išlaikymo sąnaudos. Šios išlaidos būtinos atsakovo nuosavybei pagal paskirtį naudoti, todėl atsakovas privalo mokėti asociacijos nustatytą mokestį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad imperatyvaus reglamentavimo, kuriuo būtų nustatyta ieškovės įrodinėjama atsakovo pareiga, nėra. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymas (1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta asociacijos nario prievolė laikytis asociacijos įstatų. Ieškovės, kaip asociacijos, įstatuose nustatytas jos veiklos tikslas – suvienijant fizinius ir juridinius asmenis ir jiems atstovaujant įrengti asociacijos nariams inžinerinius įrenginius, organizuoti įvairaus pobūdžio statybą, objektų valymą ir priežiūrą, atstovauti žemės sklypų bei jų priklausinių savininkų interesams (Įstatų 12 punktas); numatytas savanoriškas įstojimas į asociaciją (21 punktas); sureguliuotas nario išstojimas iš asociacijos (22 punktas) ir pašalinimas iš jos (23 punktas); nustatyta, kad asociacijos nariai privalo laikytis asociacijos įstatų, mokėti nario mokestį (20 punktas), nauji nariai įsipareigoja lygiomis dalimis su esamais nariais nuo kiekvieno nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vykdyti asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimus (23.1 punktas). Taigi narystė asociacijoje „Triušelių alėja“ grindžiama savanoriškumu. Įsipareigojimą laikytis įstatų, mokėti nario mokestį, vykdyti visuotinio narių susirinkimo sprendimus prisiima asmenys, savanoriškai susaistę save narystės šioje asociacijoje ryšiais. Atsakovas nėra asociacijos „Triušelių alėja“ narys, todėl jis neturi pareigos mokėti asociacijos nustatytą ir jos renkamą mokestį, vykdyti asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimus, išlaikyti asociacijos ketinamą išsipirkti turtą ar prisidėti prie jo išpirkimo. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-463-421/2016, kurios faktinės aplinkybės yra tapačios, pareiga prisidėti prie išpirkto turto (inžinerinių tinklų, infrastruktūros) priežiūros, jo išlaikymo galėtų kilti tik atsakovui išreiškus pageidavimą prisijungti prie inžinerinių tinklų bei naudotis ieškovės infrastruktūra pagal jos nustatytas prisijungimo sąlygas bei naudojimosi tvarką.
Ieškovės argumentas, kad atsakovas, pasirašydamas Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, įsipareigojo įstoti į asociaciją, nelemia kitokios šios bylos baigties. Minėta, ieškovės reikalavimas šioje byloje iš esmės pareikštas ne dėl asociacijos nario mokesčio, o dėl bendrosios nuosavybės išlaikymo išlaidų priteisimo. Kasacinis teismas pirmiau konstatavo, kad atsakovas nėra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, jis pagal dabartinę teisinę situaciją neturi pareigos prisidėti išlaikant ieškovės nurodomą turtą.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl atsakovo pareigos mokėti ieškovės nustatytą mokestį padarytos netinkamai aiškinant ir nepagrįstai taikant teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir išlaikant bendrąją dalinę nuosavybę, Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas, netinkamai aiškinant Asociacijų įstatymo nuostatas, todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys pagrįstai atmestas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus atsakovo kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas pateikė duomenis (PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymo dokumentą) apie 544,50 Eur išlaidų advokato pagalbai sumokėti už apeliacinio skundo parengimą pagal 2015 m. spalio 1 d. atstovavimo sutartį. Šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 26 Eur. Šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės. Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme atsakovas nepateikė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 25 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą.
Priteisti atsakovui E. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ (j. a. k. 301846771) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti atsakovui E. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ (j. a. k. 301846771) 26 (dvidešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Egidijus Laužikas
Andžej Maciejevski
