Civilinė byla Nr. 3K-3-151-686/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03010-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. G. ir J. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. G. ir J. G. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Inreal“ ir Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl turto vertinimo ataskaitos panaikinimo; trečiasis asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių turto vertės skaičiavimo modelio parinkimą, kitų turto vertės nustatymą, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Ieškovai M. G. ir J. G. prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės UAB „Inreal“ turto vertinimo atskaita Nr. 14/05-745 (toliau – ir Ataskaita) yra neteisinga, taip pat kad nustatyta gyvenamojo namo, esančio Lazdijuose, (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, gręžinio, kiemo tvorų, valymo įrenginių (toliau – ir Turtas), atkūrimo sąnaudų vertė yra nepagrįsta; 2) panaikinti Ataskaitą kaip neteisėtą arba pripažinti ją negaliojančia; 3) panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2015 kovo 19 d. išvadą Nr. T-7(14)-1 dėl Ataskaitos atitikties įstatymo reikalavimams kaip nepagrįstą.
Ieškovai nurodė, kad atsakovės UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaita Nr. 14/05-745 neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimų ir todėl yra neteisinga. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktuose Nr. FR0680-763 ir Nr. FR0680-764, remdamasi Ataskaita, nurodė, jog ieškovai, statydami Turtą, patyrė išlaidų, kurių pajamų šaltiniai nežinomi, todėl nurodė ieškovams sumokėti privalomą 26 421,73 Eur mokesčių sumą. Turto vertinimo priežiūros tarnyba 2015 m. kovo 19 d. šioje civilinėje byloje pateikė išvadą Nr. T-7(14)-l, kurioje be jokių motyvų konstatavo, kad Ataskaita atitinka Įstatymo 22 straipsnio ir Metodikos reikalavimus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovų priteisė atsakovei 2662 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko ieškovų gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo patikrinimą. Mokestinio patikrinimo metu, be kita ko, buvo siekiama nustatyti ieškovų Turto statybos sąnaudas, nes ieškovai nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių šiam Turtui sukurti patirtas statybos išlaidas, išskyrus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateiktus ieškovės vardu išrašytus dokumentus, kad 2006–2009 m. buvo įsigyta apie 16 156 Lt (4679,10 Eur) vertės prekių ir paslaugų. Todėl Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į atsakovę UAB „Inreal“ su prašymu nustatyti Turto statybinę vertę, t. y. ieškovų patirtas išlaidas Turtui sukurti. Atsakovo UAB „Inreal“ 2014 m. gegužės 26 d. Ataskaitoje nustatyta, kad Turto statybos išlaidų vertė 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 981 800 Lt (284 348,93 Eur).
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju turto vertintojas pasirinko vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį, skaičiuojant sąnaudas, t. y. kiek kainuotų turto vertinimo metu esamomis rinkos kainomis sukurti, pagaminti, įrengti arba pastatyti (sumontuoti) ekvivalentinio naudingumo objektą (palyginti su vertinamuoju objektu) iš vertinimo metu rinkoje naudojamų medžiagų, pagal vertinimo metu rinkai aktualius standartus, dizainą ir kokybę, o tai, atsižvelgiant į bylos duomenis ir į tai, kad jam nebuvo pateikta pakankamai duomenų vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modeliui taikyti, buvo teisėta ir pagrįsta. Teismas padarė išvadą, kad Metodikos 68 punkte nurodyti turto sukūrimo ir turto pakeitimo kitu turtu modeliai yra alternatyvūs (jie abu skirti vertinamo turto sukūrimo sąnaudoms apskaičiuoti), todėl turto vertintojas nepažeidė nei Metodikos, nei Įstatymo nuostatų. Toks skaičiavimo modelio pasirinkimas atitinka vertinimo metu galiojusių Tarptautinių vertinimo standartų (toliau – TVS) nuostatas.
Pagal Metodikos 2 punktą retrospektyvinis yra toks vertinimas, kuriuo nustatoma praeityje buvusi turto arba verslo vertė. Ataskaitoje nurodyta vertės nustatymo data – 2009 m. gruodžio 31 d. Skaičiuodamas Turto sukūrimo sąnaudas, turto vertintojas naudojosi 2009 m. vidutinėmis statybinių medžiagų ir darbų kainomis, vadovavosi UAB „Sistela“ parengtais ir paskelbtais kainynais, kurie yra pagrindinis kainų nustatymo šaltinis Lietuvos statybos rinkoje, todėl nėra pagrindo abejoti jų duomenimis.
Ieškovų kiemo tvorų vertę turto vertintojas nustatė atsižvelgdamas į objekto savybes (aukštis – 1,6 m, ilgis – 177,46 m, medžiaga – metalas, šiaurinė teritorijos pusė aptverta tvora su išmūrytais stulpeliais). Nustatęs, kad abiejų tipų tvorų tiek aukštis, tiek jų medžiaga nesiskiria, teismas sprendė, kad tvorų tipo skirtumas neturi esminės reikšmės vertinant objektą. Gręžinio vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į šias objekto savybes: vandens gręžinys – artezinis, gylis – 99 metrai, medžiaga – metalas. Valymo įrenginių vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į šias objekto savybes: tūris – 1 kub. m, medžiaga – plastikas. Šie objektai yra po žeme, todėl nėra galimybės nuotraukose juos užfiksuoti, be to, ieškovai sutinka su Ataskaitoje nurodyta valymo įrenginių verte. Ieškovai savo teiginio, kad gręžinio įrengimo vertė buvo 8200 Lt (2374,88 Eur), nepagrindė jokiais įrodymais.
Teismas pažymėjo, kad UAB „Skena“ ataskaita Nr. 14-06/04 neatitinka Įstatyme ir Metodikoje turto vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo vadovautis joje nurodyta Turto verte. UAB „Skena“ ataskaitą rengęs A. Z. nėra atestuotas turto vertintojas, ji parengta užsakius ieškovui. Nors ataskaitoje teigiama, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog apie 70 proc. medienos, armatūros, metalo profilių ir plytų, skirtų Turtui pastatyti, nebuvo pirkta, nes ieškovai turėjo šias statybines medžiagas iš senų laikų, taip pat naudojo statybines medžiagas, gautas iš griaunamų pastatų, daugumą apdailos medžiagų ir įrangos įsigijo pagal skelbimus ir pirko Lenkijoje 30 procentų pigiau negu vietiniuose prekybos tinkluose, kad daugumą statybos darbų atliko šeimos nariai ir dėl to ieškovai finansinių išlaidų nepatyrė, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta. Be to, neaišku, kokiais šaltiniais remiantis lokalinėje sąmatoje nurodytos statybinių medžiagų ir darbų kainos.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog UAB „Inreal“ Ataskaita neatitinka Įstatymo ir Metodikos reikalavimų ir todėl yra neteisinga, taip pat kad nustatyta Turto atkūrimo sąnaudų vertė būtų nepagrįsta.
Dėl ieškovų reikalavimo panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2015 m. kovo 19 d. išvadą Nr. T-7(14)-l teismas pažymėjo, kad ši išvada yra ją pateikusios institucijos nuomonė dėl Ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui, tačiau vienareikšmiškai nelemia Ataskaitos teisingumo įvertinimo kilus ginčui. Be to, įvertinęs ieškovų argumentus dėl Turto ginčo išvados, teismas padarė išvadą, kad ieškovai reikalavimo ją panaikinti nepagrindė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš ieškovų atsakovei UAB „Inreal“ 972 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje išdėstytais argumentais sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 3 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Vertintojas netinkamai taikė Metodikos 66–68 punktų nuostatas, dėl to nepagrįstai pasirinko išlaidų (kaštų) nustatymo metodui skaičiuoti vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį. Pagal TVS vertės nustatymo pagrindas turi atitikti vertinimo tikslą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į statybos sąnaudų nustatymo tikslą (nustatyti, kiek galėjo statytojas realiai patirti išlaidų), buvo galima pasirinkti tik vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modelį. Pasirinktas vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelis sudarė galimybę nustatyti tik galimas išlaidas panašiam namui pastatyti. Kitam tikslui skirto modelio taikymas labai padidino nustatytą Turto vertę. Įstatyme, Metodikoje, TVS nėra sąlygos, kad vertintojas, negavęs pakankamai duomenų vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modeliui taikyti, gali taikyti vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį. Atsakovė galėjo susipažinti su vertinamu Turtu ir nustatyti reikalingas medžiagas, statybos būdą ir kt.
Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovai nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių netinkamą skaičiavimo modelio taikymą ir Turto sukūrimo išlaidų neteisingą apskaičiavimą. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai, tačiau teismai jų neįvertino: netinkamai taikytos Metodikos 42–45 punktų nuostatos ir nepagrįstai papildomai netaikytas retrospektyvinis vertinimas, t. y. nebuvo vertinamos statybos išlaidos visu statybos laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m.; Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 71.5 nuostatų, įpareigojančių pagrįsti turto vertę, pateikiant vertės skaičiavimus, t. y. turi būti nurodyti visi matematiniai veiksmai, parodantys, kaip buvo gauta galutinė išvada, o ne tik nurodytos vertintų objektų tūrių kainos; vertintojas pažeidė reikalavimus, nurodytus Metodikos 35.1–35.3 punktuose, nes netinkamai užfiksavo kiemo tvoras, skirtingiems jų tipams taikęs vienodą kainą, nuotraukose nematyti gręžinio, valymo įrenginių, todėl nėra galimybės identifikuoti jų individualias savybes ir įvertinti, ar pateiktas objektų aprašymas yra teisingas; vertintojas klaidingai nustatė gręžinio įrenginio vertę – 41 184 Lt (11 927,71 Eur), nors Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas dokumentas, kuriame nurodyta, kad jo vertė yra 8200 Lt (2374,88 Eur), o teismai šio dokumento neišreikalavo.
Ataskaitoje remtasi UAB „Sistela“ nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainynu, kuriame pateikiamos tik orientacinės galimos konstrukcinių elementų kainos, nevertinant jų įvairovės bei kainų skirtumų, lėmusių Turto statybos išlaidas. Šis kainynas nėra viešas, todėl ieškovai negali įvertinti nustatytų kainų pagrįstumo. Ieškovų pateiktoje UAB „Skena“ ataskaitoje remtasi namo techniniu projektu, inventorizacine medžiaga, nurodomos konkrečios statybai panaudotos medžiagos, jų kiekis, apskaičiuotos lokalinės sąmatos pagal 2009 m. kovo mėnesio kainas. Ieškovų nuomone, UAB „Skena“ ataskaitoje taikytas vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modelis, o vertintojo A. Z. teisę atlikti ekspertizę ir nustatyti turto statybos kainą patvirtina kvalifikacijos atestatas, todėl ši ataskaita laikytina tinkamu įrodymu.
Turto vertinimo priežiūros tarnybos sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes Metodikoje nepaaiškinta, kas laikytina vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modeliu ir vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modeliu. Tai sudaro galimybes Turto vertinimo priežiūros tarnybai ir turto vertintojams nevienodai aiškinti ir taikyti šias normas. Visi neaiškumai (koks turto vertinimo modelis buvo pasirinktas) turėtų būti vertinami ieškovų naudai. Turto vertinimo priežiūros tarnybai teigiant, kad faktinių duomenų teisingumo klausimas nepriskirtas jos kompetencijai, keltinas klausimas, kaip ji įvertina turto vertinimo ataskaitos teisingumą.
Byloje nepagrįstai atsižvelgta į Nekilnojamojo turto registro duomenis apie gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudas (statybos vertę), kurios panašios į nurodytas Ataskaitoje, tačiau šie duomenys negali būti įrodymai šioje byloje, nes juose nurodytos vidutinės ar mokestinės turto vertės priklauso nuo rinkos verčių tam tikru momentu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 212 straipsnio nuostatas ekspertizės skyrimo klausimo svarstymas yra išimtinė teismo teisė, todėl ekspertizės skyrimo klausimą teismas turėjo svarstyti savo iniciatyva.
Atsakovei pirmosios instancijos teisme nepagrįstai priteista 2662 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – maksimali 972 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimo suma, nors byla nesudėtinga, be to, išlaidų dydžio koeficientas pirmosios instancijos teisme yra 3,72, o maksimalus sudėtingiausioje byloje atsiliepimo į ieškinį koeficientas yra 2,5.
Teismai nepagrįstai įrodomąją reikšmę suteikė tik atsakovės nuomonei ir pateiktiems įrodymams, o ieškovų pateiktų įrodymų netgi nevertino, netenkino ieškovų prašymo kaip liudytoją apklausti UAB „Skena“ ataskaitą parengusį turto vertintoją A. Z., taip pažeisdami CPK 177, 178, 185 straipsnių nuostatas. Teismai nevykdė CPK 179 straipsnio 2 dalies nuostatų (teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai) ir neišreikalavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentų, patvirtinančių, kad gręžinio įrenginio vertė buvo 8200 Lt (2374,88 Eur).
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Nagrinėjamu atveju buvo taikytas išlaidų (kaštų) metodas (Metodikos 54.2 punktas), dėl jo pasirinkimo tinkamumo ginčo byloje nekilo. Taikant šį metodą vertinamo turto sukūrimo sąnaudos nustatomos pagal vieną iš šių skaičiavimo modelių: 1) vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modelį; arba 2) vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį. Abu nurodyti modeliai yra alternatyvūs, t. y. jie abu skirti vertinamo turto sukūrimo sąnaudoms apskaičiuoti. Atsakovei nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių nustatyti Turto statybai panaudotas medžiagas ir jų kiekį bei taikyti vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modelį. Dėl to atsakovė pagrįstai taikė Metodikos 68.2 punkte nurodytą vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį. Kadangi buvo vertinama 2009 m. baigto statyti Turto vertė 2009 m. gruodžio 31 dieną naudojant 2009 m. galiojusį Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainyną, abu skaičiavimo modeliai sutampa, t. y. nepriklausomai nuo to, kuris modelis taikomas, būtų atliekami tie patys veiksmai ir gaunamas tas pats rezultatas. UAB „Skena“ parengtų lokalinių sąmatų nėra pagrindo laikyti turto vertinimo ataskaita, nes jos parengtos nesilaikant Įstatymo ir Metodikos reikalavimų, nėra aišku, kuo grindžiami lokalinėse sąmatose nurodytų medžiagų kiekis, medžiagų ir darbų kainos.
Nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad Ataskaitoje nenurodytas nustatytos vertės pagrindimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Ataskaitos 5.5.1 skyriuje yra nurodytas detalus, lentelių forma pateiktas Turto sukūrimo sąnaudų skaičiavimas, iš lentelėse pateiktų duomenų yra aišku, kaip gaunamas galutinis rezultatas.
Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokie Turto statybos darbai buvo atlikti kiekvienais metais nuo statybos pradžios iki pabaigos, todėl atsakovė pagrįstai nustatė Turto statybos sąnaudas 2009 m. gruodžio 31 dieną, taikydama Metodikos 42–45 punktuose įtvirtintą retrospektyvinį vertinimą: remdamasi sąlygomis ir dokumentais, galiojusiais 2009 m. gruodžio 31 d., vidutinėmis statybinių medžiagų ir darbų kainomis ir vertindama rinkos tendencijas 2009 m.
Atsakovė Ataskaitoje užfiksavo visas individualias Turto savybes, turinčias įtakos Turto vertei. Aplinkybė, kad nėra nufotografuoti objektai, esantys po žeme, ar nėra užfiksuoti visi vienarūšiai objektai, nelaikytina Metodikos įtvirtintų nuostatų pažeidimu, sudarančiu pagrindą abejoti vertinimo ataskaitos pagrįstumu ir teisingumu.
Teismai pagrįstai kritiškai įvertino UAB „Skena“ lokalinę sąmatą ir šią savo išvadą išsamiai motyvavo. Ši sąmata yra tik UAB „Skena“ pasiūlymas dėl statybinių darbų kainos, kuri neatspindi tikrosios Turto vertės, todėl negali būti laikoma įrodymu, paneigiančiu Ataskaitos teisingumą. Nei UAB „Skena“, nei dokumentą pasirašęs jos vadovas A. Z. nėra atestuoti turto vertintojai, todėl neturi teisės vertinti turto. Nors sąmatoje nurodoma, kad ją sudarant panaudotas gyvenamojo namo techninis projektas, jis prie sąmatos nepridėtas, nėra aišku, kuo grindžiamos sąmatoje nurodytos kainos. Sąmatoje remiamasi aplinkybėmis, kad statybinės medžiagos ir darbai kainavo pigiau arba visiškai nekainavo, tai žodžiu nurodė ieškovai, tačiau jie nepateikė jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
Teismas, vykdydamas pareigą vertinti įrodymų visumą, privalėjo atsižvelgti į Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Turto vertę. Be to, 2009 m. rugsėjo 27 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte komisija nustatė, kad faktiška gyvenamojo namo statybos kaina yra 852 000 Lt (246 756,25 Eur). Šį aktą pasirašė ieškovė kaip statytoja ir jokių pastabų dėl komisijos nustatytų aplinkybių nereiškė.
Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu ir abejonėmis, o pagrįstu teismo įsitikinimu, jog tam tikriems byloje kilusiems klausimams išsiaiškinti yra būtinos specialios žinios. Šioje byloje šalys nepareiškė prašymo skirti ekspertizę, o įvertinus byloje pateiktus šalių argumentus ir surinktus įrodymus bei atsižvelgiant į šios bylos įrodinėjimo dalyką, nebuvo pagrindo skirti ekspertizę teismo iniciatyva.
Teismai, priteisdami atsakovei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pagrįstai atsižvelgė į bylos sudėtingumą, atsakovės atstovų parengtų procesinių dokumentų skaičių, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir nustatė, kad atsakovės advokatui sumokėta suma už teisines paslaugas nėra akivaizdžiai per didelė ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl turto vertinimo pagrįstumo
Byloje kilo ginčas dėl įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių turto vertės skaičiavimo modelio parinkimą, turto vertės nustatymą, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Ieškovai nurodo, kad vertinant jų gyvenamąjį namą ir kiemo įrenginius buvo netinkamai aiškinami ir taikomi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimai bei Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatos.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 punkte (nurodomos teisės aktų redakcijos, galiojusios turto vertinimo metu) nustatyta, kad turto arba verslo vertinimas – turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje.
Pagal Įstatymo 21 straipsnio 8 dalį turto vertintojas, vadovaudamasis turto arba verslo vertinimo sutartimi, jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip, ar technine užduotimi bei Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais, Turto ir verslo vertinimo metodika ir atsižvelgdamas į vertinimo atvejį (vertinamo turto arba verslo specifiką ir naudojimo paskirtį), parenka turto arba verslo vertinimo metodus (metodų derinius) ir metodo taikymo būdus.
Metodikos 54 punkte nustatyta, kad vertinant turtą taikomi: 1) lyginamasis metodas; 2) išlaidų (kaštų) metodas; 3) pajamų metodas. Metodikos 54.4 punkte nustatyta, kad gali būti taikomi nurodytų metodų deriniai. Ieškovai nurodo, kad atsižvelgiant į statybos sąnaudų nustatymo tikslą (nustatyti, kiek statytojas galėjo realiai patirti išlaidų), buvo galimas tik vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modelis. Tačiau Metodikos 68 punkte kaip tik ir nurodyta, kad vertinamo turto sukūrimo sąnaudos nustatomos pagal vieną iš šių skaičiavimo modelių: pagal vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modelį arba pagal vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelį. Kaip matyti iš įvertinimo ataskaitos, – tai konstatavo ir Turto vertinimo priežiūros tarnyba savo išvadoje, – nors turto vertintojas nurodė, kad pasirenkamas vertinamo objekto pakeitimo kitu turtu vertės nustatymo būdas, tačiau iš Ataskaitos 5.5.1 punkto matyti, kad taikomas ne vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelis, o vertinamo turto sukūrimo sąnaudų skaičiavimo modelis. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo sutikti su ieškovų argumentu, kad vertintojas netinkamai taikė Metodikos 66–68 punktų nuostatas. Pažymėtina, kad ieškovai byloje nenurodė, kokius netikslumus lėmė atsakovės taikytas vertinimo modelis, bet apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad modelio taikymas labai padidino nustatytąją Turto vertę.
Kasatoriai nurodo, kad buvo netinkamai taikytos Metodikos 42–45 punktų nuostatos ir nepagrįstai papildomai netaikytas retrospektyvinis vertinimas, t. y. nebuvo vertinamos statybos išlaidos visu statybos laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m. Šis kasacinio skundo argumentas taip pat nesudaro pagrindo naikinti arba keisti priimtus teismų sprendimus.
Iš nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad turto vertė turėjo būti nustatyta 2009 m. gruodžio 31 d. momentu, t. y. vertė, buvusi praeityje. Metodikos 2 punkte retrospektyvinis vertinimas apibrėžiamas kaip vertinimas, kai nustatoma praeityje buvusi turto arba verslo vertė. Byloje nustatyta, kad vertinimas buvo atliktas vadovaujantis 2009 m. galiojusiu Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainynu. Tai atitinka Metodikos 43 punkto nuostatas, kad atliekant retrospektyvinį vertinimą galima remtis tik tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, kurios buvo iki nurodytos turto vertės nustatymo dienos (praeityje), ir turi būti vadovaujamasi tais teisės aktais ir dokumentais, kurie galiojo nurodytą turto vertės nustatymo dieną (praeityje). Byloje nepateikta duomenų, kad vertintojas šių reikalavimų nesilaikė.
Ieškovai nurodė, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 71.5 punkto nuostatų reikalavimų, įpareigojančių pagrįsti turto vertę, pateikiant vertės skaičiavimus. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.
Įstatymo 22 straipsnyje nustatyti reikalavimai, keliami turto arba verslo vertinimo ataskaitos turiniui. Šio straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatyta, kad ataskaitoje turi būti nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto vertės skaičiavimus, o Metodikos 71.5 punkte nustatyta, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Minėtuose norminiuose teisės aktuose nedetalizuojamas šių veiksmų turinys ir atlikimo formos.
Ataskaitos 4 dalies 4.1 punkte pateiktas vertinamo turto aprašymas, 4.2 punkte „Vertinamo turto teisinis režimas ir individualūs požymiai“ detaliai aprašytos kiekvieno vertinamo objekto statybai panaudotos statybinės medžiagos, objekto plotas, tūris, pateikta kita būtina informacija, aktuali vertinant objektą. Ataskaitos 5.5.1 punkte atskirų skaičiavimo lentelių forma pateiktas kiekvieno vertinamo objekto sukūrimo sąnaudų įvertinimas nurodant fizinį, funkcinį ir ekonominį nusidėvėjimą. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, nurodytais šios nutarties 23 punkte.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad ieškovų užsakyta ir pateikta teismui UAB „Skena“ atlikta namų valdos statybinės vertės nustatymo ataskaita nėra pagrindo vadovautis, nes neaišku, kuo grindžiami lokalinėse sąmatose nurodytų medžiagų kiekis, medžiagų ir darbų kainos, be to, šioje ataskaitoje nurodyti įkainiai sumažinti vadovaujantis ieškovų paaiškinimais, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių šių paaiškinimų teisingumą.
Taip pat sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad, užfiksuojant ir vertinant ieškovų nurodytus objektus – tvorą, gręžinį, valymo įrenginius, tinkamai atsižvelgta tiek į tvoros vertę lemiančius ypatumus, tiek į objektyvių galimybių nuotraukose užfiksuoti požeminius objektus nebuvimą. Dėl tol ieškovų argumentai, kad tvora aplink namą buvo netinkamai įvertinta, o požeminiai objektai – nenufotografuoti, pažeidžiant teisės normų reikalavimus, pripažintini nepagrįstais.
Konstatavus, kad nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita iš esmės atitinka Įstatymo ir Metodikos reikalavimus, nėra pagrindo naikinti ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadą.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo nagrinėjamoje byloje
Ieškovų nuomone, teismas turėjo savo iniciatyva svarstyti ekspertizės skyrimo klausimą. Tokią nuomonę jie grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1655/2010, kurioje teismas konstatavo, kad „byloje esančios dvi turto vertinimo ataskaitos – tai įrodymai, kurie buvo surinkti panaudojant specialias žinias, todėl ir jų turinio vertinimas, nesant imperatyvių teisės normų pažeidimų, gali būti atliekamas tik pasinaudojus tokiomis pačiomis specialiomis žiniomis“.
Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei ieškovų paiminėtoje, teismai nustatė prieštaravimų teisės aktų reikalavimams vienoje iš byloje pateiktų ataskaitų (parengtoje UAB „Skena“), todėl ja remtis byloje nebuvo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šios bylos dalykas yra Ataskaitos atitiktis Įstatymo ir Metodikos reikalavimams, o tokiam klausimui išspręsti nėra būtinos specialios žinios. Be to, ieškovai pirmosios instancijos teisme, atstovaujami advokato, neprašė skirti ekspertizės, teismas taip pat nenustatė pagrindo skirti ekspertizę savo iniciatyva.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į Nekilnojamojo turto registre nurodytas ieškovų Turto objektų atkūrimo sąnaudų (statybos vertės) sumas, o ne vidutines rinkos vertes, kaip nurodo, ieškovai. Be to, teismai, pažymėję, kad minėtos sumos labai panašios į nurodytas Ataskaitoje, šiems duomenims neteikė lemiamos reikšmės, spręsdami dėl ieškinio pagrįstumo, bet vertino juos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovai nesutinka su teismų atsakovei priteista išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo suma. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rekomendacijų 2 punkte išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Vieni tokių kriterijų – sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos (Rekomendacijų 2.7–2.9 punktai). Šioje byloje nagrinėto pobūdžio ginčai yra reti bendrosios kompetencijos teismuose, be to, ieškovai kasaciniame skunde pažymėjo, kad toks ginčas nebuvo spręstas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jos nagrinėjimas ieškovų prašymu buvo atidėtas 3 kartus: 2015 m. balandžio 2 d. – dėl ieškovų pateikto skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris atsisakė priimti skundą, nurodydamas, kad skundo nagrinėjimas pagal jame suformuluotus reikalavimus būtų beprasmis, nes nesukeltų teisinių pasekmių; 2015 m. balandžio 20 d. – pagal tą pačią dieną pateiktą ieškovų prašymą dėl netikėtos jų atstovo ligos (ieškovai nurodė, kad pateiks ligą patvirtinančią pažymą, tačiau jos byloje nėra); 2015 m. gegužės 20 d. – ieškovams pateikus patikslintą ieškinį. Atsakovų atstovai, atvykdami į visus teismo posėdžius, patyrė atitinkamas laiko sąnaudas, jie parengė atsiliepimą į ieškinį, vėliau – į patikslintą ieškinį. Atlyginimas už šių procesinių dokumentų parengimą neviršijo dydžių, nurodytų Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktuose. Atsižvelgdama į šiuos kriterijus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės UAB „Inreal“ prašomas atlyginimas už išlaidas advokato pagalbai nurodytame teisme viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, priteisė pagal Rekomendacijas sumažintą atlyginimą.
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 8,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovė dokumentų, patvirtinančių išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme, nepateikė.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais byloje priimtų teismų procesinių sprendimų pagrįstumas nenuginčytas. Nenustačius teisinio pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovų M. G. ir J. G. po 4,20 Eur (keturis Eur 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigitas Gurevičius
Sigita Rudėnaitė
