Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių termino palikimui priimti atnaujinimą, aiškinimo bei taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-154-378/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18351-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. I. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo; suinteresuoti asmenys – R. I., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių termino palikimui priimti atnaujinimą, aiškinimo bei taikymo.

Pareiškėja prašė atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos senelės V. S. mirties.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas B. S., (duomenys neskelbtini) – senelė V. S. Tai, kad tėvas ir senelė mirė, pareiškėja sužinojo iš Kauno rajono 5-ojo notaro biuro 2015 m. rugpjūčio 17 d. pažymos, kurioje nurodyta, jog šiame notaro biure yra pradėta V. S. turto paveldėjimo byla. Pareiškėja yra V. S. mirusio sūnaus B. S. duktė (antros eilės įpėdinė), todėl turi teisę kartu su kitais įpėdiniais paveldėti senelės turtą pagal įstatymą.

Pareiškėja mano, kad terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas, nes jis buvo praleistas dėl svarbių, nuo jos nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjos tėvai išsiskyrė (duomenys neskelbtini), kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Nei tėvas, nei senelė su pareiškėja nebendravo, tėvas nemokėjo išlaikymo, neprisidėjo prie auklėjimo. Pareiškėjai niekas nepranešė nei apie tėvo, nei apie senelės mirtį, todėl ji negalėjo nustatytais terminais kreiptis dėl palikimo priėmimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškimą patenkino, vienam mėnesiui pratęsė pareiškėjai terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos senelės V. S. mirties; išaiškino, kad pareiškėja turi per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno rajono 5-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo.

Teismas nustatė, kad V. S. turėjo tris vaikus: B. S. (mirė (duomenys neskelbtini), Z. I. (mirė (duomenys neskelbtini) ir R. I. Pareiškėja yra B. S. duktė. Mirus V. S., per įstatyme nustatytą terminą niekas nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1012-192/2014 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. I. faktiškai valdydama turtą priėmė V. S. palikimą. Mirus Z. I., palikimą priėmė jos nepilnametė duktė S. I., šiai Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatyta rūpyba, rūpintoju paskirtas (duomenys neskelbtini).

Iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1012-192/2014 duomenų teismas nustatė, kad Z. I. į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo faktiškai valdant turtą nustatymo kreipėsi 2013 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus pusantrų metų nuo motinos mirties. Tiek jai, tiek procese dalyvavusiai R. I. buvo žinoma, kad jų brolis B. S. turėjo dukterį, tačiau ši aplinkybė teismui nebuvo atskleista; Z. I. atstovas patvirtino, kad, be R. I., daugiau suinteresuotų asmenų nėra.

Šioje byloje apklausti liudytojai nurodė, kad apie V. S. mirtį pareiškėjai buvo pranešta, tačiau jie negalėjo įvardyti, kas ir kokiu būdu tai padarė. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad palikėja ir keli pareiškėjos giminaičiai gyveno tame pačiame kaime, negali patvirtinti prielaidos, jog pareiškėja apie V. S. mirtį sužinojo anksčiau, nei gavo pranešimą iš notaro; byloje nėra patikimų šį suinteresuoto asmens S. I. teiginį pagrindžiančių duomenų.

Iš paaiškinimų ir liudytojų parodymų teismas nustatė, kad pareiškėja su tėvu B. S. ir senele V. S. nebendravo nuo vaikystės; šie asmeniniuose pokalbiuose neminėdavo pareiškėjos (apklausti kaimynai patvirtino, kad nežinojo, jog B. S. turi dukterį). Byloje nėra įrodymų, kad B. S. siekė bendrauti su nepilnamete dukterimi, taip pat jog bandė atkurti tėvo ir dukters ryšius.

Iš nurodytų duomenų teismas padarė išvadą, kad per trijų mėnesių terminą palikimui priimti pareiškėjai nebuvo žinoma nei apie palikėjos mirtį, nei apie palikimo atsiradimą. Šias priežastis, objektyviai trukdžiusias įstatyme nustatyta tvarka priimti palikimą, teismas pripažino svarbiomis. Nors terminas palikimui priimti praleistas pakankamai daug (trejus su puse metų), teismas įvertino aplinkybę, kad kiti V. S. įpėdiniai į notarą taip pat nesikreipė laiku, o pareiškėja, gavusi notaro pranešimą, nedelsdama vyko į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo.

Teismas pažymėjo, kad S. I. nepateikė duomenų, jog į jau priimtą palikimą (gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) būtų investavusi itin didelę pinigų sumą ar pan. (nuosavybės teisė į šį gyvenamąjį namą nėra įregistruota jokiam asmeniui), taip pat nenurodė, kaip ir kokiu būdu žemės sklypo ar kito turto paveldėjimas lygiomis dalimis su pareiškėja galėtų pažeisti jos interesus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad termino palikimui priimti atnaujinimas itin neigiamai paveiktų S. I. interesus. Vien tai, kad S. I. yra nepilnametė, negali būti pagrindas užkirsti kelią kitai palikėjos vaikaitei – pilnametei V. R. – priimti palikimą, atsiradusį po senelės mirties.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens S. I. apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 21 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą nepakeistą.

Teismas atsisakė priimti S. I. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus – notaro pavirtintus liudytojų G. I. ir J. L. parodymus, nes ji nenurodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių šie įrodymai turėtų būti priimti.

Apeliacinės instancijos teismas pakartojo pirmosios instancijos teismo motyvus ir sutiko su jo padarytoms išvadoms, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, buvo pakankamai atidi ir sąžininga, nes sužinojusi apie palikimo atsiradimą iš karto ėmėsi būtinų veiksmų jam priimti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo S. I. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – V. R. pareiškimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti pareiškėja pateikė praėjus beveik ketveriems metams nuo savo senelės mirties, nors įstatyme tam nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Asmens teisinio išsilavinimo ar žinių stoka nėra pakankami, kad pateisintų tokį ilgą termino palikimui priimti praleidimo laikotarpį. Konstatuodami priešingai, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Teismai pažeidė pareigą užtikrinti proporcingą pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų pusiausvyrą. Termino palikimui priimti atnaujinimas praėjus beveik ketveriems metams nuo palikimo atsiradimo yra nesąžiningas, jis pažeistų kitų įpėdinių, ypač tų, kurie šį laikotarpį valdė paveldimą turtą ir jį prižiūrėjo, interesus, civilinių teisinių santykių stabilumo principą. Pareiškėja dirba, gauna nuolatines pajamas, o S. I. yra nepilnametė, našlaitė, gyvena vaikų globos namuose, savarankiškų pajamų negauna, paveldėtas turtas yra vienintelis, kurį ji turi. Svarbu ir tai, kad V. S. laidotuves organizavo S. I. motina Z. I., ji priėmė visą po V. S. mirties likusį kilnojamąjį turtą, valdė nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, darė remontą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos prašymo patenkinimas neatitinka šalių teisėtų interesų pusiausvyros.

Teismai neįvertino pareiškėjos teiginio, kad po tėvo mirties ji dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes tėvas neturėjo jokio turto. Tai patvirtina, kad pareiškėja suprato įstatyme nustatytą pareigą laikytis trijų mėnesių termino kreiptis dėl palikimo priėmimo, tačiau atsisakė šios teisės. Nepašalinus prieštaravimų tarp šių pareiškėjos parodymų ir suinteresuoto asmens parodymų, buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

Šios nutarties 8 punkte nurodyta teismų išvada nepagrįsta. Pareiškėjai, kuri gyveno ir dirbo Lietuvoje, lankė tame pačiame miestelyje gyvenančius giminaičius, vyko į kapines, kuriose palaidotas jos tėvas ir senelė, turėjo būti žinoma apie palikėjos mirtį. Pareiškėja turi vidurinį išsilavinimą, dirba, todėl turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga, kad įgyvendintų savo teisę priimti palikimą; jos galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo nebuvo suvaržytos.

Teismai, spręsdami, kad pareiškėjos giminaičiai turėjo pareigą atskleisti faktą apie jos senelės mirtį, tačiau šios pareigos nevykdė (nutarties 7 punktas), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje pripažįstama, jog įpėdinis nėra įpareigotas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016; kt.).

Pareiškėja ilgai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, po palikėjos mirties palikimą priėmė pareiškėjos sesuo (S. I. mama), vėliau – jos dukterėčia (S. I.) ir šių asmenų sąžiningumas byloje nepaneigtas (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad prašymo priimti palikimą pateikimas užsitęsė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, todėl teismai nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą terminą.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti į bylą notaro patvirtintus liudytojų G. I. ir J. L. parodymus, kurie įrodo, kad pareiškėjai jau 2012 m. gegužės mėn. buvo žinoma apie senelės mirtį. Šie įrodymai paneigė tiek pareiškėjos argumentų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, todėl, teismui siekiant teisingai išnagrinėti bylą – ištirti visas reikšmingas aplinkybes ir nustatyti materialiąją tiesą, jie turėjo būti pridėti prie bylos.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, teismai pasisakė dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo, rėmėsi kasacinio teismo praktika (kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014), byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdami CPK 185 straipsnio nuostatų ir rungimosi (CPK 12 straipsnis) bei lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principų. Teismai ištyrė ir įvertino su pareiškėjos sužinojimu apie palikėjos mirtį susijusias aplinkybes (šios nutarties 7–9 punktai), pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų elgesį, todėl pagrįstai sprendė, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių.

Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyros pažeidimo. S. I. nesinaudoja turtu, jo nevaldo, todėl neaišku apie kokį išlaidų nekompensavimą, turto valdymą ar turtinės padėties pablogėjimą kalbama kasaciniame skunde. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis (šios nutarties 11 punktas), papildomai nurodo, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-22-615/2016 S. I. pasirašė taikos sutartį, pagal kurią sutiko atnaujinti terminą Z. I. kreditoriaus R. T. finansiniam reikalavimui pareikšti ir atidavė jam dalį sau priklausančio žemės sklypo.

Kadangi tiek apie tėvo, tiek apie senelės mirtį pareiškėja sužinojo iš tos pačios Kauno rajono 5-ojo notaro biuro 2015 m. rugpjūčio 17 d. pažymos, tai faktas, kad, paaiškėjus aplinkybei, jog tėvas jokio nekilnojamojo turto neturėjo, ji nusprendė kreiptis į teismą tik dėl termino V. S. palikimui priimti atnaujinimo ir nesikreipti dėl termino B. S. palikimui priimti atnaujinimo, neįrodo, kad pareiškėja, suprasdama savo pareigą laikytis įstatyme nustatytų pareigų, atsisakė teisės paveldėti.

Teismai pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neturėjo galimybės laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo apie savo senelės ir tėvo mirtį; šios nutarties 15.4 punkte nurodytos aplinkybės nepatvirtina priešingos išvados. Atsiliepime keliamas klausimas – jeigu, anot S. I., visi turėjo žinoti apie pareiškėjos tėvo ir senelės mirtį ir ją informuoti, kodėl nė vienas iš apklaustų liudytojų nežinojo, jog B. S. turėjo dukterį. Pareiškėja buvo atidi, sąžininga ir rūpestinga – tik gavusi notaro pranešimą, nuvyko į jo biurą dėl palikimo priėmimo, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismai nenukrypo nuo kasaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Byloje nustatyta, kad Z. I. ir R. I. išsižadėjo pareiškėjos, nepranešė, jog mirė jos tėvas ir senelė, nuslėpė nuo teismo faktą, kad B. S. turėjo dukterį, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog Z. I. buvo sąžininga ir jos sąžiningumas byloje nepaneigtas.

Pareiškėja aiškiai suformulavo pareiškimo pagrindus ir jo reikalavimą. S. I., kuriai atstovavo advokatas, parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė liudytojus, kuriuos prašo apklausti, į teismo posėdį atsivedė šiuos ir kitus (per parengiamąjį posėdį nenurodytus) liudytojus, teismas visus juos apklausė. Dėl to pareiškėja nesutinka, kad po S. I. nepalankaus sprendimo priėmimo atsirado būtinybė pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus; apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė juos priimti.

Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Kasacinio teismo praktika bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Nurodytos kategorijos bylose kasacinis teismas akcentuoja būtinybę užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose bei siekti šių santykių dalyvių interesų balanso.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).

Aplinkybė, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, reikšminga laikė aplinkybę, kad civilinėje byloje dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo suinteresuoto asmens motina nenurodė pareiškėjos, kaip galimos įpėdinės, nors apie jos egzistavimą buvo žinoma. Pažymėtina, kad tokia teismų išvada neatitinka teismų praktikos, pagal kurią pripažįstama, jog įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.).

Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti grindė tuo, kad jai nebuvo žinoma nei apie tėvo, nei apie senelės mirtį, nes ji su jais nebendravo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad pareiškėja yra pilnametė, gyvena tik už keliolikos kilometrų esančioje gyvenamojoje vietovėje kaip ir palikėja (pareiškėjos senelė); šioje vietovėje gyvena kiti pareiškėjos giminaičiai, todėl teiginiai dėl nežinojimo apie tėvo ir senelės mirtį leidžia daryti išvadą, jog ir pati pareiškėja neturėjo poreikio bendrauti su artimais giminaičiais, nesidomėjo jais ir tik sužinojusi, kad po senelės mirties liko tam tikras turtas, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kurį praleido pusketvirtų metų. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės šioje konkrečioje situacijoje negali būti vertinamos kaip atitinkančios teisingumo ir protingumo principus įpėdinio, priėmusio palikimą, atžvilgiu.

Kadangi suinteresuoto asmens motina palikimą priėmė, beveik trejus metus juo rūpinosi, išlaikė, nors ir neturėjo tai patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo, o pareiškėja ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, tai termino atnaujinimas, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, be pagrindo teismų vertintas kaip atitinkantis civilinių santykių stabilumo principą. Kaip nurodyta šios nutarties 23 punkte, teismai turi ieškoti pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisingo teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.

Įpėdinis, priėmęs palikimą, teises į jį įgyja nuo jo atsiradimo, o ne nuo priėmimo momento. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią: įpėdinis palikėjo teises ir pareigas perima ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo momento. Byloje nustatyta, kad suinteresuoto asmens motina po pareiškėjos senelės mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl teises į palikimą įgijo nuo palikimo atsiradimo momento (pareiškėjos senelės mirties). Praėjus beveik trejiems metams nuo palikimo atsiradimo suinteresuoto asmens motina mirė, jos palikimą sudaro tos teisės ir pareigos, kurias ji turėjo mirties momentu. Kadangi suinteresuoto asmens motina buvo priėmusi pareiškėjos senelės palikimą, tai šis palikimas yra sudėtinė suinteresuoto asmens motinos palikimo dalis, nors paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuoto asmens motinai ir nebuvo išduotas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, atnaujinus terminą pareiškėjai palikimui priimti, būtų sumažinta nepilnamečio suinteresuoto asmens motinos palikimo dalis, dėl ko nukentėtų šio asmens turtiniai interesai bei teisėti lūkesčiai.

Nuosavybės teisė paprastai sudaro pagrindinę paveldimo turto dalį. Paveldėjimo teisės normos ne tik užtikrina, kad fizinio asmens užgyventas turtas, jo turtinės teisės pereis testamentu jo paskirtiems asmenims arba įstatyme nustatyta tvarka jo artimiesiems, bet užtikrina ir įpėdinių interesus. Paveldėjimo tvarka įgytas palikėjo turtas tampa įpėdinių pragyvenimo šaltiniu (tam tikrais atvejais ir vieninteliu), jį galima panaudoti mokymuisi ar verslui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisų negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas daug, palikėjos turtą paveldėjo kitas asmuo, kuris irgi mirė ir tokiu būdu palikėjos turtas tapo kito asmens palikimu, kad būtina išlaikyti pareiškėjos veiksmų ir palikimą priėmusių asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, termino atnaujinimas neatitiktų pirmiau minėtos kasacinio teismo praktikos bei pažeistų nepilnametės įpėdinės, kurios vienintelis turtas yra jos motinos palikimas, turtinius interesus.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl teismų procesiniai sprendimai panaikinami ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos prašymas atmetamas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, o suinteresuotas asmuo S. I. su tokiu prašymu nesutiko ir teikė tokią savo poziciją pagrindžiančius argumentus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotumui bylos baigtimi, egzistuoja pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį.

Patenkinus suinteresuoto asmens S. I. kasacinį skundą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.

Suinteresuotam asmeniui S. I. buvo teikiama 100 proc. dydžio valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-422-1732, 2016 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-1838-6970; 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-3597-14184). Į bylą pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos patvirtina, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, patirta 92,64 Eur išlaidų (2016 m. kovo 30 d. pažyma Nr. NTP-7-3514), šią pagalbą teikiant apeliacinės instancijos teisme – 71,61 Eur (2016 m. birželio 28 d. pažyma Nr. NTP-7-7350), o kasaciniame teisme – 108,90 Eur tokių išlaidų (2016 m. lapkričio 18 d. pažyma Nr. NTP-7-12499). Kasaciniam teismui priėmus naują sprendimą, kuriuo pareiškimas atmestas, suinteresuotam asmeniui suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas, iš viso 273,15 Eur, valstybei priteistinas iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Teikdamas apeliacinį ir kasacinį skundus, suinteresuotas asmuo buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio pagrindu. Kasaciniam teismui priėmus naują sprendimą, kuriuo suinteresuoto asmens reikšti reikalavimai patenkinti (pareiškėjos reikalavimai pripažinti nepagrįstais), už šiuos skundus mokėtinas žyminis mokestis, iš viso 82 Eur, priteistinas į valstybės biudžetą iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 12,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Priėmus naują sprendimą pareiškimą atmesti, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

V. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.

Priteisti valstybei iš V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 273,15 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris Eur 15 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, nurodant įmokos paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 82 Eur žyminio mokesčio ir 12,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, iš viso – 94,44 Eur (devyniasdešimt keturis Eur 44 ct) (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė