Dėl nuosprendžio, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, vykdymo tvarkos išaiškinimo

Teikimas Nr. T-1353-1009/2019

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1544-926/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11715-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15; 2.5.16

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Brigitai Vaitkutei-Unikienei,

dalyvaujant nuteistajam K. J.,

dalyvaujant prokurorei Linai Zakarauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Valdo Zubino pareiškimą dėl nuosprendžio, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Kauno apylinkės teisme gautas antstolio Valdo Zubino pareiškimas dėl išduoto vykdomojo rašto dėl automobilio,,F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio K. J., konfiskavimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Antstolis nurodo, kad atliekant vykdymo veiksmus, paaiškėjo, jog minėtas automobilis parduotas kitam asmeniui, todėl prašo išaiškinti jo vykdymo tvarką.

Nuteistasis K. J. paaiškino, kad automobilį,,F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė, o po to sužinojo, jog baudžiamojoje byloje yra gautas kasacinis skundas ir byla bus nagrinėjama kasacine tvarka.

Prokurorė prašė konfiskuoti parduoto automobilio rinkos vertę. Ji pateikė VšĮ,,Emprekis“ pažymą dėl automobilio vertės.

Pareiškimas netenkintinas.

Bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0137/19/00492 medžiaga nustatyta, kad antstolis Valdas Zubinas vykdo vykdomąją bylą pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1544-926/2018 dėl automobilio „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Vykdomosios bylos duomenimis K. J. minėtą automobilį pardavė 2019-02-05. Automobilio pardavimo metu buvo įsiteisėjęs 2018-04-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo nuspręsta minėtą automobilį grąžinti K. J. bei panaikinti jo laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Minėtas nuosprendis pakeistas 2019-04-04 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTExLTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-111-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-111-222/2019">2K-111-222/2019</a>, kuria nutarta konfiskuoti K. J. priklausantį automobilį,,F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kasacinio skundo priėmimo klausimas Lietuvos Aukščiausiajame teisme išspręstas 2019-02-06 (b. l. 149), t. y. jau po to, kai K. J. automobilį jau buvo pardavęs. Apie įvyksiantį kasacinį procesą K. J. informuotas šaukimu 2019-02-27 (b. l. 155).

Vykdomųjų dokumentų išaiškinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Tačiau ši procesinė antstolio teisė neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo, kadangi antstolis, kaip specialus viešosios teisės subjektas ir profesionalus teisininkas (Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas turi vadovautis teisės nuostatomis, taip pat atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką su antstolio veiklos vykdymu susijusiais klausimais bei pats nuspręsti, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai, todėl teismas turėtų atmesti antstolio prašymą išaiškinti teisės normą, jeigu jame nenurodyta, kuo prašoma išaiškinti teisės norma ir jos išaiškinimas yra aktualūs konkrečioje vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-627/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-627/2013">3K-3-627/2013</a>; Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTQwLTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-140-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-140-730/2016">2S-140-730/2016</a>; Panevėžio apygardos teismo 2014-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNDc0LTIyNy8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-474-227/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-474-227/2014">2S-474-227/2014</a>).

Iš antstolio Valdo Zubino nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, kad įvykdyti nuosprendžio pagrindu išduoto vykdomojo rašto dėl automobilio konfiskavimo nėra galimybės, nes automobilis priklauso kitam asmeniui. Tai reiškia, kad antstoliui yra aišku, jog jis negali įvykdyti vykdomojo rašto, todėl jis turi priimti atitinkamus įstatyme numatytus sprendimus dėl vykdomosios bylos užbaigimo, priklausomai nuo priežasčių, kodėl vykdomasis dokumentas negali būti įvykdytas. Kadangi antstolis yra profesionalus teisininkas, tam nebūtina teismo konsultacija.

CPK 278 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota, joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2007">3K-3-533/2007</a>; 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421/2007">3K-3-421/2007</a>).

Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-238/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-238/2007">3K-3-238/2007</a>). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, įtvirtintas BK 72 straipsnyje, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, jeigu yra pagrindas, turi būti skiriamas kartu su ar atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, atleidžiant nuo bausmės, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (BK 67 straipsnio 2 dalis. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir įvertinęs joje esančius duomenis, teismas nutarė automobilį iš K. J. konfiskuoti. BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, o šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Taigi šios teisės normos, teismo vertinimu, reglamentuoja situaciją, kai, skiriant kaltinamajam šią baudžiamojo poveikio priemonę, turi būti nuspręsta, ar konfiskuoti konkretų daiktą (turtą), ar, esant jau minėtoms sąlygoms, konfiskuoti tokio turto vertę pinigais, tai nurodant sprendimo rezoliucinėje dalyje. Taigi šios nuostatos reglamentuoja turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, skyrimą kartu su bausme, ar atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, atleidžiant nuo bausmės, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl konkretaus turto konfiskavimo pakeitimo šio turto vertės konfiskavimu, nuosprendžio vykdymo procese, tuo iš esmės būtų įsiterpta į jau įsiteisėjusio teismo sprendimo turinį. Pažymėtina, kad BK nuostatos numato tam tikrais atvejais galimybę vykdymo procese įsiterpti į įsiteisėjusiais teismo sprendimais paskirtas bausmes, baudžiamojo poveikio priemones ir pan. Tačiau, pastebėtina, kad tokie atvejai yra aiškiai, griežtai ir išsamiai apibrėžti. Pavyzdžiui, numatant, kad nevykdant atitinkamų bausmių, jos gali būti paskirtos kitomis, be kita ko, nustatant ir tokio pakeitimo sąlygas. Pažymėtina, kad nuostatos dėl baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmių taip pat yra įtvirtintos BK 74 straipsnyje, kuriame numatyta galimybė jame nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, kurių asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, pakeisti asmens prašymu kita baudžiamojo poveikio priemone, numatyta galimybė pakeisti nemokamus darbus kita baudžiamojo poveikio priemone, ją vykdančios institucijos teikimu, jei asmuo nesutinka po teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti juos (1 dalis), taip pat numatyta, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį; šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (2 dalis). Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į tai, jog tokiais pakeitimais vykdymo procese iš esmės yra pakeičiami teismo įsiteisėjusiais galutiniais sprendimais padaryti patvarkymai dėl atsakomybės taikymo (bausmių ir / ar baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo) (įsiterpiama į įsiteisėjusiais teismo baigiamaisiais aktais priimtus patvarkymus), akivaizdu, yra išsamus ir baigtinis, ir negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, kad nuostatos, įtvirtinančios konkrečiu atveju turto konfiskavimo skyrimą priimant galutinį teismo baigiamąjį aktą, kuriame pasisakoma dėl asmens kaltės ir dėl jam taikomos atsakomybės, galėtų būti taikomas taip pat ir vykdymo procese. Taigi spręstina, kad BK reguliavimas numato išsamų ir pakankamą baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmių reguliavimą, kuris nenumato galimybės nuosprendžio vykdymo (o ne jo priėmimo) metu spręsti klausimą dėl turto vertės konfiskavimo, kai nėra galimybės konfiskuoti turtą.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą antstolio Valdo Zubino pareiškimas dėl vykdomojo rašto, išduoto nuosprendžio pagrindu, vykdymo tvarkos išaiškinimo netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 ir 364 straipsniais,

n u t a r i a :

Netenkinti antstolio Valdo Zubino pareiškimo išaiškinti vykdomojo rašto, išduoto nuosprendžio įsakymo pagrindu, vykdymo tvarką.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė