Baudžiamoji byla Nr. 2K–565/2011
Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00083-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.9.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,
nuteistojo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu M. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2010 m. balandžio 22 iki 30 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš M. N. konfiskuota 20 Lt, gautų iš nusikalstamos veikos.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti Š. V., R. R., M. S., tačiau dėl jų nuteisimo kasacinių skundų negauta.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo M. N. artimųjų sunki sveikatos būklė ir jų priežiūra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. N., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams trims mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose, ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 3 punktą, jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams; vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, M. N. įpareigotas būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjos, prašiusios prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
M. N. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, ir jas pardavė, t. y. 2010 m. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, Lietuvos-Lenkijos pasienyje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo, siekdamas platinti, nenustatytą kiekį narkotinių kanapių bei 2010 m. balandžio 22 d., apie 18.00 val., Kazlų Rūdoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, M. S. ir R. R. už 20 Lt pardavė 0,469 g narkotinės medžiagos – narkotinių kanapių; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. balandžio 22 d., apie 20.00 val., prie vaikų darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini), esančio Kazlų Rūdoje, (duomenys neskelbtini), Š. V. už 20 Lt pardavė 0,5 g narkotinės medžiagos – narkotinių kanapių, taip pat neteisėtai laikė savo namuose, Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini), narkotines medžiagas, kol 2010 m. balandžio 22 d., 20.00 val., kratos metu jo namuose buvo rasta 3,144 g kanapių, kurių sudėtyje buvo 3,1 proc. psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio, bei 2010 m. balandžio 22 d., 22.05 val., jo automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta neteisėtai gabentos 0,5 g ir 0,2 g narkotinės medžiagos – narkotinių kanapių.
Kasaciniu skundu Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendį be pakeitimų.
Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroro teigimu, byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, sudariusios pagrindą apeliacinės instancijos teismui svarstyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo galimybę M. N. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismui suteikta teisė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra papildoma 1 punkte nustatyta alternatyvi sąlyga – kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs, ir nėra kam jų prižiūrėti.
Kasatoriaus manymu, pagal BK 62 straipsnio 2 dalį turi būti nustatytos ne mažiau kaip dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad šis visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas konstatavo dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – sunkią artimųjų sveikatos būklę ir jų priežiūrą. Kartu apeliacinės instancijos teismas laikė šią aplinkybę viena iš alternatyvių sąlygų skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, ir, pritaikęs BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 3 punktą, M. N. už sunkų nusikaltimą paskyrė sankcijoje nenumatytą laisvės apribojimo bausmę. Prokuroras pažymi, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog negalima tos pačios aplinkybės byloje vertinti kelis kartus. Atitinkama aplinkybė gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnį arba viena iš sąlygų (numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose) taikyti BK 62 straipsnį. Taigi apeliacinės instancijos teismas, minėtą aplinkybę pripažinęs M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, negalėjo jos laikyti viena iš BK 62 straipsnio taikymo sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
Be to, prokuroro teigimu, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog M. N. išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs, ir nėra kam jų prižiūrėti. Asmenų, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs, išlaikymas reiškia, kad kaltininkas šių asmenų gyvenimui sudaro reikalingas sąlygas jų poreikiams patenkinti, teikia materialinę pagalbą, slaugo arba nuolat juos prižiūri. Be to, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, būtina nustatyti faktą, kad dėl teismo paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti kaltininko išlaikomo asmens. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad M. N. senelei J. I. B. iki 2012 m. spalio 4 d. yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, tačiau jai yra teikiama valstybės finansinė parama (T. 1, b. l. 277). VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro direktorės duomenimis, M. N. globoja savo neįgalius senelius, t. y. nuperka ir atneša maisto produktų, vaistų, nuveža pas gydytojus, padeda apsirūpinti kuru, susimokėti mokesčius, atlieka kitus būtinus patarnavimus (T. 1, b. l. 275). Tačiau iš Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Kazlų Rūdos seniūnijos 2011 m. kovo 1 d. pažymos matyti, kad nuo 2009 m. J. I. B. priežiūra rūpinasi jos duktė R. N., M. N. motina (T. 1, b. l. 274). Tos pačios savivaldybės administracijos seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad M. N. tėvai gyvena tvarkingai, verčiasi žemės ūkio veikla (T. 1, b. l. 276). Liudytojo apklausos metu R. N. patvirtino, kad jo sūnus M. N. gyvena kartu, šeimoje yra dar vienas sūnus (T. 1, b. l. 52, 220). Taigi, kasatoriaus nuomone, iš bylos medžiagos matyti, kad, M. N. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jo seneliai neliktų be tinkamos priežiūros ar išlaikymo, be to, ir šiuo metu jis nėra vienintelis šeimos narys, besirūpinantis savo senelių priežiūra. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė objektyvių faktų, kad R. N. ar kiti šeimos nariai negalėtų prižiūrėti bei išlaikyti J. I. B. bei S. B.
Taip pat kasatorius teigia, kad motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog visos aplinkybės, susijusios su veikos padarymu ir M. N. asmenybe, leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamai išimtinių aplinkybių, leidžiančių paskirti jam švelnesnę bausmę. Kasatoriaus manymu, šioje byloje nėra aplinkybių, iš esmės mažinančių kaltininko padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumą; nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės yra tipinės šios kategorijos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms.
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo
Kasaciniame skunde prokuroras pagrįstai ginčija BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymą. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Tik išimtiniais atvejais teismas gali skirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Tokie atvejai nustatyti BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad, spendžiant klausimą dėl švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės skyrimo kaltininkui, pirmiausia turi būti apsvarstyta BK 62 straipsnio taikymo galimybė, ir tik nesant šio BK straipsnio taikymo pagrindų, svarstomas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-594/2005, 2K-632/2007, 2K-77/2007, 2K–395/2007).
Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs, ir nėra kam jų prižiūrėti. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną M. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nuteisęs M. N. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė jam šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažino dar vieną M. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – sunkią jo artimųjų sveikatos būklę ir jų priežiūrą bei, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 3 punktu, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, paskyrė jam švelnesnę, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 1 dalis), bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Taigi teismas sunkią M. N. artimųjų sveikatos būklę ir jų priežiūrą laikė ne tik atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, bet ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Baudžiamasis kodeksas neleidžia tos pačios aplinkybės vertinti ir į ją atsižvelgti du kartus. BK 59 straipsnio 3 dalyje ir BK 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Ši taisyklė taikoma ir kitais bausmės skyrimo atvejais. Taigi taikant BK 62 straipsnį negalima tos pačios aplinkybės byloje vertinti kelis kartus, t. y. ji negali būti vienu metu pripažinta ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir kaip viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, taikyti BK 62 straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-525/2009, 2K-52/2008). Taigi apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs minėtą aplinkybę M. N. atsakomybę lengvinančia, negalėjo laikyti jos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sąlyga.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nustatyta M. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – sunki artimųjų sveikatos būklė ir jų priežiūra – nėra identiška BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytajai – kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs, ir nėra kam jų prižiūrėti. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė reikalauja nustatyti tris momentus: 1) kaltininkui artimi asmenys serga sunkia liga ir yra neįgalūs; 2) kaltininkas išlaiko šiuos asmenis; 3) be kaltininko daugiau nebus kam šių asmenų prižiūrėti.
Byloje nustatyta, kad M. N. seneliai – J. I. B. ir S. B. – yra neįgalūs. J. I. B. iki 2012 m. spalio 4 d. nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, S. B. iki 2013 m. sausio 11 d. – vidutis (T. 1, b. l. 240, 241, 278, 279). Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Kazlų Rūdos seniūnijos pažyma patvirtina, kad M. N. seneliai dėl senatvės ir prastos sveikatos negali patys savimi pasirūpinti, tvarkytis savarankiškai buityje; J. I. B. turi visišką negalią, nevaikšto, jos priežiūra nuo 2009 m. rūpinasi duktė R. N. (M. N. motina). J. I. B. yra visiškai priklausoma (T. 1, b. l. 280). Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 5 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmeniui, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės saugos poreikis“ įrodo, kad J. I. B. teikiama specialiosios pagalbos priemonė – valstybės finansinė parama (T. 1, b. l. 277). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad savo senelius iš dalies išlaiko, prižiūri ir jais rūpinasi jų vaikaitis nuteistasis M. N., t. y. jis padeda tvarkytis ūkyje, pasirūpinti maistu, vaistais, nuveža pas gydytojus, padeda sumokėti mokesčius, atlieka kitus patarnavimus, kurių dėl negalios seneliai negali atlikti patys (T. 1, 274, 275). Kita vertus, nors M. N. prisideda prie savo neįgalių senelių išlaikymo, tačiau jis nėra vienintelis besirūpinantis jais: jo senelės J. I. B., kuri visiškai priklausoma ir negali savimi pasirūpinti, priežiūra rūpinasi M. N. motina R. N., J. I. B. duktė, be to, finansinę paramą teikia valstybė. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. N. ar kiti šeimos nariai negalėtų prižiūrėti bei išlaikyti J. I. B. bei S. B. tuo atveju, jeigu M. N. būtų vykdoma jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Priešingai, R. ir R. N. šeima gyvena tvarkingai, jie yra darbštūs, rūpestingi, verčiasi žemės ūkio veikla, be to, gyvena tame pačiame kaime kaip ir J. I. B. bei S. B.
Kasacinio bylos nagrinėjimo metu nuteistojo gynėja pateikė teismui papildomus duomenis, iš kurių matyti, kad M. N. senelė J. I. B. mirė, jos duktė R. N. turi sveikatos problemų, R. N. (R. N. vyras) išvykęs į užsienį, o kitas jos sūnus P. N. (M. N. brolis) dirba visą darbo dieną, todėl daroma išvada, kad jie, skirtingai nei M. N., negali pasirūpinti sergančiu S. B., be to, M. N. per bausmės laiką elgėsi tinkamai – vykdė teismo paskirtus įpareigojimus, nepadarė jokių teisės pažeidimų, dirba pagal verslo liudijimą. Tačiau, kolegijos vertinimu, šie duomenys pirmiau padarytų išvadų dėl kitų M. N. šeimos narių galimybės prižiūrėti S. B. nekeičia. Pagal gynybos pateiktus dokumentus nėra pagrindo daryti išvados, kad S. B. duktė R. N. dėl savo sveikatos būsenos (depresijos požymių) negali tinkamai prižiūrėti savo tėvo, be to, jos sūnaus P. N. darbo diena trunka nuo 6.00 iki 14.30 val.
Taigi nagrinėjamoje byloje teismai nustatė dvi M. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tai iš dalies atitinka BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, kruopščiai neišanalizavęs visų bylos duomenų, pripažino, kad, be M. N., dėl jam paskirtos ir vykdomos bausmės nebūtų kam prižiūrėti jo senelių, t. y. nepagrįstai konstatavo BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą aplinkybę. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad M. N. senelių be jo nebūtų kam prižiūrėti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai nuteistajam M. N. pritaikė BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 3 punktą ir vietoj BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Kasaciniame skunde prokuroras skundžia tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo ir neskundžia šio nuosprendžio dalies dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (sunki artimųjų sveikatos būklė ir jų priežiūra) nustatymo M. N. BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas panaikinant jo dalį dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo ir paliekant galioti neskundžiamą jo dalį dėl BK 59 straipsnio 2 dalies taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas papildomai nustatė dar vieną M. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skirtina mažesnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, laisvės atėmimo bausmė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendį.
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo ir laisvės apribojimo vieneriems metams bausmės paskyrimo. Sumažinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu M. N. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę iki dvejų metų laisvės atėmimo.
Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Valerijus Čiučiulka
Vytautas Piesliakas
