Baudžiamoji byla Nr. 2K-512/2011
Teisminio proceso Nr. 1-44-1-00108-2008-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.25.4.6; 2.1.7.4; 2.6.4.1.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vytauto Greičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. M. trejus metus uždrausta vairuoti visų rūšių transporto priemones. Iš E. M. priteista 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo E. M. ir nukentėjusiosios V. S. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą,
n u s t a t ė:
E. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 4 d., 18 val. 53 min., vairuodamas savo automobilį „Audi 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Rietavo savivaldybėje, Lopaičių kaimo teritorijoje, kelio Rietavas–Tverai–Varniai 18-tame kilometre, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 133, 134 punktų reikalavimus: t. y. 9 punkto reikalavimus, įpareigojančius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai; 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam; 133 p. reikalavimus, įpareigojančius važiuoti neviršijant leistino greičio, o pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 134 punkto reikalavimus, įpareigojančius vairuotoją atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui (jeigu jis gali tai pastebėti) sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairavo automobilį būdamas lengvai girtas, važiuodamas Tverų miestelio link nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad priekyje dešiniosios važiuojamosios dalies pakraščiu ir kelkraščiu ta pačia kryptimi eina penkių asmenų grupė, pėsčiajam M. U. perbėgus iš dešiniosios važiuojamosios dalies į kairįjį kelkraštį ir sudarius kliūtį jo vairuojamam automobiliui, nesulėtino greičio ir nestabdė automobilio savo eismo juostoje, o stabdydamas nusuko vairuojamą automobilį į kairįjį kelkraštį ir partrenkė ten ėjusį M. U., kuris dėl patirto kūno sumušimo, lydimo daugybinių sužalojimų bei kaukolės skliauto ir pamato kaulų skeveldrinių lūžių, kurie komplikavosi nedideliu ūmiu vidiniu nukraujavimu, aspiracija krauju, mirė įvykio vietoje.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Teismų sprendimus kasatorius laiko neteisėtais ir nepagrįstais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį.
Kasatorius pažymi, kad dėl pareikšto kaltinimo kaltę jis iš dalies pripažino, būtent dėl to, jog automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,35 promilės etilo alkoholio), tačiau jo, manymu, pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis buvo pėsčiojo M. U. veiksmai. Nurodoma, kad BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialiosios, todėl teismai turėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksplotavimo taisyklių pažeidimo ir šiame straipsnyje numatytų padarinių.Teismai pripažino, kad E. M. padaryti KET pažeidimai lėmė kilusius padarinius – M. U. žūtį, tačiau, kasatoriaus manymu, ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio lėmė tokių padarinių kilimą. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl padarytų kelių eismo pažeidimų ir priežastinio ryšio tarp padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo bei jo pagrindimo. Priežastinio ryšio buvimas tarp padaryto kelių transporto eismo saugumo pažeidimo ir padarinių kilimo negali būti preziumuojamas, o turi būti nustatytas nagrinėjant baudžiamąją bylą. E. M. įsitikinimu, neteisingas priežastinio ryšio nustatymas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Nuteistasis nesuvokia, kodėl jam inkriminuotas KET 133 punkto pažeidimas ir koks jo priežastins ryšis su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Kasatoriaus manymu, šis pažeidimas visiškai nesusietas su padariniais, kurie nustatyti byloje. Jis pažymi, kad skirtos eismo įvykio ekspertizės metu nustatyta, kad iki eismo įvykio jis važiavo 69,4-92,6 km/h greičiu, taigi leistino greičio neviršijo, todėl nesutinka su teismo tvirtinimu esą buvo pasirinktas nesaugus greitis ir iš to daro išvadą, kad faktiškai jokio KET pažeidimo nepadarė. E. M. pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje pripažino M. U. elgesį netikėta kliūtimi, todėl, jo teigimu, jis to niekaip negalėjo numatyti. Nuteistasis pabrėžia, kad ekspertai autotechnikai nenurodė, kad pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo būtent jo veiksmai, taip pat nenurodyta ir tai, kad tik jo vienintelio veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą.
E. M. nesutinka su ekspertų tvirtinimu, kad apvažiuodamas kliūtį iš kairės pusės pasielgė nesaugiai ir nepriimtinai, nes KET 134 punkto reikalavimai nedraudžia vairuotojui manevruoti ir apvažiuoti kliūtį, todėl, kasatoriaus manymu, kategoriškas ekspertų pasisakymas dėl jo veiksmų vertinimo teismui padarė įtaką priimant sprendimą. Kasatoriaus įsitikinimu, ekspertų tvirtinimas apie nepriimtinus jo veiksmus teismui priimant nuosprendį buvo priimtas kaip pagrindas. E. M. nurodo, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl M. U. veiksmų, o būtent, kad jis bėgo per važiuojamąją kelio dalį sudarydamas kliūtį artėjančiam automobiliui „Audi 90“.
Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė ekspertą V. Počebutą, šis apžiūrėjęs žuvusiojo M. U. batus nepaneigė, kad jis buvo partrenktas ant asfalto. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino eksperto V. Počebuto pasisakymą dėl paliktų trasų ant M. U. batų bei dėl to, kokią reikšmę turi stiklo šukės, aptiktos ant kelkraščio. Kadangi stiklo šukės buvo aptiktos ant kelkraščio, tai reiškia, kad M. U. buvo partrenktas važiuojamojoje kelio dalyje ant asfalto, apie 2-3 metrus iki kelkraščio. Nuteistasis teigia, kad iš apeliacinės instancijos teismo nutarties galima suprasti, jog apeliacinės instancijos teismas sutinka su jo argumentais, kad M. U. buvo partrenktas važiuojamojoje kelio dalyje, t. y. ant asfalto, o ne kelkraštyje 0,9 m nuo važiuojamosios kelio dalies, tai reiškia, kad atlikta komisijos autotechninė ekspertizė neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį Plungės rajono apylinkės teismas negalėjo. Kasatoriaus įsitikinimu, teismas negalėjo priimti teisingo sprendimo turėdamas skirtingas ekspertizės išvadas. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad TEC ekspertai autotechnikai nurodė, kad M. U. partrenkimas galėjo įvykti kelkraštyje. Jis pabrėžia, kad nurodoma tik tikėtina partrenkimo vieta, o ne kategoriškai patvirtinta. Kasatorius mano, kad pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti buvo M. U. veiksmai, kuris nenustatytoje vietoje bėgdamas kirto kelią iš dešinės į kairę neįsitikinęs, jog tai daryti yra saugu, ir kad nėra artėjančių transporto priemonių. E. M. teigia, kad teismas turėjo įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių kilimui. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, ir remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, surinkta, kaip teigia nuteistasis, pažeidžiant BPK normas, neteisėtai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat netinkamai taikė ir aiškino įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias teisės normas, taip nukrypo nuo teisės aktuose bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojamo kaltės apibrėžimo, jos nustatymo kriterijų. Pažymėtina, kad ekspertas autotechnikas V. Počobutas, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, į klausimą, ar palaiko savo išvadas, specialisto išvadoje Nr. 11 PC-1 patvirtino, kad palaiko. Specialisto išvadoje Nr.11K-1 konkrečiai nurodyta, kad jis (E. M.) neturėjo techninės galimybės išvengti M. U. partrenkimo, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, sudėties, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo šią išvadą.
Atsiliepimu į nuteistojo E. M. kasacinį skundą nukentėjusioji V. S. prašo kasacinį skundą atmesti. Ji nurodo, kad pateikti E. M. kasacinio skundo argumentai neva teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp jo įvykdytų KET reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių pasekmių neatitinka teismų sprendimų turinio. Nukentėjusioji pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nustatė priežastis, sukėlusias eismo įvykį, ir tai, kad E. M. padaryti KET pažeidimai lėmė kilusius padarinius – M. U. žūtį. V. S. kategoriškai nesutinka, kad E. M. neblaivumas neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui, jos įsitikinimu, būtent dėl girtumo E. M. nestabdė transporto priemonės, kad išvengtų susidūrimo, o išvažiavo į priešingą eismo juostą, taip patrenkė ir mirtinai jos sūnų sužalojo. Be to, atsiliepime teigiama, kad kasatorius E. M. nepagrįstai grindžia savo skundą specialistų išvadomis Nr. 11K-1 ir Nr.11K-212(08), nes šios išvados paneigtos komisijos eismo įvykio ekspertizės akto Nr.11-662(10) išvadomis. E. M. teiginius, kad kaltas M. U. dėl eismo įvykio ir kilusių padarinių, paneigia specialistų išvada (Nr. 11K-2). Tai, kad M. U. elgesys turėjo būti vertinamas kaip netikėta kliūtis, paneigta komisinės eismo įvykio ekspertizės akto išvadomis ir liudytojų parodymais. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad M. U. veiksmų teismai nevertino, dėl jų nepasisakė. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas aptarė nukentėjusiojo M. U. veiksmus ir atsižvelgė į tai skiriant bausmę bei priteisiant neturtinę žalą. Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas patenkino jo prašymą ir iškvietė apklausti ekspertą autotechniką V. Počebutą, taigi jo teisė į gynybą nebuvo pažeista, tačiau eksperto V. Počebuto parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, iškraipyti kasatoriaus skunde. Jis nepatvirtino, kad ta vieta, kur rastos stiklo šukės, yra M. U. partrenkimo vieta. Priešingai, jis sutiko su komisinę autotechninę ekspertizę atlikusių ekspertų išvada, kad M. U. partrenkimo vieta yra ta, kur rasta nukritusi kepurė. Kasatoriaus argumentai, kad M. U. veiksmai teismo buvo netinkamai įvertinti ir todėl nepagrįstai jam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, paneigiami susiklosčiusia teismų praktika, kurioje ne vieną kartą buvo nurodyta, jog neatsargus nukentėjusiojo elgesys, kuris galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jokiu būdu neeliminuoja kaltinamojo atsakomybės, o tik turi įtakos bausmės ir priteistinos žalos dydžiui.
Atsiliepimu į nuteistojo E. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. Ramanauskienė prašo kasacinį skundą atmesti. Ji nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, esmingai pažeistas Baudžiamojo proceso kodeksas. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs eismo įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo medžiagą, apklausęs eismo įvykio liudytojus, konstatavo, kad iš komisinės ekspertizės akto išvadų, teisme apklaustų liudytojų parodymų, teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog M. U. jau ėjo kita kelio puse ir buvo partrenktas žingsnyje iš nugaros. Šių įrodymų visetas įrodo nuteistojo kaltę, kad jis vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus; jo veika atitinka inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 281 straipsnio 6 dalyje, taip pat konstatuota, kad iš teisme apklaustų liudytojų parodymų ir komisinės ekspertizės išvadų matyti, jog M. U. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 44 punkto reikalavimo, šį eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu lėmė ir jo paties veiksmai, todėl pripažinta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktą skundą visapusiškai patikrino bylą, nutartyje išsamiai ir argumentuotai aptarė kiekvieną apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, pagrindė, kodėl ir kuriais bylos duomenimis remiasi savo sprendime. Kasatoriaus skunde nurodomi apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginiai yra pateikti be šiuos teiginius grindžiančių sakinių, todėl negali būti vertinami atskirai nuo viso nutarties teksto. Apeliacinės instancijos teismas aptarė, argumentavo ir konstatavo E. M. eismo įvykio metu padarytus KET 14, 133, 134 punktuose įtvirtintų nuostatų pažeidimus bei šių pažeidimų priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, taip pat, spręsdamas kasatoriaus kaltės klausimą, argumentuotai aptarė ir įvertino pėsčiojo veiksmus ir jo partrenkimo vietą. Išnagrinėjus apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra pagrindo teigti, kad liko abejonių dėl kasatoriaus kaltės įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje. Pasisakant dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus, nutartyje išdėstė įrodymus bei motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą atmesti nuteistojo E. M. apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismas išnagrinėjo bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 376 straipsnio nostatų taikymo
Kasatorius E. M. ginčija jo nuteisimą pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, pažymėdamas, kad teismų sprendimus laiko neteisėtais ir nepagrįstais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį. Nuteistojo manymu, jo veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes teismai nustatė netinkamai įvertinę įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalį); dėl to pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis nėra pagrįstas patikimais neginčytinais įrodymais (BPK 301 straipsnis). Kasaciniame skunde nurodoma, kad šių reikalavimų neatitinka ir apeliacinės instancijos teismo nutartis (BPK 331 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Ji įtvirtinti BPK 369 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Nuteistojo E. M. kasaciniame skunde yra teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, skunde pateikia savąjį jų vertinimą, kritikuoja ekspertizių išvadas, nesutinka su eksperto V.Počebuto pasisakymais apeliacininės instancijos teismo posėdyje ir pan.
Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Kasaciniame skunde nuteistasis E. M. iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pagal E. M. apeliacinį skundą patikrinęs bylą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), savo nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu.
Taigi teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais, todėl E. M. skunde nurodomi argumentai dėl jo veikos įrodytumo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK reikalavimų pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Dėl BK 281 straipsnio 6 dalies taikymo
Kasatorius kasaciniame, kaip ir apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo pėsčiojo M. U. veiksmai, t. y. ginčija priežastinį ryšį tarp padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių, nurodo, jog ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio lėmė tokių padarinių kilimą. Tačiau teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės, kad E. M. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,35 promilės etilo alkoholio), to neginčija ir pats nuteistasis, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 134 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus, patvirtintos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir atitinka įrodymų turinį. Nuteistojo paaiškinimai ginčijant priežastinį ryšį tarp padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių paneigti faktais, nustatytais teisėtais būdais gautų duomenų (teismų pripažintų įrodymais).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, BPK pažeidimus nuteistasis iš esmės tik deklaruoja, įžiūrėdamas tai, kad teismai privalėjo remtis jo paaiškinimais bei jam palankiai vertinti įrodymus, ekspertų ir specialistų išvadas. Nesutikimą su teismų padarytomis išvadomis dėl jo (E. M.) padarytos nusikalstamos veikos kasatorius grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą pagal E. M. apeliacinį skundą. Tuo tarpu iš naujo vertinti bylos įrodymus, nustatyti faktines aplinkybes nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei nustatytų faktų teisingumą apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl apeliaciniame skunde keltų klausimų, susijusių su KET 133, 134 punktų reikalavimų pažeidimu ir priežastinio ryšio su eismo įvykio kilusiais padariniais nustatymu.
Kasatoriaus teiginys, neva apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl M. U. veiksmų – kad jis bėgo per važiuojamąją kelio dalį sudarydamas kliūtį – neatitinka bylos medžiagos. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad akivaizdu, jog pats M. U. buvo neatsargus, tačiau priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais yra susiję būtent E. M. padaryti KET pažeidimai, tai patvirtinta ir ekspertizės aktu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat pažymėta, kad veikai įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, todėl kaltinamajam buvo pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas); teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir sukeltus padarinius, eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu iš dalies lėmusius ir paties nukentėjusiojo M. U. veiksmus, E. M. paskyrė sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Taigi, priešingai nei tvirtina kasatorius, teismai įvertino abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių kilimui, dėl to sprendimuose padarė motyvuotas išvadas.
E. M. padarė esminį imperatyvaus KET reikalavimo pažeidimą, t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (to neginčinja ir pats E. M., kraujyje rasta 1,35 promilės etilo alkoholio), kuris laikytinas šiurkščiu ir savaime lėmė kitų pažeidimų kilimą (dėl alkoholio vartojimo dėmesys ir orientacija yra susilpnėjusi, tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę), kurie kaip teisingai pripažinta teismų sprendimuose, turėjo įtakos ir lėmė eismo įvykio kilimą ir padarinius.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. M. kaltė vairavus transporto priemonę, būnant apsvaigus nuo alkoholio, pažeidus kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvykus eismo įvykiui ir žuvus žmogui, grindžiama įrodymų visuma, įvertinta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų sprendžiant veikos įrodytumo klausimus ar BPK normų, reglamentuojančių teismų sprendimų pagrindimą, pažeidimų. Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes E. M. veika pagal BK 281 straipsnio 6 dalį kvalifikuota tinkamai.
Pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašymą, atsižvelgiant į kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, panaikinti skundžiamą Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.
Nesant BPK 369 straipsnyje nurodytų teismo nuosprendžio bei nutarties keitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo E. M. kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Greičius
Vladislovas Ranonis
Rimantas Baumilas
