Baudžiamoji byla Nr. 2K-500/2011
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02321-2009-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.3.2.3; 2.3.4.6.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (dėl degalinės „Emsi“ apiplėšimo) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal 180 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Luktarna“ degalinės apiplėšimo) laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir dvidešimčiai dienų.
Priteista iš A. K. ir R. K. solidariai UAB „Emsi“ 770 Lt turtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. K., R. M. (R. M.), E. V., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalis, kuria A. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį dėl degalinės „Emsi“ apiplėšimo bei iš jo priteistas turtinės žalos atlyginimas UAB „Emsi“, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: A. K. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį dėl degalinės „Emsi“ apiplėšimo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kita nuosprendžio dalis, be kita ko, pakeista: A. K. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį dėl UAB „Luktarna“ degalinės apiplėšimo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių viešųjų darbų bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą,
n u s t a t ė :
A. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su R. K., R. M. ir E. V., įvykdė plėšimą panaudodami šaunamąjį ginklą, t. y. būdami iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2009 m. gruodžio 14 d., apie 14.45 val., atvažiavo automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie UAB „Luktarna“ „Baltic Petrolium“ degalinės, esančios Vilniuje, Gariūnų g. 16A, kur R. K. su A. K. netoliese išleido E. V. ir R. M., o patys nuvažiavo į Jočionių gatvę šių laukti. Tuo metu E. V. ir R. M., užsidėję kepures ir pirštines, su šaunamaisiais ginklais (vienas iš jų – ME 38 Compact G, kuris pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas D kategorijos šaunamajam ginklui) užėjo į degalinės prekybos salę, kur, pagrasinę šaunamaisiais ginklais nukentėjusiajai J. Š., iš kasos aparato stalčiaus pagrobė 665 Lt. E. V. ir R. M. su pagrobtu turtu turėjo susitikti su Jočionių gatvėje jų laukiančiais R. K. bei A. K. ir pasišalinti, tačiau tai jiems padaryti, išskyrus R. M., nepavyko, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Kasatorius nesutinka su šių teismų sprendimų dalimis dėl nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už plėšimą iš UAB „Luktarna“ degalinės ir mano, kad turi būti išteisintas, nes neįrodytas jo dalyvavimas padarant šią veiką.
Kasatorius pažymi, kad savo apeliaciniame skunde buvo nurodęs, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir melagingais kitų nuteistųjų R. K. ir R. M. parodymais, kurie, siekdami palengvinti savo padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, jį apkalbėjo. Teismas buvo neobjektyvus, nes palaikė kaltinimo poziciją, o į A. K. parodymus neatsižvelgė. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. K. neturėjo galimybių pateikti svarbių savo nekaltumą patvirtinančių duomenų bei paneigti melagingus parodymus, taip buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos, lygybės ir teisingumo principai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nuostatų, netyrė pirmosios instancijos teismo netirtų aplinkybių ir pakarotinai neištyrė tų turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymų, kurie yra prieštaringi. Šiuo atveju nebuvo pašalinti R. K. ir R. M. parodymų prieštaravimai kasatoriaus ir E. V. parodymams. Be to, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad kasatoriaus kaltė buvo grindžiama teisme neišnagrinėtais įrodymais, to pagal susiklosčiusią teismų praktiką negalima daryti (kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006). Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo ir liudytojo parodymai neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį, jie tik gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Tačiau abiejų instancijų teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių reikalavimus, kasatoriaus kaltę dėl plėšimo iš UAB „Luktarna“ degalinės grindė būtent tokiais įrodymais. Kasatoriaus įsitikinimu, šie pažeidimai yra esminiai (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tai rodo, kad išnagrinėtoje byloje neišaiškinta dalis aplinkybių, nepatikrinti duomenys ir nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant plėšimą iš UAB „Luktarna“ degalinės.
Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, byloje esant prieštaringiems įrodymams, turintiems esminės reikšmės teismo išvadoms, nuosprendyje nenurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, bei, spręsdamas A. K. dalyvavimo darant plėšimą iš UAB „Luktarna“ degalinės klausimą, pateikė prieštaringas išvadas. Šie pažeidimai, kasatoriaus manymu, paveikė kasatoriaus kaltumo klausimo išsprendimą, baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir bausmės paskyrimą.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad, priešingai nei teigia nuteistasis kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, atliko įrodymų tyrimą, ėmėsi visų galimų priemonių surasti ir apklausti visus nuteistuosius, o nuteistajam R. K. pasislėpus, pagrįstai rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad kasatorius nesutinka su jo kaltę patvirtinančių kitų nuteistųjų parodymais, dar nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino parodymų prieštaravimų ir sprendimą grindė prielaidomis. Prokurorė pažymi, kad įtariamieji, kaltinamieji, nuteistieji turi kitokį statusą nei liudytojai. Parodymų prieštaravimus teismas vertina atsižvelgdamas į visus bylos duomenis. Prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dar kartą išanalizavo byloje surinktus įrodymus, atsakė į visus esminius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus ir padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, dėl to dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikino. Prokurorės manymu, kasatorius nepagrįstai ir nemotyvuotai tvirtina, kad jis nuteistas vadovaujantis prielaidomis. Teismai, vertindami, ar bylos duomenys yra nuteistojo kaltę patvirtinantys įrodymai, įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl nuteistojo kaltės, vertino įrodymus išsamiai ir nešališkai, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo vadovaudamiesi įstatymu. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, jų nedaro niekinėmis ir nepagrįstomis.
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Kasatoriaus teiginiai, kad byloje nėra jo kaltę patvirtinančių duomenų padarant plėšimą iš UAB „Luktarna“ degalinės, kad byloje esantys įrodymai išnagrinėti neišsamiai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, laikytini nepagrįstais.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą. BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad „Byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai“, nėra pažeidžiama, kai teismo baigiamajame akte (nuosprendyje ar nutartyje) teismo posėdyje ištirti įrodymai lyginami su ikiteisminio tyrimo stadijoje duotais parodymais. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad kasatoriaus pripažinimą kaltu lėmė ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų parodymų vertinimas. Priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį dėl UAB „Luktarna“ degalinės apiplėšimo grindė tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Nuorodas į ikiteisminio tyrimo medžiagą teismai darė tik parodydami, kad teismo posėdyje ištirti duomenys sutampa su duomenimis, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo stadijoje.
Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nuostatų, taip pat nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas būtent šio nuteistojo apeliacinį skundą, atliko papildomą tyrimą ir, išsamiai išnagrinėjęs bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl degalinės „Emsi“ apiplėšimo dėl netinkamai įvertintų įrodymų (BPK 20 straipsnio 5 dalis) panaikino ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o kitą dalį – dėl UAB „Luktarna“ degalinės apiplėšimo, nenustatęs baudžiamojo proceso ir baudžiamojo įstatymo pažeidimų, paliko galioti. Šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje dėl visų esminių nuteistojo skundo argumentų motyvuotai pasisakyta, kaip to reikalaujama BPK 320 straipsnio 3 dalyje.
Kasatoriaus argumentai dėl nepašalintų prieštaravimų, esančių skirtingų asmenų parodymuose, kasaciniame skunde nesukonkretinti, todėl negali būti pagrindas kasaciniam skundui tenkinti.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, šis nuosprendis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis su padarytais pakeitimais paliktini galioti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Aldona Rakauskienė
Gintaras Goda
