Baudžiamoji byla Nr. 2K-212-594/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09946-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu S. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduotas laiduotojos R. K.-S. atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo laikotarpį ir 700 Eur dydžio užstatą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 25 d. Iš S. K. nukentėjusiajai D. R. priteista 2500 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo ir 90,75 Eur proceso išlaidų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai atlyginimo.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis pakeistas: S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų per bausmės atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti visų rūšių transporto priemones trejiems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Iš S. K. nukentėjusiosios D. R. naudai priteista 500 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. K. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu žuvo žmogus. 2022 m. kovo 23 d. apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 540 XI“ (duomenys neskelbtini), kelyje su penkiomis eismo juostomis, kai jo judėjimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas trečia eismo juosta, viršydamas tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį (50 km/h) ir važiuodamas nuo maždaug 141,3 km/h iki maždaug 156,2 km/h greičiu, apšviestame, tiesiame kelio ruože, turėdamas objektyvią galimybę pamatyti per važiuojamąją dalį jam iš dešinės pusės einantį pėsčiąjį, nesulėtino greičio, nesustojo, jo neapvažiavo ir partrenkė pėsčiąjį M. V., šis eismo įvykio metu dėl patirtų mirtinų sužalojimų žuvo. Šiais neatsargiais savo veiksmais S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto („Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“) bei 128 punkto („Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal nukentėjusiosios D. R. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, panaikino S. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymą, konstatavęs, kad nėra įvykdytos visos BK 40 straipsnyje nustatytos sąlygos, būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog S. K. prisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nenustatyta reali laiduotojos galimybė daryti teigiamą įtaką S. K. (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo S. K. gynėjas advokatas J. Špelveris prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo taikytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. K., netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, kvestionuodamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, pažymėjo, kad S. K. neprisipažino lenktyniavęs kelyje su kitais automobiliais, tačiau kaltinimas lenktyniaujant jam nebuvo pareikštas, priešingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus S. K. pažymėjo, kad, dar iki įvykio vietos jam važiuojant (duomenys neskelbtini), jį pasivijo ir pralenkė du automobiliai ir jam pasirodė, kad jie tarpusavyje lenktyniavo, nes važiuodami keitė važiavimo kryptį, jis prisivijo šiuos automobilius, kai susilygino su automobiliu „Audi“, priekyje pamatė pėsčiąjį ir kliudė jį priekine dešine automobilio dalimi, o šiam krentant į dešinę pusę, jį partrenkė šalia važiuojantis „Audi“ automobilis. S. K. duoti parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, apklausiamas savo kaltės jis neneigė, prisipažino kaltas ir gailėjosi dėl padarytų pažeidimų, parodymai tapatūs dėl jų turinio, po įvykio rašytame paaiškinime jis taip pat detaliai nurodė įvykio aplinkybes. S. K., duodamas parodymus, nekaltino kito vairuotojo, kuris antriniu smūgiu partrenkė tą patį nukentėjusįjį ir sukėlė jam mirtinus sužalojimus, taip pat ir nukentėjusiojo, kuris buvo labai neatsargus ir neleistinoje pėsčiajam vietoje kirto važiuojamąją kelio dalį, galimai kalbėdamas telefonu, neginčijo teismo autotechninės ekspertizės išvadų dėl jo važiavimo greičio nustatymo, nevengė atsakomybės. Dėl eismo įvykio S. K. labai išgyveno, buvo susitikęs su nukentėjusiojo motina D. R., jos atsiprašė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, kartu su ja lankė M. V. kapą. S. K. pripažino jo padarytos nusikalstamos veikos visas esmines aplinkybes, davė išsamius parodymus apie įvykį, atsiprašė nukentėjusiosios, taigi BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laikytina nustatyta.
3.3. Aplinkybė, kad nukentėjusiajai žuvusiojo motinai D. R. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteistas iš draudimo bendrovės, nesuteikia pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta privaloma laidavimo sąlyga, nurodyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas laikytinas įgyvendintu, nes S. K. nekilo pareigos atlyginti daugiau žalos, nei buvo nustatyta skundžiamu nuosprendžiu.
3.4. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taip pat laikytina nustatyta, nes byloje nėra duomenų, kad S. K. anksčiau buvo teistas, teistumai neišnykę, kad buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat kitų aplinkybių, kurios lemtų tai, jog jis pirmiau buvo padaręs kitas nusikalstamas veikas, vėl nusikalto, išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. K. administracine tvarka buvo baustas 2018–2021 m. laikotarpiu už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi, per 2022–2024 m. laikotarpį administracine tvarka nebaustas, automobilio nevairuoja, nes ši teisė jam atimta teismo nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas teisingai apibūdino padarytos nusikalstamos veikos realų pavojingumo laipsnį – S. K. nusikalto ne dėl susiformavusių antivisuomeniškų nuostatų ar polinkio nusikalsti, o veika padaryta spontaniškai, dėl neatsargaus elgesio.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat darė nepagrįstas išvadas dėl laiduotojos tinkamumo. R. K.-S. šios bylos nagrinėjimo teisme metu į teisiamuosius posėdžius neatvyko du kartus dėl užimtumo darbe, apie tai teismas buvo iš anksto informuotas. Kituose teismo posėdžiuose R. K.-S. dalyvavo, buvo apklausiama ir davė parodymus apie laidavimo aplinkybes, taip pat posėdyje baigiamųjų kalbų metu, taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad laiduotoja nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. R. K.-S., nors ir yra padariusi du administracinius nusižengimus (atitinkamai 2019 m. rugsėjo 3 d. administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, ir 2022 m. rugsėjo 19 d. nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje), nelaikytina piktybine pažeidėja, o šie pažeidimai traktuotini kaip nežymūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. K.-S. yra verta teismo pasitikėjimo, nes yra kaltininko sesuo, nuolat su juo palaiko ryšį, jos asmenybė teigiama, abu asmenys kritiškai vertina padarytą nusikaltimą ir iš to kilusias pasekmes, teigiama įtaka yra reali.
4. Atsiliepimu į nuteistojo S. K. gynėjo advokato J. Špelverio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog S. K. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo tam, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors teisminio nagrinėjimo metu S. K. pripažino savo kaltę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad įvykio dieną jo vairuojamą automobilį BMW (duomenys neskelbtini) aplenkę automobiliai BMW ir „Audi“, važiuodami maždaug 80–90 km/val. greičiu, tarpusavyje lenktyniavo, o nuteistasis, padidinęs greitį galimai iki 80 km/val., pasivijo šiuos automobilius. Tačiau šie parodymai neatitinka tikrovės, nes byloje nustatyta, kad S. K. vairuojamo automobilio greitis galėjo būti nuo 141,3 iki 156,2 km/val. Vadinasi, nuteistasis negalėjo nesuprasti, kad jo automobilis važiavo ne 80 km/val., o žymiai didesniu greičiu. Be to, kai S. K. automobilį aplenkė minėti automobiliai, kurie tarpusavyje lenktyniavo, S. K., tik po kurio laiko padidinęs greitį iki greičio, kuriuo važiavo jį aplenkę automobiliai, galimybės jų pasivyti neturėjo. Būtent dėl didelio S. K. automobilio greičio vairuotojas neteko galimybės pastebėti kelyje atsiradusį pėsčiąjį, sureaguoti į kliūtį ir laiku sustabdyti vairuojamą automobilį, nors iš ekspertų išvadų matyti, kad, vairuodamas automobilį maksimaliu leistinu 50 km/val. greičiu, jis tokią galimybę turėjo, taigi S. K., duodamas ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus, bandė pateisinti savo veiksmus.
4.2. Be to, iš ankstesnių S. K. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdžio matyti, kad jis neatitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
4.3. Iš pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. posėdžio protokolo matyti, kad, išskyrus nuomonę, jog laiduotoja R. K.-S. pasitiki broliu S. K. ir mano, kad jis laikysis įstatymų, pozicijos apie tai, kaip vertina S. K. poelgį, kokį realų poveikį galėtų daryti jam, jo tolesniam elgesiui, R. K.-S. nenurodė. Iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir atsižvelgiant į R. K.-S. padarytus administracinius nusižengimus matyti, kad ji negalėtų būti autoritetinga laiduotoja BK 40 straipsnio 3 dalies prasme.
5. Atsiliepimu į nuteistojo S. K. gynėjo advokato J. Špelverio kasacinį skundą nukentėjusioji D. R. prašo kasacinį skundą atmesti, bylą dėl Baudžiamojo kodekso taikymo pažeidimo perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba bylos nagrinėjimą atidėti tam, kad ji susirastų tinkamą atstovą, kuris pateiktų jos kasacinį skundą. Atsiliepime nurodoma:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas netaikyti S. K. BK 40 straipsnio ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisės klaidos nepadarė, nes S. K. neatitinka imperatyvių minėtame straipsnyje nustatytų sąlygų. Nuteistasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę ir net pirmosios instancijos teisme nepripažino, kad lenktyniavo savo vairuojamu automobiliu Klaipėdos centrine gatve, net tris kartus viršydamas leistiną greitį, savo kaltę pripažino tik tada, kai buvo surinkti įrodymai apie jo padarytą nusikaltimą, nesigailėjo jį padaręs, neatsiprašė nukentėjusiosios ir jos šeimos, nesistengė atlyginti žalos, bylinėjimosi išlaidų (S. K. turi įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų išlaikymą, tad nėra pagrindo manyti, kad jis atlygins žalą ir bylinėjimosi išlaidas, nes išlaikymo įsiskolinimas išieškomas pirmumo eile). Tik baigiant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme S. K. formaliai atsiprašė nukentėjusiosios. S. K. nėra pavyzdingas vairuotojas, daug kartų baustas už KET pažeidimus. Nukentėjusioji pabrėžia jaučianti išgyvenimus po sūnaus netekties, be to, jai netinkamai atstovauta bylos tyrimo metu: atstovas advokatas neprašė papildyti ikiteisminio tyrimo, neparengė civilinio ieškinio, neteisingai atlyginta neturtinė žala (analogiškose bylose priteisiama 50 000–100 000 Eur), bylinėjimosi metu negavo profesionalių konsultacijų, nebuvo skundžiamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas. Nukentėjusiosios atstovas taip pat atsisakė surašyti atsiliepimą į kasacinį skundą, o tai rodo jo šališkumą, neprofesionalumą.
5.2. Taip pat S. K. buvo pripažintas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, nors veika turėjo būti kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo S. K. gynėjo advokato J. Špelverio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo sąlygų
7. Kasaciniame skunde, nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo sprendimu netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodoma, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnyje nustatytos sąlygos S. K. taikyti šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, nes S. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, duodamas išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apie tai, kad jis vairavo automobilį viršijęs nustatytą greitį ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, nuoširdžiai dėl to gailisi, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, laiduotoja R. K.-S. laikytina tinkama laiduotoja, kurios tiek asmenybės, tiek įtakos S. K. pozityvumu nėra pagrindo abejoti. Teisėjų kolegija su šiais S. K. gynėjo advokato kasacinio skundo argumentais nesutinka, nes jie yra nepagrįsti.
8. BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018).
9. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).
10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl laidavimo instituto taikymo S. K., priėmė priešingus sprendimus, skirtingai įvertinę BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktų, 3 dalies atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą.
11. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos buvimo, nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015). Be to, kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepašalina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018).
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą bylos duomenų, nusprendė, kad S. K. prisipažinimo negalima vertinti kaip nuoširdaus. Motyvuodamas šią išvadą, teismas nurodė, kad S. K. iš pradžių neprisipažino pagal pareikštą įtarimą, tik atlikus visus įmanomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, surinkus neginčijamus įrodymus, įteikus galutinį įtarimą, prisipažino nusikaltęs. Be to, nors teisme S. K. į klausimą, ar pripažįsta savo kaltę, atsakė, kad visiškai pripažįsta, bet duodamas parodymus teigė, kad greitį jis viršijo nelenktyniaudamas, tačiau niekaip negalėjo paaiškinti, kaip jis atsirado prie jį pralenkusių dviejų automobilių. Važiuodamas apie 141–156 km/h greičiu ir susilyginęs su jais, S. K. partrenkė ir mirtinai sužalojo M. V. (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 12 punktas). Su šiais argumentais nėra pagrindo nesutikti.
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. savo 2022 m. kovo 23 d. rašytame paaiškinime nurodė, jog jis važiavo apytiksliai 60 km/h greičiu, priekyje važiavo dar du automobiliai. Staiga nepastebėtas išbėgo žmogus, jis bėgo iš dešinės į kairę pusę, per važiuojamąją kelio dalį, ne per perėją. S. K. sulėtino greitį ir suko į kairę siekdamas išvengti susidūrimo, tačiau jam iš dešinės važiuojantis automobilis galimai kliudė bėgantį žmogų, šis nuo smūgio atsitrenkė į jo automobilio dešinę pusę. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis 2022 m. kovo 30 d. ir 2023 m. kovo 16 d. S. K. parodė, kad vairuodamas automobilį viršijo greitį, tačiau nežino, kiek, pasivijo jį aplenkusius automobilius. Iš 2023 m. sausio 19 d. teismo ekspertizės akto matyti, kad tirti pateiktoje skaitmeninėje byloje nurodyta prieš eismo įvykį buvusi situacija, „BMW 540 X1“ (duomenys neskelbtini) automobilis važiavo nuo 141,3 km/val. iki 156,2 km/val. greičiu, pralenkdavo dešiniau jo važiuojančius automobilius. S. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2023 m. birželio 26 d. teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad galimai vairuodamas automobilį jis viršijo greitį, nepastebėjo žmogaus ir šį partrenkė, savo kaltę pripažįsta visiškai. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas S. K. poziciją dėl įvykio pagrįstai įvertino kaip nenuoširdžią. Pažymėtina, kad kaltinamojo atsakymas, jog jis prisipažįsta kaltas, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad jis visiškai prisipažįsta dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Vertinamas kaltininko požiūris į jo padarytą nusikalstamą veiką viso proceso metu, taip pat tai, kas lėmė atitinkamus jo parodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. viso proceso metu siekė menkinti savo padarytos veikos aplinkybes, nors ir išreiškė požiūrį, kad jam gaila, jog dėl jo veiksmų žuvo jaunas žmogus, tačiau švelnino savo poziciją dėl beveik tris kartus viršyto leistino greičio kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad toks S. K. kaltės pripažinimas šiuo atveju nelaikytinas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
14. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi.
15. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas, ar S. K. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, atkreipė dėmesį į tai, kad kaltininkas per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas septynis kartus, iš jų tik vieną kartą – už nedidelį greičio viršijimą, kitus šešis kartus buvo nubaustas už nešiurkščius nusižengimus, susijusius su transporto priemonės statymo pažeidimais, posūkio nerodymu, vairavimu rankomis naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, paskirtas pinigines baudas sumokėjo, anksčiau nebuvo nei teisiamas, nei atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra darbingo amžiaus, tačiau turi sveikatos problemų, jam nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis, turi tris mažamečius vaikus. Taigi pirmosios instancijos teismas suabsoliutino socialiai jautrius S. K. asmenybės momentus ir sumenkino jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį ir dažnumą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas įvertino visų aplinkybių įtaką dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos pripažinimo ir pagrįstai nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog S. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad visi S. K. administraciniai nusižengimai yra padaryti transporto eismo saugumui, nepaisant to, kad tik vienas iš jų yra dėl nedidelio greičio viršijimo.
16. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių šioje byloje pasigendama, visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).
17. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnis nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).
18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl S. K. sesers R. K.-S. tinkamumo būti laiduotoja, nuosprendyje pažymėjo, kad S. K. sesers santykis su broliu artimas ir glaudus, jie dažnai susitinka, dalijasi problemomis, vienas kitą palaiko, brolis gyvena nedideliu atstumu nuo jos, laiduotoja turi įmonę, dirba. Pirmosios instancijos teismas įvertino laiduotojos asmenines savybes – turi teisinį išsilavinimą, vadovauja individualiai įmonei „Chalcedonas“, teista nebuvo, tris kartus bausta už administracinius nusižengimus, baudos sumokėtos, nusižengimai nebuvo šiurkštūs. Teismas nusprendė, kad laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui, nes brolis ir sesuo palaiko artimą ryšį, gyvena netoli vienas kito, brolis apie įvykį iškart pranešė seseriai, taigi į jos nuomonę atsižvelgta. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo esminis argumentas sprendžiant, ar R. K.-S. gali būti laikoma tinkama laiduotoja byloje, buvo tas, kad vien tai, jog kaltininką ir laiduotoją sieja artimi ryšiai, jie yra brolis ir sesuo, nesudaro pagrindo teigti, kad ji savo broliui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab kad ankstesnis jų bendravimas S. K. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Su šiais apeliacinės instancijos teismo argumentais nėra pagrindo nesutikti. Kita vertus, šioje nutartyje pripažinus, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos tam, kad S. K. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kasacinio skundo argumentų, susijusių su laiduotojos tinkamumu, vertinimas netenka teisinės reikšmės. Bet kuriuo atveju laiduotojo parinkimo argumentavimas, akcentuojant iš esmės teigiamą laiduotojos charakteristiką, einamas pareigas, tačiau detaliau neanalizuojant ir nevertinant realios galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, nėra pakankamas BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų konstatavimui pagrįsti.
19. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kasacine tvarka, buvo gautas nukentėjusiosios D. R. atsiliepimas, kuriame ji prašo kasacinį skundą atmesti, bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba bylos nagrinėjimą atidėti tam, kad ji susirastų tinkamą atstovą, kuris pateiktų nukentėjusiosios kasacinį skundą. Atsiliepime nukentėjusioji nurodo ne tik argumentus, susijusius su atsikirtimais į nuteistojo S. K. gynėjo advokato J. Špelverio kasacinį skundą, bet ir argumentus, susijusius su norimu paduoti nukentėjusiosios kasaciniu skundu, ginčijant civilinio ieškinio byloje nepareiškimą dėl jai atstovavusio advokato nekompetencijos ir šališkumo, taip pat nuteistojo S. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimais. Teisėjų kolegija dėl šių atsiliepimo argumentų pasisakyti negali, kadangi ši byla nagrinėjama pagal nuteistojo S. K. gynėjo advokato J. Špelverio kasacinį skundą. Nukentėjusioji pasinaudojo savo procesine teise pateikti atsiliepimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 374¹ straipsnio 1 dalimi. Nukentėjusiojo atsiliepimas bendrąja prasme yra jo pozicija į kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, savo pobūdžiu atskiro kasacinio skundo argumentai, išdėstyti atsiliepime, nenagrinėjami. Baudžiamojo proceso dalyviai, nustatyti BPK 367 straipsnio 1 dalyje, turi teisę paduoti kasacinį skundą BPK 367–371 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau šioje byloje nukentėjusiosios kasacinis skundas nebuvo gautas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. K. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Eligijus Gladutis
Albinas Antanaitis
